content here is the anonymously transparent proxied version of ecb.europa.eu   X
Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Pagrindiniai skaičiai

1 Vadovybės ataskaita

1.1 ECB vadovybės ataskaitos tikslas

Vadovybės ataskaita[1] yra neatskiriama ECB metinių ataskaitų dalis. Joje skaitytojams pateikiama pagalbinė su finansinėmis ataskaitomis susijusi informacija[2]. Atsižvelgiant į tai, kad ECB veikla ir operacijos vykdomos siekiant įgyvendinti politikos tikslus, ECB finansinė padėtis ir finansiniai rezultatai turėtų būti vertinami jų neatsiejant nuo ECB politikos veiksmų.

Vadovybės ataskaitoje aprašoma pagrindinės ECB užduotys bei veikla ir kokį poveikį tai daro banko finansinėms ataskaitoms. Be to, šioje ataskaitoje analizuojami pagrindiniai balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos pokyčiai per metus. Joje taip pat pateikiama informacijos apie ECB finansinius išteklius. Galiausiai, ataskaitoje aprašoma rizikos, įskaitant konkrečias rizikas, aplinka, su kuria vykdydamas veiklą susiduria ECB ir pateikiama informacijos apie rizikos valdymo politiką, naudojamą visoms šioms rizikoms mažinti.

1.2 Pagrindinės užduotys ir veikla

ECB yra Eurosistemos dalis ir pagrindinis jo tikslas – palaikyti kainų stabilumą. ECB savo užduotis vykdo vadovaudamasis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo[3] bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statute (ECBS statutas)[4] išdėstytomis nuostatomis (žr. 1 schemą). ECB savo veiklą vykdo siekdamas įgyvendinti jam suteiktus įgaliojimus, o ne gauti pelno.

1 schema

Pagrindinės ECB užduotys

Vadovaujantis decentralizuoto pinigų politikos įgyvendinimo Eurosistemoje principu, Eurosistemos pinigų politikos operacijos yra įtrauktos į ECB ir euro zonos nacionalinių centrinių bankų (NCB) finansines ataskaitas. Toliau 1 lentelėje apžvelgiamos pagrindinės operacijos ir funkcijos, kurias ECB atlieka vykdydamas savo įgaliojimus, ir kokią įtaką jos daro ECB finansinėms ataskaitoms.

1 lentelė

ECB pagrindinė veikla ir jos poveikis ECB finansinėms ataskaitoms

Pinigų politikos įgyvendinimas

Užsienio valiutos operacijų vykdymas ir užsienio atsargų valdymas

Sklandaus mokėjimo sistemų veikimo skatinimas

Indėlis didinant kredito įstaigų saugumą ir patikimumą bei visos finansų sistemos stabilumą

Kita

1 Daugiau informacijos apie vertybinių popierių skolinimą pateikiama ECB interneto svetainėje.
2 Daugiau informacijos apie apsikeitimo sandorių linijas pateikiama ECB interneto svetainėje.

3 Daugiau informacijos apie Eurosistemos likvidumo operacijas eurais už tinkamą įkaitą pateikiama ECB interneto svetainėje.

4 Daugiau informacijos apie TARGET2 pateikiama ECB interneto svetainėje.

1.3 Finansų raida

1.3.1 Balansas

2016–2018 m. ECB balansas padidėjo – daugiausia dėl vertybinių popierių pirkimo pagal turto pirkimo programą (TPP)[5]. Grynieji pirkimai pagal šią programą baigėsi 2018 m. gruodžio mėn., o 2019 m. lapkričio mėn. buvo atnaujinti. Per tą laikotarpį ECB reinvestavo visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui. Todėl 2019 m. ECB balanso augimo tempas sulėtėjo ir jį daugiausia lėmė padidėjusi ECB užsienio atsargų rinkos vertė ir apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė. 2020 m., siekdama sušvelninti koronaviruso (COVID-19) pandemijos poveikį, Valdančioji taryba patvirtino visapusišką pinigų politikos priemonių paketą, o tai taip pat turėjo įtakos ECB balanso dydžiui.

2020 m. visas ECB turtas padidėjo 112,2 mlrd. – iki 569,3 mlrd. eurų, daugiausia dėl pagal naują specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP)[6] ir pagal TPP įsigytų vertybinių popierių. Dėl šių pirkimų balanso straipsnio Pinigų politikais tikslais laikomi vertybiniai popieriai suma padidėjo, o dėl piniginių atsiskaitymų už minėtus pirkimus per TARGET2 sąskaitas atitinkamai padidėjo straipsnio Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai suma. Padidėjimui įtakos turėjo ir išaugusi apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė.

1 pav.

Pagrindinės ECB balanso sudedamosios dalys

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.

2020 m. pabaigoje pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai, išreikšti eurais, sudarė 61 % viso ECB turto. Šiame balanso straipsnyje parodyti vertybiniai popieriai, kuriuos ECB įsigijo pagal vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), tris padengtųjų obligacijų pirkimo programas (POPP1, POPP2 ir POPP3), TUVPPP, VSPP ir SPPP.

Siekdama sumažinti COVID-19 pandemijos keliamą didelį pavojų pinigų politikos įgyvendinimui ir euro zonos ekonomikos perspektyvai, 2020 m. Valdančioji taryba priėmė keletą sprendimų dėl pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių pirkimo. Visų pirma 2020 m. kovo mėn. Valdančioji taryba nusprendė, kad prie vykdomų pirkimų už 20 mlrd. eurų per mėnesį pagal TPP papildomai iki metų pabaigos vykdyti 120 mlrd. eurų vertės laikinuosius grynuosius turto pirkimus[7]. Vėliau tą patį mėnesį Valdančioji taryba nusprendė, kad iki metų pabaigos vykdys naują 750 mlrd. eurų SPPP[8]. Reaguodama į pandemijos eigą, 2020 m. birželio mėn. Valdančioji taryba nusprendė padidinti SPPP numatytą sumą 600 mlrd. eurų[9], o 2020 m. gruodžio mėn. – dar 500 mlrd. eurų[10] – iki bendros 1 850 mlrd. eurų sumos. Be to, buvo nuspręsta grynuosius turto pirkimus pagal SPPP vykdyti bent iki 2022 m. kovo pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs COVID-19 sukeltos krizės etapas.

Dėl įvykdytų pirkimų, o daugiausia dėl pirkimų pagal SPPP, 2020 m. pinigų politikos tikslais ECB laikomų vertybinių popierių portfelis padidėjo 98,6 mlrd. eurų – iki 349 mlrd. eurų (žr. 2 pav.). Pagal VPRP, POPP1 ir POPP2 įsigytų vertybinių popierių portfelis dėl išpirkimų sumažėjo 1,4 mlrd. eurų.

2 pav.

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.

2020 m. gruodžio pabaigoje ECB pinigų politikos tikslais turimų vertybinių popierių, įsigytų pagal aktyvias programas – TPP ir SPPP, portfelio terminų struktūra[11] buvo diversifikuota (žr. 3 pav.).

3 pav.

TPP ir SPPP terminų struktūra

Šaltinis ECB.
Pastaba: turtu užtikrintų vertybinių popierių terminų struktūra labiau pagrįsta vertybinių popierių vidutine svertine trukme, o ne teisinio termino data.

2020 m. ECB užsienio atsargų, kurias sudaro auksas, specialiosios skolinimosi teisės, JAV doleriai, Japonijos jenos ir Kinijos juaniai, bendra vertė eurais iš esmės nepakito ir buvo 75,8 mlrd. eurų.

ECB turimo aukso ir gautino aukso vertė eurais 2020 m. padidėjo 3,1 mlrd. eurų – iki 25,1 mlrd. eurų (žr. 4 pav.) – dėl padidėjusios aukso rinkos kainos eurais, tačiau aukso kiekis uncijomis nepakito. Dėl šio padidėjimo atitinkama suma išaugo ir ECB aukso perkainojimo sąskaitos (žr. 1.3.2 skirsnį Finansiniai ištekliai).

4 pav.

Auksas ir aukso kainos

(skalė kairėje: mlrd. eurų; skalė dešinėje: eurai už Trojos unciją grynojo aukso)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: straipsnyje Aukso perkainojimo sąskaitos nėra po 1999 m. sausio 1 d. prie euro zonos prisijungusių valstybių narių centrinių bankų įnašų, įmokėtų dieną prieš jų prisijungimą prie Eurosistemos, į ECB sukauptas aukso perkainojimo sąskaitas.

ECB grynoji užsienio valiutos pozicijos[12] JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais vertė eurais sumažėjo 3,0 mlrd. – iki 50,1 mlrd. eurų (žr. 5 pav.), daugiausia dėl euro atžvilgiu sumažėjusio JAV dolerio kurso. Dėl JAV dolerio kurso sumažėjimo atitinkamai sumažėjo ir ECB perkainojimo sąskaitų likučiai (žr. 1.3.2 skirsnį Finansiniai ištekliai).

5 pav.

Užsienio valiuta

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.

2020 m. pabaigoje JAV doleriai ir toliau sudarė didžiausią ECB užsienio valiutos atsargų dalį – apie 76%.

Savo užsienio valiutos atsargų investavimą ECB valdo pagal trijų etapų procesą. Pirma, ECB rizikos valdytojai suformuoja strateginį orientacinį portfelį, o Valdančioji taryba jį patvirtina. Antra, ECB portfelių valdytojai suformuoja taktinį orientacinį portfelį, o Vykdomoji valdyba jį patvirtina. Trečia, NCB kasdien decentralizuotai vykdo investavimo operacijas.

ECB užsienio valiutos atsargos daugiausia investuojamos į vertybinius popierius ir pinigų rinkos indėlius arba laikomos einamosiose sąskaitose (žr. 6 pav.). Šį portfelį sudarantys vertybiniai popieriai vertinami metų pabaigoje buvusia rinkos kaina.

6 pav.

Užsienio valiutos investicijų išskaidymas

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.

ECB užsienio valiutos atsargų paskirtis – finansuoti galimas intervencijas į užsienio valiutų rinką. Todėl ECB užsienio valiutų atsargos valdomos siekiant trijų pagrindinių tikslų (pagal svarbą) – likvidumo, saugumo ir grąžos. Dėl to šį portfelį daugiausia sudaro trumpalaikiai vertybiniai popieriai (žr. 7 pav.).

7 pav.

Užsienio valiuta išreikštų vertybinių popierių terminų struktūra

Šaltinis: ECB.

2020 m. nuosavų lėšų portfelio vertė padidėjo 0,1 mlrd. – iki 20,7 mlrd. eurų (žr. 8 pav.), daugiausia dėl gautų palūkanų pajamų reinvestavimo ir dėl šiame portfelyje laikomų vertybinių popierių rinkos vertės padidėjimo. Šį portfelį daugiausia sudaro vertybiniai popieriai, išreikšti eurais. Šie vertybiniai popieriai vertinami metų pabaigoje buvusia rinkos kaina. 2020 m. valdžios sektoriaus skolos vertybiniai popieriai sudarė 73 % viso portfelio.

8 pav.

ECB nuosavų lėšų portfelis

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.

ECB nuosavų lėšų portfelį sudaro daugiausia ECB finansinių išteklių investicijos, konkrečiai: ECB apmokėto kapitalo ir bendrojo atsargų fondo bei atidėjinių finansinei rizikai dengti sumos. Dėl pajamų reinvestavimo ir vertybinių popierių vertinimo rinkos kainomis nuosavų lėšų portfelio ir minėtų finansinių išteklių apimtis nebūtinai sutampa. Šio portfelio paskirtis – uždirbti pajamų, kurios padėtų padengti ECB veiklos išlaidas, nesusijusias su jam pavestų priežiūros uždavinių vykdymu[13]. Šis portfelis investuojamas į eurais denominuotą turtą, atsižvelgiant į pagal rizikos kontrolės sistemą nustatytus apribojimus. Todėl šio portfelio terminų struktūra yra labiau diversifikuota (žr. 9 pav.) negu užsienio valiutos atsargų portfelio.

9 pav.

ECB nuosavų lėšų investicijų į vertybinius popierius terminų struktūra

Šaltinis: ECB.

2020 m. pabaigoje, palyginti su 2019 m. pabaiga, bendra apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė padidėjo 11 % – iki 1 434,5 mlrd. eurų. ECB paskirta 8 % visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės. Metų pabaigoje ji sudarė 114,8 mlrd. eurų. Kadangi pats ECB neleidžia banknotų, jis turi vidinių Eurosistemos pretenzijų euro zonos NCB atžvilgiu, kurios atspindi apyvartoje cirkuliuojančių banknotų vertę.

ECB vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, kuriuos daugiausia sudaro grynieji euro zonos NCB likučiai sistemoje TARGET2 ECB atžvilgiu ir ECB įsipareigojimai, susiję su užsienio valiutos atsargomis, kurias jam pervedė euro zonos NCB, prisijungę prie Eurosistemos, 2020 m. pabaigoje padidėjo 103,8 mlrd. – iki 378,4 mlrd. eurų. Vidinių Eurosistemos įsipareigojimų didėjimą 2020 m. ir jų raidą 2016–2019 m. daugiausia lėmė grynojo TARGET2 įsipareigojimo pokytis dėl ECB įvykdytų pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių grynųjų pirkimų, už kuriuos atsiskaitoma per TARGET2 sąskaitas (žr. 10 pav.).

10 pav.

Grynasis likutis sistemoje TARGET2 ir pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.

1.3.2 Finansiniai ištekliai

ECB finansinius išteklius sudaro kapitalas, atidėjiniai finansinei rizikai dengti, perkainojimo sąskaitos ir atitinkamų metų pelnas. Šie finansiniai ištekliai yra i) investuojami į turtą, iš kurio gaunamos pajamos, ir (arba) ii) naudojami tiesiogiai nuostoliams, patirtiems dėl finansinės rizikos, padengti. 2020 m. gruodžio 31 d. ECB finansiniai ištekliai sudarė 46,2 mlrd. eurų (11 pav.). Bendra išteklių vertė buvo 1,5 mlrd. eurų mažesnė nei 2019 m., daugiausia dėl i) likučių sumažėjimo perkainojimo sąskaitose pabrangus eurui JAV dolerio atžvilgiu ir ii) mažesnio 2020 m. pelno.

11 pav.

ECB finansiniai ištekliai

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: į perkainojimo sąskaitas įtraukiamas bendras aukso, užsienio valiutų ir vertybinių popierių perkainojimo prieaugis, bet neįtraukiama išmokų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams perkainojimo sąskaita.

Aukso, užsienio valiutų ir vertybinių popierių, kuriems taikomas perkainojimas, nerealizuotieji prieaugiai nėra pripažįstami pajamomis pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet yra tiesiogiai įrašomi į perkainojimo sąskaitas, parodomas ECB balanso įsipareigojimų pusėje. Šių sąskaitų likučiai gali būti panaudoti siekiant sušvelninti nepalankaus atitinkamų kainų ir (arba) valiutų kursų kitimo ateityje poveikį ir todėl sustiprina ECB atsparumą pagrindinėms rizikoms. 2020 m. aukso, užsienio valiutos ir vertybinių popierių perkainojimo sąskaitų[14] bendra vertė sumažėjo 0,9 mlrd. – iki 29,3 mlrd. eurų, daugiausia dėl sumažėjusių užsienio valiutų perkainojimo likučių pabrangus eurui JAV dolerio ir Japonijos jenos atžvilgiu (žr. 12 pav.). Šį sumažėjimą iš dalies atsvėrė aukso perkainojimo likučių padidėjimas pakilus aukso rinkos kainai.

12 pav.

Pagrindiniai užsienio valiutų kursai ir aukso kaina 2016–2020 m.

(pokyčiai, procentais, palyginti su 2016 m.; duomenys metų pabaigoje)

Šaltinis: ECB.

