1 Apžvalga
2023 m. antrąjį pusmetį dėl griežtesnių finansavimo sąlygų, mažesnio pasitikėjimo ir sumažėjusio konkurencingumo euro zonos ekonomikos augimas sulėtėjo. Šiuo metu prognozuojama, kad augimas vėl ims spartėti šiek tiek lėčiau, negu buvo manoma rengiant 2023 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonomines prognozes. Trumpalaikiai rodikliai leidžia daryti išvadą, kad 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas bus nedidelis. Tačiau 2024 m. pradžioje augimas turėtų pradėti spartėti, nes mažėjant infliacijai, sparčiai kylant darbo užmokesčiui ir esant stabiliam užimtumui augs realiosios disponuojamosios pajamos, o atsigaunant užsienio paklausiai didės ir eksporto augimas. ECB pinigų politikos griežtinimas ir nepalankios kreditų pasiūlos sąlygos toliau daro neigiamą įtaką ekonomikai, tad ir artimiausio laikotarpio augimo perspektyvai. Tikimasi, kad vėliau prognozių laikotarpiu šis slopinantis poveikis nyks ir tai skatins ekonomikos augimą. Apskritai vidutinis metinis realiojo BVP augimo tempas 2023 m. turėtų nukristi iki 0,6 % (2022 m. buvo 3,4 %), 2024 m. – padidėti iki 0,8 %, o 2025 ir 2026 m. – nusistovėti ties 1,5 %. Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2023–2024 m. BVP augimo prognozė dėl gautų naujausių duomenų ir prastų apklausų rezultatų šiek tiek sumažinta, o 2025 m. – nepakeista[1].
Mažėjant energijos infliacijai, taip pat dėl griežtinamos pinigų politikos poveikio ir dėl mažėjančio kainų spaudimo bei nykstančių tiekimo sutrikimų infliacija toliau mažėjo. Infliacija pagal SVKI, 2023 m. lapkričio mėn. nukritusi iki 2,4 %, trumpuoju laikotarpiu turėtų laikinai padidėti, nes vėl didės energijos infliacija. Visgi numatoma, kad prasidėjęs infliacijos mažėjimo procesas tęsis, nepaisant sparčiai augsiančių darbo sąnaudų, kurios tampa vis svarbesniu infliaciją pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, lemiančiu veiksniu. Prognozuojama, kad dėl tebetvyrosiančios įtampos darbo rinkoje (nors ir kiek sumažėjusios), taip pat dėl su anksčiau buvusia didele infliacija susijusių kompensacinių priemonių ir toliau sparčiai augs nominalusis darbo užmokestis. Tačiau vėliau prognozių laikotarpiu, su infliacija susijusių kompensacinių priemonių poveikiui darbo užmokesčiui pamažu nykstant, jo augimas turėtų sulėtėti. 2022 m. ypač stipriai išaugę pelno rodikliai prognozių laikotarpiu turėtų sumažėti ir padėti sušvelninti darbo sąnaudų poveikį. Apskritai, atsižvelgiant į vertinimą, kad vidutinio laikotarpio infliacijos lūkesčiai ir toliau atitiks ECB užsibrėžtą 2 % infliacijos tikslą, bendroji infliacija pagal SVKI 2024 m. turėtų sumažėti iki vidutiniškai 2,7 % (2023 m. buvo 5,4 %), 2025 m. – iki 2,1 %, o 2026 m. – iki 1,9 %. Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2023 ir 2024 m. infliacijos pagal SVKI prognozė sumažinta – daugiausia dėl gautų prastesnių, negu tikėtasi, naujausių duomenų ir prielaidų dėl mažesnių energijos žaliavų kainų, o 2025 m. prognozė nepakeista.
1 lentelė
Ekonomikos augimo ir infliacijos prognozės euro zonai
(metiniai pokyčiai, procentais)
2023 m. gruodžio mėn. | 2023 m. rugsėjo mėn. | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2022 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2022 | 2023 | 2024 | 2025 | |
Realusis BVP | 3,4 | 0,6 | 0,8 | 1,5 | 1,5 | 3,4 | 0,7 | 1,0 | 1,5 |
SVKI | 8,4 | 5,4 | 2,7 | 2,1 | 1,9 | 8,4 | 5,6 | 3,2 | 2,1 |
Pastabos: realiojo BVP dydžiai pateikti remiantis dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguotais metiniais vidurkiais. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
Kaip matyti iš ekonomikos augimo ir infliacijos prognozių neapibrėžtumo laipsnio intervalų (žr. 1, 4 ir 7 pav.), ekonominės perspektyvos neapibrėžtumas tebėra didelis. Šių prognozių 3 intarpe pateikiamas scenarijus, pagal kurį įvertintas konflikto Artimuosiuose Rytuose galimo paaštrėjimo poveikis euro zonos ekonomikai, o 4 intarpe pateikta keletas jautrumo analizių, susijusių su alternatyviais energijos ir maisto žaliavų kainų raidos scenarijais.
2 Realioji ekonomika
Dėl atsargų sumažinimo neigiamo poveikio ekonomikos augimui, kurį iš dalies atsvėrė teigiama vidaus paklausos įtaka, 2023 m. trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonomikos aktyvumas šiek tiek sumažėjo (žr. 1 pav.). 2023 m. trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonomikos augimas buvo –0,1 %, t. y. šiek tiek mažesnis už 2023 m. rugsėjo mėn. prognozuotą nulinį augimą[2]. Trečiąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos ir statybos pridėtinė vertė toliau mažėjo, o paslaugų pridėtinė vertė padidėjo. Kalbant apie paklausos sudedamąsias dalis, pažymėtina, kad trečiąjį ketvirtį padidėjo privatusis vartojimas, ypač paslaugų (šį padidėjimą greičiausiai lėmė vasaros sezono metu išaugusi kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų paklausa) ir ilgalaikio vartojimo prekių. Kita vertus, dėl valiutų kursų ir energijos kainų pokyčių sumažėjus konkurencingumui, sumažėjo eksportas.
1 pav.
Euro zonos realiojo BVP augimas
(ketvirtiniai pokyčiai, procentais; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)
Pastabos: istoriniai duomenys gali skirtis nuo naujausios Eurostato paskelbtos informacijos (taip pat žr. 2 išnašą). Vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Greta pagrindinių prognozuojamų verčių pažymėti (pagal struktūrą simetriniai) intervalai parodo neapibrėžtumo laipsnį. Šie intervalai nustatyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad realiojo BVP augimo rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai 6 intarpą.
Prognozuojama, kad 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, esant griežtoms finansavimo sąlygoms, realusis BVP augs vangiai, o nuo 2024 m. pirmojo ketvirčio, skatinamas padidėjusių realiųjų pajamų ir užsienio paklausos, pamažu atsigaus. Po pandemijos atsigaunančios ekonomikos ir mažėjančių tiekimo sutrikimų teikiamas stimulas ekonominiam aktyvumui mažėja, be to, didelį neigiamą poveikį tebedaro griežtos finansavimo sąlygos ir didesnis vartotojų nepasitikėjimas. Apklausų rodikliai rodo, kad 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį vidaus ekonomikos aktyvumas buvo labai menkas arba mažėjantis, tačiau esama ir preliminarių ženklų, kad jis pasieks dugną ir nustos mažėti. Be to, mažėjanti infliacija ir dėl darbo rinkoje tebetvyrančios įtampos kylantis darbo užmokestis metų sandūroje turėtų palaikyti namų ūkių perkamąją galią. Taip pat numatoma, kad eksporto augimas, nors ir tebebus nedidelis, iš dalies kompensuos praradimus dėl pastaraisiais ketvirčiais susitraukusios eksporto rinkos. Apskritai tikimasi, kad 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį numatomas vis dar vangus ekonominis aktyvumas vėliau po truputį didės, skatinamas toliau didėsiančių realiųjų disponuojamųjų pajamų ir augsiančios užsienio paklausos, taigi ir didėsiančio privačiojo vartojimo bei eksporto, jeigu tik nebus jokių naujų neigiamų sukrėtimų ir todėl tikėtina, kad didės pasitikėjimas.
Prognozuojama, kad BVP augimas, skatinamas didėsiančių realiųjų pajamų ir augsiančios užsienio paklausos, vidutiniu laikotarpiu stabilizuosis ir iš esmės sieks iki pandemijos buvusį vidurkį. 2024–2025 m. realusis BVP turėtų augti sparčiau, o 2026 m. augimo tempas turėtų stabilizuotis (žr. 2 lentelę). Nykstant pastaruoju metu poveikį dariusiems palankiems veiksniams, augimą turėtų skatinti tai, kad mažės infliacinis spaudimas, slops energetikos sukrėtimo poveikis ir stabiliai didės pajamos. Šie veiksniai, esant atsparioms darbo rinkoms, sudarys sąlygas privačiajam vartojimui sparčiai atsigauti. Visgi, panaikinus nuo 2022 m. taikytas su energija ir infliacija susijusias kompensacines fiskalinės paramos priemones, augimui 2024–2026 m. bus padarytas nedidelis neigiamas poveikis.
Numatoma, kad griežtos finansavimo sąlygos ir toliau darys neigiamą poveikį ekonomikos augimui, tačiau prognozių laikotarpiu šis poveikis turėtų iš lėto mažėti. Pinigų politikos priemonės, kurių imtasi nuo 2021 m. gruodžio mėn., tebedarys poveikį realiajai ekonomikai, tad ir ekonomikos augimo perspektyvai, ypač 2023 ir 2024 m[3]. Be to, kaip matyti iš naujausios ECB euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatų, nuo metų pradžios kreditų pasiūlos sąlygos gerokai sugriežtėjo, tad paskolų augimo tempas smarkiai sulėtėjo. Daroma prielaida, kad dėl neigiamo kreditų pasiūlos poveikio labiausiai nukentės verslo investicijos ir investicijos į būstą, kiek mažiau – privatusis vartojimas. Nors nėra aišku, kada konkrečiai ir kokiu mastu pasireikš pinigų politikos ir kreditų pasiūlos sąlygų poveikis realiajai ekonomikai, remiantis rinkos lūkesčiais dėl būsimos palūkanų normų raidos (žr. 1 intarpą) numatoma, kad po 2024 m. šis poveikis ekonomikos augimui turėtų pradėti nykti. Todėl dalis vidutiniu laikotarpiu prognozuojamo BVP augimo tempo padidėjimo siejama su minėtų augimą slopinančių veiksnių nykimu.
Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2023 ir 2024 m. realiojo BVP augimo prognozės sumažintos atitinkamai 0,1 ir 0,2 procentinio punkto, o 2025 m. – nepakeista. Prognozės patikslintos gavus prastesnius, negu tikėtasi, 2023 m. trečiojo ketvirčio duomenis ir pablogėjus apklausų rodikliams. Dėl pastaruoju metu gautų prastesnių rezultatų ir išankstinių eksporto rodiklių 2023–2025 m. grynosios prekybos prognozė sumažinta, tačiau šį sumažinimą iš dalies atsveria šiek tiek padidinta vidaus paklausos prognozė.
2 lentelė
Realiojo BVP, darbo rinkų ir prekybos prognozės
(metiniai pokyčiai, procentais, jei nenurodyta kitaip)
2023 m. gruodžio mėn. | 2023 m. rugsėjo mėn. | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2022 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2022 | 2023 | 2024 | 2025 | |
Realusis BVP | 3,4 | 0,6 | 0,8 | 1,5 | 1,5 | 3,4 | 0,7 | 1,0 | 1,5 |
Privatusis vartojimas | 4,2 | 0,5 | 1,4 | 1,6 | 1,4 | 4,1 | 0,3 | 1,6 | 1,6 |
Valdžios sektoriaus vartojimas | 1,5 | 0,1 | 1,1 | 1,3 | 1,2 | 1,5 | –0,1 | 1,1 | 1,4 |
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas | 2,8 | 1,3 | 0,4 | 1,8 | 2,1 | 2,9 | 1,7 | –0,4 | 1,4 |
Eksportas1 | 7,4 | –0,4 | 1,1 | 2,9 | 3,0 | 7,3 | 1,3 | 2,5 | 3,1 |
Importas1 | 8,1 | –0,9 | 1,7 | 3,1 | 3,0 | 8,1 | 0,3 | 2,5 | 3,1 |
Užimtumas | 2,3 | 1,4 | 0,4 | 0,4 | 0,4 | 2,3 | 1,2 | 0,2 | 0,2 |
Nedarbo lygis | 6,7 | 6,5 | 6,6 | 6,5 | 6,4 | 6,7 | 6,5 | 6,7 | 6,7 |
Einamosios sąskaitos balansas | –0,7 | 1,2 | 1,0 | 1,0 | 1,1 | –0,8 | 1,1 | 1,4 | 1,6 |
Pastabos: realiojo BVP ir jo sudedamųjų dalių dydžiai pateikti remiantis dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguotais duomenimis. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1 Įskaitant prekybą euro zonoje.
Kalbant apie realiojo BVP sudedamąsias dalis, numatoma, kad realusis privatusis vartojimas turėtų nuosekliai atsigauti ir skatinti ekonomikos augimą mažėjant neapibrėžtumui ir infliacijai ir didėjant realiosioms pajamoms ir pasitikėjimui. Prekių paklausai sumažėjus, o vartotojams teikiamų paslaugų paklausai tebesant stabiliai, pirmąjį metų pusmetį privatusis vartojimas nesikeitė. Vertinama, kad dėl sumažėjusios infliacijos ir tebejuntamo ekonomikos atsivėrimo po pandemijos poveikio bei lapkričio mėn. šiek tiek sustiprėjusio pasitikėjimo vartojimo išlaidos antrąjį pusmetį padidėjo. Vertinant ilgesnio laikotarpio perspektyvą, numatoma, kad, infliacijai ir neapibrėžtumui toliau mažėjant, o realiosioms pajamoms didėjant ir jei nebus jokių naujų neigiamų sukrėtimų, vartojimas toliau didės ir skatins ekonomikos augimą, nepaisant to, kad ekonomikos atsivėrimo po pandemijos poveikis blėsta. Tikimasi, kad, didėjant darbo bei ne darbo pajamoms ir nykstant anksčiau veikusiems motyvams taupyti, 2026 m. namų ūkių vartojimas ir toliau stabiliai didės. Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, privačiojo vartojimo augimo 2023 m. prognozė padidinta 0,2 procentinio punkto – dėl padidintų pirmojo pusmečio duomenų, o 2024 m. prognozė sumažinta 0,2 procentinio punkto – dėl trumpuoju laikotarpiu numatomo aktyvesnio taupymo. 2025 m. prognozė nepakeista.
Vertinama, kad 2023 m. realiosios disponuojamosios pajamos didėjo, o 2024–2026 m., mažėjant infliacijai ir stabiliai augant darbo užmokesčiui, turėtų didėti dar sparčiau. Numatoma, kad dėl spartaus darbo ir ne darbo pajamų augimo ir mažėjančios infliacijos realiosios disponuojamosios pajamos, 2022 m. šiek tiek sumažėjusios, 2023 m. vėl padidės. Prognozuojama, kad artimiausiu metu namų ūkių perkamoji galia didės ne tik dėl sparčiai didėsiančio darbo užmokesčio, bet ir dėl didėsiančių ne darbo pajamų. Grynųjų fiskalinių pervedimų poveikis realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir vartojimo augimui visą prognozių laikotarpį turėtų būti iš esmės neutralus.
Numatoma, kad namų ūkių taupymo norma visą prognozių laikotarpį tebebus didesnė, negu buvo prieš pandemiją. 2023 m. pirmąjį pusmetį taupymo norma padidėjo ir dar kurį laiką turėtų būti didelė, atsižvelgiant į tai, kad pirmąjį pusmetį labai išaugo ne darbo pajamos (o tokio tipo pajamas žmonės labiau linkę taupyti), neapibrėžtumas tebėra didelis, taupyti verčia ir didėjančios palūkanų normos. Tačiau neapibrėžtumui mažėjant namų ūkių taupymo norma 2025 m. turėtų pradėti mažėti, nors ir vis dar bus gerokai didesnė nei prieš pandemiją, nes didesnės palūkanų normos slopins namų ūkių norą po pandemijos grįžti prie buvusių taupymo įpročių. Numatoma, kad sukauptos perteklinės santaupos neskatins daugiau vartoti, nes jas daugiausia turi pasiturintys namų ūkiai ir daugiausia nelikvidžiojo turto pavidalu, o dėl didelės infliacijos šių santaupų realioji vertė sumažėjo. Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, taupymo normos prognozė padidinta daugiausia dėl patikslintų istorinių duomenų, numatomo atsargesnio namų ūkių elgesio ir didesnių paskatų taupyti atsižvelgiant į išaugusias palūkanų normas ir griežtesnes paskolų suteikimo sąlygas.
1 intarpas
Techninės prielaidos dėl palūkanų normų, žaliavų kainų ir valiutų kursų
Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, į technines prielaidas įtrauktos euro zonoje numatomos mažesnės trumpalaikės palūkanų normos, mažesnės energijos kainos ir sumažėjęs euro kursas. Techninės prielaidos dėl palūkanų normų ir žaliavų kainų grindžiamos rinkos lūkesčiais (galutinė duomenų įtraukimo diena – 2023 m. lapkričio 23 d.). Trumpalaikės palūkanų normos nustatomos pagal 3 mėn. EURIBOR, rinkos lūkesčiai vertinami pagal ateities sandorių palūkanų normas, o kaip pakaitinis ilgalaikių palūkanų normų rodiklis naudojamas 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo rodiklis[4]. Prielaidos dėl trumpalaikių palūkanų normų sumažintos visam prognozių laikotarpiui, o 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo prognozės iš esmės nepakeistos.
Lentelė
Techninės prielaidos
2023 m. gruodžio mėn. | 2023 m. rugsėjo mėn. | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2022 | 2023 | 2024 | 2025 | |
3 mėn. EURIBOR | 3,4 | 3,6 | 2,8 | 2,7 | 0,3 | 3,4 | 3,7 | 3,1 |
10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas | 3,2 | 3,2 | 3,3 | 3,4 | 1,8 | 3,1 | 3,3 | 3,4 |
Naftos kaina (JAV dol. už barelį) | 84,0 | 80,1 | 76,5 | 73,6 | 103,7 | 82,7 | 81,8 | 77,9 |
Gamtinių dujų kainos (Eur/MWh) | 42 | 47 | 44 | 37 | 123 | 43 | 54 | 47 |
Didmeninės elektros energijos kainos (Eur/MWh) | 105 | 117 | 111 | 98 | 258 | 115 | 143 | 123 |
Žaliavų, neįskaitant energijos išteklių, kainos, | –13,2 | –2,3 | 2,4 | 1,7 | 6,6 | –13,6 | –3,1 | 3,2 |
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos leidimai | 84,0 | 78,4 | 82,0 | 85,2 | 80,9 | 87,9 | 92,3 | 96,5 |
JAV dol. ir euro kursas | 1,08 | 1,08 | 1,08 | 1,08 | 1,05 | 1,09 | 1,09 | 1,09 |
Euro nominalusis efektyvusis kursas | 121,9 | 123,5 | 123,5 | 123,5 | 116,8 | 123,0 | 124,9 | 124,9 |
Pastaba: duomenis galima atsisiųsti iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, techninės prielaidos dėl energijos žaliavų kainų sumažintos[5]. Dėl didesnių naftos kainų rugsėjo ir spalio mėn., kai kainos išaugo iki 2023 m. pabaigos pratęsus OPEC+ sprendimo mažinti pasiūlą galiojimą ir dėl riziką naftos tiekimui Artimuosiuose Rytuose sukėlusio konflikto tame regione, naftos kainos, dėl makroekonominių sunkumų sumažėjus paklausai išsivysčiusios ekonomikos šalyse, sumažėjo. Apskritai, palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, naftos ateities sandorių kreivė pakrypo žemyn (2024 m. nusileido 2,1 %, 2025 m. – 1,7 %) ir leidžiasi toliau. Daroma prielaida, kad 2023 m. naftos kaina bus 84 JAV doleriai už barelį, o 2026 m. nukris iki 73,6 JAV dolerio už barelį. Dujų kainų prognozė sumažinta dar labiau. Poveikis, kurį dujų kainoms padarė tai, kad Europoje šildymo sezono pradžioje buvo suvartojama mažai dujų ir kad dujų saugyklos yra visiškai užpildytos, buvo didesnis negu poveikis, kurį padarė dujų tiekimui iškilusi rizika po teroristinių išpuolių uždarius vieną iš Izraelio dujų gavybos platformų, o Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje įvykus dujų nuotėkiui. Apskritai, palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, dujų ateities sandorių kreivė pakrypo žemyn (2024 m. nusileido 12,6 %, 2025 m. – 6,9 %). Sumažinta ir elektros energijos ateities sandorių kainų prognozė: 2023 m. – 18,3 %, o 2025 m. – 10,1 %. Kalbant apie apyvartinių taršos anglies dioksidu leidimų pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) kainas, pasakytina, kad šiuo metu ateities sandorių kainos yra vidutiniškai apie 11 % mažesnės negu pagal 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėse numatytą scenarijų, tačiau manoma, kad nuo 2023 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2026 m. ketvirtojo ketvirčio ATLPS kainos padidės maždaug 8 eurais už toną.
Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, prielaidos dėl 2024 m. žaliavų, neįskaitant energijos, kainų buvo padidintos, o dėl 2025 m. kainų – sumažintos, atsižvelgiant į skirtingus metalų ir maisto žaliavų kainų pokyčius tarptautinėse rinkose. Metalų kainos pakilo, daugiausia dėl teigiamų ekonominių žinių iš Kinijos. Tarptautinių maisto žaliavų kainų 2024 m. prognozė padidinta, o 2025 m. – sumažinta, atsižvelgiant į skirtingus pokyčius atskiruose maisto žaliavų segmentuose. Dėl tebesitęsiančio „El Ninjo“ poveikio nukentėjus pasėliams, kakavos ir cukraus kainos pakilo, o kviečių ir kukurūzų kainos dėl labai didelės pasaulinės pasiūlos, ypač iš Rusijos, labai sumažėjo.
Daroma prielaida, kad dvišaliai valiutų kursai prognozių laikotarpiu nesikeis ir bus tokie, kokie vidutiniškai buvo dešimt darbo dienų iki galutinės duomenų įtraukimo dienos. Tai reiškia, kad prognozių laikotarpiu JAV dolerio ir euro kursas vidutiniškai bus 1,08 JAV dolerio už eurą, o tai yra 0,9 % mažiau, negu buvo numatyta 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėse. Daroma prielaida, kad euro efektyvusis kursas, palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėse daryta prielaida, bus 1,1 % mažesnis.
Prognozuojama, kad 2024 m. investicijos į būstą toliau mažės, o 2025 ir 2026 m., nykstant slopinančiam finansavimo sąlygų griežtinimo poveikiui, vėl ims didėti. Atsižvelgiant į trumpojo laikotarpio rodiklių siunčiamus signalus, pavyzdžiui, nuolat mažėjantį suteiktų statybos leidimų skaičių ir mažėjantį statybos įmonių pasitikėjimą, numatoma, kad investicijos į būstą kurį laiką toliau mažės ir didėti pradės tik 2025 m. Menkas investicijas į būstą lemia gerokai sugriežtintos finansavimo sąlygos, įskaitant smarkiai padidintas būsto paskolų palūkanų normas ir sugriežtintas bankų skolinimo sąlygas. Tačiau numatoma, kad mažėjant neigiamam finansavimo sąlygų griežtinimo poveikiui, o pajamoms ėmus sparčiau didėti, 2025 ir 2026 m. investicijos į būstą vėl pamažu didės. Tikėtina, kad neigiamas griežtesnių bankų skolinimo sąlygų (įskaitant tiek paklausos, tiek pasiūlos veiksnius) poveikis investicijų į būstą augimui 2023 ir 2024 m. bus stiprus, nemažas bus ir 2025 m.
Numatoma, kad dėl griežtų finansavimo sąlygų 2024 m. verslo investicijos augs vangiai, atsilikdamos nuo didėjančios paklausos, tačiau 2025 ir 2026 m., mažėjant neigiamam finansavimo sąlygų poveikiui ir dėl paramos pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU), turėtų didėti sparčiau. 2023 m. trečiąjį ketvirtį didėjusios verslo investicijos ketvirtąjį ketvirtį turėtų sumažėti, o 2024 m. pirmąjį ketvirtį beveik nesikeis, nes jų augimą slopins menkas ekonominis aktyvumas ir griežtos finansavimo bei kreditavimo sąlygos. Vertinama, kad į 2023 m. gruodžio mėn. prognozes įtrauktas griežtesnių bankų skolinimo sąlygų slopinamasis poveikis verslo investicijoms didžiausias buvo 2023 m., tačiau vis dar didelis neigiamas poveikis prognozuojamas ir 2024 bei 2025 m. Šiam neigiamam poveikiui mažėjant, o vidaus ir užsienio paklausai iš esmės atsigaunant, taip pat dėl NGEU lėšomis remiamos žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos, verslo investicijos vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti.
2 intarpas
Tarptautinė aplinka
2023 m. pasaulio ekonomika augo kukliai, bet stabiliai, palaikoma atsparių darbo rinkų ir didelio privačiojo vartojimo, tačiau prognozuojama, kad augimo tempas šiek tiek sulėtės. 2023 m. pasaulio ekonomikos augimui (maždaug 3,3 %) didžiausios įtakos turėjo besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, įskaitant Kiniją, ir JAV[6]. Jungtinėse Amerikos Valstijose stabilų augimą, nepaisant gerokai sugriežtintos pinigų politikos, lėmė didelė vidaus paklausa ir stipri darbo rinka. Kinijoje pandeminių apribojimų panaikinimas metų pradžioje ir sparčiau atsigavęs vartojimas atsvėrė gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus vangumą. Lyginant didžiąsias šalis, paminėtina tai, kad naujausi duomenys siunčia nevienareikšmius signalus. Trečiąjį ketvirtį tiek Kinijos, tiek JAV realusis BVP augo sparčiau. Dėl didelės infliacijos, slopinančios ekonominį aktyvumą ir vartojimą, Jungtinėje Karalystėje jis nesikeitė, o Japonijoje mažėjo. Prognozuojama, kad pasaulio realiojo BVP augimas 2024 m. sieks 3,1 %, o 2025 ir 2026 m. bus 3,2 %, taigi, iš esmės atitiks rugsėjo mėn. prognozes, tačiau vis tiek bus mažesnis už iki pandemijos buvusį 3,6 % vidurkį (fiksuotą 2012–2019 m.). JAV ekonomikos augimo prognozė padidinta atsižvelgiant į lūkesčius dėl minkštesnio nusileidimo ir tolygesnės dezinfliacijos raidos. Jungtinės Karalystės ekonomika turėtų išvengti nuosmukio, tačiau jos ekonomikos augimo 2024 ir 2025 m. prognozė sumažinta dėl prastesnių duomenų ir pavėluoto pinigų politikos griežtinimo poveikio esant didelei infliacijai. Besiformuojančios rinkos ekonomikos Azijos šalių ir Kinijos augimo prognozės iš esmės nepakeistos.
Vartojimo tendencijoms po pandemijos grįžtant į įprastas, pasaulinė prekyba 2023 m., kaip ir anksčiau, augo menkai, tačiau prognozuojama, kad vidutiniu laikotarpiu augimas atsigaus ir labiau atitiks pasaulio ekonomikos aktyvumą. Manoma, kad dėl neigiamo perkeliamojo poveikio metinis vidutinis prekybos augimas 2023 m. sulėtėjo iki 1,1 %, tačiau antrąjį ketvirtį jau pradėjo spartėti. Prastus metinius rezultatus galima paaiškinti tuo, kad i) pasaulinį augimą lemia mažiau prekybai imlūs veiksniai, turint omenyje tai, kad didesnę vidaus paklausos dalį sudaro vartojimas, ii) didesnį indėlį į pasaulio ekonomikos augimą įneša besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys, kurių prekybos elastingumas yra mažesnis, ir iii) normalizavosi kai kurie su pandemija susiję veiksniai, skatinę prekybos augimą iki 2022 m. Dėl šių veiksnių sumažėjo prekių paklausa, bet, panaikinus pandeminius apribojimus, padidėjo paslaugų paklausa. Palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, pasaulinės prekybos augimo ir euro zonos užsienio paklausos augimo 2023 m. prognozė padidinta dėl geresnių rezultatų, ypač antrojo ketvirčio, Jungtinėje Karalystėje, Kinijoje ir Indijoje. Tikimasi, kad likusią prognozių laikotarpio dalį pasaulinė prekyba augs sparčiau ir panašiai kaip ekonominis aktyvumas. Prognozuojama, kad 2024 ir 2025 m. pasaulinė prekyba augs 3,0 %, o 2026 m. – 3,2 %. Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, ši prognozė sumažinta, iš naujo įvertinus, kaip sparčiai pasaulinės prekybos elastingumas grįš į tikėtiną ilgalaikę normą. Prognozuojama, kad euro zonos užsienio paklausa 2024 m. padidės 2,6 %, 2025 m. – 2,9 %, o 2026 m. – 3,1 %, t. y. mažiau, negu prognozuota anksčiau.
