ECB pareiškimas dėl pinigų politikos strategijos

1. Mažos infliacijos laikotarpis ir infliacijos šuolis po pandemijos rodo, kaip svarbu, kad pinigų politikos strategija sudarytų sąlygas Valdančiajai tarybai veiksmingai reaguoti į didelius infliaciją veikiančių veiksnių pokyčius. Tebevykstančios struktūrinės permainos geopolitikos, skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto, demografijos srityse, grėsmės aplinkos tvarumui ir tarptautinės finansų sistemos pokyčiai leidžia manyti, kad su infliacija susijęs neapibrėžtumas neišnyks, o kintamumas gali dar padidėti, padidėjant ir nuokrypiams nuo tikslinio lygio abejomis kryptimis. Visa tai gali apsunkinti pinigų politikos vykdymą. Atsparesnė finansinė architektūra – kurią sustiprintų pažanga kuriant santaupų ir investicijų sąjungą, užbaigiant kurti bankų sąjungą ir įvedant skaitmeninį eurą – taip pat padėtų stiprinti pinigų politikos efektyvumą šioje besikeičiančioje aplinkoje.
2. ECB savo pinigų politikos strategiją yra parengęs ne tik vadovaudamasis savo įgaliojimais, nustatytais Europos Sąjungos sutartimi ir Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, bet ir laikydamasis jų ribų. Pagrindinis ECB tikslas – palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, Eurosistema remia Europos Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatytų Sąjungos tikslų. Šie tikslai tai, pavyzdžiui, subalansuotas ekonomikos augimas, itin konkurencinga socialinės rinkos ekonomika, kurioje būtų užtikrinamas visų žmonių užimtumas ir socialinė pažanga, aukštas aplinkos apsaugos lygis ir aplinkos kokybės gerinimas. Eurosistema taip pat prisideda prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su prudencine kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu.
3. Valdančioji taryba patvirtina, kad suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) ir toliau yra tinkamas kainų matas, naudojamas vertinant, ar pasiektas kainų stabilumo tikslas. Tačiau Valdančioji taryba vis dar laikosi nuomonės, kad su savininkų gyvenamais būstais susijusių išlaidų įtraukimas į SVKI geriau parodytų namų ūkiams aktualios infliacijos lygį. Todėl, vykdydama pinigų politikos vertinimą, kryžminiam patikrinimui atlikti į savo platesnį papildomų infliacijos rodiklių rinkinį ji įtraukia tuos infliacijos matus, kurie apima išlaidų savininkų gyvenamiems būstams įvertį.
4. Didesnė negu nulio procentų infliacija yra rezervas, kuriuo naudodamiesi pinigų politikos vykdytojai gali sumažinti palūkanų normas, jei susiklostytų nepalankios aplinkybės, ir kuris saugo nuo defliacijos rizikos, darydamas teigiamą poveikį nominaliųjų palūkanų lygio tendencijai. Ypač pažymėtina, kad faktiška apatinė nominaliųjų palūkanų normų riba varžo pinigų politikos vykdymą dezinfliacinių sukrėtimų atveju. Infliacijos rezervą svarbu turėti ir siekiant sudaryti sąlygas vykdyti makroekonominį ir tarpsektorinį koregavimą euro zonoje, mažinti nominalųjį nelankstumą bei apskaičiavimo paklaidas.
5. Valdančiosios tarybos vertinimu, kainų stabilumas geriausiai palaikomas, kai siekiama, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų dviejų procentų dydžio. Valdančioji taryba yra įsipareigojusi laikytis simetrinio tikslo. Simetrija reiškia, kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, nuokrypis nuo tikslo tiek į vieną, tiek į kitą pusę yra vienodai nepageidaujamas. Dviejų procentų dydžio infliacijos tikslas yra aiškus infliacijos lūkesčių pagrindas, atliekantis esminį vaidmenį palaikant kainų stabilumą.
6. Valdančioji taryba pripažįsta, kad infliacijos tikslo simetrijai palaikyti yra svarbu imtis atitinkamai ryžtingų arba nepaliaujamų pinigų politikos veiksmų, reaguojant į didelį, ilgalaikį infliacijos nuokrypį nuo tikslo į bet kurią pusę, kad tas nuokrypis netaptų pastovus, jei infliacijos lūkesčiai taptų nestabilūs. Reikšmingų dezinfliacinių sukrėtimų atveju turi būti atsižvelgta į faktišką apatinę nominaliųjų palūkanų normų ribą, o reikšmingų infliacinių sukrėtimų atveju turi būti atsižvelgta į galimą kainų ir darbo užmokesčio nustatymo netiesiškumą.
7. Valdančioji taryba patvirtina, kad jos pinigų politikos strategija ir toliau bus orientuota į vidutinės trukmės laikotarpį. Dėl to bus toleruojami neišvengiami trumpalaikiai infliacijos nuokrypiai nuo siekiamo lygio ir tai, kad pinigų politikos poveikis ekonomikai ir infliacijai perduodamas ne iš karto ir yra susijęs su neapibrėžtumu. Orientavimasis į vidutinės trukmės laikotarpį suteikia lankstumo, nes yra atsižvelgiama į tai, kad tinkamas pinigų politikos atsakas į infliacijos nuokrypį nuo siekiamo tikslo priklauso nuo aplinkybių bei nuokrypio kilmės, masto ir kiek laiko jis trunka. Jei palaikomi stabilūs infliacijos lūkesčiai, šis lankstumas taip pat suteikia Valdančiajai tarybai galimybę priimant pinigų politikos sprendimus atsižvelgti ir į kitus kainų stabilumo palaikymui aktualius aspektus.
8. Valdančioji taryba yra įsipareigojusi formuoti savo pinigų politiką taip, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi siekiamame dviejų procentų lygyje. Pagrindinė pinigų politikos priemonė – ECB pinigų politikos palūkanų normos. Valdančioji taryba gali atitinkamai naudoti ir kitas priemones, jei to prireiktų pinigų politikos krypčiai palaikyti, kai pinigų politikos palūkanų normos yra arti apatinės ribos arba kai reikia išsaugoti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą. Tokios priemonės tai, pavyzdžiui, ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos, turto pirkimas, neigiamos palūkanų normos ir ateities gairės. Valdančioji taryba ir toliau lanksčiai reaguos į naujus iššūkius, ir, jei to prireiks siekiant kainų stabilumo tikslo, svarstys galimybę panaudoti naujas priemones, kaip, pavyzdžiui, 2022 m. įdiegta politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė. Priemonių pasirinkimas, sandara ir įgyvendinimas suteiks galimybę lanksčiai reaguoti į naujus sukrėtimus ir atitiks siekiamą tikslą – pinigų politikos pozicijos tikslinimą arba pinigų politikos poveikio perdavimo apsaugojimą, taikant išsamaus proporcingumo įvertinimo principą.
9. Valdančioji taryba savo pinigų politikos sprendimus, įskaitant jų proporcingumo ir galimo šalutinio poveikio vertinimą, grindžia kompleksiniu visų aktualių veiksnių vertinimu. Vertinama ne tik labiausiai tikėtina infliacijos ir ekonomikos raida, bet ir įvairi rizika bei neapibrėžtumas, tuo tikslu atliekama, be kitų dalykų, atitinkamų scenarijų ir jautrumo analizė. Šis kompleksinis vertinimas grindžiamas dviem viena nuo kitos priklausančiomis analizėmis: ekonomine analize bei pinigų kiekio ir finansine analize. Atliekant ekonominę analizę daugiausia dėmesio skiriama realiajai ir nominaliajai ekonominei plėtrai, o atliekant pinigų kiekio ir finansinę analizę nagrinėjami pinigų kiekio ir finansiniai rodikliai, dėmesį telkiant į pinigų politikos perdavimo mechanizmo veikimą ir riziką, kurią kainų stabilumui vidutiniu laikotarpiu gali kelti finansinis disbalansas ir pinigų kiekio veiksniai. Ekonomikos, pinigų kiekio ir finansinių pokyčių makrofinansinės sąsajos apima labai plačiai ir atlieka svarbų vaidmenį, todėl labai svarbu, kad atliekant abiejų tipų analizę būtų iki galo atsižvelgta į šią tarpusavio priklausomybę. Taikant šią sistemą pabrėžiama poveikio perdavimo mechanizmo ir šalutinio poveikio, kurį gali sukelti pinigų politikos priemonių tikslinimas, stebėjimo svarba ir pripažįstama, kad finansinis stabilumas yra būtina išankstinė kainų stabilumo sąlyga. Šiuo atžvilgiu finansų sektoriaus atsparumas yra būtina sąlyga norint išvengti galimo kainų stabilumo ir finansinio stabilumo siekių konflikto. Valdančioji taryba reguliariai ir sistemingai vertina pinigų politikos ir finansinio stabilumo ryšį.
10. Klimato kaita turi labai didelę įtaką kainų stabilumui, nes daro poveikį ekonomikos ir finansų sistemos struktūrai ir ciklo dinamikai. Kova su klimato kaita yra pasaulinis uždavinys ir Europos Sąjungos politikos prioritetas. Pagal savo įgaliojimus Valdančioji taryba yra įsipareigojusi užtikrinti, kad, vadovaudamasi ES tikslais ir siekiais, Eurosistema iki galo atsižvelgtų į klimato kaitos ir gamtos būklės blogėjimo poveikį pinigų politikai ir centrinei bankininkystei.
11. Aiškus informavimas apie pinigų politikos sprendimus ir juos lėmusias priežastis, vykdomas per pareiškimą dėl pinigų politikos, spaudos konferenciją, ekonomikos biuletenį ir posėdžių pinigų politikos klausimais ataskaitas, didina ECB pinigų politikos efektyvumą. Šias informavimo priemones papildo daugiasluoksnės vizualizuotos pinigų politikos komunikacijos priemonės, orientuotos į platesnį visuomenės ratą, nes jos yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad visuomenė suprastų ECB veiksmus ir jais pasitikėtų. Valdančioji taryba ir toliau atitinkamai prisitaikys prie kintančių komunikacijos tendencijų.
12. Valdančioji taryba ketina reguliariai vertinti savo pinigų politikos strategijos tinkamumą. Kitas strategijos vertinimas numatomas 2030 m.