2020 m. euro zonos ir ne euro zonos NCB apmokėto ECB kapitalo vertė, nepaisant Bank of England pasitraukimo iš Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), nepasikeitė ir buvo 7,7 mlrd. eurų, nes kiti NCB padengė Bank of England atsiimtą apmokėtojo kapitalo dalį. ECB visas apmokėtasis kapitalas padidės nuo 7,7 mlrd. eurų (2020 m.) iki 8,9 mlrd. eurų (2022 m.), kadangi euro zonos NCB dalys ECB pasirašytajame kapitale padidėjo po Bank of England pasitraukimo iš ECBS ir bus visiškai apmokėtos dviem metinėmis 0,6 mlrd. eurų dydžio įmokomis 2021 ir 2022 m. [15]

Atsižvelgiant į tai, kad ECB susiduria su finansinėmis rizikomis (žr. 1.4.1 skirsnį Finansinės rizikos), jis turi sudaręs atidėjinius finansinėms rizikoms padengti. Šių atidėjinių dydis kiekvienais metais peržiūrimas atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant turimo rizikingo turto apimtį, numatomus kitų metų rezultatus ir rizikos įvertinimą. Atidėjiniai finansinėms rizikoms kartu su bet kokio dydžio suma ECB bendrajame atsargų fonde negali viršyti euro zonos NCB apmokėto ECB kapitalo vertės.

2020 m., pakoregavus NCB dalis ECB kapitalo rakte po Bank of England pasitraukimo iš ECBS, ir dėl susijusių Valdančiosios tarybos sprendimų dėl ECB kapitalo, euro zonos NCB įmokėjo 48 mln. eurų į ECB apmokėtąjį kapitalą. Tad viršutinė atidėjinių finansinėms rizikoms riba buvo padidinta tokia pačia suma. Valdančioji taryba, atsižvelgdama į ECB finansinių rizikų pozicijų vertinimo rezultatus, nusprendė pervesti 48 mln. eurų ECB finansinių rizikų atidėjiniams ir papildyti juos iki didžiausios leistinos vertės, t. y. 7,6 mlrd. eurų.

Per atitinkamus finansinius metus iš ECB turto ir įsipareigojimų gautas pelnas gali būti panaudotas galimiems nuostoliams, patirtiems per tuos pačius metus, padengti. 2020 m. ECB pelnas buvo 1,6 mlrd. eurų (žr. Pelno (nuostolio) ataskaitos 1.3.3 skirsnį).

1.3.3 Pelno (nuostolio) ataskaita

Keletą praėjusių metų ECB metinis pelnas didėjo, daugiausia dėl augusių palūkanų pajamų iš užsienio atsargų ir pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, tačiau 2020 m. ši tendencija pasikeitė (žr. 13 pav.).

2020 m. ECB pelnas buvo 1 643 mln. eurų (2019 m. – 2 366 mln. eurų). Palyginti su 2019 m., pelnas sumažėjo 722 mln. eurų daugiausia dėl sumažėjusių grynųjų palūkanų pajamų.

13 pav.

Pagrindinės ECB pelno (nuostolio) ataskaitos sudedamosios dalys

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.
Pastaba: straipsnį Kitos pajamos ir išlaidos sudaro Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos), Pajamos iš nuosavybės vertybinių popierių ir dalyvavimo nuosavybės priemonėse, Kitos pajamos ir Kitos išlaidos.

ECB grynosios palūkanų pajamos sumažėjo 669 mln. eurų – iki 2 017 mln. eurų (žr. 14 pav.), daugiausia dėl sumažėjusių palūkanų pajamų iš užsienio atsargų. Palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių taip pat sumažėjo.

14 pav.

Grynosios palūkanų pajamos

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.

Grynosios palūkanų pajamos iš užsienio atsargų sumažėjo 577 mln. eurų – iki 474 mln. eurų, nes uždirbta mažiau palūkanų pajamų iš JAV doleriais išreikštų vertybinių popierių. Dėl beveik visus 2019  ir 2020 m. vyravusios JAV doleriais išreikštų obligacijų, ypač trumpalaikių, pelningumo mažėjimo tendencijos (žr. 15 pav.), ECB įsigijo mažesnio pelningumo vertybinių popierių, todėl portfelio JAV doleriais vidutinis pelningumas buvo mažesnis negu praėjusiais metais. Tai padarė neigiamą įtaką palūkanų pajamoms, uždirbtoms už šį portfelį 2020 m.

15 pav.

Jungtinių Amerikos Valstijų, Japonijos ir Kinijos vyriausybių 2 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas

(metinės palūkanos, procentais; mėnesio pabaigos duomenys)

Šaltinis: ECB.

2020 m. iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių uždirbtos grynosios palūkanų pajamos sudarė 1 337 mln. eurų, o tai yra 110 mln. eurų mažiau negu 2019 m. (žr. 16 pav.). Šį mažėjimą iš esmės lėmė sumenkusios grynosios palūkanų pajamos iš VPRP, POPP1 ir POPP2 portfelių; jos smuktelėjo 118 mln. – iki 193 mln. eurų dėl to, kad, suėjus vertybinių popierių terminui, sumažėjo šių portfelių dydis. Be to, neigiamos 41 mln. eurų grynosios palūkanų pajamos iš SPPP portfelio taip pat lėmė mažesnes bendras palūkanų pajamas iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių. Grynosios palūkanų pajamos iš SPPP portfelio buvo neigiamos todėl, kad, dėl mažo euro zonos šalių vyriausybių obligacijų pajamingumo 2020 m., vidutinis įsigytų viešojo sektoriaus vertybinių popierių pajamingumas buvo neigiamas (žr. 17 pav.). O grynosios palūkanų pajamos, gautos iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių, padidėjo tik 48 mln. – iki 1 184 mln. eurų. Šis padidėjimas daugiausia buvo susijęs su VSPP portfeliu dėl mažesnės ankstesniais metais pagal VSPP įsigytų vertybinių popierių premijos amortizacijos[16].

2020 m. apie 66% ECB grynųjų palūkanų pajamų uždirbta iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių.

16 pav.

Grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.

17 pav.

Euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas

(metinės palūkanos, procentais; mėnesio pabaigos duomenys)

Šaltinis: ECB.

Palūkanų pajamos iš visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų ECB dalies ir palūkanų išlaidos, mokėtinos NCB už į ECB pervestas užsienio atsargas, 2020 m. buvo lygios 0 dėl Eurosistemoje jos pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikomos 0 % palūkanų normos.

Grynosios kitos palūkanų pajamos padidėjo daugiausia dėl didesnių palūkanų pajamų už ECB priimtus indėlius, o tai daugiausia lėmė didesni vidutiniai likučiai 2020 m. Šis padidėjimas daugiau negu kompensavo mažesnes palūkanų pajamas iš nuosavų lėšų portfelio dėl nedidelio pajamingumo euro zonoje.

Grynasis finansinių operacijų ir finansinio turto nurašymų rezultatas buvo 316 mln. eurų grynosios pajamos (žr. 18 pav.), o tai yra 139 mln. eurų daugiau negu 2019 m., daugiausia dėl didesnio grynojo realizuotojo rezultato, susijusio su kainų pokyčiais.

Šį grynųjų realizuotųjų pajamų padidėjimą daugiausia lėmė tai, kad dėl kainos pokyčio gauta daugiau realizuotųjų pajamų iš vertybinių popierių JAV doleriais pardavimo, nes jų rinkos vertei teigiamą įtaką padarė per metus sumažėjęs obligacijų JAV doleriais pajamingumas.

18 pav.

Realizuotieji rezultatai ir nurašymai

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.

Be to, 2020 m. gruodžio 31 d. 48 mln. eurų buvo pervesti į ECB atidėjinius finansinėms rizikoms. Atsižvelgusi į savo rizikos vertinimo rezultatus, Valdančioji taryba nusprendė padidinti atidėjinius finansinėms rizikoms iki 7 584 mln. eurų, t. y. iki didžiausios leistinos šių atidėjinių sumos, nustatomos pagal euro zonos NCB apmokėto kapitalo dydį. 2019 m. šie atidėjiniai buvo sumažinti 84 mln. eurų suma tam, kad nebūtų viršyta didžiausia leistina suma (žr. 1.3.2 skirsnį Finansiniai ištekliai).

ECB bendros veiklos išlaidos, įskaitant nuvertėjimą ir banknotų gamybos paslaugas, padidėjo 43 mln. eurų – iki 1 199 mln. eurų (žr. 19 pav.). Palyginti su 2019 m., šis padidėjimas daugiausia susijęs su didesnėmis personalo išlaikymo išlaidomis, nes i) 2020 m. padidėjo vidutinis darbuotojų, daugiausia bankų priežiūros srityje, skaičius, ir ii) padidėjo išlaidos išmokoms tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams dėl to, kad 2020 m. pabaigoje aktuariniam vertinimui taikytos mažesnės diskonto normos. Administracinės išlaidos, visų pirma susijusios su priežiūros užduotimis, sumažėjo daugiausia dėl mažesnio išorės konsultantų paslaugų naudojimo užbaigus tikslinę vidaus modelių peržiūrą (TRIM) ir retesnių verslo kelionių dėl labai supaprastintos priežiūros veiklos vietoje atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją. Šį sumažėjimą iš dalies atsvėrė didesnės informacinių technologijų (IT) išlaidos, susijusios su didele IT paslaugų paklausa dėl nuotolinio darbo 2020 m.

Su vykdoma bankų priežiūra susijusias išlaidas visiškai padengia prižiūrimiems subjektams taikomi mokesčiai. Atsižvelgus į faktines išlaidas, ECB patirtas vykdant su bankų priežiūra susijusius uždavinius, 2020 m. pajamos iš priežiūros mokesčių sudarė 535 mln. eurų[17].

19 pav.

Veiklos išlaidos ir pajamos iš priežiūros mokesčių

(mln. eurų)

Šaltinis: ECB.

1.4 Rizikos valdymas

Rizikos valdymas yra esminė ECB veiklos dalis. Tai atliekama nuolat i) nustatant ir vertinant riziką, ii) peržiūrint rizikos strategiją ir politiką, iii) įgyvendinant rizikos mažinimo priemones, iv) stebint riziką ir apie ją pranešant. Atlikti visą šitą darbą padeda veiksmingos metodikos, procesai ir sistemos.

2 schema

Rizikos valdymo ciklas

Tolesniuose skirsniuose pristatomos šios rizikos, jų šaltiniai ir taikomos rizikos kontrolės sistemos.

1.4.1 Finansinės rizikos

Vykdomoji valdyba siūlo politiką ir procedūras, kuriomis užtikrinamas tinkamas ECB apsaugos nuo finansinių rizikų, su kuriomis ECB susiduria, lygis. Iš Eurosistemos centrinių bankų ekspertų sudarytas Rizikos valdymo komitetas, be kita ko, prisideda prie Eurosistemos prisiimamų finansinių rizikų, susijusių su atitinkamomis balanso pozicijomis, stebėjimo, apskaičiavimo ir informacijos apie jas teikimo. Jis taip nustato ir peržiūri susijusias metodikas ir bendras sistemas. Taip Rizikos valdymo komitetas padeda sprendimus priimantiems organams užtikrinti tinkamą Eurosistemos apsaugos lygį.

Finansinės rizikos kyla dėl pagrindinės ECB veiklos ir su ja susijusių finansinių pozicijų. Rizikos kontrolės sistemos ir apribojimai, kuriuos ECB naudoja savo rizikos profiliui valdyti, skiriasi pagal operacijų rūšis ir rodo įvairią skirtingų portfelių valdymo politiką arba jų investicijų paskirtį, taip pat turto rizikos ypatumus.

Rizikai stebėti ir įvertinti ECB taiko įvairius savo sukurtus rizikos vertinimo metodus. Šie metodai pagrįsti bendru rinkos ir kredito rizikos modeliavimu. Su rizikos matais susijusios pagrindinės modeliavimo sąvokos, metodai ir prielaidos grindžiamos šios srities ir turimais rinkos duomenimis. Paprastai rizika apskaičiuojama kaip vienų metų tikėtino vertės stygiaus (angl. expected shortfall)[18] rodiklis taikant 99 % patikimumo lygmenį. Rizika skaičiuojama pagal du metodus: i) apskaitiniu – pagal galiojančius apskaitos reikalavimus apskaičiuojant rizikos įverčius, ECB perkainojimo sąskaitos laikomos rezervu; ii) finansiniu – apskaičiuojant riziką, perkainojimo sąskaitos nelaikomos rezervu. Kad susidarytų išsamų vaizdą apie riziką, ECB apskaičiuoja ir kitus rizikos matus esant skirtingiems patikimumo lygmenims, atlieka jautrumo bei scenarijų nepalankiausiomis sąlygomis analizę ir vertina ilgesnės trukmės pozicijų bei pajamų prognozes[19].

Per metus ECB bendra rizika padidėjo. 2020 m. pabaigos duomenimis, visų ECB portfelių bendra vienų metų finansinė rizika, įvertinta apskaitiniu metodu pagal tikėtino vertės stygiaus rodiklį taikant 99 % patikimumo lygmenį, sudarė 12,8 mlrd. eurų – tai yra 4,6 mlrd. eurų daugiau negu 2019 m. pabaigoje įvertinta rizika (žr. 20 pav.). Apskaičiuota rizika padidėjo daugiausia dėl grynųjų turto pirkimų pagal SPPP ir TPP.

20 pav.

Bendra finansinė rizika (apskaitinis jos įvertis pagal tikėtino vertės stygiaus rodiklį ir 99 % patikimumo lygmenį)

(mlrd. eurų)

Šaltinis: ECB.

Kredito rizika kyla dėl ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelių, nuosavų lėšų eurais portfelio ir turimų užsienio atsargų. Nors pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai vertinami amortizuota savikaina, sumažinta vertės sumažėjimu, o jų kaina, jei prekyba nevyksta, dėl kredito kokybės vertinimo pasikeitimo nesikeičia, jie vis tiek susiję su kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Nuosavos lėšos eurais ir užsienio atsargos vertinamos rinkos kaina, todėl joms kyla kredito kokybės vertinimo pasikeitimo ir kredito įsipareigojimų neįvykdymo rizika. Kredito rizika, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo, nes, vykdant vertybinių popierių pirkimus pagal TPP ir SPPP, padidėjo ECB balansas.

Kredito rizika mažinama daugiausia taikant tinkamumo kriterijus, deramo tikrinimo procedūras ir apribojimus (skiriasi pagal portfelius).

Valiutų kursų ir biržos prekių kainų rizika kyla dėl ECB turimos užsienio valiutos ir aukso. Palyginti su praėjusiais metais, valiutų kursų rizika sumažėjo dėl didesnių perkainojimo sąskaitų, kurios veikia kaip apsauga nuo nepalankių valiutų kursų ir aukso kainos svyravimų.

Atsižvelgiant į šio turto vaidmenį vykdant politiką, ECB neapsidraudžia nuo atitinkamos valiutų kursų ir biržos prekių kainos rizikos. Šios rizikos mažinamos atsargas laikant įvairiomis valiutomis ir auksu bei turint perkainojimo sąskaitų.

Didžioji ECB užsienio atsargų ir nuosavų lėšų eurais dalis investuojama į fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius, todėl, jei šie vertybiniai popieriai yra vertinami rinkos kaina, didėja rinkos palūkanų normos rizika. ECB turimos užsienio atsargos daugiausia investuojamos į palyginti trumpalaikį turtą (žr. 7 pav. 3.1.1 skirsnyje Balansas), o nuosavų lėšų portfelyje esantis turtas paprastai yra ilgesnės trukmės (žr. 9 pav. 1.3.1 skirsnyje Balansas). Palyginti su 2019 m., ši pagal apskaitinį metodą įvertinta rizika truputį padidėjo dėl pasikeitusių sąlygų rinkose.

ECB rinkos palūkanų normos rizika mažinama taikant turto išskaidymo politiką ir per perkainojimo sąskaitas.

ECB susiduria ir su palūkanų normų rizika, kylančia dėl neatitikimo tarp palūkanų, gautų už jo turtą, ir palūkanų, sumokėtų už įsipareigojimus. Tai turi įtakos jo grynosioms palūkanų pajamoms. Ši rizika nėra tiesiogiai siejama su konkrečiu portfeliu. Ji siejama su viso ECB balanso struktūra, ypač su turto ir įsipareigojimų terminų bei pajamingumo neatitikimais. ECB šią riziką stebi rengdamas ECB pelningumo prognozes. Jos rodo, kad ir ateinančiais metais ECB turėtų gauti grynųjų palūkanų pajamų.

Šios rūšies rizika valdoma taikant turto išskaidymo politiką. Be to, ją švelnina ir tai, kad ECB balanse yra ir neatlygintinų įsipareigojimų.

1.4.2 Operacinė rizika

Vykdomoji valdyba yra atsakinga už ECB operacinės rizikos[20] valdymo politiką bei sistemą ir jas tvirtina. Operacinės rizikos komitetas padeda Vykdomajai valdybai vykdyti operacinės rizikos valdymo priežiūros funkciją. Operacinės rizikos valdymas yra neatskiriama ECB valdymo struktūros[21] ir valdymo procesų dalis.

Pagrindinis ECB operacinės rizikos valdymo sistemos tikslas yra padėti užtikrinti, kad ECB galėtų įvykdyti savo misiją, pasiekti nustatytus tikslus ir apsisaugoti nuo gero vardo ir kito turto praradimo, netinkamo naudojimo ar žalos geram vardui ir kitam turtui. Pagal operacinės rizikos valdymo sistemą, kiekvienas veiklos padalinys pats yra atsakingas už savo operacinės rizikos ir įvykių nustatymą ir įvertinimą, reagavimą į juos, informavimą apie juos bei jų stebėseną ir kontrolę. Atsižvelgiant į tai, ECB rizikos toleravimo strategijoje pateikiamos gairės dėl atsako į riziką strategijų ir rizikos priimtinumo procedūrų. Ši strategija susieta su 5 x 5 formato rizikos matrica, kuri pagrįsta rizikos poveikio ir tikimybės vertinimo skalėmis (taikant kiekybinius ir kokybinius kriterijus).

Vykdydamas veiklą ECB susiduria su vis sudėtingesnėmis grėsmėmis, be to, kasdienė banko vykdoma veikla susijusi su įvairiomis operacinės rizikos rūšimis. Didžiausią ECB susirūpinimą kelia plataus spektro nefinansinės rizikos, susijusios su žmonėmis, informacija, sistemomis, procesais ir išorės trečiųjų šalių paslaugų teikėjais. Todėl ECB įdiegė procesus, kurie palengvintų nuolatinį ir veiksmingą banko operacinės rizikos valdymą ir integruotų su rizika susijusią informaciją į sprendimų priėmimo procesą. ECB daug dėmesio skiria ir atsparumo didinimui. Todėl siekiant užtikrinti kritinės svarbos funkcijų tęstinumą bet kokių sutrikimų ar krizės (pvz. COVID-19 pandemijos) atveju, buvo paskirti atsakingi padaliniai ir parengti veiklos tęstinumo planai.

1.4.3 Elgsenos rizika

ECB yra speciali Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba, kuri atlieka vieną svarbiausių rizikos valdymo kontrolės funkcijų – stiprina ECB valdymo sistemą sprendžiant elgsenos rizikos[22] problemą ECB. Jos tikslas – padėti Vykdomajai valdybai apsaugoti ECB sąžiningumą ir reputaciją, skatinti darbuotojus laikytis etikos reikalavimų ir stiprinti ECB atskaitomybę bei skaidrumą. Aukšto lygio ECB Etikos komitetas pataria ir teikia rekomendacijas ECB aukšto lygio tarnautojams sąžiningumo ir elgesio klausimais ir padeda Valdančiajai tarybai tinkamai ir nuosekliai valdyti susijusią riziką vykdomosios valdžios lygmeniu.

2 ECB finansinės ataskaitos

2.1 2020 m. gruodžio 31 d. balansas

Pastabos: dėl apvalinimo skaičių, pateiktų finansinėse ataskaitose ir pastabų lentelėse, sumos gali nesutapti su nurodytomis bendromis sumomis. 0 ir (0) žymi iki nulio suapvalintą teigiamą arba neigiamą skaičių, o brūkšnelis (-) – nulį.

2.2 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaita

2021 m. vasario 9 d., Frankfurtas prie Maino

Europos Centrinis Bankas

Christine Lagarde
Pirmininkė

2.3 Apskaitos politika

Finansinių ataskaitų forma ir pateikimas

ECB finansinės ataskaitos parengtos laikantis toliau aprašytos apskaitos politikos[23], pagal kurią, ECB valdančiosios tarybos vertinimu, užtikrinamas teisingas finansinių ataskaitų pateikimas, kartu atskleidžiamas ir centrinio banko veiklos pobūdis.

Apskaitos principai

Vadovautasi šiais apskaitos principais: ekonominės realybės ir skaidrumo, atsargumo, įvykių po balanso pripažinimo, reikšmingumo, veiklos tęstinumo, kaupimo, nuoseklumo ir palyginamumo.

Turto ir įsipareigojimų pripažinimas

Turtas arba įsipareigojimai balanse pripažįstami tik tada, kai tikėtina, kad ECB gaus ar perleis visą susijusią būsimą ekonominę naudą, prisiims iš esmės visą su juo susijusią riziką ir gaus visus susijusius atlygius, ir kai turto kainą arba vertę ar įsipareigojimų sumą galima patikimai įvertinti.

Apskaitos pagrindas

Ataskaitos parengtos remiantis įsigijimo verte, pakoreguota pagal apyvartinių vertybinių popierių (išskyrus pinigų politikos tikslais šiuo metu laikomus vertybinius popierius), aukso ir viso kito balansinio bei nebalansinio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta rinkos vertę.

Finansinio turto ir įsipareigojimų sandoriai į apskaitą įtraukiami taikant atsiskaitymo dienos metodą.

Išskyrus neatidėliotinus vertybinių popierių sandorius, finansinių priemonių užsienio valiuta sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose panaikinami ir sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose. Užsienio valiutos pirkimai ir pardavimai turi įtakos grynajai užsienio valiutos pozicijai sandorio sudarymo dieną ir tą pačią dieną apskaičiuojami dėl pardavimų susidarę realizuotieji rezultatai. Su finansinėmis priemonėmis užsienio valiuta susijusios sukauptos palūkanos, premijos ir nuolaidos apskaičiuojamos ir į apskaitą įrašomos kasdien, taip pat šios sukauptos sumos kasdien daro įtaką užsienio valiutos pozicijai.

Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta

Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus pagal balanso dienos užsienio valiutos kursą. Pajamos ir išlaidos perskaičiuojamos pagal jų įrašymo į apskaitą dienos užsienio valiutos kursą. Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, įskaitant balansines ir nebalansines priemones, perkainojami atskirai pagal kiekvieną valiutą.

Turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta perkainojimas pagal rinkos kainas apskaitoje parodomas atskirai nuo perkainojimo pagal užsienio valiutos kursą.

Auksas vertinamas balanso dieną buvusia rinkos kaina. Perkainojant auksą, neišskiriama aukso kainos ir užsienio valiutos kurso įtaka. Auksas perkainojamas pagal vienos Trojos uncijos aukso kainą eurais. Ji 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais perskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio 2020 m. gruodžio 31 d. kursą.

Specialiosios skolinimosi teisės (SST) apibrėžiamos kaip valiutų krepšelis, o jų vertė apskaičiuota kaip penkių pagrindinių valiutų (JAV dolerio, euro, Kinijos juanio, Japonijos jenos ir svaro sterlingų) kursų svertinė suma. ECB turimos SST perskaičiuotos į eurus pagal euro ir SST 2020 m. gruodžio 31 d. kursą.

Vertybiniai popieriai

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai
Šiuo metu pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai įtraukiami į apskaitą amortizuota savikaina, sumažinta vertės sumažėjimu.

Kiti vertybiniai popieriai
Apyvartiniai vertybiniai popieriai (kiti nei pinigų politikos tikslais šiuo metu laikomi vertybiniai popieriai) ir panašūs aktyvai vertinami balanso dienos vidutinėmis rinkos kainomis arba taikant atitinkamą pajamingumo kreivę pagal kiekvieną vertybinį popierių atskirai. Su vertybiniais popieriais susiję pasirinkimo sandoriai vertinimo tikslais nėra atskiriami. 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiems metams buvo naudojamos 2020 m. gruodžio 30 d. vidutinės rinkos kainos. Nelikvidūs nuosavybės vertybiniai popieriai ir kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip nuolatinė investicija, vertinami įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu.

Pajamų pripažinimas

Pajamos ir išlaidos pripažįstamos tuo laikotarpiu, kurį buvo uždirbtos arba patirtos[24]. Iš užsienio valiutos, aukso ir vertybinių popierių pardavimo gautos realizuotosios pajamos ir išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą. Tokios realizuotosios pajamos ir išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į atitinkamo turto vidurkinę kainą.

Nerealizuotosios pajamos nėra pripažįstamos pajamomis, o perkeliamos tiesiogiai į perkainojimo sąskaitą.

Nerealizuotieji nuostoliai metų pabaigoje įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jie viršija ankstesnį prieaugį dėl perkainojimo, įrašytą į atitinkamą perkainojimo sąskaitą. Nerealizuotasis nuostolis, patirtas dėl atskiro vertybinio popieriaus, atskiros valiutos ar aukso, nedengiamas kitų vertybinių popierių, valiutos ar aukso nerealizuotuoju prieaugiu. Jei susidarę kurio nors straipsnio nerealizuotieji nuostoliai buvo įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, šio straipsnio vidurkinė kaina sumažinama iki valiutos kurso ir (arba) rinkos kainos, buvusių metų pabaigoje. Palūkanų normų apsikeitimo sandorių, kuriems netaikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, nerealizuotasis nuostolis metų pabaigoje įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą ir amortizuojamas paskesniais metais.

Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą ir nėra panaikinami paskesniais metais, nebent vertė padidėja, o tą padidėjimą galima susieti su pastebimu įvykiu, įvykusiu po to, kai vertės sumažėjimas buvo pirmą kartą įtrauktas į apskaitą.

Vertybinių popierių premijos ar nuolaidos amortizuojamos per sutartinį laikotarpį, likusį iki vertybinių popierių išpirkimo.

Grįžtamieji sandoriai

Grįžtamieji sandoriai yra operacijos, kurias atlikdamas ECB perka arba parduoda turtą sudarydamas atpirkimo sandorį arba vykdo įkaitu užtikrintas kredito operacijas.

Atpirkimo skolinimosi sandorių atveju vertybiniai popieriai parduodami už pinigines lėšas, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje atpirkti juos iš sandorio šalies už sutartą kainą. Atpirkimo skolinimosi sandoriai rodomi kaip įkaitu užtikrintas indėlis balanso įsipareigojimų dalyje. Pagal tokį susitarimą parduoti vertybiniai popieriai ir toliau rodomi ECB balanse.

Atpirkimo investavimo sandorių atveju vertybiniai popieriai įsigyjami už pinigines lėšas, kartu susitariant nustatytu laiku ateityje parduoti juos sandorio šaliai už sutartą kainą. Atpirkimo investavimo sandoriai parodyti kaip įkaitu užtikrintos paskolos balanso turto dalyje, nerodant ECB turimų vertybinių popierių pokyčio.

Grįžtamieji sandoriai (įskaitant vertybinių popierių skolinimo sandorius), sudaryti pagal specializuotos įstaigos siūlomą programą, balanse parodomi tik tada, jeigu į ECB sąskaitą pervedamas piniginis įkaitas, kuris vėliau neinvestuojamas.

Nebalansinės priemonės

Valiutos priemonės, būtent išankstiniai užsienio valiutų keitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandorių išankstinės dalys ir kitos valiutos priemonės, pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą valiutą tam tikrą dieną ateityje, įtraukiamos į grynąją užsienio valiutos poziciją, siekiant apskaičiuoti su operacijomis užsienio valiuta susijusias pajamas ir išlaidas.

Palūkanų normų priemonės perkainojamos atskirai pagal kiekvieną priemonę. Galiojančių palūkanų normų ateities sandorių ir palūkanų normų apsikeitimo sandorių, už kuriuos atsiskaitoma per pagrindinę sandorio šalį, kasdieniai kintamosios maržos pokyčiai rodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje. Išankstinius vertybinių popierių sandorius ir palūkanų normų apsikeitimo sandorius, už kuriuos nėra atsiskaitoma per pagrindinę sandorio šalį, ECB vertina taikydamas visuotinai priimtus vertinimo metodus ir rinkoje galiojusias kainas, palūkanų normas ir diskonto normas, taikytinas laikotarpiu nuo atsiskaitymo pagal sandorį iki vertinimo dienos.

Įvykiai po balanso

Turto ir įsipareigojimų vertė tikslinama dėl įvykių, kurie pasireiškė laikotarpiu tarp metų balanso dienos ir dienos, kai Vykdomoji valdyba suteikia leidimą ECB metines ataskaitas teikti Valdančiajai tarybai tvirtinti, jeigu tokie įvykiai daro reikšmingą įtaką turto ir įsipareigojimų būklei balanso dieną.

Svarbūs įvykiai po balanso, nedarantys įtakos turto ir įsipareigojimų būklei balanso dieną, atskleidžiami pastabose.

Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai

Vidiniai ECBS likučiai susidaro daugiausia dėl tarptautinių mokėjimų, kurie vykdomi centrinio banko pinigais eurais, Europos Sąjungos (ES) viduje. Didžiąją šių operacijų dalį inicijuoja privatūs subjektai (kredito įstaigos, bendrovės ir privatūs asmenys). Mokėjimai atliekami per sistemą TARGET2 – Transeuropinę automatizuotą realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemą. Dėl jų ES centrinių bankų sąskaitose, esančiose sistemoje TARGET2, susidaro abipusiai likučiai. Šie abipusiai likučiai kasdien yra dengiami tarpusavyje ir tada priskiriami ECB, kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui (NCB) paliekant tik vieną grynąją poziciją ECB atžvilgiu. ECB per sistemą TARGET2 atlikti mokėjimai taip pat daro poveikį tai vienai kiekvieno NCB grynajai pozicijai. ECB apskaitos sistemoje šios pozicijos rodo kiekvieno NCB grynąją pretenziją ar įsipareigojimą visai ECBS. Ir euro zonos NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę sistemoje TARGET2 ECB atžvilgiu, ir kiti vidiniai Eurosistemos likučiai eurais (pvz., ECB tarpinis pelno paskirstymas NCB) ECB balanse parodomi kaip atskira turto ar įsipareigojimų grynoji pozicija arba straipsnyje Kitos vidinės Eurosistemos grynosios pretenzijos, arba straipsnyje Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai. Ne euro zonos NCB vidiniai ECBS likučiai ECB atžvilgiu, atsiradę dėl jų dalyvavimo sistemoje TARGET2[25], parodyti straipsnyje Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais.

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kaip atskiras turtas grynąja jo verte įtraukiami į straipsnį Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje toliau).

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėl prie Eurosistemos prisijungusių NCB į ECB pervestų užsienio atsargų, išreikšti eurais ir parodyti straipsnyje Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas.

Ilgalaikis turtas

Ilgalaikis turtas, įskaitant nematerialųjį turtą, bet išskyrus žemę ir meno kūrinius, parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Žemė ir meno kūriniai parodomi įsigijimo verte. Pagrindinis ECB pastatas parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu, pritaikius vertės sumažėjimą. Pagrindinio ECB pastato nusidėvėjimui skaičiuoti jo įsigijimo vertė paskirstyta į atitinkamas dalis, kurios bus nudėvimos per nustatytą jų naudingo tarnavimo laikotarpį. Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą per numatytą turto naudingo tarnavimo laikotarpį, pradedant kitu ketvirčiu po to, kai turtas perduodamas naudoti. Nustatyti tokie pagrindinių turto grupių naudingo tarnavimo laikotarpiai:

Dabartinių ECB nuomojamų patalpų kapitalizuotų remonto išlaidų nusidėvėjimo laikotarpis pakoreguotas atsižvelgiant į visus įvykius, turinčius įtakos numatytam šio turto naudingo tarnavimo laikotarpiui.

ECB kasmet vertina, ar nėra pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamo su biurų pastatais susijusio turto (žr. dalį Nuoma toliau) vertės sumažėjimo požymių. Jeigu yra nors vienas turto vertės sumažėjimo požymis, nustatoma turto atsiperkamoji vertė. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje, jeigu atsiperkamoji vertė yra mažesnė už grynąją balansinę vertę.

Mažiau kaip 10 000 eurų kainavęs ilgalaikis turtas nurašomas įsigijimo metais.

Pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus atitinkantis, bet dar nebaigtas statyti ar plėtoti turtas rodomas straipsnyje Nebaigta statyba. Į atitinkamo ilgalaikio turto straipsnį tokio turto įsigijimo vertė perkeliama perdavus jį naudoti.

Nuoma

Visas nuomos sutarčių pagrindais naudojamas materialusis turtas ir nuomos įsipareigojimai į balansą įtraukiami nuomos laikotarpio pradžios dieną ir parodomi atitinkamai straipsniuose Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas ir Kiti įvairūs įsipareigojimai. Jeigu nuomojamas turtas atitinka pripažinimo ilgalaikiu turtu kriterijus, bet turtas dar nebaigtas statyti ar plėtoti, iki nuomos pradžios dienos patirtos išlaidos rodomos straipsnyje Nebaigta statyba. Susijęs naudojimo teise valdomas turtas ir nuomos įsipareigojimas į atitinkamus ilgalaikio turto straipsnius įtraukiami perdavus turtą naudoti (nuo pirmosios nuomos dienos).

Nuomos teise naudojamas turtas parodomas įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu. Be to, vertinamas nuomos teise naudojamo su biurų pastatais susijusio turto vertės sumažėjimas (dėl kasmet vertinamų vertės sumažėjimo požymių žr. dalį Materialusis turtas pirmiau). Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį metodą pradedant nuo nuomos laikotarpio pradžios iki jo naudingo tarnavimo laiko pabaigos arba nuomos laikotarpio pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri yra ankstesnė.

Nuomos įsipareigojimas iš pradžių įrašomas būsimų nuomos įmokų (tik nuomos dedamųjų) dabartine verte, diskontuota taikant ECB ribinio skolinimosi palūkanų normą. Vėliau nuomos įsipareigojimas vertinamas amortizuota savikaina, taikant efektyvios palūkanų normos metodą. Sumokėtos palūkanos pelno (nuostolio) ataskaitoje įtraukiamos į straipsnį Kitos palūkanų išlaidos. Kai dėl indeksavimo ar kokių nors kitokių nuomos sutarties sąlygų pasikeitimo pasikeičia būsimos nuomos įmokos, nuomos įsipareigojimas perskaičiuojamas. Perskaičiavus nuomos įsipareigojimą, atitinkamai koreguojama nuomos teise naudojamo turto dabartinė vertė.

Trumpalaikė nuoma (12 arba mažiau mėnesių) arba mažavertė nuoma (mažesnės negu 10 000 eurų vertės – materialiojo turto pripažinimo ribos) nurodomos kaip išlaidos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitos ilgalaikės išmokos ir išeitinės išmokos

ECB savo tarnautojams ir Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams taiko apibrėžtų išmokų planą.

Tarnautojų pensijų planas finansuojamas turtu, laikomu ilgalaikiame išmokų tarnautojams fonde. ECB ir jo tarnautojų privalomosios įmokos yra rodomos plano apibrėžtų išmokų dalyje. Tarnautojai gali savanoriškai mokėti papildomas įmokas pagal apibrėžtų įmokų planą ir gauti papildomas išmokas[26]. Šios papildomos išmokos nustatomos pagal savanoriškų įmokų sumą ir grąžą, gautą investavus šias įmokas.

ECB vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams mokamos įmokomis nepadengtos išmokos pasibaigus jų darbo santykiams ir kitos ilgalaikės išmokos. Tarnautojams mokamos įmokomis nepadengtos išmokos pasibaigus jų darbo santykiams, išskyrus pensijas, ir kitos ilgalaikės bei išeitinės išmokos.

Grynieji apibrėžtų išmokų įsipareigojimai
Su apibrėžtų išmokų planais, įskaitant kitas ilgalaikes išmokas ir išeitines išmokas, susiję įsipareigojimai parodyti balanso straipsnyje Kiti įvairūs įsipareigojimai, apskaičiuojami kaip apibrėžtų išmokų įsipareigojimų dabartinės vertės balanso dieną ir pensijų plano turto, skirto įsipareigojimams padengti, tikrosios vertės skirtumas.

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimus kasmet apskaičiuoja nepriklausomi aktuarai pagal planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų vertė apskaičiuojama diskontuojant numatomus būsimuosius pinigų srautus, taikant balanso dieną galiojusias rinkos palūkanų normas, nustatytas pagal eurais išreikštų aukštos kokybės įmonių obligacijų, kurių išpirkimo terminas atitinka įsipareigojimų terminą, rinkos pajamingumą.

Aktuarinis pelnas (nuostolis) gali susidaryti dėl tikslinimų, kai tikrasis rezultatas skiriasi nuo ankstesnių aktuarinių prielaidų, ir aktuarinių prielaidų pokyčių.

Grynųjų apibrėžtų išmokų išlaidos
Grynųjų apibrėžtų išmokų išlaidos padalytos į sudedamąsias dalis, parodytas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o išmokų tarnautojams, pasibaigus jų darbo santykiams, pakartotinio vertinimo rezultatas parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo sąskaitos.

Grynąją sumą, parodytą pelno (nuostolio) ataskaitoje, sudaro:

  1. einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų vertė;
  2. ankstesniais metais gautų tarnybos paslaugų vertės korekcijos, atsiradusios dėl plano pakeitimo;
  3. grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus, apskaičiuotos taikant diskonto normas;
  4. visų pakartotinių vertinimų, susijusių su kitomis ilgalaikėmis išmokomis ir ilgalaikėmis išeitinėmis išmokomis, jei tokių yra, suma.

Grynąją sumą, parodytą straipsnyje Perkainojimo sąskaitos, sudaro:

  1. aktuarinis pelnas (nuostolis), susijęs su apibrėžtų išmokų įsipareigojimais;
  2. faktinė pensijų plano turto grąža, neįskaitant sumų, įtrauktų kaip grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus;
  3. bet koks viršutinės turto ribos poveikio pasikeitimas, neįskaitant sumų, įtrauktų kaip grynosios palūkanos už grynuosius apibrėžtų išmokų įsipareigojimus.

Kiekvienais metais nepriklausomi aktuarai įvertina šias sumas, kad apskaičiuotų, kokią įsipareigojimų sumą įrašyti į finansinę ataskaitą.

Banknotai apyvartoje

ECB ir euro zonos NCB, kartu sudarantys Eurosistemą, leidžia eurų banknotus[27]. Bendra apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertė paskirstoma Eurosistemos centriniams bankams kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagal banknotų paskirstymo raktą[28].

ECB paskirta 8 % visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų vertės, kuri balanse parodyta įsipareigojimų dalies straipsnyje Banknotai apyvartoje. ECB tenkanti dalis visoje eurų banknotų emisijoje užtikrinama pretenzijomis NCB. Šios palūkanas uždirbančios pretenzijos[29] parodytos straipsnio dalyje Vidinės Eurosistemos pretenzijos: pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai). Su šiomis pretenzijomis susijusios palūkanų pajamos parodomos pelno (nuostolio) ataskaitos straipsnyje Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje.

Tarpinis pelno paskirstymas

Suma, lygi ECB pajamų iš eurų banknotų apyvartoje ir iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, įsigytų pagal a) vertybinių popierių rinkų programą, b) trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą, c) turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą, d) viešojo sektoriaus pirkimo programą ir e) specialiąją pandeminę pirkimo programą, sumai, paskirstoma kitų metų sausio mėn. kaip tarpinis pelnas, jei Valdančioji taryba nenusprendžia kitaip[30]. Paskirstoma visa suma, nebent ji yra didesnė negu tų metų ECB grynasis pelnas arba Valdančioji taryba priima sprendimą šias pajamas pervesti į atidėjinius finansinėms rizikoms. Valdančioji taryba taip pat gali nuspręsti sumažinti sausio mėn. paskirstomą pajamų iš apyvartoje cirkuliuojančių banknotų sumą ECB patirtomis išlaidomis, susijusiomis su eurų banknotų išleidimu ir tvarkymu.

Perklasifikavimai

Pagal ECBS statuto 21 straipsnį ECB gali veikti kaip Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ar agentūrų, valstybių narių centrinių vyriausybių, regioninių, vietos ar kitų valdžios institucijų, kitų viešosios teisės reglamentuojamų įstaigų arba valstybinių įmonių fiskalinis agentas. ECB priima indėlius iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM), jie 2019 m. finansinėse ataskaitose parodyti straipsnyje Kiti įsipareigojimai. Nuo 2020 m. liepos 1 d. Eurostatas pakeitė šių įstaigų statistinį klasifikavimą iš „kiti finansų tarpininkai“ į „valdžios sektorius“[31], todėl nuo tos dienos atitinkamos sumos parodomos straipsnyje Valdžios sektorius.

2019 m. atitinkamos sumos buvo pakoreguotos taip:

Apskaitos politikos pasikeitimai

2020 m. ECB taikoma apskaitos politika nesikeitė.

Kitos sritys

Pagal ECBS statuto 27 straipsnį ir remdamasi Valdančiosios tarybos rekomendacija, ES Taryba pritarė Baker Tilly GmbH & Co. KG Wirtschaftsprüfungsgesellschaft (Diuseldorfas, Vokietijos Federacinė Respublika) paskyrimui ECB išorės auditoriumi penkeriems metams – iki 2022 finansinių metų pabaigos. Šis penkerių metų terminas gali būti papildomai pratęstas iki dvejų finansinių metų.

2.4 Pastabos dėl balanso

1 pastaba. Auksas ir gautinas auksas

2020 m. gruodžio 31 d. ECB turėjo 16 229 522 uncijas[32] grynojo aukso; jo rinkos vertė sudarė25 056 mln. eurų (2019 m. – 21 976 mln. eurų). 2020 m. operacijų su auksu nebuvo, todėl, palyginti su 2019 m. gruodžio 31 d., ECB turimo aukso kiekis nepakito. ECB turimo aukso vertė eurais padidėjo dėl padidėjusios aukso rinkos kainos eurais (žr. dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika bei 15 pastabą Perkainojimo sąskaitos).

2 pastaba. Pretenzijos ne euro zonos ir euro zonos rezidentams užsienio valiuta

2.1 pastaba. Iš TVF gautinos lėšos

Šis turtas – tai 2020  m. gruodžio 31 d. ECB turėtos SST, sudariusios 680 mln. eurų (2019 m. – 710 mln. eurų). Jis susidaro pagal dvišalį susitarimą su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl SST pirkimo ir pardavimo. Pagal jį TVF gali ECB vardu susitarti dėl SST pardavimo ar pirkimo už eurus, neperžengdamas nustatytos didžiausios ir mažiausios apimties. Apskaitoje SST traktuojamos kaip užsienio valiuta (žr. dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). ECB turimų SST bendra vertė eurais sumažėjo daugiausia dėl 2020 m. euro atžvilgiu atpigusių SST.

2.2 pastaba. Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas; pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Šiuos du straipsnius sudaro likučiai bankų sąskaitose ir paskolos užsienio valiuta bei investicijos į vertybinius popierius, išreikštus JAV doleriais, Japonijos jenomis ir Kinijos juaniais:

2020 m. šių straipsnių bendra vertė sumažėjo daugiausia dėl euro atžvilgiu atpigusio JAV dolerio.

2020 m. gruodžio 31 d. ECB grynosios užsienio valiutų pozicijos[33] buvo tokios:

2020 m. užsienio valiutos intervencinių operacijų nebuvo.

3 pastaba. Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

3.1 pastaba. Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

2020 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 1 830 mln. eurų pretenzija, susijusi su susitarimais dėl likvidumo tarp Eurosistemos ir ne euro zonos centrinių bankų. Pagal šiuos susitarimus Eurosistema ne euro zonos centriniams bankams teikia likvidumą eurais už tinkamą įkaitą[34], kad patenkintų likvidumo eurais poreikį jų jurisdikcijose tuo atveju, jei sutriktų rinkos veikimas, ir taip sumažintų neigiamo šalutinio poveikio riziką euro zonos finansų rinkoms ir ekonomikai.

4 pastaba. Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

2020 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 81 mln. eurų (2019 m. – 109 mln. eurų) likučiai įstaigų, kurios yra euro zonos rezidentės, einamosiose sąskaitose.

5 pastaba. Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

5.1 pastaba. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

2020 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė vertybiniai popieriai, kuriuos ECB įsigijo pagal tris padengtųjų obligacijų pirkimo programas (POPP), vertybinių popierių rinkų programą (VPRP), turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP), viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP).

1 Kiti turto tinkamumo konkrečioms programoms kriterijai pateikiami Valdančiosios tarybos sprendimuose.
2 Pagal VPRP buvo įsigyti tik vyriausybių skolos vertybiniai popieriai, išleisti penkių euro zonos iždų.
3 ECB pagal bendrovių sektoriaus pirkimo programą (BSPP) vertybinių popierių neperka.
4 Išimtis, leidžianti netaikyti tinkamumo kriterijų, buvo suteikta Graikijos vyriausybės išleistiems vertybiniams popieriams.

2020 m. Eurosistema toliau vykdė grynuosius vertybinių popierių pirkimus pagal turto pirkimo programą (TPP)[35] už vidutiniškai 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą. 2020 m. kovo mėn. Valdančioji taryba nusprendė, kad iki metų pabaigos bus vykdomi laikini papildomi 120 mlrd. eurų vertės grynieji turto pirkimai. Valdančioji taryba mano, kad pirkimai bus vykdomi tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį, ir bus sustabdyti netrukus prieš tai, kai ji pradės didinti pagrindines ECB palūkanų normas. Valdančioji taryba ketina tęsti reinvestavimą dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol to reikės, kad būtų užtikrintos palankios likvidumo sąlygos ir aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis.

Be to, 2020 m. kovo mėn. Eurosistema pradėjo vykdyti laikiną 750 mlrd. eurų specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP)[36] , skirtą bendrai pinigų politikos pozicijao sušvelninti ir koronaviruso (COVID-19) pandemijos keliamai didelei grėsmei pinigų politikos perdavimo mechanizmui bei euro zonos perspektyvai sumažinti. Pirkimai apima visas turto kategorijas, tinkamas pagal TPP[37], ir iš pradžių buvo numatyta juos vykdyti iki 2020 m. pabaigos. 2020 m. birželio mėn. Valdančioji taryba padidino SPPP numatytą sumą 600 mlrd. eurų, o 2020 m. gruodžio mėn. – dar 500 mlrd. eurų – iki bendros 1 850 mlrd. eurų sumos. Grynieji turto pirkimai buvo pratęsti bent iki 2022 m. kovo pabaigos ir bet kokiu atveju tol, kol, Valdančiosios tarybos vertinimu, pasibaigs koronaviruso krizės etapas. Be to, Valdančioji taryba ketina pratęsti pagrindinių sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo suėjus jų terminui, reinvestavimą bent iki 2023 m. pabaigos. Nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Pagal šias programas įsigyti vertybiniai popieriai vertinami amortizuota savikaina, sumažinta vertės sumažėjimu (žr. dalį Vertybiniai popieriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

ECB turimų vertybinių popierių amortizuota savikaina ir jų rinkos vertė[38] (ji neparodoma balanse ar pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet pateikiama čia tik dėl palyginimo) buvo tokia:

Dėl vertybinių popierių išpirkimo sumažėjo portfelių, įsigytų pagal pirmąją ir antrąją POPP bei VPRP, amortizuota savikaina.

Valdančioji taryba reguliariai įvertina finansines rizikas, susijusias su pagal šias programas įsigytais vertybiniais popieriais.

Vertės sumažėjimo požymių vertinimai atliekami kasmet, remiantis metų pabaigoje turimais duomenimis. Juos tvirtina Valdančioji taryba. Atliekant šiuos vertinimus, atskirai vertinami kiekvienos programos vertės sumažėjimo požymiai. Kai nustatoma vertės sumažėjimo požymių, papildomai tiriama, ar vertės sumažėjimas neturėjo poveikio atitinkamų vertybinių popierių numatomiems pinigų srautams. Remiantis šių metų vertės sumažėjimo požymių vertinimo rezultatais, 2020 m. ECB neįrašė jokių nuostolių, susijusių su pinigų politikos tikslais laikomais vertybiniais popieriais.

6 pastaba. Vidinės Eurosistemos pretenzijos

6.1 pastaba. Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

Šį straipsnį sudaro ECB pretenzijos euro zonos NCB atžvilgiu dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2020 m. gruodžio 31 d. jos sudarė 114 761 mln. eurų (2019 m. – 103 420 mln. eurų). Atlyginimai už šias pretenzijas apskaičiuojami kasdien pagal naujausią žinomą ribinę palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose[39] (žr. 23.2 pastabą Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje).

7 pastaba. Kitas turtas

7.1 pastaba. Ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas

2020 m. gruodžio 31 d. šį turtą sudarė tokie straipsniai:

Metų pabaigoje vertinama, ar nėra ECB pagrindinio pastato ir nuomos teise naudojamų pastatų vertės sumažėjimo požymių; jokių vertės sumažėjimo nuostolių į apskaitą įtraukta nebuvo.

7.2 pastaba. Kitas finansinis turtas

Šis straipsnis iš esmės apima ECB nuosavų lėšų portfelį, jį sudaro daugiausia ECB finansinių išteklių investicijos, konkrečiai – apmokėto kapitalo, bendrojo atsargų fondo ir atidėjinių finansinei rizikai dengti sumos. Į šį straipsnį taip pat patenka 3 211 Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) akcijų, jos į apskaitą įtrauktos įsigijimo verte – 42 mln. eurų, ir kiti likučiai sąskaitose eurais.

Šį straipsnį sudaro šios dalys:

Grynasis šio straipsnio padidėjimas 2020 m. daugiausia susidarė dėl palūkanų pajamų, gautų iš ECB nuosavų lėšų portfelio, reinvestavimo ir dėl šiame portfelyje laikomų vertybinių popierių eurais rinkos vertės padidėjimo.

7.3 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Šiame straipsnyje nurodytą sumą sudaro valiutų apsikeitimo sandorių ir išankstinių valiutų keitimo sandorių, kurie galiojo 2020 m. gruodžio 31 d., pokyčiai dėl perkainojimo (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie perkainojimo pokyčiai sudarė 388 mln. eurų (2019 m. – 619 mln. eurų) ir atsirado minėtų sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusius užsienio valiutų kursus, palyginti su sandorių vertėmis, gautomis jas perskaičiavus į eurus pagal tos pačios dienos atitinkamos valiutos vidurkinį kursą (žr. dalis Nebalansinės priemonės ir Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

7.4 pastaba. Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos

2020 m. gruodžio 31 d. šis straipsnis sudarė 3 390 mln. eurų (2019 m. – 2 572 mln. eurų). Didžiąją jo dalį sudarė sukauptos vertybinių popierių atkarpos palūkanos, įskaitant nupirktą atkarpą, kurių suma sudarė 2 757 mln. eurų (2019 m. – 2 431 mln. eurų) (žr. 2.2 pastabą Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas bei pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta, 5 pastabą Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais ir 7.2 pastabą Kitas finansinis turtas).

Į šį straipsnį įtraukta ir 514 mln. eurų suma už 2020 m. mokestinį laikotarpį gautinų priežiūros mokesčių suma. Ši suma bus gauta 2021 m. antrąjį ketvirtį. Nuo 2020 m. mokesčiai bus apskaičiuojami ex post principu, atsižvelgiant į faktines išlaidas[40]. Tačiau 2020 m. priežiūros mokesčių suma buvo paskutinį kartą pakoreguota iš ankstesnio mokestinio laikotarpio perkelto pertekliaus suma (žr. 26 pastabą Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos).

Šiame straipsnyje taip pat parodytos a) iš bendrų Eurosistemos projektų sukauptos pajamos (žr. 28 pastabą Kitos pajamos), b) įvairūs išankstiniai mokėjimai ir c) už kitą finansinį turtą ir įsipareigojimus sukauptos palūkanų pajamos.

7.5 pastaba. Kitas įvairus turtas

2020 m. gruodžio 31 d. šio straipsnio suma buvo 1 970 mln. eurų (2019 m. – 2 221 mln. eurų). Didžiąją jos dalį sudarė sukaupta 1 260 mln. eurų (2019 m. – 1 431 mln. eurų) suma pagal tarpinį ECB pelno paskirstymą (žr. dalį Tarpinis pelno paskirstymas 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 12.2 pastabą Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai).

Į ją taip pat įtraukti su valiutų apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais valiutų keitimo sandoriais, kurie galiojo 2020  m. gruodžio 31 d., susiję 692 mln. eurų (2019 m. – 757 mln. eurų) vertės likučiai, kurie susidarė tokių sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusį atitinkamos užsienio valiutos vidurkinį kursą, palyginti su jų pradinio pripažinimo apskaitoje vertėmis eurais (žr. dalį Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

8 pastaba. Banknotai apyvartoje

Šiame straipsnyje parodyta visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų ECB dalis (8 %) (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). 2020 m. gruodžio 31 d. ji sudarė 114 761 mln. eurų (2019 m. – 103 420 mln. eurų).

9 pastaba. Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Eurosistemos centriniai bankai, skolindami pagal VSPP įsigytus vertybinius popierius, įkaitu gali priimti grynuosius pinigus ir nereikalaujama jų reinvestuoti. ECB šias operacijas vykdo per specializuotą įstaigą. Tos pačios sąlygos taikomos viešojo sektoriaus pagal SPPP įsigytiems vertybiniams popieriams.

2020 m. gruodžio 31 d. galiojančių tokių skolinimo sandorių, sudarytų su euro zonos kredito įstaigomis, įkaitu pateikiant grynuosius pinigus, vertė buvo 2 559 mln. eurų (2019 m. – 1 325 mln. eurų). Kaip įkaitas gauti grynieji pinigai buvo pervesti į sąskaitas, esančias sistemoje TARGET2. Kadangi šie grynieji pinigai metų pabaigoje nebuvo investuoti, minėti sandoriai parodomi balanse (žr. dalį Grįžtamieji sandoriai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika)[41].

10 pastaba. Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

10.1 pastaba. Įsipareigojimai valdžiai

2020 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė 10 012 mln. eurų (2019 m. – 18 198 mln. eurų), į jį patenka Europos stabilumo mechanizmo (ESM) ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) padėti indėliai (žr. Perklasifikavimai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

10.2 pastaba. Kiti įsipareigojimai

2020 m. gruodžio 31 d. ši pozicija buvo lygi 3 688 mln. eurų (2019 m. – 2 268 mln. eurų). Į šį straipsnį įtraukti ir indėliai ar mokėjimai, kuriuos ECB priėmė iš EURO1 ir RT1[42] narių (tiesiogiai arba jų vardu) ir kurie yra naudojami kaip garantijų fondas vykdant EURO1 atsiskaitymus arba padedant vykdyti RT1 atsiskaitymus.

11 pastaba. Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

2020 m. gruodžio 31 d. ši pozicija buvo lygi 11 567 mln. eurų (2019 m. – 7 245 mln. eurų). Didžiausią jos dalį – 4 685 mln. eurų (2019 m. – 3 271 mln. eurų) – sudarė sistemoje TARGET2 esantys ne euro zonos NCB likučiai ECB atžvilgiu (žr. dalį Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). Šių likučių padidėjimas 2020 m. susijęs su grynųjų mokėjimų per sistemą TARGET2 srautu iš sąskaitų turėtojų euro zonos šalyse sąskaitų turėtojams ne euro zonos šalyse.

Į šį straipsnį įtraukta ir 3 457 mln. eurų (2019 m. – 3 350 mln. eurų) suma, susijusi su nuolatiniu abipusio valiutos apsikeitimo susitarimu su Niujorko federalinio rezervo banku. Vadovaudamasi šiuo susitarimu, Federalinio rezervo sistema per apsikeitimo sandorius ECB suteikia JAV dolerių. Šiais sandoriais siekiama Eurosistemos sandorių šalims pasiūlyti trumpalaikį finansavimą JAV doleriais. ECB tuo pat metu sudaro kompensacinius apsikeitimo sandorius (angl. back-to-back swap transactions) su euro zonos NCB, kurie panaudoja suteiktas lėšas vykdydami likvidumą didinančias grįžtamųjų sandorių operacijas su Eurosistemos sandorių šalimis. Dėl kompensacinių apsikeitimo sandorių susidaro vidiniai Eurosistemos – tarp ECB ir NCB – likučiai. Be to, dėl apsikeitimo sandorių, sudarytų su Federalinio rezervo sistema ir euro zonos NCB, susidaro išankstinės pretenzijos ir įsipareigojimai, parodomi nebalansinėse sąskaitose (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai).

Kitą šio straipsnio dalį sudaro 3 425 mln. eurų (2019 m. – 625 mln. eurų) vertės galiojantys pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytų vertybinių popierių skolinimo sandoriai, sudaryti su ne euro zonos rezidentais, per kuriuos gautas piniginis įkaitas pervestas į sistemos TARGET2 sąskaitas (žr. 9 pastabą Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais).

12 pastaba. Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

12.1 pastaba. Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas

Šiame straipsnyje parodomi įsipareigojimai euro zonos NCB, susidarę dėl jų į ECB pervestų užsienio valiutos atsargų, jiems prisijungus prie Eurosistemos. Remiantis ECBS statuso 30.2 straipsniu, šie įnašai nustatomi pagal NCB dalis ECB pasirašytajame kapitale. Po Bank of England pasitraukimo iš ECBS padidinus euro zonos NCB (kurie pervedė užsienio atsargas į ECB) svorius ECB pasirašytajame kapitale ir Valdančiajai tarybai priėmus sprendimą sumažinti euro zonos NCB įnašų dalį, kad visa euro zonos NCB jau pervestų užsienio atsargų suma nepakistų, visa įsipareigojimų, atitinkančių šiuos pervedimus, suma buvo šiek tiek pakoreguota. 2020 m. vasario 1 d. jis sumažėjo 0,2 mln. eurų. Ši suma buvo grąžinta euro zonos NCB.

Atlygis už šiuos įsipareigojimus skaičiuojamas kasdien pagal naujausią žinomą ribinę palūkanų normą, taikomą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose, koreguojant šį atlygį taip, kad aukso daliai tenkanti grąža būtų nulinė (žr. 23.3 pastabą Atlygis pagal nacionalinių centrinių bankų pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų).

12.2 pastaba. Kiti vidiniai Eurosistemos grynieji įsipareigojimai

2020 m. šį straipsnį sudarė daugiausia euro zonos NCB likučiai ECB atžvilgiu sistemoje TARGET2 ir sumos, mokėtinos euro zonos NCB po tarpinio ECB pelno paskirstymo NCB (žr. dalis Vidiniai ECBS likučiai / vidiniai Eurosistemos likučiai ir Tarpinis pelno paskirstymas 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Grynasis TARGET2 įsipareigojimas padidėjo daugiausia dėl vertybinių popierių grynųjų pirkimų pagal SPPP ir TPP, už kuriuos buvo atsiskaitoma per TARGET2 sąskaitas (žr. 5 pastabą Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais). Be to, indėlių, kuriuos ECB priėmė veikdamas kaip fiskalinis agentas, sumažėjimas (žr. 10.1 pastabą Įsipareigojimai valdžiai) ir mokėjimai paskirsčius ECB 2019 m. pelną taip pat prisidėjo prie šio įsipareigojimo padidėjimo 2020 m. Šį padidėjimą iš dalies atsvėrė palūkanų pajamos, gautos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, ir grynųjų pinigų, pateiktų įkaitu skolinantis pagal VSPP ir viešojo sektoriaus SPPP įsigytus vertybinius popierius, padidėjimas (žr. 9 pastabą Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais ir 11 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).

Atlyginimai už TARGET2 pozicijas, išskyrus likučius, susidariusius dėl kompensacinių apsikeitimo sandorių, sudarytų vykdant likvidumo JAV doleriais didinimo operacijas, apskaičiuojami kasdien, taikant naujausią žinomą ribinę palūkanų normą, taikytą Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose.

13 pastaba. Kiti įsipareigojimai

13.1 pastaba. Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Šiame straipsnyje nurodytą sumą sudaro valiutų apsikeitimo sandorių ir išankstinių valiutų keitimo sandorių, kurie galiojo 2020 m. gruodžio 31 d., pokyčiai dėl perkainojimo (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie perkainojimo pokyčiai sudarė 636 mln. eurų (2019 m. – 709 mln. eurų) ir atsirado minėtų sandorių vertę perskaičiavus į eurus pagal balanso dieną galiojusius užsienio valiutų kursus, palyginti su sandorių vertėmis, gautomis jas perskaičiavus į eurus pagal tos pačios dienos atitinkamos valiutos vidurkinį kursą (žr. dalis Nebalansinės priemonės ir Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

13.2 dalis. Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

2020 m. gruodžio 31 d. šį straipsnį sudarė:

13.3 pastaba. Kiti įvairūs įsipareigojimai

2020 m. gruodžio 31 d. šis straipsnis sudarė 2 419 mln. eurų (2019 m. – 2 188 mln. eurų). Į jį įtraukti su valiutų apsikeitimo sandoriais ir išankstiniais užsienio valiutų keitimo sandoriais, kurie galiojo 2020 m. gruodžio 31 d., susiję 507 mln. eurų (2019 m. – 662 mln. eurų) vertės likučiai (žr. 20 pastabą Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai). Šie likučiai susidarė tokių sandorių vertes perskaičiavus į jų vertes eurais pagal balanso dieną galiojusį atitinkamos užsienio valiutos vidurkinį kursą, palyginti su jų pradinio pripažinimo apskaitoje vertėmis eurais (žr. dalį Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį įtraukta ir 199 mln. eurų nuomos įsipareigojimo suma (2019 m. – 232 mln. eurų) (žr. dalį Nuoma 2.3 skirsnyje Apskaitos politika).

Į šį straipsnį įtraukti ir ECB grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimai, susiję su išmokomis tarnautojams[43] ir Vykdomosios valdybos nariams, taip pat ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitomis ilgalaikėmis išmokomis. Įtrauktos ir išeitinės išmokos tarnautojams.

ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitos ilgalaikės išmokos ir išeitinės išmokos

Balansas
Balanso straipsnyje Kiti įvairūs įsipareigojimai pripažintos sumos, susijusios su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitomis ilgalaikėmis išmokomis ir išeitinėmis išmokomis tarnautojams, buvo tokios:

Pastaba: lentelės skiltyse „valdybos“ parodytos sumos yra dviejų valdybų: Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos.

2020 m. dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų tarnautojams vertė sudarė 3 034 mln. eurų (2019 m. – 2 497 mln. eurų), iš jų 364 mln. eurų (2019 m. – 323 mln. eurų) sudarė įmokomis nepadengtos išmokos, susijusios su išmokomis, mokamomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, išskyrus pensijas, su kitomis ilgalaikėmis išmokomis ir išeitinėmis išmokomis personalui. Dabartinė apibrėžtų išmokų įsipareigojimų Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos nariams vertė sudarė 44 mln. eurų (2019 m. – 39 mln. eurų) ir yra susijusi tik su išmokoms pasibaigus darbo santykiams ir kitoms ilgalaikėms išmokoms taikomu įmokomis nepadengtų išmokų planu.

ECB grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimų pakartotinis vertinimas dėl išmokų, mokamų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, parodytas balanso straipsnyje Perkainojimo sąskaitos. 2020 m. nuostolis dėl pakartotinio vertinimo šiame įsipareigojimų dalies straipsnyje sudarė 1 067 mln. eurų (2019 m. – 749 mln. eurų) (žr. 15 pastabą Perkainojimo sąskaitos).

Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo, pensijų plano turto ir pakartotinio vertinimo rezultatų pokyčiai
Apibrėžtų išmokų įsipareigojimo dabartinės vertės pokyčiai buvo tokie:

Pastaba: lentelės skiltyse „valdybos“ parodytos sumos yra dviejų valdybų: Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos.
1 Grynasis rezultatas, įskaitant privalomąsias įmokas ir pervedimus į pensijų planus ir iš jų. Tarnautojų privalomosios įmokos yra 7,4 % dydžio, o ECB mokamos įmokos – 20,7 % bazinės algos dydžio.