Lentelė
Tarptautinė aplinka
(metiniai pokyčiai, procentais)
2023 m. gruodžio mėn. | 2023 m. rugsėjo mėn. | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2022 | 2023 | 2024 | 2025 | |
Pasaulio (neįskaitant euro zonos) realusis BVP | 3,3 | 3,1 | 3,2 | 3,2 | 3,3 | 3,2 | 3,0 | 3,2 |
Pasaulinė (neįskaitant euro zonos) prekyba1 | 1,1 | 3,0 | 3,0 | 3,2 | 5,3 | 0,2 | 3,2 | 3,3 |
Euro zonos užsienio paklausa2 | 0,8 | 2,6 | 2,9 | 3,1 | 6,5 | 0,1 | 3,0 | 3,0 |
Pasaulinis (neįskaitant euro zonos) VKI | 5,0 | 4,4 | 3,4 | 2,9 | 7,6 | 4,8 | 4,2 | 3,2 |
Konkurentų eksporto kainos nacionaline valiuta3 | –0,3 | 3,2 | 2,7 | 2,6 | 16,0 | 0,4 | 2,8 | 2,5 |
Pastaba: duomenis galima atsisiųsti iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1 Apskaičiuota kaip importo svertinis vidurkis.
2 Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių importo svertinis vidurkis.
3 Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių eksporto defliatorių svertinis vidurkis.
Prognozuojama, kad pasaulinė metinė bendroji infliacija prognozių laikotarpiu mažės, o euro zonos konkurentų eksporto kainos normalizuosis. Numatoma, kad pasaulinė bendroji infliacija pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) šiais metais sieks 5,0 %, o vėliau nuosekliai mažės ir 2026 m. bus 2,9 %. Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, pasaulinės infliacijos prognozės šiek tiek padidintos – daugiausia dėl padidintos Turkijos infliacijos prognozės. Vertinama, kad euro zonos konkurentų eksporto kainos (nacionaline valiuta) 2023 m. antrąjį ketvirtį augo lėčiau negu ilgalaikiu vidutiniu augimo tempu, nes toliau mažėjo žaliavų kainos ir atslūgo vidaus ir užsienio kainų spaudimas. Prognozuojama, kad nykstant slopinančiam žaliavų kainų mažėjimo poveikiui jos vėl didės, todėl 2023 m. prognozė sumažinta, o 2024 ir 2025 m. – padidinta, palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis.
Euro zonos prekybos perspektyva tebėra menka, nes praėjusiais metais vyravusios didelės energijos kainos ir uždelstas euro efektyviojo kurso kilimo poveikis slopina konkurencingumą. Euro zonos realiojo eksporto antrojo ketvirčio rodikliai buvo labai prasti ir vertinama, kad, nepaisant atsigavusios euro zonos užsienio paklausos, 2023 m. trečiąjį ketvirtį toliau mažėjo. Šiuo metu vertinama, kad eksporto rinkos dalių perspektyvos yra gerokai prastesnės, negu buvo manyta rengiant 2023 m. rugsėjo mėn. prognozes. Prognozuojama, kad nuo 2023 m. ketvirtojo ketvirčio eksportas vėl ims augti. Tačiau nuo 2022 m. antrojo pusmečio efektyviajam euro kursui ėmus didėti, o euro zonos įmonėms vargstant su didelėmis energijos kainomis, eksporto kainų konkurencingumui ir toliau daromas spaudimas. Apklausos rodo, kad naujų eksporto užsakymų mažėja tiek paslaugų, tiek gamybos sektoriuose, o neįvykdytų užsakymų skaičius sumažėjo iki istoriškai žemo lygio. Todėl prognozių laikotarpiu euro zonos eksportas tebebus vangus kaip ir užsienio paklausa ir atitiks raidą po pandemijos, kuri rodo, kad eksporto elastingumas užsienio paklausai sumažėjo. Panašu, kad euro zonos importas taip pat tapo mažiau jautrus paklausai. Vertinama, kad 2023 m. trečiąjį ketvirtį importas sumažėjo ir, palyginti su importo paklausa, visą prognozių laikotarpį turėtų didėti lėčiau negu anksčiau. Mažesnis prekybos elastingumas gali būti susijęs su įvairiais veiksniais, pavyzdžiui, vidaus paklausos persiorientavimu į mažiau prekybai imlias sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, į paslaugas (importo atveju), arba euro zonos įmonių konkurencingumo problemas (eksporto atveju). Apskritai numatoma, kad 2024 m. grynosios prekybos indėlis į BVP augimą bus neigiamas, 2025 m. – iš esmės neutralus, o 2026 m. – nežymiai teigiamas (žr. 2 pav.). Prognozuojama, kad euro zonos einamosios sąskaitos perteklius nusistovės ties maždaug 1 % BVP, t. y. bus gerokai mažesnis negu prieš pandemiją.
2 pav.
Euro zonos realusis BVP pagal pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis
(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)
Pastabos: duomenys pakoreguoti dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Vertikalia linija pažymėta prognozių laikotarpio pradžia.
Numatoma, kad darbo rinka išliks atspari, nors įtampa joje šiek tiek ir atlėgs, o užimtumas (palyginti su BVP) augs kukliau negu 2023 m. Prognozuojama, kad bendro užimtumo augimas sulėtės, tačiau tebebus teigiamas – 2022 m. siekęs 2,3 %, 2023 m. sumažės iki 1,4 %, o 2024–2026 m. nusistovės ties 0,4 % (žr. 3 pav.). Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, viso prognozių laikotarpio bendra užimtumo augimo prognozė padidinta 0,6 procentinio punkto, todėl sumažinta darbo našumo augimo prognozė. Ši tendencija susijusi su prielaida, kad dabartinėmis aplinkybėmis, t. y. esant vangiam ekonomikos augimui, darbo jėga bus kaupiama, o vėlesniais prognozių laikotarpio metais, ekonomikai stiprėjant, bus mažinama. Apskritai darbo našumas prognozių laikotarpiu turėtų didėti sparčiau, tačiau našumo lygis ir toliau bus gerokai mažesnis už ilgalaikę tiesinę tendenciją. Numatoma, kad nedarbo lygis trumpuoju laikotarpiu šiek tiek padidės ir 2024 m. sieks 6,6 %, o likusią prognozių laikotarpio dalį mažės ir 2025 m. vidutiniškai bus 6,5 %, o 2026 m. – 6,4 %. Nors ši prognozė skiriasi nuo 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėse numatyto nedidelio augimo, bendro pobūdžio prognozė, kad įtampa darbo rinkoje išliks, nesikeičia.
3 pav.
Euro zonos darbo rinka
(darbo jėga, procentais (skalė kairėje); metiniai pokyčiai, procentais (skalė dešinėje))
Pastaba: Vertikalia linija pažymėta prognozių laikotarpio pradžia.
3 intarpas
Galimo tolesnio Artimuosiuose Rytuose kilusio konflikto paaštrėjimo scenarijaus analizė
Šioje scenarijaus analizėje nagrinėjama mažos tikimybės, bet didelio poveikio rizika, kad dėl galimo tolesnio Artimuosiuose Rytuose kilusio konflikto paaštrėjimo 2023 m. gruodžio mėn. pagrindinės prognozės neišsipildys. 2023 m. gruodžio mėn. prognozių pagrindiniame scenarijuje daroma prielaida, kad dabartinis konfliktas į kitas teritorijas neišplis, todėl reikšmingo ekonominio poveikio euro zonos ekonomikai, neskaitant to, kuris jau jaučiamas, neturės. Pasaulio finansų rinkų, kaip ir euro zonos, kurių prekybiniai ir finansiniai ryšiai su konflikto paveiktomis teritorijomis yra riboti, reakcija prasidėjus konfliktui buvo menka: tik iš pradžių šiek tiek pakilo naftos kainos ir padidėjo ekonominis neapibrėžtumas. Šiame intarpe modeliuojamas scenarijus grindžiamas prielaida, kad konfliktas smarkiai paaštrės ir užsitęs ir kad bus iš dalies uždarytas Hormūzo sąsiauris, o tai turės didesnį poveikį pasaulio ekonomikai ir euro zonai, negu prognozuojama pagal 2023 m. gruodžio mėn. prognozių pagrindinį scenarijų. Tai neigiamai paveiktų ekonominį aktyvumą, ypač konflikte tiesiogiai dalyvaujančiose šalyse, didėtų energijos žaliavų kainos ir plačiau pasklistų ekonominis neapibrėžtumas, daugiau sutrikimų patirtų finansų rinkos (žr. A pav.). Toks scenarijus laikomas mažos tikimybės, bet didelio poveikio, todėl, atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumą dėl tolesnės konflikto eigos, čia pateiktus įverčius reikėtų vertinti labai atsargiai.
3 intarpas
Galimo tolesnio Artimuosiuose Rytuose kilusio konflikto paaštrėjimo scenarijaus analizė
a) sintetinis energijos kainų indeksas | b) JAV akcijų rinkos kintamumo indeksas (VIX) | c) euro zonos užsienio paklausos augimas |
|---|---|---|
(USD/MWh) | (indeksas) | (nuokrypis nuo pagrindinių prognozių, procentiniais punktais) |
 |  |  |
Pastabos: Sintetinis energijos kainų indeksas apskaičiuojamas kaip svertinis naftos ir dujų kainų vidurkis. Naftos kainų raidos scenarijus grindžiamas naftos kainos elastingumu naftos pasiūlos sukrėtimams (pagal D. Caldara, M. Cavallo ir M. Iacoviello “Oil price elasticities and oil price fluctuations”, Journal of Monetary Economics, Vol. 103, 2019), o dujų kainų raidos scenarijus grindžiamas dujų kainos elastingumu dujų pasiūlos sukrėtimams (pagal S. Albrizio, J. Bluedorn, C. Koch, A. Pescatori ir M. Stuermer “Sectoral Shocks and the Role of Market Integration: The Case of Natural Gas”, AEA Papers and proceedings, American Economic Association, Vol. 113, pp. 43–46, May 2023). Kintamumo indeksas grindžiamas Čikagos pasirinkimo sandorių biržos skelbiamu VIX indeksu. Poveikis euro zonos užsienio paklausai apskaičiuojamas taikant „ECB-Global“ modelį, įvertinant energijos kainas, neapibrėžtumą ir poveikį prekybai.
