SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

Liubliana, 2024 m. spalio 17 d.

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Noriu padėkoti valdytojui p. Vasle už svetingumą ir išreikšti ypatingą padėką visiems jo darbuotojams už puikiai suorganizuotą Valdančiosios tarybos posėdį.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį – priėmėme atsižvelgdami į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą. Iš gaunamos informacijos apie infliacijos lygį matyti, kad dezinfliacija juda norima kryptimi. Infliacijos perspektyvai poveikį taip pat daro pastaruoju metu netikėtai pablogėję ekonominio aktyvumo rodikliai, o finansavimo sąlygos tebėra griežtos.

Artimiausiais mėnesiais infliacija turėtų padidėti, o kitais metais – sumažėti iki siekiamo lygio. Vidaus infliacija tebėra didelė, nes darbo užmokestis vis dar sparčiai kyla. Kartu darbo sąnaudų spaudimas turėtų toliau po truputį mažėti, pelnui iš dalies slopinant jo poveikį infliacijai.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Pinigų politikos palūkanų normas palaikysime pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektume šį tikslą. Sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų priimsime įvertinę infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Iš gaunamos informacijos matyti, kad ekonominė veikla yra šiek tiek vangesnė, nei tikėtasi. Vasaros mėnesiais itin svyravo pramonės gamyba, o apdirbamoji gamyba – kaip rodo apklausų rezultatai – ir toliau mažėjo. Iš apklausų rezultatų matyti, kad rugpjūčio mėn. paslaugų sektoriuje buvo fiksuotas šioks toks atsigavimas, kurį veikiausiai lėmė intensyvus vasaros turizmo sezonas, tačiau naujausi duomenys rodo, kad augimas sulėtėjo. Verslo įmonės savo investicijas didina tik po truputį, o investicijos į būstą tebemažėja. Sumažėjo ir eksportas, ypač prekių.

Nors antrąjį ketvirtį pajamos padidėjo, namų ūkių vartojimas, priešingai, nei tikėtasi, sumažėjo. Antrąjį ketvirtį taupymo lygis sudarė 15,7 proc. – t. y. buvo gerokai didesnis nei vidutinis iki pandemijos buvęs 12,9 proc. lygis. Kita vertus, naujausių apklausų rezultatai rodo nuoseklų namų ūkių išlaidų didėjimą.

Darbo rinka tebėra atspari. Nedarbo lygis vis dar buvo istoriškai žemas ir rugpjūčio mėn. sudarė 6,4 proc. Tačiau iš apklausų rezultatų matyti, kad užimtumas auga lėčiau ir toliau mažėja darbo jėgos paklausa.

Tikimės, kad bėgant laikui ekonomikos augimas paspartės, nes kylant realiosioms pajamoms namų ūkiai galės išleisti daugiau. Pamažu slopstant ribojamosios pinigų politikos poveikiui turėtų padidėti vartojimas ir investicijos. Stiprėjant pasaulinei paklausai ekonomikos atsigavimą turėtų skatinti ir eksportas.

Fiskalinės ir struktūrinės politikos priemonėmis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad ekonomika būtų našesnė, konkurencingesnė ir atsparesnė. Tai vidutiniu laikotarpiu padėtų sustiprinti augimo potencialą ir sumažinti kainų spaudimą. Todėl labai svarbu neatidėlioti ir, taikant konkrečias bei plataus užmojo struktūrinės politikos priemones, įgyvendinti Mario Draghi’o pateiktus pasiūlymus dėl Europos konkurencingumo didinimo ir Enrico Letta’os pasiūlymus dėl bendrosios rinkos įgalinimo. Jei ES peržiūrėta ekonomikos valdymo sistema bus įgyvendinama visapusiškai, skaidriai ir neatidėliojant, šalių vyriausybės ilgainiui galės sumažinti savo biudžeto deficitą ir skolos rodiklius. Vyriausybės jau dabar turėtų žengti ryžtingus žingsnius šia kryptimi rengdamos savo vidutinės trukmės fiskalinės ir struktūrinės politikos planus.

Infliacija

Rugsėjo mėn. metinė infliacija dar sumažėjo – iki 1,7 proc., ir buvo žemiausia nuo 2021 m. balandžio mėn. Gerokai krito energijos kainos – metiniu –6,1 proc. tempu. Šiek tiek daugiau pakilo maisto produktų kainų lygis – iki 2,4 proc. Prekių kainų lygis kilo nedaug – 0,4 proc., o paslaugų kainų lygio kilimas buvo mažesnis ir sudarė 3,9 proc.

Dauguma bazinės infliacijos rodiklių sumažėjo arba nepakito. Vidaus infliacija tebėra didelė, nes euro zonoje darbo užmokesčio daromas spaudimas vis dar yra didelis. Atsižvelgiant į tai, kad svarbų vaidmenį atlieka vienkartinės išmokos, o darbo užmokesčio koregavimas vyksta laipsniškai, tikėtina, kad sutarto darbo užmokesčio augimas tebebus didelis ir nepastovus iki šių metų pabaigos.

Numatoma, kad artimiausiais mėnesiais infliacija padidės, iš dalies dėl to, kad, apskaičiuojant metinį infliacijos lygį, nebebus atsižvelgiama į ankstesnius staigius energijos kainų kritimus. Kitais metais infliacija turėtų sumažėti iki mūsų siekiamo lygio. Dezinfliacijos procesą turėtų skatinti mąžtantis darbo sąnaudų spaudimas ir tai, kad pradedamas justi anksčiau vykdyto pinigų politikos griežtinimo poveikis vartotojų kainoms. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių yra apie 2 proc. dydžio.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Sumažėjus pasitikėjimui, vartojimo ir investicijų atsigavimas gali būti lėtesnis, nei tikėtasi. Neigiamą poveikį dar labiau galėtų sustiprinti geopolitinės rizikos šaltiniai, kaip antai nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose, o tai savo ruožtu galėtų sutrikdyti ir energijos tiekimą bei pasaulinę prekybą. Euro zonos ekonomikos augimą dar labiau slopintų ir euro zonos eksporto paklausa, sumažėjusi dėl, pavyzdžiui, silpnesnės pasaulio ekonomikos arba padidėjusios prekybos santykių tarp pagrindinių ekonomikų įtampos. Ekonomikos augimas taip pat būtų mažesnis, jei uždelstas pinigų politikos griežtinimo poveikis pasirodytų esąs stipresnis, nei tikėtasi. Euro zonos ekonomika augtų sparčiau, jei labiau, nei tikėtasi, augtų pasaulio ekonomika, arba jei švelnesnės finansavimo sąlygos ir mažėjanti infliacija padėtų greičiau atsigauti vartojimui ir investicijoms.

Jei darbo užmokestis ar pelnas kiltų daugiau, nei tikėtasi, infliacija gali būti didesnė, nei numatyta. Didesnės infliacijos riziką kelia ir išaugusi geopolitinė įtampa, artimiausiu laikotarpiu galinti padidinti energijos kainas bei krovinių pervežimo išlaidas ir sutrikdyti pasaulinę prekybą. Be to, maisto kainas gali didinti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir platesniu mastu stiprėjanti klimato krizė. Ir atvirkščiai, infliacija gali sumažėti, jei mažas pasitikėjimas ir susirūpinimas dėl geopolitinių įvykių stabdytų vartojimo ir investicijų atsigavimą tokiu tempu, kaip tikėtasi, jei pinigų politika paklausą slopintų labiau, nei tikėtasi, arba jei netikėtai pablogėtų ekonominės sąlygos kitose pasaulio dalyse.

Finansų ir pinigų aplinkos raida

Nuo mūsų posėdžio rugsėjo mėn. trumpesnės trukmės rinkos palūkanų normos sumažėjo, daugiausia dėl silpnesnių euro zonos ekonomikos rodiklių ir toliau mažėjančios infliacijos. Nors finansavimo sąlygos vis dar griežtos, rugpjūčio mėn. vidutinės naujų paskolų įmonėms ir hipotekos paskolų palūkanų normos truputį sumažėjo – atitinkamai iki 5,0 ir 3,7 proc.

Kaip rodo mūsų naujausios euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai, reikalavimai verslo paskolų gavėjams, prieš tai daugiau nei dvejus metus vis griežtėję, trečiąjį ketvirtį nepakito. Be to, pirmą kartą per dvejus metus padidėjo įmonių paklausa paskoloms. Apskritai skolinimas įmonėms tebėra vangus – rugpjūčio mėn. jis didėjo 0,8 proc. metiniu tempu.

Hipotekos paskoloms taikomi kredito standartai švelnėjo trečią ketvirtį iš eilės, o tai daugiausia susiję su padidėjusia konkurencija tarp bankų. Prie stipriai išaugusios hipotekos paskolų paklausos prisidėjo mažesnės palūkanų normos ir geresnės būsto rinkos perspektyvos. Atitinkamai išduota šiek tiek daugiau hipotekos paskolų – šių paskolų išdavimas didėjo 0,6 proc. metiniu tempu.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas sumažinti 25 baziniais punktais. Sprendimą sumažinti palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe – normą, kuria mes nustatome savo pinigų politikos kryptį – priėmėme atsižvelgdami į atnaujintą infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos raidos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Pinigų politikos palūkanų normas palaikysime pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektume šį tikslą. Sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamais duomenimis. Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų priimsime įvertinę infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju, esame pasirengę koreguoti visas pagal mums suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.