2020 m. susidaręs 363 mln. eurų pakartotinio vertinimo nuostolis, susijęs su apibrėžtų išmokų įsipareigojimu, susidarė daugiausia dėl to, kad pensijų didėjimo ateityje tempas padidėjo nuo 1,0 % (2019 m.) iki 1,7 % (2020 m.). Be to, dar sumažėjo vertinimui naudojama diskonto norma – nuo 1,2 % (2019 m.) iki 1,1 % (2020 m.).

Su tarnautojais susijusio apibrėžtų išmokų pensijų plano turto tikrosios vertės pokyčiai 2020 m. buvo tokie:

Pensijų plano turto pakartotinio vertinimo pajamos 2020 m. rodo tai, kad fondų vienetų grąža buvo didesnė negu prognozuotos palūkanų pajamos iš plano turto, kurios buvo pagrįstos diskonto normos prielaida.

2020 m. pakartotinio vertinimo rezultatų pokyčiai buvo tokie:

Pelno (nuostolio) ataskaita
2020 m. pelno (nuostolio) ataskaitoje pripažintos tokios sumos:

Pastaba: lentelės skiltyse „valdybos“ parodytos sumos yra dviejų valdybų: Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos.

2020 m. gautų tarnybos paslaugų vertė padidėjo iki 142 mln. eurų (2019 m. sudarė 92 mln. eurų), visų pirma dėl diskonto normos, sumažėjusios nuo 2,3 % (2018 m.) iki 1,2 % (2019 m.)[44].

Pagrindinės prielaidos
Rengdami šioje pastaboje minimus vertinimus, nepriklausomi aktuarai rėmėsi tam tikromis prielaidomis, kurioms Vykdomoji valdyba pritarė apskaitos tvarkymo ir informacijos atskleidimo tikslais. Pagrindinės prielaidos, taikytos apskaičiuojant išmokų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams ir kitų ilgalaikių išmokų įsipareigojimą, buvo tokios:

1 Šiomis prielaidomis remtasi apskaičiuojant ECB apibrėžtų išmokų įsipareigojimus, finansuojamus turtu, turinčiu kapitalo garantiją.
2 Be to, numatytos galimo individualaus darbo užmokesčio padidėjimo iki 1,8 % per metus išmokos atsižvelgiant į pensijų plano dalyvių amžių.
3 Pagal ECB pensijų plano taisykles, pensijos didinamos kiekvienais metais. Jeigu ECB tarnautojų darbo užmokestis būtų padidintas mažiau, negu pakilo kainos, pensijos bus didinamos pagal darbo užmokesčio pakėlimą. Jeigu darbo užmokestis būtų padidintas daugiau, negu pakilo kainos, pagal tą padidinimą bus nustatomas pensijų padidinimas, jeigu ECB pensijų planų finansinė būklė bus tam tinkama.

14 pastaba. Atidėjiniai

Šį straipsnį daugiausia sudaro atidėjiniai finansinėms rizikoms, kurie bus naudojami tiek, kiek Valdančioji taryba manys esant būtina būsimiems realizuotiesiems ir nerealizuotiesiems nuostoliams padengti. Šių atidėjinių dydis ir nuolatinio papildymo poreikis kiekvienais metais peržiūrimi remiantis ECB atliekamu minėtų rūšių rizikos įvertinimu ir atsižvelgiant į įvairius veiksnius. Atidėjinių dydis kartu su bet kokio dydžio suma bendrajame atsargų fonde negali viršyti euro zonos NCB apmokėto ECB kapitalo vertės.

Atsižvelgdama į ECB patiriamos finansinės rizikos įvertinimo rezultatus ir į didžiausią leidžiamą ECB atidėjinių finansinei rizikai vertę, Valdančioji taryba nusprendė į šiuos atidėjinius pervesti 48 mln. eurų sumą pagal 2020 m. gruodžio 31 d. būklę. Dėl šio pervedimo 2020 m. ECB grynasis pelnas sumažėjo iki 1 643 mln. eurų, o atidėjinių suma padidėjo iki 7 584 mln. eurų. Tai atitinka euro zonos NCB iki tos dienos apmokėto ECB kapitalo vertę.

Į šį straipsnį taip pat įtraukti 57 mln. eurų dydžio administraciniai atidėjiniai (2019 m. – 50 mln. eurų).

15 pastaba. Perkainojimo sąskaitos

Šį straipsnį daugiausia sudaro perkainojimo likučiai, susidarantys iš turto, įsipareigojimų ir nebalansinių priemonių nerealizuotojo prieaugio (žr. dalis Pajamų pripažinimas, Auksas, turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta, Vertybiniai popieriai ir Nebalansinės priemonės 2.3 skirsnyje Apskaitos politika). Į jį taip pat įtraukiamas grynųjų apibrėžtų išmokų įsipareigojimų, susijusių su išmokomis tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, pakartotinio vertinimo rezultatas (žr. dalį ECB išmokos tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams, kitos ilgalaikės išmokos ir išeitinės išmokos 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 13.3 pastabą Kiti įvairūs įsipareigojimai).

Sumos perkainojimo sąskaitose sumažėjo daugiausia dėl JAV dolerio ir Japonijos jenos nuvertėjimo 2020 m. euro atžvilgiu. Šį sumažėjimą iš dalies atsvėrė 2020 m. pakilus aukso rinkos kainai padidėjusios aukso perkainojimo sąskaitos.

Perkainojimui metų pabaigoje buvo taikomi tokie užsienio valiutų kursai:

16 pastaba. Kapitalas ir rezervai

16.1 pastaba. Kapitalas

ECB kapitalo rakto pasikeitimas
Pagal ECBS statuto 29 straipsnį, NCB dalių ECB kapitalo pasirašymo rakte svoris nustatomas pagal tai, kokią visos ES gyventojų skaičiaus ir bendrojo vidaus produkto dalį sudaro atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičius ir bendrasis vidaus produktas, taikant vienodus koeficientus[45] . Šios dalys koreguojamos kas penkerius metus ir tada, kai pasikeičia NCB, kurie moka įnašus į ECB kapitalą, (ES valstybių narių NCB) skaičius. Dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos 2020 m. sausio 31 d., o kartu ir Bank of England pasitraukimo iš ECBS buvo pakoreguoti likusiems NCB priskirti svoriai ECB kapitalo pasirašymo rakte. Nuo 2020 m. vasario 1 d. taikomi šie svoriai:

ECB kapitalas
ECB pasirašytasis kapitalas yra 10 825 mln. eurų. Bank of England pasitraukus iš ECBS, ECB savo pasirašytojo kapitalo dydžio nepakeitė. Bank of England dalis ECB pasirašytajame kapitale (14,3 %) buvo perskirstyta euro zonos NCB ir ne euro zonos NCB.

ECB apmokėtasis kapitalas 2020 m. taip pat nesikeitė ir buvo 7 659 mln. eurų, nes, Bank of England pasitraukus iš ECBS, jo anksčiau apmokėtą kapitalo dalį, t. y. 58 mln. eurų, padengė kiti NCB. Per kitus dvejus metus euro zonos NCB dviem metinėmis įmokomis apmokės visą likusią dalį jų dėl Bank of England pasitraukimo iš ECBS padidėjusios ECB pasirašytojo kapitalo dalies. Dėl to ECB apmokėtasis kapitalas padidės: 2020 m. sudarys 7 659 mln. eurų, 2021 m. – 8 270 mln. eurų, o 2022 m. – 8 880 mln. eurų.

2.5 Nebalansinės priemonės

17 pastaba. Vertybinių popierių skolinimo programos

Valdydamas nuosavas lėšas, ECB yra sudaręs susitarimą dėl vertybinių popierių skolinimo programos; pagal šį susitarimą specializuota įstaiga ECB vardu sudaro vertybinių popierių skolinimo sandorius.

Be to, pagal Valdančiosios tarybos sprendimus, ECB nusprendė leisti skolintis jo turimų vertybinių popierių, įsigytų pagal pirmąją, antrąją ir trečiąją POPP, VSPP ir SPPP, taip pat jo turimų vertybinių popierių, įsigytų pagal VPRP (šie vertybiniai popieriai tinkami įsigyti ir pagal VSPP)[46].

Jeigu metų pabaigoje nėra vykdant šiuos vertybinių popierių skolinimo sandorius įkaitu pateiktų neinvestuotų grynųjų pinigų, sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose[47]. 2020 m. gruodžio 31 d. galiojusių vertybinių popierių skolinimo sandorių vertė buvo 17 214 mln. eurų (2019 m. – 10 076 mln. eurų). Iš šios sumos 12 615 mln. eurų (2019 m. – 5 502 mln. eurų) suma buvo susijusi su pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių skolinimu.

18 pastaba. Palūkanų normų ateities sandoriai

2020 m. gruodžio 31 d. galiojo šie sandoriai užsienio valiuta, parodyti pagal metų pabaigos rinkos kainas:

Šie sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas.

19 pastaba. Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo galiojančių palūkanų normų apsikeitimo sandorių, o 2019 m. pabaigoje galiojusių sandorių tariamoji vertė pagal metų pabaigos rinkos kainas sudarė 703 mln. eurų. Tokie sandoriai sudaromi valdant ECB užsienio atsargas.

20 pastaba. Valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai

Užsienio atsargų valdymas
2020 m. valiutų apsikeitimo sandoriai ir išankstiniai valiutų keitimo sandoriai buvo sudaryti valdant ECB užsienio atsargas. Su 2020 m. gruodžio 31d. galiojusiais sandoriais susijusios pretenzijos ir įsipareigojimai pagal metų pabaigos rinkos kursus sudarė:

Likvidumo didinimo valiutos apsikeitimo susitarimai
ECB yra sudaręs abipusius valiutos apsikeitimo susitarimus su Kanados banku, Anglijos banku, Japonijos banku, Niujorko federalinio rezervo banku, Šveicarijos nacionaliniu banku ir Kinijos liaudies banku. Šie apsikeitimo susitarimai suteikia galimybę teikti a) likvidumą bet kuria iš minėtų centrinių bankų atitinkamų valiutų euro zonos bankams arba b) likvidumą eurais minėtų centrinių bankų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms. Be to, apsikeitimo susitarimai sudaryti ir su Българска народна банка (Bulgarijos nacionaliniu banku), Hrvatska narodna banka, Danmarks Nationalbank ir Sveriges Riksbank, kad likvidumą eurais būtų galima teikti jų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms. Minėtais susitarimais siekiama patenkinti likvidumo poreikius, galinčius iškilti, jei sutriktų rinkos veikimas.

JAV doleriais išreikštos pretenzijos ir įsipareigojimai, kurių terminas sueina 2021 m., yra susiję su likvidumo JAV doleriais teikimu Eurosistemos sandorio šalims (žr. 11 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).

21 pastaba. Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

2020 m. ECB ir toliau buvo atsakingas už ES skolinimosi ir skolinimo operacijų, atliekamų pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonę ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę, už susitarimą dėl paskolos programos Graikijai ir už mokėjimų, susijusių su dviem EFSF paskolomis, administravimą.

Be to, 2020 m., reaguodama į COVID-19 pandemiją, ES suteikė paskolų valstybėms narėms pagal priemonę SURE. ECB ir paskolą paėmusių ES valstybių narių NCB padėjo Europos Komisijai administruoti šias paskolas.

2020 m. ECB apdorojo su visomis pirmiau minėtomis operacijomis susijusius mokėjimus.

22 pastaba. Su nagrinėjamomis bylomis susiję sąlyginiai įsipareigojimai

Keletą ieškinių ECB ir kitoms ES institucijoms yra pateikę Kipro kredito įstaigų indėlininkai, akcininkai ir skolos vertybinių popierių turėtojai. Pareiškėjai teigia patyrę finansinių nuostolių dėl teisės aktų, dėl kurių, pareiškėjų manymu, tos kredito įstaigos buvo restruktūrizuotos 2013 m. vykdant Kipro finansinės paramos programą. 2018 m. ES Bendrasis Teismas du iš šių ieškinių, pripažintų bandomaisiais, atmetė dėl esmės, o dėl šių sprendimų ieškovai ir Taryba pateikė apeliacinius skundus. Savo 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu ES Teisingumo Teismas atmetė ieškovų pirmojoje instancijoje pateiktus apeliacinius skundus dėl šių dviejų bandomųjų ieškinių ir taip patvirtino 2018 m. Bendrojo Teismo sprendimus, kuriais buvo atmesti ECB pateikti ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Numatoma, kad sprendimai dėl visų kitų panašių ieškinių, kurių nagrinėjimas sustabdytas, bus priimti atsižvelgiant į galutinį bandomųjų ieškinių rezultatą, todėl ECB turėtų laimėti ir šias bylas. 2014 m. Bendrasis Teismas priėmė nutartis, kuriomis atmetė dvylika panašių ieškinių kaip nepriimtinus visa apimtimi, o 2016 m. Teisingumo Teismas priėmė ieškinių nepriimtinumą patvirtinančius sprendimus arba ECB palankius sprendimus. Procese, po kurio parengta finansinės paramos programa, ECB dalyvavo tik suderintai su Europos Komisija teikdamas technines konsultacijas pagal ESM steigimo sutartį ir pateikdamas neįpareigojančią nuomonę dėl Kipro bankų pertvarkymo įstatymo projekto. Todėl manoma, kad ECB nepatirs jokių nuostolių, susijusių su šiais ieškiniais, ypač atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą dėl minėtų bandomųjų ieškinių.

2.6 Pastabos dėl pelno (nuostolio) ataskaitos

23 pastaba. Grynosios palūkanų pajamos

23.1 pastaba. Palūkanų pajamos iš užsienio atsargų

Šiame straipsnyje parodomos palūkanų pajamos, atėmus palūkanų išlaidas, susijusios su grynosiomis ECB užsienio atsargomis:

Grynosios palūkanų pajamos 2020 m. daugiausia sumažėjo dėl to, kad gauta mažiau palūkanų pajamų iš portfelio JAV doleriais.

23.2 pastaba. Palūkanų pajamos iš eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje

Šiame straipsnyje parodomos palūkanų pajamos, susijusios su ECB dalimi (8 %) visoje eurų banknotų emisijoje (žr. dalį Banknotai apyvartoje 2.3 skirsnyje Apskaitos politika ir 6.1 pastabą Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje). 2020 m. šios palūkanų pajamos buvo lygios nuliui, nes pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma visus metus buvo 0 %.

23.3 pastaba. Atlygis pagal NCB pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų

Šiame straipsnyje parodytas euro zonos NCB sumokėtas atlygis pagal jų pretenzijas dėl Europos Centriniam Bankui pervestų užsienio atsargų (žr. 12.1 pastabą Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas). 2020 m. šis atlygis buvo lygus nuliui, nes pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma visus metus buvo 0 %.

23.4 pastaba. Kitos palūkanų pajamos ir kitos palūkanų išlaidos

2020 m. kitos palūkanų pajamos ir kitos palūkanų išlaidos buvo tokios:

1 ECB grynosios palūkanų pajamos iš jo turimų Graikijos vyriausybės obligacijų, įsigytų pagal VPRP, sudarė 50 mln. eurų (2019 m. – 94 mln. eurų).

24 pastaba. Realizuotosios pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų

2020 m. grynosios realizuotosios pajamos iš finansinių operacijų buvo tokios:

Grynosios realizuotosios pajamos dėl kainų pokyčių apima realizuotąsias pajamas ir išlaidas dėl operacijų vertybiniais popieriais, palūkanų normų ateities sandorių ir palūkanų normų apsikeitimo sandorių. Grynosios realizuotosios pajamos 2020 m. daugiausia padidėjo dėl didesnių realizuotųjų pajamų iš JAV dolerių portfelio, nulemtų mažesnio vertybinių popierių JAV doleriais pelningumo, palyginti su 2019 m.

25 pastaba. Finansinio turto ir pozicijų nurašymai

2020 m. finansinio turto ir pozicijų nurašymai buvo tokie:

Palyginti su 2019 m., nurašymai buvo didesni dėl nerealizuotojo nuostolio dėl valiutų kursų pokyčio, susidariusio Kinijos juanių pozicijoje. Šiai valiutai nuvertėjus euro atžvilgiu iki žemesnio nei vidurkinis kurso, šios pozicijos vidurkinė įsigijimo kaina buvo sumažinta iki jos kurso 2020 m. pabaigoje.

26 pastaba. Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos)

2020 m. didžiąją šiame straipsnyje parodytų pajamų sumos dalį sudarė priežiūros mokesčiai. Išlaidas daugiausiai sudarė pasaugos mokesčiai.

Su priežiūros uždaviniais susijusios pajamos ir išlaidos
Kad padengtų išlaidas, patiriamas vykdant priežiūros uždavinius, ECB prižiūrimiems subjektams taiko metinį mokestį. Šiais metais įsigaliojus priežiūros mokesčių sistemos pakeitimams, pagal kuriuos atitinkamo laikotarpio sąskaitos pateikiamos ex post[48], priežiūros mokesčių suma nustatoma pagal faktines su priežiūros uždaviniais susijusias metines išlaidas, patirtas atitinkamu mokestiniu laikotarpiu, jas pakoregavus tam tikriems bankams už ankstesnius mokestinius laikotarpius grąžintomis (arba iš jų gautomis) sumomis bei kitomis sumomis, įskaitant už pavėluotus mokėjimus gautas palūkanas[49]. 2020 m. paskutinį kartą mokesčio sumai įtakos turės iš ankstesnio mokestinio laikotarpio perkeltas perteklius. Pranešimai apie mokėtinus priežiūros mokesčius konkretiems bankams pateikiami antrąjį ketvirtį, pasibaigus atitinkamiems metams.

Atsižvelgus į faktines išlaidas, ECB patirtas vykdant su bankų priežiūra susijusius uždavinius, 2020 m. pajamos iš priežiūros mokesčių sudarė 535 mln. eurų. Tačiau iš prižiūrimų subjektų už 2020 m. surinktinų metinių priežiūros mokesčių suma sudaro 514 mln. eurų (žr. 7.4 pastabą Sukauptos pajamos ir būsimų laikotarpių išlaidos)[50], šią sumą pakoregavus a) iš 2019 m. mokestinio laikotarpio perkelto 22 mln. eurų pertekliaus suma ir b) kai kuriems bankams už praėjusius mokestinius laikotarpius grąžintą grynąją sumą atitinkančia 1 mln. eurų suma bei kitomis sumomis, įskaitant už pavėluotus mokėjimus gautas palūkanas.

ECB taip pat turi teisę skirti administracines nuobaudas prižiūrimiems subjektams už ES bankų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų prudencinių reikalavimų (įskaitant ECB priežiūros sprendimus) nesilaikymą. Į susijusias pajamas neatsižvelgiama skaičiuojant metinį priežiūros mokestį. Ši suma parodoma kaip pajamos ECB pelno (nuostolio) ataskaitoje ir paskirstoma euro zonos NCB taikant ECB pelno paskirstymo tvarką. 2020 m. pajamų iš prižiūrimiems subjektams skirtų nuobaudų negauta.

2020 m. su priežiūros uždavinių vykdymu susijusios ECB pajamos buvo tokios:

Su bankų priežiūra susijusios išlaidos susidaro dėl tiesioginės svarbių subjektų priežiūros, stebėjimo, kaip vykdoma mažiau svarbių subjektų priežiūra, ir horizontaliųjų uždavinių vykdymo bei specializuotų paslaugų teikimo. Į jas įskaitomos tiesioginės ECB Bankų priežiūros tarnybos generalinių direktoratų patiriamos išlaidos ir išlaidos susijusioms pagalbinių padalinių paslaugoms, reikalingoms su priežiūra susijusiems ECB įsipareigojimams vykdyti: patalpų ir įrangos, žmogiškųjų išteklių valdymo, administracinių paslaugų, biudžeto planavimo ir kontrolės, apskaitos, teisinių, komunikacijos ir vertimo paslaugų, vidaus audito, statistikos ir informacinių technologijų (IT).

2020 m. visos faktinės su ECB priežiūros uždaviniais susijusios išlaidos, dengiamos iš metinių priežiūros mokesčių, sudarė 535 mln. eurų (2019 m. – 537 mln. eurų). Šios išlaidos buvo šiek tiek mažesnės dėl sumažėjusių išlaidų, susijusių su išorės konsultantų paslaugomis, daugiausia dėl to, kad buvo užbaigta tikslinė vidaus modelių peržiūra (TRIM), ir retesnių verslo kelionių, nes, atsižvelgiant į COVID-19 pandemiją, buvo labai supaprastinta vietoje atliekama priežiūros veikla. Šias sumažėjusias išlaidas daugiausia atsvėrė padidėjusios personalo išlaikymo išlaidos, susijusios su padidėjusiu vidutiniu ECB Bankų priežiūros tarnybos darbuotojų skaičiumi.

27 pastaba. Pajamos iš nuosavybės vertybinių popierių ir dalyvavimo nuosavybės priemonėse

Į šį straipsnį įtraukti dividendai, gauti už ECB turimas TAB akcijas (žr.7.2 pastabą Kitas finansinis turtas). 2020 m. tokių dividendų nebuvo gauta (2019 m. – 1 mln. eurų), nes TAB metiniame visuotiniame susirinkime buvo pritarta direktorių valdybos siūlymui nepaskirstyti TAB 2019–2020 m. uždirbto pelno[51].

28 pastaba. Kitos pajamos

Kitos įvairios pajamos 2020 m. daugiausia susidarė iš euro zonos NCB įmokų, skirtų ECB išlaidoms, patirtoms vykdant bendrus Eurosistemos projektus, padengti.

29 pastaba. Personalo išlaikymo išlaidos

2020 m. personalo išlaikymo išlaidos buvo tokios:

1 Darbo užmokestis ir išmokos iš esmės yra nustatyti pagal ES darbo užmokesčio sistemą ir yra su ja palyginami.

Vidutinis tarnautojų skaičius, išreikštas etato ekvivalentais[52], buvo 3 923 (2019 m. – 3 770), iš jų 356 (2019 m. – 349) ėjo vadovaujamas pareigas.

2020 m. personalo išlaikymo išlaidos padidėjo daugiausia dėl didesnio vidutinio ECB darbuotojų skaičiaus ir didesnių išlaidų, ypač išmokoms darbuotojams pasibaigus jų darbo santykiams, padidėjusioms dėl 2020 m. pabaigoje aktuariniam vertinimui taikytos mažesnės diskonto normos (žr. 13.3 pastabą Kiti įvairūs įsipareigojimai).

Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos narių atlygis
Vykdomosios valdybos ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams mokama bazinė alga ir išmoka būstui. Pirmininkui, vietoj išmokos būstui, suteikiama rezidencija. Vykdomosios valdybos nariams ir Priežiūros valdybos pirmininkui mokama ir išmoka reprezentacinėms reikmėms. Vadovaujantis Europos Centrinio Banko personalo įdarbinimo sąlygomis, abiejų valdybų nariai, atsižvelgiant į asmenines aplinkybes, gali turėti teisę gauti namų ūkio, vaiko ir mokslo išmokas. Iš bazinės algos išskaitomas mokestis, mokamas ES naudai, taip pat daromi atskaitymai pensijai, sveikatos draudimui, ilgalaikės priežiūros draudimui ir draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, o išmokos neapmokestinamos ir iš jų nedaromi atskaitymai pensijai.

2020 m. Vykdomosios valdybos nariams ir ECB įdarbintiems Priežiūros valdybos nariams (išskyrus nacionalinių priežiūros institucijų atstovus) buvo mokamos tokios bazinės algos[53]:

1) Frank Elderson pradėjo eiti Vykdomosios valdybos nario pareigas 2020 m. gruodžio 15 d.; jo atlygis už likusią gruodžio mėn. dalį bus įtrauktas į 2021 m.
2) Į šią bendrą sumą neįtraukta Priežiūros valdybos pirmininko pavaduotojo (Sabine Lautenschläger iki 2019 m. vasario mėn. ir Yves Mersch nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2020 m. gruodžio 14 d.) alga. Ji nurodyta prie kitų Vykdomosios valdybos narių algų.

Abiejų valdybų nariams išmokėtos išmokos ir ECB už juos sumokėtos įmokos pagal sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus sudarė 1 201 810 eurų (2019 m. – 1 182 767 eurus).

Buvusiems abiejų valdybų nariams gali būti mokamos išeitinės išmokos už ribotą laikotarpį po jų kadencijos pabaigos. 2020 m. šios išmokos, taip pat su šeima susijusios išmokos ir ECB įmokos į sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus buvusiems abiejų valdybų nariams sudarė 1 555 042 eurus (2019 m. – 864 287 eurus). Padidėjusi šių išmokų suma daugiausia susijusi su 2019 ir 2020 m. pareigas ECB baigusių eiti abiejų valdybų narių skaičiumi.

Pensijų išmokos, įskaitant išmokas pasibaigus darbo santykiams, ir įmokos į sveikatos draudimo, ilgalaikės priežiūros draudimo ir draudimo nuo nelaimingų atsitikimų planus buvusiems valdybų nariams ir jų išlaikytiniams sudarė 928 149 eurus (2019 m. – 1 848 157 eurus)[54].

30 pastaba. Administracinės išlaidos

2020 m. administracinės išlaidos buvo tokios:

2020 m. administracinės išlaidos sumažėjo daugiausia dėl sumažėjusių išlaidų, susijusių su išorės konsultantų paslaugomis (Išorės paslaugos) ir retesnių verslo kelionių (Kitos išlaidos), daugiausia susijusių su priežiūros uždaviniais (žr. 26 pastabą Grynosios komisinių ir kitų atlygių pajamos (išlaidos)). Šį sumažėjimą iš dalies atsvėrė didesnės išlaidos informacinėms technologijoms (IT), susijusios su didele IT paslaugų paklausa 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos vykus nuotoliniam darbui.

31 pastaba. Banknotų gamybos paslaugos

Šios išlaidos susidarė daugiausia dėl tarpvalstybinio eurų banknotų pervežimo tarp banknotų spaustuvių ir NCB pristatant naujus banknotus bei banknotų pervežimo tarp NCB kompensuojant jų trūkumą perteklinėmis atsargomis. Šias išlaidas centralizuotai padengia ECB.

3 Nepriklausomo auditoriaus išvada

Europos Centrinio Banko Pirmininkei
ir Valdančiajai tarybai

Frankfurtas prie Maino

Išvada dėl 2020 m. finansinių ataskaitų audito

Nuomonė

Mes atlikome į Europos Centrinio Banko (ECB) metines ataskaitas įtrauktų ECB finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2020 m. gruodžio 31 d. balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, apskaitos politikos santrauka ir kitos aiškinamosios pastabos, auditą.

Mūsų nuomone, toliau pateikiamose finansinėse ataskaitose pateiktas tikras ir teisingas ECB 2020 m. gruodžio 31 d. finansinės padėties ir tada pasibaigusių metų finansinės veiklos rezultatų vaizdas pagal Valdančiosios tarybos nustatytus principus, išdėstytus 2016 m. lapkričio 3 d. ECB sprendime (ES) 2016/2247 dėl ECB metinės atskaitomybės (ECB/2016/35), su pakeitimais pagal 2016 m. lapkričio 3 d. ECB gaires (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34), su pakeitimais.

Nuomonės pagrindas

Mes atlikome auditą pagal tarptautinius audito standartus (TAS). Pagal šiuos standartus mums kylančios pareigos išsamiau aprašytos mūsų ataskaitos dalyje Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą. Esame nepriklausomi nuo ECB, kaip nustatyta pagal Vokietijos etikos reikalavimus, taikomus mūsų atliekamam finansinių ataskaitų auditui ir suderintus su Tarptautinės buhalterių etikos standartų valdybos parengto Buhalterių profesionalų etikos kodekso nuostatomis. Mes atlikome ir kitas pagal šiuos reikalavimus mums nustatytas etikos pareigas. Manome, kad mūsų gauti audito įrodymai yra pakankami ir pagrįsti, todėl jais remdamiesi galime pareikšti savo nuomonę.

Kita informacija

ECB vykdomoji valdyba (toliau – Vykdomoji valdyba) atsakinga už kitą į ECB metines ataskaitas įtrauktą informaciją. Ji apima visą į ECB metines ataskaitas įtrauktą informaciją, bet neapima ECB finansinių ataskaitų ir mūsų audito išvados apie jas.

Mūsų nuomonė dėl finansinių ataskaitų šios kitos informacijos neapima ir apie ją nepateikiame jokios užtikrinimo išvados.

Mūsų pareiga, atliekant finansinių ataskaitų auditą, yra perskaityti šią kitą informaciją ir įvertinti, ar ji nėra iš esmės nesuderinama su finansinėmis ataskaitomis ar audito metu įgytomis žiniomis ir ar ji neatrodo kitaip reikšmingai iškraipyta.

Vykdomosios valdybos ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vykdomoji valdyba yra atsakinga už finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą, laikantis Valdančiosios tarybos nustatytų principų, išdėstytų 2016 m. lapkričio 3 d. ECB sprendime (ES) 2016/2247 dėl ECB metinės atskaitomybės (ECB/2016/35), su pakeitimais pagal 2016 m. lapkričio 3 d. ECB gaires (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34), su pakeitimais, ir už tokią vidaus kontrolę, kokią Vykdomoji valdyba mano esant būtiną rengiant finansines ataskaitas, kuriose nebūtų reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Vykdomoji valdyba yra atsakinga už tai, kad rengiant finansines ataskaitas būtų įvertinamas ECB gebėjimas tęsti veiklą, atskleidžiama, jei taikoma, su veiklos tęstinumu susijusi informacija ir kad finansinės ataskaitos būtų rengiamos vadovaujantis veiklos tęstinumo principu.

Už valdymą atsakingi asmenys yra atsakingi už ECB finansinės atskaitomybės proceso bendrą priežiūrą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinėse ataskaitose nėra dėl apgaulės ar klaidos atsiradusių reikšmingų iškraipymų, ir parengti auditoriaus ataskaitą su mūsų nuomone. Pakankamas užtikrinimas yra aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad reikšmingi iškraipymai, jei jų būtų, kiekvieną kartą bus nustatyti pagal TAS atliekamo audito metu. Iškraipymas gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos ir yra laikomas reikšmingu, jeigu pagrįstai manoma, kad jis vienas arba kartu su kitais iškraipymais gali turėti įtakos ekonominiams vartotojų sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Kadangi auditas atliekamas pagal TAS, planuodami ir vykdydami auditą vadovaujamės savo profesiniu sprendimu ir laikomės profesinio skepticizmo. Mes taip pat:

  • nustatome ir įvertiname reikšmingo iškraipymo, atsiradusio finansinėse ataskaitose dėl apgaulės ar klaidos, riziką, planuojame ir įgyvendiname audito procedūras kaip tinkamą atsaką į šią riziką ir surenkame audito įrodymus, kurie yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti. Rizika, kad nebus nustatytas dėl apgaulės atsiradęs reikšmingas iškraipymas, yra didesnė negu rizika, kad nebus nustatytas dėl klaidos atsiradęs reikšmingas iškraipymas, nes apgaulė gali būti įvairi: slaptas susitarimas, klastojimas, tyčinis neveikimas, klaidingas faktų pateikimas arba vidaus kontrolės nepaisymas;
  • išsiaiškiname, kaip veikia vidaus kontrolė, kad, atsižvelgę į esamas aplinkybes, galėtume parinkti tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad pareikštume nuomonę apie ECB vidaus kontrolės veiksmingumą;
  • įvertiname taikomos apskaitos politikos tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių įvertinimų bei atskleistos susijusios informacijos pagrįstumą;
  • padarome išvadą, ar vadovybė tinkamai vadovavosi veiklos tęstinumo principu ir, remdamiesi gautais audito įrodymais, sprendžiame, ar yra kokių nors reikšmingų neaiškumų, susijusių su įvykiais ar sąlygomis, kurie gali sukelti rimtų abejonių dėl ECB sugebėjimo tęsti veiklą. Jeigu prieiname išvadą, kad reikšmingas neaiškumas egzistuoja, privalome audito ataskaitoje atkreipti dėmesį į finansinėse ataskaitose atskleistą atitinkamą informaciją arba, jeigu informacijos atskleidimas yra netinkamas, atitinkamai pakoreguoti savo nuomonę. Savo išvadas parengiame vadovaudamiesi iki mūsų audito ataskaitos parengimo dienos gautais audito įrodymais;
  • įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, taip pat informacijos atskleidimą ir tai, ar sandoriai ir įvykiai finansinėse ataskaitose pateikti teisingai.

Mes privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie, be kitų dalykų, planuojamą audito apimtį, jo atlikimo laiką ir reikšmingus audito metu nustatytus faktus, įskaitant audito metu nustatytus reikšmingus vidaus kontrolės trūkumus.

Frankfurtas prie Maino, 2021 m. vasario 10 d.

Baker Tilly GmbH & Co. KG
Wirtschaftsprüfungsgesellschaft

(Düsseldorf)

4 Pastaba dėl pelno (nuostolio) paskirstymo

Ši pastaba nėra ECB 2020 m. finansinių ataskaitų dalis.

Pagal ECBS statuto 33 straipsnį ECB grynasis pelnas skirstomas tokia seka:

  1. suma, kurią nustato Valdančioji taryba ir kuri negali būti didesnė kaip 20 % grynojo pelno, pervedama į bendrąjį atsargų fondą, kuris negali sudaryti daugiau kaip 100 % kapitalo;
  2. likęs grynasis pelnas paskirstomas ECB dalininkams proporcingai jų apmokėtoms dalims[55].

Jeigu ECB patiria nuostolį, jį galima padengti iš ECB bendrojo atsargų fondo, o prireikus, Valdančiosios tarybos sprendimu, iš atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamų proporcingai ir neviršijant NCB pagal ECBS statuto 32.5 straipsnį paskirstytų sumų[56].

2020 m. ECB grynasis pelnas sudarė 1 643 mln. eurų. Valdančiosios tarybos sprendimu, 2021 m. sausio 29 d. atliktas tarpinis pelno paskirstymas (1 260 mln. eurų) euro zonos NCB. Be to, Valdančioji taryba nusprendė euro zonos NCB paskirstyti ir likusią pelno dalį (383 mln. eurų).

© Europos Centrinis Bankas, 2021 m.

Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0

Interneto svetainė www.ecb.europa.eu

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

Terminai ir santrumpų paaiškinimai pateikiami ECB glosarijuje (tik anglų k.).

HTML ISBN 978-92-899-4685-8, ISSN 2443-5112, DOI 10.2866/991836, QB-BS-21-001-LT-Q

  1. Dėl apvalinimo šiame dokumente nurodytų skaičių tarpinės sumos gali nesutapti su bendromis sumomis, o procentų sumos gali nesudaryti absoliutaus skaičiaus.
  2. Finansines ataskaitas sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita ir pastabos dėl jų straipsnių. Metines ataskaitas sudaro finansinės ataskaitos, vadovybės ataskaita, auditoriaus išvada ir pastaba dėl pelno (nuostolio) paskirstymo. Daugiau informacijos apie susijusius pasiruošimus ir patvirtinimo tvarką pateikiama ECB interneto svetainėje.
  3. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija (OL C 202, 2016 6 7, p. 1), su pakeitimais. Neoficiali suvestinė redakcija ir pakeitimų sąrašas pateikiami čia.
  4. Protokolas Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (OL C 202, 2016 6 7, p. 230).
  5. TPP susideda iš trečiosios padengtųjų obligacijų pirkimo programos (POPP3), turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programos (TUVPPP), viešojo sektoriaus pirkimo programos (VSPP) ir bendrovių sektoriaus pirkimo programos (BSPP). ECB pagal BSPP vertybinių popierių neperka. Daugiau informacijos apie TPP pateikiama ECB interneto svetainėje.
  6. Daugiau informacijos apie SPPP pateikiama ECB interneto svetainėje.
  7. Žr.  2020 m. kovo 12 d. pranešimą spaudai apie Valdančiosios tarybos sprendimus.
  8. Žr.  2020 m. kovo 18 d. pranešimą spaudai apie Valdančiosios tarybos sprendimus.
  9. Žr.  2020 m. birželio 4 d. pranešimą spaudai apie Valdančiosios tarybos sprendimus.
  10. Žr.  2020 m. gruodžio 10 d. pranešimą spaudai apie Valdančiosios tarybos sprendimus.
  11. Daugiau informacijos apie TPP ir SPPP nustatytus termino apribojimus pateikiama ECB interneto svetainėje.
  12. Šias atsargas sudaro turtas, įtrauktas į balanso straipsnius Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta – Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas ir Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta.
  13. Išlaidos, kurias ECB patiria vykdydamas priežiūros uždavinius, padengiamos iš metinių mokesčių, kuriuos moka prižiūrimi subjektai. Daugiau informacijos pateikiama ECB interneto svetainėje.
  14. Į balanso straipsnį Perkainojimo sąskaitos įtrauktas išmokų tarnautojams pasibaigus jų darbo santykiams perskaičiavimo rezultatas.
  15. Žr. 2020 m. sausio 30 d. pranešimą spaudai dėl ECB pasirašytojo kapitalo Bank of England pasitraukus iš ECBS.
  16. Amortizuojama pagal apskaitos principą, pagal kurį vertybiniai popieriai per laikotarpį iki jų išpirkimo termino turi būti periodiškai perkainojami padidinant arba sumažinant jų vertę, atsižvelgiant į tai, ar jie buvo įsigyti su nuolaida (pigiau už jų nominaliąją vertę), ar su priemoka (brangiau už jų nominaliąją vertę). Pagal TPP vertybiniai popieriai buvo nupirkti vidutiniškai su priemoka ir todėl, jei visi kiti dalykai buvo vienodi, laikui bėgant tokių vertybinių popierių balansinė vertė mažėjo.
  17. Pajamos iš priežiūros mokesčių įtrauktos į straipsnį Kitos pajamos ir išlaidos (žr. 13 pav.).
  18. Tikėtinas vertės stygius apibrėžiamas kaip vidutiniai nuostoliai, kurių galėtų atsirasti (1–p) % atvejais, kur p yra patikimumo lygmuo.
  19. Daugiau informacijos apie rizikos modeliavimą pateikiama „The financial risk management of the Eurosystem’s monetary policy operations“, ECB, 2015 m. liepos mėn.
  20. Operacinė rizika apibrėžiama kaip rizika patirti žmonių, netinkamų ar sutrikusių vidaus valdymo ir veiklos procesų, sistemų, nuo kurių priklauso procesai, sutrikimų arba išorės įvykių (pvz., stichinių nelaimių ar išorinių užpuolimų) neigiamą poveikį finansams, veiklai ar reputacijai.
  21. Daugiau informacijos apie ECB valdymo struktūrą pateikiama ECB interneto svetainėje.
  22. Bendrovių ir viešajame sektoriuose elgsenos rizikos valdymui skiriama vis daugiau dėmesio. Tai papildo finansinės ir operacinės rizikų valdymą, o ECB gali būti apibrėžiama kaip rizika patirti reputacijos ar kitokią žalą, jei aukšto lygio ECB tarnautojai arba kiti darbuotojai nesilaiko ECB etikos ir sąžiningumo taisyklių ir (arba) gero valdymo bei gero administravimo standartų.
  23. ECB apskaitos politika išsamiai aptariama 2016 m. lapkričio 3 d. ECB sprendime (ES) 2016/2247 dėl Europos Centrinio Banko metinės atskaitomybės (ECB/2016/35) (OL L 347, 2016 12 20, p. 1), su pakeitimais. Neoficiali konsoliduota redakcija ir pakeitimų sąrašas pateikiami čia.
    Siekiant užtikrinti suderintą Eurosistemos operacijų apskaitą ir finansinę atskaitomybę, pirmiau minėtas Sprendimas pagrįstas 2016 m. lapkričio 3 d. ECB gairėmis (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34) (OL L 347, 2016 12 20, p. 37), su pakeitimais. Neoficiali konsoliduota redakcija ir pakeitimų sąrašas pateikiami čia.
    Ši politika (ji yra reguliariai peržiūrima ir atnaujinama, jeigu manoma, kad tikslinga) atitinka ECBS statuto 26.4 straipsnio nuostatas. Pagal šio straipsnio nuostatas reikalaujama suderinto požiūrio į taisykles, reglamentuojančias Eurosistemos operacijų apskaitą ir finansinę atskaitomybę.
  24. Administracinėms sukauptoms sumoms ir atidėjiniams sudaryti taikoma 100 000 eurų minimali riba.
  25. 2020 m. gruodžio 31 d. sistemoje TARGET2 dalyvavo šie ne euro zonos NCB: Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas), Danmarks Nationalbank, Hrvatska narodna banka, Narodowy Bank Polski ir Banca Naţională a României.
  26. Tarnautojas už sukauptas savanoriškų įmokų lėšas išėjimo į pensiją metu gali įgyti papildomą pensiją. Nuo to momento ši pensija įtraukiama į apibrėžtų išmokų įsipareigojimus.
  27. 2010 m. gruodžio 13 d. ECB sprendimas dėl eurų banknotų emisijos (ECB/2010/29) (2011/67/ES) (OL L 35, 2011 2 9, p. 26), su pakeitimais. Neoficiali konsoliduota redakcija ir pakeitimų sąrašas pateikiami čia.
  28. Banknotų paskirstymo raktas – tai procentinės dalys, apskaičiuotos atsižvelgiant į ECB dalį visoje eurų banknotų emisijoje ir taikant pasirašyto kapitalo raktą NCB dalims visoje eurų banknotų emisijoje.
  29. 2016 m. lapkričio 3 d. ECB sprendimas (ES) 2016/2248 dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo (ECB/2016/36) (OL L 347, 2016 12 20, p. 26), su pakeitimais. Neoficiali konsoliduota redakcija ir pakeitimų sąrašas pateikiami čia.
  30. 2014 m. gruodžio 15 d. ECB sprendimas (ES) 2015/298 dėl tarpinio Europos Centrinio Banko pajamų paskirstymo (ECB/2014/57) (OL L 53, 2015 2 25, p. 24), su pakeitimais. Neoficiali konsoliduota redakcija ir pakeitimų sąrašas pateikiami čia.
  31. Žr. Valdžios sektoriaus deficito ir skolos statistikos vadovą, Eurostatas, 2019 m.
  32. Tai atitinka 504,8 tonos.
  33. Šias atsargas sudaro turtas, atėmus įsipareigojimus atitinkama užsienio valiuta, kuris yra užsienio valiutos perkainojimo objektas ir kuris įtrauktas į eilutes Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta, Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta, Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos bei Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos, taip pat atsižvelgiant į išankstinius užsienio valiutos keitimo sandorius ir valiutų apsikeitimo sandorius užsienio valiuta, parodytus nebalansiniuose straipsniuose. Finansinių priemonių užsienio valiuta perkainojimo pajamos dėl kainos pokyčio neįtraukiamos.
  34. Daugiau informacijos apie Eurosistemos likvidumą eurais didinančias operacijas už tinkamą įkaitą pateikiama ECB interneto svetainėje.
  35. Daugiau informacijos apie TPP pateikiama ECB interneto svetainėje.
  36. Daugiau informacijos apie SPPP pateikiama ECB interneto svetainėje.
  37. Daugiau informacijos apie tinkamo turto kategorijas pagal SPPP pateikiama 2020 m. kovo 24 d. ECB sprendime (ES) 2020/440 dėl laikinos specialiosios pandeminės pirkimo programos (ECB/2020/17), (OL L 91, 2020 3 25, p. 1), su pakeitimais. Neoficiali konsoliduota redakcija ir pakeitimų sąrašas pateikiami čia.
  38. Nurodytos rinkos vertės yra orientacinės, apskaičiuojamos pagal rinkoje kotiruojamas kainas. Jei kotiruojamų kainų nėra, rinkos kainos apskaičiuojamos taikant Eurosistemos vidinius modelius.
  39. Nuo 2016 m. kovo 16 d. Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionuose taikoma 0,00 % palūkanų norma.
  40. Daugiau informacijos pateikiama ECB interneto svetainėje.
  41. Vertybinių popierių skolinimo sandoriai parodomi nebalansinėse sąskaitose, jeigu metų pabaigoje nėra juos vykdant įkaitu pateiktų neinvestuotų grynųjų pinigų (žr. 17 pastabą Vertybinių popierių skolinimo programos).
  42. EURO1 ir RT1 – ABE CLEARING S.A.S à capital variable (EBA Clearing) valdomos mokėjimų sistemos.
  43. Plano apibrėžtų išmokų dalyje yra rodomos tik ECB ir jo tarnautojų privalomosios įmokos. 2020 m. tarnautojai sumokėjo 186 mln. eurų savanoriškų įmokų į apibrėžtų įmokų planą (2019 m. – 171 mln. eurų). Šios įmokos investuojamos į pensijų plano turtą, kartu ta pačia suma didėja ir įsipareigojimai.
  44. Einamaisiais metais gautų tarnybos paslaugų vertė apskaičiuojama taikant ankstesnių metų diskonto normą.
  45. Statistinius duomenis, reikalingus tokiems koregavimams atlikti, Europos Centriniam Bankui teikia Europos Komisija pagal 2003 m. liepos 15 d. Tarybos sprendime dėl statistinių duomenų, naudojamų tikslinant Europos centrinio banko kapitalo pasirašymo raktą (2003/517/EB), (OL L 181, 2003 7 19, p. 43) nustatytas taisykles.
  46. ECB neperka vertybinių popierių pagal BSPP, todėl neturi ir atitinkamų vertybinių popierių, kuriuos galėtų skolinti.
  47. Jeigu metų pabaigoje yra neinvestuotų įkaitu gautų grynųjų pinigų, sandoriai parodomi balansinėse sąskaitose (žr. 9 pastabą Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais ir 11 pastabą Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais).
  48. Remiantis 2019 m. gruodžio 5 d. ECB reglamentu (ES) 2019/2155, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1163/2014 dėl priežiūros mokesčių, (ECB/2019/37) (OL L 327, 2019 12 17, p. 70), pradedant nuo 2020 m. mokestinio laikotarpio ECB priežiūros mokesčiai apskaičiuojami mokestiniams metams pasibaigus.
  49. Žr. 2014 m. spalio 22 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1163/2014 dėl priežiūros mokesčių (ECB/2014/41) (OL L 311, 2014 10 31, p. 23) 5 straipsnio 3 dalį. Neoficiali konsoliduota redakcija ir pakeitimų sąrašas pateikiami čia.
  50. Iki 2021 m. balandžio pabaigos Valdančioji taryba priims ECB sprendimą dėl visos metinių priežiūros mokesčių sumos už 2019 m.
  51. Žr. 2019–2020 m. metinę ataskaitą, TAB.
  52. Etato ekvivalentas yra rodiklis, atitinkantis visu etatu dirbančio tarnautojo darbo valandų skaičių per metus. Į šį skaičių įtraukti tarnautojai, dirbantys pagal nuolatines, terminuotąsias arba trumpalaikes darbo sutartis, ir ECB absolventų programos dalyviai, taip pat tarnautojai, išėję motinystės ar ilgų atostogų. Nemokamų atostogų išėję tarnautojai neįtraukti.
  53. Parodomos apmokestinamos sumos, t. y. prieš mokesčių, mokamų ES naudai, išskaitymą.
  54. Dėl pelno (nuostolio) ataskaitoje parodytos grynosios sumos, susijusios su dabartinių Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos narių pensijų susitarimais, žr. 13.3 pastabą Kiti įvairūs įsipareigojimai.
  55. Ne euro zonos NCB neturi teisės gauti jokios ECB pelno dalies ir nėra įsipareigoję padengti jokių ECB nuostolių.
  56. Pagal ECBS statuto 32.5 straipsnį NCB pinigų politikos pajamų suma paskirstoma NCB proporcingai jų apmokėtai ECB kapitalo daliai.