Jeigu konfliktas paaštrėtų, naftos ir dujų kainos gerokai padidėtų, ypač jeigu būtų iš dalies uždarytas Hormūzo sąsiauris. Pagal šį scenarijų daroma prielaida, kad būtų sutrikdyta maždaug trečdalis naftos ir dujų tranzito per Hormūzo sąsiaurį, todėl padidėtų įtampa pasaulio energijos rinkose. Dėl šios priežasties 2024 m. antrąjį ketvirtį naftos kainos pakiltų iki beveik 130 JAV dolerių už barelį, o dujų – iki 83 eurų už MWh (atitinkamai 57 % ir 74 % daugiau negu pagal pagrindinį prognozių scenarijų). Apskritai daroma prielaida, kad 2024 m. antrąjį ketvirtį sintetinis energijos kainų indeksas (apimantis naftos ir dujų kainas) būtų 64 %, o 2026 m. – 36 % didesnis negu pagal pagrindinį prognozių scenarijų (žr. A pav. a grafiką). Toks scenarijus yra kraštutinis, nes energijos kainos būtų didesnės negu pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuoto energijos ateities sandorių kainų skirstinio 75-asis procentilis (taip pat žr. 4 intarpą). Hormūzo sąsiauris niekada nebuvo iš tikrųjų užblokuotas, o scenarijuje numatytas naftos ir dujų tiekimo sukrėtimas yra didesnis, negu kada nors buvę tiekimo sukrėtimai, nes energijos rinkos paprastai greičiau atgauna pusiausvyrą.
Paaštrėjus konfliktui, ekonomikos perspektyva greičiausiai taptų dar labiau neužtikrinta, todėl sumažėtų privatusis vartojimas, investicijos ir prekyba, o finansų rinkos priemonės būtų iš esmės perkainotos. Konflikto paaštrėjimo scenarijus grindžiamas prielaida, kad 2024 m. pradžioje VIX kintamumo indeksas, kuris taikomas kaip pasaulinio neapibrėžtumo matas, padidėtų apie 14 punktų (žr. A pav. b grafiką), t. y. poveikio mastas būtų panašus į patirtąjį prasidėjus karui Ukrainoje ir per praeityje buvusius geopolitinius įvykius Artimuosiuose Rytuose. Vėliau jis pagal istorinius dėsningumus pamažu grįžtų į prieš konfliktą buvusį lygį. Didelis finansų rinkų nepastovumas būtų siejamas su labai sumažėjusiu verslo, vartotojų ir finansų rinkų pasitikėjimu.
Tai turėtų didžiulį poveikį pasaulio ekonomikos aktyvumui ir euro zonos užsienio paklausai. Net jeigu smarkiai kristų Izraelio, Palestinos, Libano, Sirijos ir Irano vidaus ekonomikos aktyvumas, tiesioginis poveikis pasaulio BVP ir euro zonos užsienio paklausai būtų ribotas, nes prekyba su šiuo regionu sudaro nedidelę visos prekybos dalį. Tačiau dėl scenarijuje numatomų didesnių naftos ir dujų kainų padidėtų pasaulinis kainų spaudimas ir būtų slopinamas pasaulio BVP augimas, todėl euro zonos eksporto paklausa dar labiau sumažėtų, nors ir su šiokiu tokiu uždelsimu. Padidėjus pasauliniam neapibrėžtumui, būtų slopinamas ir pasaulio ekonomikos aktyvumas. Apskritai euro zonos užsienio paklausos augimas 2024 m. būtų 1,2 procentinio punkto mažesnis negu pagal pagrindinį 2023 m. gruodžio mėn. prognozių scenarijų (žr. A pav. c grafiką).
Euro zonos ekonomika augtų lėčiau dėl didesnių energijos kainų, neapibrėžtumo poveikio ir poveikio išplitimo tarptautiniu mastu, o vartotojų kainų infliacija padidėtų daugiausia dėl pakilusių energijos kainų (žr. B pav.). Kaip ir pasaulio ekonomikos atveju, didesnės naftos ir dujų kainos ir išaugęs neapibrėžtumas tiesiogiai slopintų ir euro zonos ekonomikos aktyvumą, nes namų ūkiai ir įmonės, reaguodamos į sukrėtimą, mažintų realųjį vartojimą ir investicijas. Be to, poveikiui išplitus tarptautiniu mastu, nukentėtų euro zonos eksporto užsienio paklausa, tad mažėtų ir visuminė paklausa. Apskritai euro zonos realiojo BVP augimas 2024 m. būtų 0,7, o 2025 m. – 0,3 procentinio punkto mažesnis, negu prognozuojama pagal pagrindinį 2023 m. gruodžio mėn. prognozių scenarijų, bet 2026 m. turėtų atsigauti, nes numatoma, kad tuo metu neapibrėžtumo poveikis pamažu nyks. Infliacija pagal SVKI euro zonoje 2024 m. būtų 0,9, o 2025 m. – 0,4 procentinio punkto didesnė – daugiausia dėl pakilusių pasaulinių energijos kainų.
B pav.
Scenarijaus poveikis euro zonos realiojo BVP augimui ir infliacijai pagal SVKI
(nuokrypis nuo augimo tempų pagal pagrindinį scenarijų, procentiniais punktais)
Realiojo BVP augimas | Infliacija pagal SVKI |
|---|---|
 |  |
Šaltiniai: modeliavimas taikant ECB-BASE modelį ir ECB ekspertų skaičiavimus.
Pastabos: modeliavimas atliktas taikant adaptyvius lūkesčius ir egzogeninę pinigų ir fiskalinę politiką. Į valiutos kursą įtrauktas poveikis euro ir JAV dolerio kursui bei euro nominaliajam efektyviajam kursui. Į bendrą poveikį euro zonos ekonomikos augimui ir infliacijai įtraukti energijos, neapibrėžtumo ir poveikio prekybai veiksniai. Neapibrėžtumo sukrėtimų poveikis vertinamas ne pagal modelį, o kaip aprašyta intarpe “The impact of the Russian invasion of Ukraine on euro area activity via the uncertainty channel”, Economic Bulletin, Issue 4, ECB, 2022.
3 Fiskalinė perspektyva
Prognozuojama, kad fiskalinė politika prognozių laikotarpiu bus griežtinama, ypač 2024 m. (žr. 3 lentelę). Dėl anksčiau taikytų priemonių, ypač priemonių, kurių imtasi 2020 m. dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos, ir nuo 2022 m. taikytų su energija susijusių paramos priemonių, fiskalinė politika euro zonoje tebėra iš esmės skatinamoji. Tačiau, dalį šių paramos priemonių panaikinus, fiskalinės politikos pozicija (apibrėžiama kaip pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso pokytis[7]) prognozių laikotarpiu sugriežtės, ypač 2024 m., kai bus panaikinta didelė dalis su energija ir infliacija susijusių kompensacinių paramos priemonių. 2025 ir 2026 m. fiskalinės politikos pozicija dar šiek tiek griežtės, nes bus panaikintos dar kai kurios likusios paramos priemonės ir didės netiesioginiai mokesčiai. Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, 2023 ir 2025 m. prognozuojamas kiek didesnis griežtinimas euro zonoje, o 2024 m. – kiek mažesnis. Maždaug pusę 2024 m. fiskalinės politikos pozicijos prognozės korekcijos sudaro fiskalinių išlaidų šiuo metu taikomoms su energija susijusioms priemonėms prognozės padidinimas. Visų pirma, Prancūzijos elektros energijos bendrovių mokami mažesni energijos mokesčiai ir Ispanijoje priimtos naujos priemonės nusveria anksčiau, negu iš pradžių tikėtasi, Vokietijoje panaikintas viršutines elektros energijos ir dujų kainų ribas (jos panaikintos pirma laiko pagal neseniai priimtą Vokietijos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimą dėl skubiųjų kreditų naudojimo). Be pokyčių, susijusių su į energijos kainas orientuotomis priemonėmis, visų diskrecinių priemonių tikslinimas susijęs su šiek tiek didesniais pervedimais ir valdžios sektoriaus išlaidomis. Šie du veiksniai iš dalies susiję su didėjančiu darbo užmokesčiu ir pensijomis, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai (su tam tikru uždelsimu) indeksuojami pagal kainas.
3 lentelė
Euro zonos fiskalinė perspektyva
(procentais, palyginti su BVP)
2023 m. gruodžio mėn. | 2023 m. rugsėjo mėn. | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2022 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2022 | 2023 | 2024 | 2025 | |
Fiskalinės politikos pozicija | 0,5 | 0,3 | 0,7 | 0,1 | 0,1 | 0,7 | 0,1 | 0,8 | 0,0 |
Valdžios sektoriaus biudžeto balansas | –3,6 | –3,1 | –2,8 | –2,7 | –2,6 | –3,6 | –3,2 | –2,8 | –2,9 |
Struktūrinis biudžeto balansas | –3,6 | –3,2 | –2,7 | –2,6 | –2,7 | –3,2 | –3,0 | –2,4 | –2,5 |
Valdžios sektoriaus bendroji skola | 90,9 | 88,7 | 88,3 | 88,1 | 88,1 | 91,4 | 89,0 | 88,6 | 88,5 |
Pastaba: duomenis galima atsisiųsti iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1 Fiskalinės politikos pozicija vertinama pagal pirminio balanso, pakoreguoto dėl cikliškumo, atėmus valdžios sektoriaus paramą finansų sektoriui, pokytį. Pateikti duomenys taip pat pakoreguoti dėl numatomų dotacijų pagal priemonę NGEU pajamų dalyje. Neigiamas skaičius reiškia, kad fiskalinės politikos pozicija švelninama.
2 Apskaičiuotas iš valdžios sektoriaus balanso atimant trumpalaikį ekonomikos ciklo ir priemonių, pagal Europos centrinių bankų sistemos metodiką apibrėžtų kaip laikinų, poveikį.
Euro zonos fiskalinė perspektyva prognozių laikotarpiu turėtų gerėti. Prognozuojama, kad 2024 m. biudžeto deficitas sumažės iki 2,8 % BVP ir visą likusį prognozių laikotarpį nesieks 3 % pamatinės vertės. 2026 m. biudžeto deficitas turėtų būti 1,0 procentinio punkto mažesnis negu 2022 m. Tai daugiausia lems 2023–2026 m. pagal ciklą pakoreguoto pirminio deficito sumažėjimas, nusversiantis mokamų palūkanų padidėjimą, kuris turėtų būti gana kuklus, palyginti su rinkos palūkanų normų padidėjimu, nes dėl palyginti ilgų likusių euro zonos valstybės skolos terminų poveikis perduodamas pamažu. Palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, 2024 m. euro zonos biudžeto balanso prognozė nepakeista, nes padidintą keleto šalių prognozę atsveria daugelyje kitų šalių prognozuojamas didesnis deficitas. Numatoma, kad dėl neigiamo palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumo, su kaupu atsversiančio pirminį deficitą ir tikėtiną teigiamą deficito ir skolos santykio korekciją, 2026 m. euro zonos skolos ir BVP santykis toliau mažės ir bus 88,1 %. Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, skolos ir BVP santykio prognozė sumažinta, nes padidinta kai kurių šalių 2021 m. BVP augimo prognozė.
4 Kainos ir sąnaudos
Prognozuojama, kad infliacija pagal SVKI 2024 m. sumažės iki vidutiniškai 2,7 % (2023 m. buvo vidutiniškai 5,4 %), 2025 m. – iki 2,1 %, o 2026 m. nusistovės ties 1,9 %. Numatoma, kad infliacija pagal SVKI, lapkričio mėn. sumažėjusi net iki 2,4 %, labai trumpu laikotarpiu kurį laiką didės. Tai siejama daugiausia su ją didinsiančiais jos sudedamosios dalies – energijos – bazės efektais ir kai kurių fiskalinės paramos priemonių panaikinimu (žr. 5 pav.). Todėl 2024 m. energijos infliacija turėtų didėti, iš dalies atsverdama tolesnį maisto produktų infliacijos ir infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, mažėjimą. Tai reiškia, kad 2024 m. bendroji infliacija mažės labai iš lėto. Numatoma, kad nuo 2024 m. pabaigos visos pagrindinės infliacijos sudedamosios dalys toliau mažės, tad bendroji infliacija pagal SVKI artės link ECB tikslo ir 2025 m. antrąjį pusmetį jį pasieks (žr. 6 pav.).
4 pav.
Infliacija pagal SVKI euro zonoje
(metiniai pokyčiai, procentais)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Intervalai aplink pagrindines infliacijos pagal SVKI prognozes parodyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Šie intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad infliacijos pagal SVKI rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai 6 intarpą.
5 pav.
Energijos sudedamosios dalies bazės efektų kaupiamasis poveikis bendrajai infliacijai pagal SVKI nuo 2023 m. lapkričio mėn.
(procentiniais punktais)
Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.
Pastabos: Bazės efektai rodo, kokį poveikį metinio infliacijos lygio pokyčiams daro išskirtiniai kainų pokyčiai, įvykę prieš 12 mėnesių, palyginti su ilgalaikiu vidutiniu mėnesiniu lygiu. Kaupiamasis bazės efektų poveikis parodomas lyginant su konkrečiu ataskaitiniu mėnesiu. Pavyzdžiui, dėl energijos sudedamosios dalies bazės efekto bendroji infliacija pagal SVKI 2024 m. birželio mėn. padidėtų 1,6 procentinio punkto, palyginti su 2023 m. lapkričio mėn. Nors šiame paveiksle parodyti kaupiamieji bazės efektai yra teigiami, prognozuojama, kad 2024 m. infliacija pagal SVKI sumažės (žr. 4 pav.), nes metinė maisto produktų infliacija ir infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažės daugiau negu dėl bazės efektų padidės energijos infliacija pagal SVKI.
Prognozuojama, kad energijos infliacija laikinai labai padidės, 2024 m. antrąjį pusmetį vėl sumažės, o 2025 ir 2026 m. priartės prie nulio. Metinės energijos infliacijos lygio padidėjimas artimiausiu metu daugiausia susijęs su ją didinančiu 2023 m. gruodžio mėn. bazės efektu (žr. 5 pav.) ir su 2024 m. planuojamu su energijos infliacija susijusių kompensacinių fiskalinių priemonių (ypač didelį poveikį darančių dujų ir elektros energijos kainoms) panaikinimu. Vertinama, kad dėl šių priemonių pokyčių 2024 m. bendroji infliacija pagal SVKI bus maždaug 0,4 procentinio punkto didesnė negu 2023 m. gruodžio mėn. Tikėtina, kad infliaciją didinantis bazės efektų poveikis ir vyriausybės priemonių panaikinimas su kaupu nusvers pastaruoju metu sumažėjusių energijos žaliavų (naftos, dujų ir elektros energijos) kainų ir išmetamo anglies dioksido mokesčių poveikį. Numatoma, kad šiam poveikiui nykstant, šiek tiek mažėjančios energijos žaliavų ateities sandorių kainos bus pagrindinis veiksnys, lemsiantis nedidelį energijos infliacijos pagal SVKI sumažėjimą prognozių laikotarpio pabaigoje.
Prognozuojama, kad dėl silpstančio kainų spaudimo maisto produktų infliacija 2024 m. staigiai kris, o vėliau mažės lėčiau. Numatoma, kad pastaruoju metu smarkiai mažėjusi maisto produktų infliacija ir toliau mažės: nuo 2023 m. lapkričio mėn. buvusio vis dar aukšto 6,9 % lygio 2024 m. paskutinį ketvirtį nukris iki 2,6 %. Mažėjant maisto ir energijos žaliavų kainoms, gerokai sumažės kainų spaudimas. Todėl maisto produktų infliacija turėtų po truputį mažėti ir 2026 m. siekti 2,3 %, o tai reiškia, kad ji vis dar bus šiek tiek didesnė už iki COVID-19 buvusį ilgalaikį 2,1 % vidurkį, nes sparčiau mažėti jai neleis vis dar didelis darbo sąnaudų spaudimas.
6 pav.
Infliacija pagal SVKI euro zonoje pagal pagrindines sudedamąsias dalis
(metiniai pokyčiai, procentais; procentiniai punktai)
Pastaba: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
Numatoma, kad prognozių laikotarpiu infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, po truputį mažės (žr. 7 pav.). 2023 m. lapkričio mėn. siekusi 3,6 %, 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį ji turėtų sumažėti iki 2,7 %, o 2025 ir 2026 m. toliau mažėti ir pasiekti atitinkamai vidutiniškai 2,3 % ir 2,1 %. Artimiausiu metu infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, turėtų mažėti dėl silpstančio kainų spaudimo, bet dėl didesnio darbo sąnaudų spaudimo ji gali didėti. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, visą prognozių laikotarpį mažės dėl menkstančio anksčiau pasireiškusio kainų spaudimo ir tiekimo sutrikimų poveikio, paklausos normalizavimosi ekonomikai atsivėrus po COVID-19 pandemijos ir ECB vykdomos pinigų politikos griežtinimo. Sparčiau mažėti infliacijai pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozių laikotarpiu neleis nors ir menkstantis, bet vis dar didelis darbo sąnaudų spaudimas, kurį tik iš dalies švelnins vienetinis pelnas.
7 pav.
Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, euro zonoje
(metiniai pokyčiai, procentais)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Intervalai aplink pagrindines infliacijos pagal SVKI, neįskaitant maisto produktų ir energijos, prognozes parodyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Šie intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad infliacijos pagal SVKI, neįskaitant maisto produktų ir energijos, rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai 6 intarpą.
Palyginti su 2023 m. rugsėjo mėn. prognozėmis, infliacijos pagal SVKI 2023 ir 2024 m. prognozė sumažinta atitinkamai 0,2 ir 0,5 procentinio punkto, o 2025 m. – nepakeista. 2024 m. prognozė sumažinta daugiausia dėl pastaruoju metu gautų netikėtų duomenų apie infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sudedamąsias dalis ir energijos sudedamąją dalį, taip pat dėl mažesnių energijos žaliavų ateities sandorių kainų. Prognozuojama, kad 2024 m. didėsiantis vidaus sąnaudų spaudimas (dėl kurio numatomas spartesnis vienetinių darbo sąnaudų augimas) ir numatomas euro kurso mažėjimas pamažu įgis pagreitį ir galiausiai taps dominuojančiais veiksniais, todėl 2025 m. infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozė šiek tiek padidinta. Tačiau bendrosios infliacijos 2025 m. prognozė nepakeista, nes padidintą infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozę kompensuoja energijos infliacijos prognozė, sumažinta dėl šiek tiek staigiau žemėjančių naftos ir dujų ateities sandorių kainų kreivių.
4 lentelė
Kainų ir sąnaudų raida euro zonoje
(metiniai pokyčiai, procentais)
2023 m. gruodžio mėn. | 2023 m. rugsėjo mėn. | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2022 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2022 | 2023 | 2024 | 2025 | |
SVKI | 8,4 | 5,4 | 2,7 | 2,1 | 1,9 | 8,4 | 5,6 | 3,2 | 2,1 |
Energijos infliacija pagal SVKI | 37,0 | –1,9 | 1,2 | 0,3 | –0,1 | 37,0 | –1,3 | 5,6 | 1,4 |
Maisto produktų infliacija pagal SVKI | 9,0 | 10,9 | 3,2 | 2,5 | 2,3 | 9,0 | 10,9 | 3,1 | 2,3 |
SVKI, neįskaitant energijos | 5,1 | 6,3 | 2,8 | 2,4 | 2,1 | 5,1 | 6,4 | 2,9 | 2,2 |
SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų | 3,9 | 5,0 | 2,7 | 2,3 | 2,1 | 3,9 | 5,1 | 2,9 | 2,2 |
SVKI, neįskaitant energijos, maisto produktų ir netiesioginių mokesčių pokyčių1 | 3,9 | 5,0 | 2,7 | 2,3 | 2,1 | 3,9 | 5,1 | 2,9 | 2,2 |
BVP defliatorius | 4,6 | 5,6 | 2,9 | 2,5 | 1,9 | 4,6 | 5,7 | 3,1 | 2,5 |
Importo defliatorius | 17,4 | –2,9 | 1,0 | 2,3 | 2,0 | 17,4 | –2,2 | 1,6 | 1,7 |
Vienetinės darbo sąnaudos | 3,3 | 6,1 | 4,1 | 2,6 | 2,0 | 3,2 | 5,8 | 3,5 | 2,4 |
Atlygis vienam samdomajam darbuotojui | 4,4 | 5,3 | 4,6 | 3,8 | 3,3 | 4,3 | 5,3 | 4,3 | 3,8 |
Darbo našumas2 | 1,1 | –0,8 | 0,4 | 1,1 | 1,2 | 1,1 | –0,5 | 0,8 | 1,3 |
Pastabos: BVP ir importo defliatoriai, vienetinės darbo sąnaudos, atlygis vienam samdomajam darbuotojui ir darbo našumas pateikti pagal duomenis, pakoreguotus dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1 Subindeksas pagrįstas netiesioginių mokesčių faktinio poveikio įverčiais. Rezultatas gali skirtis nuo Eurostato duomenų, pagrįstų prielaida, kad netiesioginis mokesčių poveikis SVKI persiduoda visas ir iškart.
2 Apskaičiuota kaip realusis BVP vienam darbuotojui.
Manoma, kad nominalusis darbo užmokestis ir toliau stabiliai didės dėl darbo rinkose tebetvyrančios įtampos, tačiau ilgainiui, mažėjant su infliacija susijusių kompensacinių priemonių daromam spaudimui ir spaudimui didinti minimalųjį darbo užmokestį, jis turėtų po truputį mažėti. Prognozuojama, kad atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo tempas sumažės nuo 5,3 % (2023 m.) iki 3,3 % (2026 m). Palyginti su rugsėjo mėn. prognozėmis, augimo tempo 2024 m. prognozė padidinta, o 2025 m. – nepakeista. 2024 m. prognozė padidinta dėl didesnės įtampos darbo rinkoje ir artimiausiu laikotarpiu numatomo didesnio derybomis suderinto darbo užmokesčio augimo. Sparčiau didėjant darbo užmokesčiui, anksčiau, negu manyta rengiant 2023 m. rugsėjo mėn. prognozes, t. y. 2024 m. pabaigoje, padidės perkamoji galia, kuri buvo sumažėjusi staigiai išaugus infliacijai. Manoma, kad vienetinių darbo sąnaudų augimas jau pasiekė aukščiausią tašką ir pradės greitai lėtėti – iš dalies dėl sparčiau didėsiančio našumo (žr. 8 pav.), kuris vis dėlto tebebus mažesnis negu istorinė tendencija.
8 pav.
Vienetinių darbo sąnaudų euro zonoje išskaidymas
(metiniai pokyčiai, procentais; procentiniai punktai)
Pastaba: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
Prognozuojama, kad pirmiausia sulėtėjus pelno augimui, o vėliau – vienetinių darbo sąnaudų augimui, šiuo metu istorines aukštumas pasiekęs vidaus kainų spaudimas, matuojamas BVP defliatoriaus augimu, po truputį mažės (žr. 9 pav.). 2023 m. pirmąjį pusmetį BVP defliatoriaus metinis augimo tempas pasiekė aukščiausią lygį, t. y. 6,1 %, bet iki 2024 m. pabaigos turėtų nukristi net iki 2,6 %, o po to mažėti lėčiau ir 2026 m. būti vidutiniškai 1,9 %. Vienetinio pelno augimas 2023 m. pradžioje taip pat pasiekė aukščiausią tašką, bet 2024 m. turėtų tapti neigiamas. Tokia tendencija rodo, kad nuo 2023 m. antrojo pusmečio pelnas iš dalies kompensuos palyginti didelį darbo sąnaudų augimą[8]. Mažėjant vienetinių darbo sąnaudų augimui, nuo 2025 m. vienetinis pelnas didės sparčiau. Tam įtakos turės gerėjanti ekonomikos augimo perspektyva ir atsigaunantis našumo augimas.
9 pav.
Euro zonos BVP defliatorius – pajamų dalies išskaidymas
(metiniai pokyčiai, procentais; procentiniai punktai)
Pastaba: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
2022 m. smarkiai padidėjęs importo kainų metinis augimo tempas 2023 m. nukrito iki neigiamo, tačiau numatoma, kad nykstant žaliavų kainų bazės efektų poveikiui atsigaus, o dar vėliau prognozių laikotarpiu – normalizuosis. Numatomas staigus importo defliatoriaus augimo sulėtėjimas: nuo 2022 m. fiksuoto 17,4 % lygio 2023 m. nukris iki –2,9 %. Vėliau jis turėtų paspartėti iki teigiamo rodiklio ir 2024 bei 2025 m. atitinkamai siekti 1,0 % ir 2,3 %, o 2026 m. sulėtėti iki 2,0 %, t. y. iš esmės atitikti prognozuojamą konkurentų eksporto kainų raidą (žr. 2 intarpą).
4 intarpas
Jautrumo analizė: alternatyvūs energijos ir maisto produktų kainų raidos scenarijai
Atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumą dėl energijos žaliavų kainų raidos ateityje, analizuojama alternatyvių naftos ir dujų žaliavų kainų raidos scenarijų įtaka ekonominei perspektyvai. Ekspertų prognozės grindžiamos 1 intarpe išdėstytomis techninėmis prielaidomis, o šioje analizėje nagrinėjami alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai, parengti pagal neutralių pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos ir dujų kainų, fiksuotų 2023 m. lapkričio 23 d. (galutinę duomenų, naudotų techninėms prielaidoms parengti, įtraukimo dieną), skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius. Tiek naftos, tiek dujų kainų pasiskirstymas rodo, kad esama didesnės rizikos, palyginti su techninėms prielaidoms, kuriomis grindžiamos 2023 m. gruodžio mėn. prognozės, nes pagrindinio scenarijaus prielaidos yra artimesnės 25-ajam procentiliui negu 75-ajam procentiliui. Ši rizika itin akivaizdi dujų ateities sandorių kainų atveju. Taip pat atsižvelgiama į prielaidas dėl naftos ir dujų palyginamųjų kainų. Kiekvienu atveju apskaičiuojamas sintetinis energijos kainų indeksas (naftos ir dujų kainų raidos scenarijų svertinis vidurkis), o alternatyvių scenarijų poveikis vertinamas pagal įvairius ECB ir Eurosistemos makroekonominius modelius, taikomus prognozėms rengti. Vidutinis poveikis realiojo BVP augimui ir infliacijai pagal SVKI, apskaičiuotas taikant šiuos modelius, parodytas A lentelėje.
A lentelė
Alternatyvių energijos kainų raidos scenarijų poveikis
1 scenarijus: 25-asis procentilis | 2 scenarijus: 75-asis procentilis | 3 scenarijus: palyginamosios kainos | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2024 | 2025 | 2026 | 2024 | 2025 | 2026 | 2024 | 2025 | 2026 | |
(nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus, procentais) | |||||||||
Naftos kainos | –16,5 | –26,6 | –30,4 | 13,2 | 21,7 | 28,7 | 7,1 | 12,1 | 16,6 |
Dujų kainos | –20,5 | –31,2 | –33,3 | 25,3 | 44,7 | 56,0 | –8,1 | –1,4 | 18,1 |
Sintetinis energijos kainų indeksas | –17,7 | –25,8 | –27,5 | 22,6 | 34,4 | 42,5 | 0,7 | 6,5 | 17,1 |
(nuokrypis nuo augimo tempų pagal pagrindinį scenarijų, procentiniais punktais) | |||||||||
Realiojo BVP augimas | 0,1 | 0,2 | 0,1 | –0,1 | –0,2 | –0,1 | 0,0 | 0,0 | 0,0 |
Infliacija pagal SVKI | –0,7 | –0,7 | –0,4 | 0,8 | 0,9 | 0,7 | 0,1 | 0,2 | 0,4 |
Pastabos: šioje jautrumo analizėje naudojamas sintetinis energijos kainų indeksas, apimantis naftos ir dujų ateities sandorių kainas. 25-asis ir 75-asis procentiliai – neutralūs pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos kainų, fiksuotų 2023 m. lapkričio 23 d., skirstiniai. Palyginamosios naftos ir dujų kainos – tą pačią dieną galiojusios atitinkamos kainos. Nurodomas makroekonominis poveikis yra ECB ir Eurosistemos ekspertų parengtų įvairių makroekonominių modelių vidurkis.
Panaši jautrumo analizė atliekama taikant alternatyvius tarptautinių maisto produktų kainų raidos scenarijus, pagal kuriuos numatomas šiek tiek aukštesnis šių kainų lygis. Šioje analizėje daroma prielaida, kad nuo 2024 m. pirmojo ketvirčio tarptautinės kviečių ir kukurūzų žaliavų kainos atitiks pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų kainų, fiksuotų 2023 m. lapkričio 23 d., 10-ąjį ir 90-ąjį procentilius. Pasiskirstymas pagal scenarijus rodo, kad esama šiek tiek didesnės rizikos, susijusios su prielaidomis. Taip yra, tikėtina, dėl su klimato kaita susijusios rizikos, „El Ninjo“ reiškinio, dėl kurio gali padažnėti klimato kaitos lemiami ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, ir tebesitęsiančio neapibrėžtumo dėl pasaulinių grūdų atsargų vykstant karui Ukrainoje. Alternatyvių scenarijų poveikis infliacijos euro zonoje prognozėms vertinamas pagal elastingumą, apskaičiuojamą taikant Eurosistemos ekspertų makroekonominius modelius prognozėms rengti, ir parodytas B lentelėje. Šių alternatyvių maisto kainų raidos scenarijų poveikis euro zonos realiojo BVP augimui būtų nedidelis.
B lentelė
Alternatyvių maisto produktų kainų raidos scenarijų poveikis
(nuokrypis nuo augimo tempų pagal pagrindinį scenarijų, procentiniais punktais)
1 scenarijus: 10-asis procentilis | 2 scenarijus: 90-asis procentilis | |||||
|---|---|---|---|---|---|---|
2024 | 2025 | 2026 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Tarptautinių kviečių kaina | –14,2 | –9,1 | 0,4 | 24,3 | 4,9 | 0,1 |
Tarptautinė kukurūzų kaina | –14,6 | –7,7 | –0,6 | 22,8 | 11,5 | 4,5 |
Infliacija pagal SVKI | –0,1 | –0,1 | –0,1 | 0,1 | 0,2 | 0,1 |
Pastabos: šioje jautrumo analizėje 10-asis ir 90-asis procentiliai – neutralūs pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų kviečių ir kukurūzų kainų, fiksuotų 2023 m. lapkričio 23 d., skirstiniai. Pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų skirstinių scenarijai paverčiami poveikiu supirkimo kainoms euro zonoje. Makroekonominis poveikis apskaičiuojamas pagal elastingumą, apskaičiuojamą taikant Eurosistemos ekspertų makroekonominius modelius prognozėms rengti.
5 intarpas
Palyginimas su kitų institucijų ir privačiojo sektoriaus prognozėmis
2023 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozės iš esmės atitinka kitų subjektų prognozes. Eurosistemos ekspertai prognozuoja didesnį augimą 2024 m., negu rodo naujausia Consensus Economics paskelbta privačiojo sektoriaus prognozių apžvalga, bet mažesnį, negu prognozuoja kitos tarptautinės institucijos. 2025 m. prognozės daugmaž atitinka turimų keleto kitų institucijų prognozių vidurkį, o 2026 m. prognozė artimesnė tų prognozių intervalo apatinėms riboms. Eurosistemos ekspertų infliacijos pagal SVKI 2024 m. prognozė patenka į kitų prognozių intervalo labiau apatinę dalį: infliacija prognozuojama didesnė negu gruodžio mėn. prognozuoja Consensus Economics, bet mažesnė, negu prognozuoja kitos tarptautinės institucijos. 2025 m. prognozė patenka į intervalo vidurį, o 2026 m. – šiek tiek žemiau negu kitos turimos tų metų prognozės.
Lentelė
Euro zonos realiojo BVP augimo ir infliacijos pagal SVKI naujausių prognozių palyginimas
(metiniai pokyčiai, procentais)
| Paskelbimo data | Realiojo BVP augimas | Infliacija pagal SVKI | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
2024 | 2025 | 2026 | 2024 | 2025 | 2026 | ||
Eurosistemos ekspertų prognozės | 2023 m. gruodžio mėn. | 0,8 | 1,5 | 1,5 | 2,7 | 2,1 | 1,9 |
Consensus Economics | 2023 m. gruodžio mėn. | 0,5 | 1,4 | 1,5 | 2,4 | 1,9 | 2,0 |
EBPO | 2023 m. lapkričio mėn. | 0,9 | 1,5 | – | 2,9 | 2,3 | – |
Europos Komisija | 2023 m. lapkričio mėn. | 1,2 | 1,6 | – | 3,2 | 2,2 | – |
Profesionaliųjų prognozuotojų apklausa | 2023 m. spalio mėn. | 0,9 | 1,5 | – | 2,7 | 2,1 | – |
TVF | 2023 m. spalio mėn. | 1,2 | 1,8 | 1,7 | 3,3 | 2,2 | 2,0 |
Šaltiniai: Consensus Economics prognozės, 2023 m. gruodžio 7 d. (2025 ir 2026 m. duomenys – iš 2023 m. spalio mėn. apklausos); EBPO 2023 m. lapkričio mėn. ekonomikos perspektyvos vertinimas Nr. 114, 2023 m. lapkričio 29 d.; Europos Komisijos 2023 m. rudens ekonominė prognozė, 2023 m. lapkričio 15 d.; ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausa, 2023 m. spalio 27 d.; TVF pasaulio ekonomikos perspektyvos vertinimas, 2023 m. spalio 10 d.
Pastabos: Šios prognozės nėra tiesiogiai palyginamos tarpusavyje ar su Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, nes buvo parengtos skirtingu metu. Be to, šių prognozių prielaidos dėl fiskalinių, finansinių ir išorinių kintamųjų, įskaitant naftos, dujų ir kitų žaliavų kainas, sudaromos taikant skirtingus metodus. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse pateikti dėl darbo dienų skaičiaus pakoreguoti realiojo BVP metiniai augimo tempai, o Europos Komisija ir TVF skelbia dėl darbo dienų skaičiaus per metus nekoreguotus metinius augimo tempus. Kitose prognozėse nenurodoma, ar pateikti duomenys dėl darbo dienų pakoreguoti, ar ne.
© Europos Centrinis Bankas, 2023 m.
Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0
Interneto svetainė www.ecb.europa.eu
Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.
Dėl terminų ir santrumpų žr. ECB glosarijų (anglų k.).
HTML ISBN 978-92-899-5760-1, ISSN 2529-4741, doi:10.2866/15351, QB-CF-23-002-LT-Q
Galutinė techninių prielaidų, pavyzdžiui, dėl naftos kainų ir valiutų kursų, duomenų įtraukimo diena – 2023 m. lapkričio 23 d. Pasaulio ekonomikos prognozės baigtos rengti 2023 m. lapkričio 23 d., o makroekonominės prognozės euro zonai – lapkričio 30 d. Į prognozes įtrauktas 2023 m. lapkričio mėn. išankstinis infliacijos pagal SVKI įvertis. Šios prognozės apima 2023–2026 m. Tokio ilgo laikotarpio prognozėms būdingas labai didelis neapibrėžtumas, todėl jas vertinant būtina į tai atsižvelgti. Žr. straipsnį “The performance of the Eurosystem/ECB staff macroeconomic projections since the financial crisis”, Economic Bulletin, Issue 8, ECB, 2019. Duomenis, pagal kuriuos parengtos lentelės ir paveikslai, galima rasti http://www.ecb.europa.eu/pub/projections/html/index.en.html. Visas ankstesnes ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes galima rasti makroekonominių prognozių duomenų bazėje ECB interneto svetainėje. Be to, šioje duomenų bazėje pateikiama daugiau kintamųjų negu šiose prognozėse, o daugelio kintamųjų duomenys atnaujinami kas ketvirtį.
2023 m. gruodžio 7 d., t. y. po galutinės duomenų įtraukimo į 2023 m. gruodžio mėn. prognozes dienos, Eurostatas paskelbė nacionalinių sąskaitų duomenis. Tarp jų – nuo 0,2 % iki 0,1 % sumažinta 2023 m. antrojo ketvirčio ketvirtinio augimo prognozė.
Žr. intarpą “A model-based assessment of the macroeconomic impact of the ECB’s monetary policy tightening since December 2021“, Economic Bulletin, Issue 3, ECB, 2023.
Prielaida dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo pagrįsta šalių 10 m. lyginamųjų obligacijų pajamingumo svertiniu vidurkiu, svorius apskaičiuojant pagal metinius BVP duomenis, ir papildyta būsima raida, numatyta pagal ECB euro zonos visų obligacijų 10 m. nominalųjį pajamingumą, visu prognozių laikotarpiu išliekant pradiniam šių dviejų duomenų grupių neatitikimui. Daroma prielaida, kad prognozių laikotarpiu konkrečių šalių vyriausybės obligacijų pajamingumo ir atitinkamo euro zonos vidurkio skirtumai nesikeis.
Techninės prielaidos dėl žaliavų kainų grindžiamos dviejų savaičių laikotarpio iki galutinės duomenų įtraukimo dienos (2023 m. lapkričio 23 d.) tendencijų ateities sandorių rinkose vidurkiu.
Šiame intarpe pateiktos nuorodos į pasaulinius ir (arba) pasauliniu mastu agreguotus ekonominius rodiklius neapima euro zonos.
Fiskalinės politikos pozicija pakoreguota atsižvelgiant ir į dotacijas pagal priemonę NGEU. Žr. 3 lentelės pastabas.
Daugiau informacijos apie BVP defliatoriaus išskaidymą ir vienetinio pelno vaidmenį atliekant infliacijos analizę žr. E. Hahn intarpą “How have unit profits contributed to the recent strengthening of euro area domestic price pressures?”, Economic Bulletin, Issue 4, ECB, 2023; taip pat O. Arce, E. Hahn ir G. Koester “How tit-for-tat inflation can make everyone poorer”, ECB Blog, 30 March 2023.
- 14 December 2023
- 28 December 2023