Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • PRANEŠIMAS SPAUDAI

ECB 2025 metų finansinės ataskaitos

2026 m. vasario 26 d.

  • ECB patyrė 1,3 mlrd. eurų nuostolį (2024 m. – 7,9 mlrd. eurų).
  • Nuostolis bus dengiamas būsimųjų laikotarpių pelnu.

Remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) 2025 m. finansinėmis ataskaitomis, ECB nuostolis sudarė 1 254 mln. eurų ir buvo daug mažesnis nei 2024 m. patirtas 7 944 mln. eurų dydžio nuostolis, daugiausia dėl gerokai sumažėjusių grynųjų palūkanų išlaidų. 2025 m., kaip ir kelių ankstesnių metų, nuostolis toliau bus rodomas ECB balanse ir bus dengiamas būsimųjų laikotarpių pelnu. Dėl nuostolio nebus pelno paskirstymo euro zonos nacionaliniams centriniams bankams (NCB) už 2025 m.

Nuostolis nuo 2022 m. atsirado po daugelio metų, kai buvo uždirbamas didelis pelnas, ir yra Eurosistemos politikos priemonių, kurios buvo būtinos siekiant įvykdyti pagrindinį uždavinį – palaikyti kainų stabilumą, rezultatas. Įgyvendindamas šią politiką, ECB turėjo padidinti savo balansą, daugiausia pirkdamas fiksuotųjų palūkanų normų ir ilgo termino finansinį turtą. Dėl to atitinkamai padidėjo įsipareigojimai, už kuriuos ECB moka kintamąsias palūkanų normas. Taigi, 2022 ir 2023 m. pakėlus ECB pagrindines palūkanų normas, kuriomis buvo siekiama kovoti su didele infliacija euro zonoje, iš karto padidėjo su įsipareigojimais susijusios palūkanų išlaidos, o iš ECB turto, ypač iš vertybinių popierių, įsigytų pagal turto pirkimo programą (TPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), gautos palūkanų pajamos tiek pat nepadidėjo. Vėliau, nuo 2024 m. mažėjusios ECB pagrindinės palūkanų normos ir dėl vertybinių popierių, įsigytų pagal TPP ir SPPP, išpirkimo mažėjantys ECB įsipareigojimai gerokai mažino šio palūkanų normų nesutapimo poveikį. Taigi, 2025 m. grynosios palūkanų išlaidos buvo gerokai mažesnės nei ankstesniais metais.

Tikimasi, kad 2026 arba 2027 m. ECB vėl pradės uždirbti pelną, nors tai priklausys nuo būsimų ECB pagrindinių palūkanų normų ir užsienio valiutų kursų, taip pat nuo ECB balanso dydžio ir sudėties. Bet kokiu atveju ECB gali veiksmingai dirbti ir įgyvendinti savo pagrindinį įgaliojimą – palaikyti kainų stabilumą, nepaisant jokių nuostolių. Gerą finansinę būklę rodo ir jo kapitalas bei didelės perkainojimo sąskaitos, kurių bendra suma 2025 m. pabaigoje sudarė 71 mlrd. ir buvo 12 mlrd. eurų didesnė nei 2024 m. pabaigoje.

2025 m. ECB palūkanų pajamos ir išlaidos buvo tokios:

(mln. eurų)

2025 m.

2024 m.

Pokytis

Užsienio atsargos

2 089

2 537

(449)

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

3 814

3 850

(36)

Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

2 900

5 232

(2 332)

NCB pretenzijos dėl pervestų užsienio atsargų

(790)

(1 448)

659

NCB mokėtini (iš NCB gautini) likučiai sistemoje TARGET

(7 706)

(15 674)

7 968

Kita

(485)

(1 479)

994

Grynosios palūkanų pajamos (išlaidos)

(178)

(6 983)

6 805

Palūkanų išlaidos 2025 m. buvo gerokai mažesnės nei 2024 m. Sumažėjimą daugiausia lėmė reikšmingai sumažėjusios palūkanų išlaidos, susijusios su ECB grynaisiais įsipareigojimais sistemoje TARGET. Pastarasis pokytis daugiausia buvo susijęs su mažesniu vidutiniu atlygio dydžiu (2025 m. – 2,3 %, o 2024 m. – 4,1 %), sumažinus ECB pagrindines palūkanų normas ir, mažesniu mastu, dėl to, kad atlygiui apskaičiuoti pradėta taikyti indėlių galimybės, o ne pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo ir mažesni likučiai sistemoje TARGET dėl pinigų politikos tikslais įsigytų vertybinių popierių išpirkimo. Dėl mažesnio vidutinio atlygio dydžio sumažėjo ir palūkanų pajamos iš pretenzijų, susijusių su apyvartoje esančių eurų banknotų paskirstymu, ir palūkanų išlaidos, susidariusios mokant NCB už jų pretenzijas dėl į ECB pervestų užsienio atsargų. Nors palūkanų pajamos iš užsienio atsargų sumažėjo, daugiausia dėl mažesnių palūkanų pajamų iš vertybinių popierių JAV doleriais, palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, palyginti su ankstesniais metais, iš esmės nepakito.

Užsienio valiutos atsargų vertės nurašymai sudarė 1 316 mln. eurų (2024 m. – 81 mln. eurų) ir susidarė daugiausia dėl atpigusios Japonijos jenos. Dėl to sumažėjo turimo atitinkamos valiutos portfelio vertė. Šiuos nurašymus iš dalies kompensavo realizuotosios pajamos dėl užsienio valiutų kursų, gautos atlikus standartinį ECB užsienio atsargų sudėties perbalansavimą.

Bendros personalo išlaikymo išlaidos sumažėjo iki 809 mln. eurų (2024 m. sudarė 844 mln. eurų), daugiausia dėl mažesnių išlaidų, susijusių su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų tarnybos laikui ir kitomis ilgalaikėmis išmokomis. Kitos veiklos išlaidos sumenko iki 619 mln. eurų (2024 m. – 626 mln. eurų), visų pirma dėl mažesnių nusidėvėjimo išlaidų.

Pajamos iš priežiūros mokesčių (renkamų iš prižiūrimų bankų ECB išlaidoms, patirtoms vykdant priežiūros uždavinius, padengti) sudarė 690 mln. eurų (2024 m. – 681 mln. eurų).

ECB balansas sumažėjo 37 mlrd. eurų– iki 603 mlrd. eurų  (2024 m. sudarė 641 mlrd. eurų). Tai daugiausia lėmė dėl išpirkimų po truputį mažėjantys pagal TPP ir SPPP įsigytų vertybinių popierių portfeliai.

Eurosistemos konsoliduotasis balansas

2025 m. pabaigoje Eurosistemos balansas, kurį sudaro euro zonos NCB bei ECB turtas ir įsipareigojimai trečiosioms šalims, sudarė 6 293 mlrd. eurų (2024 m. – 6 421 mlrd. eurų). Palyginti su 2024 m., balansas sumažėjo dėl pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelio sumažėjimo iki 3 745 mlrd. eurų (2024 m. sudarė 4 283 mlrd. eurų), daugiausia dėl išpirkimų. Pagal TPP įsigytų vertybinių popierių portfelis sumažėjo 351 mlrd. eurų – iki 2 322 mlrd. eurų, o pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių portfelis sumažėjo 186 mlrd. eurų – iki 1 423 mlrd. eurų. Šį sumažėjimą iš dalies atsvėrė dėl pakilusios aukso rinkos kainos eurais iki 1 274 mlrd. eurų padidėjusi Eurosistemos turimo aukso vertė eurais (2024 m. buvo 872 mlrd. eurų).

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Williamui Lelieveldtui, tel. +49 69 1344 7316.

Pastabos

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai