Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • Pranešimas spaudai

ECB skelbia apie ES šalių padarytą pažangą siekiant įvesti eurą

2022 m. birželio 1 d.

  • Kas dvejus metus rengiamame pranešime įvertinta septynių euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių pažanga.
  • Kroatijos galimybės įsivesti eurą nuo 2023 m. sausio 1 d. įvertintos teigiamai.
  • Dėl sudėtingų ekonominių sąlygų pažanga apskritai buvo nedidelė.

Europos Centrinio Banko (ECB) 2022 m. birželio mėn. pranešime apie konvergenciją padaryta išvada, kad nuo 2020 m. euro zonai nepriklausančių ES šalių pažanga siekiant ekonominės konvergencijos su euro zona buvo nedidelė. Tam daugiausia įtakos turėjo sudėtingos ekonominės sąlygos.

Šiame kas dvejus metus rengiamame pranešime įvertinta, kokią pažangą siekdamos įsivesti eurą padarė septynios euro dar neįsivedusios ES šalys: Bulgarija, Čekija, Kroatija, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Švedija.

Kroatija, kuri paskelbė ketinanti įsivesti eurą nuo 2023 m. sausio 1 d., šiame pranešime įvertinta išsamiau. Bulgarija ir Kroatija prisijungė prie valiutos kurso mechanizmo (ERM II) ir bankų sąjungos 2020 m. liepos 10 d.

Dėl koronaviruso (COVID-19) krizės 2020 m. ekonominė veikla labai sulėtėjo, tačiau visos vertintos šalys sparčiai atsigauna po šios krizės. 2022 m. vasario mėn. prasidėjusi Rusijos invazija į Ukrainą stabdo augimą, visose vertintose šalyse pakilo infliacija. Tačiau daryti tvirtas išvadas dėl to, kaip tai paveiks konvergencijos raidą, dar per anksti. Konvergencijos perspektyvų vertinimas susijęs su dideliu neapibrėžtumu, todėl visą poveikį bus galima įvertinti tik ex post.

Dėl kainų stabilumo kriterijaus pažymėtina, kad tik Kroatijoje ir Švedijoje užregistruota infliacija buvo mažesnė ar daug mažesnė už 4,9 % pamatinę vertę. Pamatinė vertė nustatyta pagal trijų šalių, kuriose užfiksuoti geriausi rodikliai, t. y. Suomijos, Prancūzijos ir Graikijos (atrenkant šias šalis dėl išskirtinių aplinkybių neįtrauktos Malta ir Portugalija), paskutinių 12 mėnesių infliacijos vidurkį. Penkiose kitose vertintose šalyse – Bulgarijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje – infliacija paskutinius 12 mėnesių buvo daug didesnė už pamatinę vertę. Tokia pati padėtis užfiksuota ir 2020 m. pranešime apie konvergenciją.

Dėl fiskalinių kriterijų pažymėtina, kad tuo metu, kai paskelbtas šis pranešimas, perviršinio deficito procedūra buvo taikoma tik Rumunijai (pradėta 2020 m. balandžio mėn.). Nors 3 % BVP deficito pamatinė vertė 2021 m. viršyta dar trijose vertintose šalyse (Bulgarijoje, Čekijoje ir Vengrijoje), naujų perviršinio deficito procedūrų nebuvo pradėta.

2020 m. prasidėjus COVID-19 krizei, biudžeto deficitas labai padidėjo ir 2021 m. vis dar buvo padidėjęs visose šalyse, išskyrus Švediją. Palyginti su 2020 m., 2021 m. biudžeto balanso padėtis pagerėjo visose vertintose šalyse, išskyrus Bulgariją ir Čekiją. Remiantis Europos Komisijos 2022 m. pavasario ekonomine prognoze, deficito ir BVP santykis daugumoje šalių 2022 ir 2023 m. turėtų toliau mažėti. Tačiau 2023 m. Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje jis greičiausiai vis dar viršys pamatinę vertę.

Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis Bulgarijoje ir Švedijoje 2021 m. siekė 20–40 %, Čekijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje buvo 40–60 %, o Kroatijoje ir Vengrijoje viršijo 60 % pamatinę vertę.

Ekonominei veiklai atsigaunant ir pamažu atsisakant per COVID-19 pandemiją taikytų fiskalinių priemonių, 2022 ir 2023 m. valdžios sektoriaus skolos santykis keturiose iš šalių turėtų mažėti, tačiau biudžeto balansus slėgs naujos priemonės, kurių imamasi reaguojant į aukštas energijos kainas bei Rusijos ir Ukrainos karą.

Dėl valiutų kurso kriterijaus pažymėtina, kad Bulgarijos levas ir Kroatijos kuna buvo įtraukti į ERM II beveik visą dvejų metų ataskaitinį laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Levo centrinis kursas buvo 1,95583 levo už eurą, kunos – 7,53450 kunos už eurą. Kroatijos kunos kursas svyravo nedaug ir buvo artimas centriniam kursui. Bulgarijos levas nuo centrinio kurso nenukrypo. Valiutų, kurios nedalyvauja ERM II mechanizme, išskyrus Rumunijos lėją, kursai svyravo gana stipriai.

Kalbant apie ilgalaikių palūkanų normų konvergenciją pažymėtina, kad mažiausios 12 mėnesių vidutinės ilgalaikės palūkanų normos užfiksuotos Bulgarijoje, Kroatijoje ir Švedijoje. Čekijoje šios ilgalaikės palūkanų normos siekė 2,5 %, tad buvo šiek tiek mažesnės už pamatinę 2,6 % vertę. Iš vertintų šalių dviejose šalyse – Vengrijoje ir Lenkijoje – 12 mėnesių vidutinės ilgalaikės palūkanų normos buvo didesnės už pamatinę vertę, o Rumunijoje 12 mėnesių vidutinės ilgalaikės palūkanų normos buvo daug didesnės už pamatinę vertę.

Institucinės aplinkos stabilumas yra svarbus konvergencijos tvarumo veiksnys. Vertintų šalių, išskyrus Švediją, institucijų ir valdymo kokybė yra gana prasta. Dėl teisinės konvergencijos pažymėtina, kad iš vertintų šalių vienintelės Kroatijos teisinė bazė visapusiškai atitinka euro įvedimo reikalavimus pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą (ECBS statutas).

Kroatija

ECB vertinime padaryta išvada, kad Kroatijos rodikliai atitinka konvergencijos kriterijų pamatines vertes.

Kainų stabilumas

2022 m. balandžio mėn. 12 mėnesių vidutinė infliacija pagal SVKI Kroatijoje siekė 4,7 %, t. y. buvo mažesnė už 4,9 % pamatinę vertę. Numatoma, kad per artimiausius mėnesius ši infliacija pamažu didės ir tai daugiausia lems didesnės žaliavų kainos, didėjantis spaudimas kainoms, taip pat dėl Rusijos ir Ukrainos karo toliau didėjantys tiekimo trukdžiai.

Žvelgiant į ateitį kyla abejonių, ar infliacijos konvergencija Kroatijoje išliks tvari ilgesniu laikotarpiu. Siekiant išvengti pernelyg didelio spaudimo kainoms ir makroekonomikos disbalanso, konvergencijos procesas turi būti palaikomas atitinkamomis politikos priemonėmis.

Valdžios sektoriaus deficitas ir skolos santykiai

Kroatijos valdžios sektoriaus biudžeto balansas 2021 m. buvo kiek mažesnis už 3 % BVP deficito pamatinę vertę, o skolos santykis viršijo 60 % BVP pamatinę vertę, tačiau, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo. 2021 m. deficitas siekė 2,9 % BVP, tad atitiko deficito kriterijų. Skolos santykis nuo 2020 m. buvusio aukščiausio 87,3 % BVP lygio 2021 m. sumažėjo iki 79,8 % BVP. Skolos santykiui taip stipriai sumažėjus, reikalavimas pagal skolos kriterijų buvo įvykdytas.

Europos Komisijos 2022 m. pavasario ekonomikos prognozėje pažymėta, kad Kroatija yra pasirengusi ir toliau laikytis Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų. Per 2022 m. Europos semestro pavasario ciklą Europos Komisija taip pat įvertino, kad Kroatijos vidutinės trukmės skolos tvarumo rizika yra vidutinio dydžio. Siekiant išsaugoti valstybės finansų stabilumą ir pasiekti, kad skolos santykis ilguoju laikotarpiu mažėtų, labai svarbu, kad Kroatija įgyvendintų savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane suplanuotas fiskalines reformas.

Valiutos kursas

Kroatijos kuna buvo įtraukta į ERM II 2020 m. liepos 10 d., nustačius jos centrinį kursą 7,53450 kunos už eurą ir ±15 % standartines svyravimo ribas. Per dvejus ataskaitinio laikotarpio metus nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. valiutos kursas svyravo nedaug ir buvo artimas jos centriniam kursui.

Ilgalaikės palūkanų normos

Ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. vidutinės ilgalaikės palūkanų normos Kroatijoje buvo 0,8 %, taigi buvo mažesnės už palūkanų normų konvergencijos kriterijaus 2,6 % pamatinę vertę. Ilgalaikės palūkanų normos Kroatijoje mažėjo nuo 2012 m., o vidutinės 12 mėnesių palūkanų normos sumažėjo nuo šiek tiek mažesnio kaip 7 % iki šiek tiek mažesnio kaip 1 % lygio.

Konvergencijos tvarumas

Kroatija turėtų vykdyti stabilumą skatinančią ekonomikos politiką ir įgyvendinti plačiai apimančias struktūrines reformas. 2022 m. Europos Komisija padarė išvadą, kad makroekonominis disbalansas, kuris buvo susiklostęs šioje šalyje, 2021 m. toliau mažėjo ir vėl buvo fiksuojama jo palanki ikipandeminė tendencija. Struktūrinės reformos padėtų Kroatijai pagerinti savo institucinę ir verslo aplinką, paskatinti konkurenciją ir padidinti savo viešojo administravimo ir teismų sistemų veiksmingumą. 2020 m. spalio mėn. ECB tapo atsakingu už aštuonių svarbių įstaigų tiesioginę priežiūrą ir prižiūri 15 mažiau svarbių įstaigų Kroatijoje.

Teisiniai kriterijai

Kroatijos teisė yra suderinta su Sutartimis ir ECBS statutu, kaip to reikalaujama pagal Sutarties 131 straipsnį.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Alexandrinei Bouilhet, tel. +49 172 174 93 66.

Pastabos

  • ECB pranešime apie konvergenciją kas dvejus metus arba kuriai nors šaliai paprašius vertinama euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių ekonominė ir teisinė konvergencija. Vertinama, koks yra tvarios ekonominės konvergencijos su euro zona lygis, ar nacionalinės teisės aktai yra suderinti su ES teisine sistema ir ar atitinkamų šalių nacionaliniai centriniai bankai laikosi teisės aktais nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Danijai taikoma atsisakymo dalyvauti nuostata, ji nėra vertinama, nebent pati to paprašytų.
  • Paskutinė šiame pranešime naudotų statistikos duomenų pateikimo diena – 2022 m. gegužės 25 d. Kainų stabilumo ir ilgalaikių palūkanų normų kriterijų ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. Valiutų kurso kriterijaus ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2020 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. gegužės 25 d. Praeities duomenys apie fiskalines pozicijas apima laikotarpį iki 2021 m. Prognozės pagrįstos Europos Komisijos 2022 m. pavasario ekonomine prognoze ir vertinamų šalių naujausiomis konvergencijos programomis, taip pat kita konvergencijos tvarumo perspektyvos vertinimui aktualia informacija.
  • Nuo 2014 m. lapkričio mėn. visos šalys, prisijungusios prie euro zonos, taip pat prisijungė prie Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) ir kitų bankų sąjungos struktūrų. Konkrečios šalies bankų sistemą išsamiai vertina ECB. 2020 m. liepos 10 d. ECB, atsižvelgdamas į tai, kad įvykdyti būtini priežiūros ir teisiniai reikalavimai, nusprendė pradėti glaudų bendradarbiavimą su Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) ir Hrvatska narodna banka. Nuo 2020 m. spalio 1 d. ECB veikia kaip šių dviejų šalių priežiūros institucija, atsakinga už bendras visiems prižiūrimiems subjektams taikomas procedūras, ir taip pat yra atsakingas už šių šalių mažiau svarbių įstaigų priežiūrą.
KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai