SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2024 m. gruodžio 12 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Visų pirma, sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį – priėmėme atsižvelgę į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą.

Dezinfliacija juda norima kryptimi. Mūsų ekspertai numato, kad bendroji infliacija 2024 m. turėtų būti vidutiniškai 2,4 proc., 2025 m. – 2,1 proc., 2026 m. – 1,9 proc., o 2027 m., kai įsigalios išplėsta ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, ji turėtų būti 2,1 proc. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2024 m. turėtų būti vidutiniškai 2,9 proc., 2025 m. – 2,3 proc., o 2026 ir 2027 m. – 1,9 proc.

Sprendžiant iš daugumos bazinės infliacijos rodiklių, infliacija tvariai nusistovės ties mūsų vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Vidaus infliacija šiek tiek sumažėjo, bet tebėra didelė, daugiausia dėl to, kad tam tikruose sektoriuose darbo užmokestis ir kainos smarkiai vėluodami vis dar koreguojasi po ankstesnio infliacijos šuolio.

Finansavimo sąlygos švelnėja, nes pastaruoju metu mums mažinant palūkanų normas nuosekliai pigo naujos paskolos įmonėms ir namų ūkiams. Tačiau sąlygos tebėra griežtos, nes tebevykdome ribojamąją pinigų politiką, o esamų paskolų likučiams ir toliau taikomos anksčiau padidintos palūkanų normos.

Šiuo metu mūsų ekspertai numato lėtesnį ekonomikos atsigavimą, nei buvo numatyta rugsėjo mėn. prognozėse. Nors šių metų trečiąjį ketvirtį ekonomika augo sparčiau, iš apklausų rodiklių matyti, kad dabartinį ketvirtį augimas sulėtėjo. Ekspertai numato, kad 2024 m. ekonomika turėtų augti vidutiniškai 0,7 proc., 2025 m. – 1,1 proc., 2026 m. – 1,4 proc., o 2027 m. – 1,3 proc. Numatomą atsigavimą labiausiai skatins didėjančios realiosios pajamos – dėl to namų ūkiai turėtų galėti daugiau vartoti – ir augančios įmonių investicijos. Pamažu silpnėjant ribojamosios pinigų politikos poveikiui, ilgainiui turėtų padidėti vidaus paklausa.

Esame pasiryžę užtikrinti tvarų infliacijos stabilizavimąsi ties mūsų nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansines ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Trečiąjį ketvirtį ekonomika augo 0,4 proc. tempu ir tai buvo sparčiau, nei tikėtasi. Augimą daugiausiai skatino padidėjęs vartojimas, iš dalies susijęs su vienkartiniais veiksniais, vasarą skatinusiais turizmą, ir su tuo, kad įmonės kaupė atsargas. Tačiau iš naujausių duomenų matyti, kad augimo pagreitis mažėja. Apklausų rezultatai rodo, kad vis dar traukiasi apdirbamoji gamyba ir lėtėja augimas paslaugų sektoriuje. Esant nedidelei paklausai ir labai neapibrėžtai perspektyvai, įmonės neskuba skirti lėšų investicijoms. Nedaug auga ir eksportas, nes kai kurios Europos pramonės šakos susiduria su iššūkiu išlikti konkurencingoms.

Darbo rinka tebėra atspari. Trečiąjį ketvirtį užimtumas augo 0,2 proc. tempu – ir vėl sparčiau, nei tikėtasi. Nedarbas spalio mėn. vis dar buvo istoriškai žemo – 6,3 proc. – lygio. Kita vertus, tebemažėja darbo jėgos paklausa. Trečiąjį ketvirtį laisvų darbo vietų lygis sumažėjo iki 2,5 proc. ir buvo 0,8 procentinio punkto žemiau aukščiausio lygio. Tai, kad šį ketvirtį sukuriama mažiau darbo vietų, matyti ir iš apklausų rezultatų.

Ekonomika turėtų ilgainiui sustiprėti, tačiau tai vyks lėčiau, nei buvo anksčiau tikėtasi. Dėl padidėjusio darbo užmokesčio turėtų padidėti namų ūkių išlaidos. Kreditui tapus prieinamesniam, turėtų padidėti vartojimas ir investicijos. Jei prekybos santykiai netaps dar labiau įtempti, didėjant pasaulinei paklausai eksportas turėtų padėti ekonomikai atsigauti.

Fiskalinės ir struktūrinės politikos priemonėmis turėtų būti siekiama padidinti ekonomikos našumą, konkurencingumą ir atsparumą. Labai svarbu neatidėlioti ir, taikant konkrečias bei plataus užmojo struktūrinės politikos priemones, įgyvendinti Mario Draghi pateiktus pasiūlymus dėl Europos konkurencingumo didinimo ir Enrico Letta’os pasiūlymus dėl bendrosios rinkos įgalinimo. Palankiai vertiname vyriausybių vidutinės trukmės fiskalinės ir struktūrinės politikos planų vertinimą, kurį Europos Komisija atliko pagal ES peržiūrėtą ekonomikos valdymo sistemą. Dabar vyriausybės turėtų stengtis visapusiškai ir neatidėliodamos įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal šią sistemą. Tai padės tvariai sumažinti biudžeto deficitą bei skolos rodiklius ir pirmenybę teikti augimą skatinančioms reformoms ir investicijoms.

Infliacija

Pagal Eurostato išankstinį įvertį, lapkričio mėn. metinė infliacija padidėjo iki 2,3 proc. (spalio mėn. buvo 2,0 proc.). Padidėjimas nebuvo netikėtas ir buvo daugiausia sietinas su infliaciją didinančiais baziniais efektais, susijusiais su energija. Maisto produktų kainų lygio kilimas sumažėjo iki 2,8 proc., o paslaugų kainų lygio kilimas smuktelėjo iki 3,9 proc. Prekių kainų lygis pakilo iki 0,7 proc.

Vidaus kainų lygio kilimas, kurio raida labai panaši į paslaugų kainų lygio kilimą, spalio mėn. vėl šiek tiek sumažėjo, tačiau tebėra nemažas – 4,2 proc. dydžio. Tai susiję su dideliu spaudimu darbo užmokesčiui ir su kai kurių paslaugų kainų vėluojančia reakcija į ankstesnį infliacijos šuolį. Tačiau pažymėtina, kad bendrai bazinės infliacijos raida atitinka tvaraus infliacijos grįžimo į norimą lygį trajektoriją.

Antrąjį ketvirtį buvęs 4,7 proc. dydžio, trečiąjį ketvirtį atlygis vienam samdomajam darbuotojui augo mažiau – 4,4 proc. Esant stabiliam produktyvumui, tai pristabdė vienetinių darbo sąnaudų augimą. Mūsų ekspertai numato, kad prognozių laikotarpiu mažiau didėjant darbo užmokesčiui ir labiau didėjant našumui lėčiau didės darbo sąnaudos. Be to, pelnas turėtų ir toliau iš dalies atsverti didesnių darbo sąnaudų poveikį kainoms, ypač artimiausiu laikotarpiu.

Numatome, kad artimiausiu metu infliacija svyruos ties dabartiniu lygiu, nes apskaičiuojant metinį infliacijos lygį toliau nebeatsižvelgiama į ankstesnius staigius energijos kainų kritimus. Vėliau ji turėtų tvariai stabilizuotis ties vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Šį procesą turėtų skatinti mąžtantis darbo sąnaudų spaudimas ir tebejuntamas mūsų anksčiau vykdyto pinigų politikos griežtinimo poveikis vartotojų kainoms. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių yra apie 2 proc. dydžio, o rinkos duomenimis pagrįsti infliacijos kompensavimo vidutiniu ir ilgesniuoju laikotarpiais rodikliai nuo spalio mėn. vykusio ECB valdančiosios tarybos posėdžio gerokai sumažėjo.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Rizika, kad padidės trintis pasaulinės prekybos srityje, galėtų lėtinti euro zonos ekonomikos augimą, slopindama eksportą ir silpnindama pasaulio ekonomiką. Sumažėjus pasitikėjimui, vartojimas ir investicijos gali atsigauti lėčiau, nei tikėtasi. Neigiamą poveikį dar labiau galėtų sustiprinti geopolitinė rizika, kaip antai nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, o tai savo ruožtu galėtų sutrikdyti energijos tiekimą ir pasaulinę prekybą. Ekonomika gali augti mažiau ir jei uždelstas pinigų politikos griežtinimo poveikis būtų juntamas ilgiau, nei tikėtasi. Ekonomika gali augti sparčiau, jei švelnesnės finansavimo sąlygos ir mažėjanti infliacija padėtų greičiau atsigauti vartojimui ir investicijoms.

Jei darbo užmokestis ar pelnas kiltų daugiau, nei tikėtasi, infliacija gali būti didesnė. Didesnės infliacijos riziką kelia ir išaugusi geopolitinė įtampa, artimiausiu laikotarpiu galinti padidinti energijos kainas bei krovinių pervežimo išlaidas ir sutrikdyti pasaulinę prekybą. Be to, maisto produktų kainos gali pakilti labiau, negu tikėtasi, dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių ir intensyvėjančios platesnio masto klimato krizės. Ir atvirkščiai, infliacija gali sumažėti, jei mažas pasitikėjimas ir susirūpinimas dėl geopolitinių įvykių stabdytų vartojimo ir investicijų atsigavimą tokiu tempu, kaip tikėtasi, jei pinigų politika paklausą slopintų labiau, nei tikėtasi, arba jei netikėtai pablogėtų ekonominės sąlygos kitose pasaulio dalyse. Dėl didesnės trinties pasaulinės prekybos srityje padidėtų euro zonos infliacijos perspektyvos neapibrėžtumas.

Finansinės ir pinigų aplinkos sąlygos

Nuo mūsų posėdžio spalio mėn. rinkos palūkanų normos dar sumažėjo, o tai buvo susiję su numanomu ekonomikos perspektyvų prastėjimu. Nors finansavimo sąlygos tebėra griežtos, mums sumažinus palūkanų normas po truputį pinga skolinimas įmonėms ir namų ūkiams.

Spalio mėn. vidutinė naujų paskolų įmonėms palūkanų norma buvo 4,7 proc. – daugiau nei puse procentinio punkto mažesnė už prieš metus buvusį aukščiausią lygį. Finansavimosi rinkoje skolintomis lėšomis kaina smuko daugiau nei vienu procentiniu punktu, palyginti su jos buvusiu aukščiausiu lygiu. Spalio mėn. vidutinė naujų būsto paskolų palūkanų norma buvo 3,6 proc. – t. y. apie puse procentinio punkto mažesnė už 2023 m. buvusį aukščiausią lygį. Tačiau vidutinė būsto paskolų likučių palūkanų norma dar turėtų didėti.

Buvęs nedidelis, bankų skolinimas įmonėms nuosekliai didėjo, o spalio mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, jis šoktelėjo 1,2 proc. Bendrovių išleistų skolos vertybinių popierių likučių suma, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 3,1 proc. – panašiu tempu kaip ir per pastaruosius mėnesius. Spalio mėn. ir toliau augo būsto paskolų suteikimas – jo metinis augimo tempas buvo 0,8 proc.

Atsižvelgdami į pinigų politikos strategiją, nuodugniai įvertinome sąsajas tarp pinigų politikos ir finansinio stabilumo. Euro zonos bankai toliau yra atsparūs ir nėra daug požymių, rodančių įtampą finansų rinkose. Vis dėlto rizika finansiniam stabilumui tebėra padidėjusi. Saugantis nuo didėjančio finansinio pažeidžiamumo, makroprudencinė politika ir toliau yra pirmoji gynybos linija, padedanti stiprinti atsparumą ir išsaugoti makroprudencinę erdvę.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Visų pirma, sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį – priėmėme atsižvelgę į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą. Esame pasiryžę užtikrinti tvarų infliacijos stabilizavimąsi ties mūsų nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 proc. lygiu. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad užtikrintume tvarų infliacijos stabilizavimąsi ties mūsų nustatytu vidutinio laikotarpio tiksliniu lygiu ir išlaikytume sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.