ECB tęsia klimato kaitos klausimų integravimą į savo pinigų politikos operacijas

2022 m. liepos 4 d.

• ECB, vadovaudamasis savo klimato srities veiksmų planu, atsižvelgs į su klimato kaita susijusius aspektus tokiose srityse kaip įmonių obligacijų pirkimas, įkaito sistema, informacijos atskleidimo reikalavimai ir rizikos valdymas.
• Parengtomis priemonėmis siekiama mažinti su klimato kaita susijusią finansinę riziką Eurosistemos balanse, didinti skaidrumą ir remti ekonomikos žaliąją pertvarką.
• Priemones numatoma reguliariai peržiūrėti siekiant įsitikinti, kad jos yra tinkamos ir suderintos su Paryžiaus susitarime įtvirtintais tikslais ir ES iškeltais tikslais siekti poveikio klimatui neutralumo.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba nusprendė imtis tolesnių veiksmų, kad klimato kaitos aspektai būtų įtraukti į Eurosistemos pinigų politikos sistemą. Ji nusprendė atitinkamai pakoreguoti Eurosistemos pinigų politikos portfeliuose esančias įmonių obligacijų pozicijas bei įkaito sistemą, įvesti su klimatu susijusius informacijos atskleidimo reikalavimus ir patobulinti savo rizikos valdymo praktiką.

Šios priemonės yra visiškai suderintos su pagrindiniu Eurosistemos tikslu palaikyti kainų stabilumą. Jomis siekiama užtikrinti, kad Eurosistemos balanse būtų geriau atsižvelgta į su klimatu susijusią finansinę riziką ir remti, vadovaujantis mūsų antriniu tikslu, ekonomikos žaliąją pertvarką, atitinkančią ES poveikio klimatui neutralumo tikslus. Be to, šiomis priemonėmis motyvuojame įmones ir finansų įstaigas skaidriau informuoti apie išmetamo anglies dioksido kiekį ir jį mažinti.

„Priėmus šiuos sprendimus, mūsų pasiryžimas kovoti su klimato kaita virsta realiais veiksmais“, – kalbėjo ECB Pirmininkė Christine Lagarde. „Vadovaudamiesi mums suteiktais įgaliojimais, imamės tolesnių konkrečių veiksmų, kad įtrauktume klimato kaitos aspektus į mūsų pinigų politikos operacijas. Be to, toliau plėtojantis mūsų klimato srities veiksmų darbotvarkei, imsimės ir daugiau veiksmų, kad mūsų veikla būtų suderinta su Paryžiaus susitarime iškeltais tikslais.“

Sprendimai priimti dėl toliau išvardytų konkrečių priemonių.

• Turimos įmonių obligacijos. Vadovaujantis Paryžiaus susitarime iškeltais tikslais, Eurosistema siekia nuosekliai dekarbonizuoti savo įmonių obligacijų pozicijas. Šiuo tikslu, kai bus reinvestuojamas didelis kiekis vertybinių popierių, kurių išpirkimas numatomas per artimiausius keletą metų, Eurosistema nuosekliai persiorientuos link emitentų su geresniais klimato srities veiklos rezultatais obligacijų. Klimato srities veiklos rezultatų gerumą rodys mažesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos rodiklis, didesnio užmojo tikslai mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį ir geresnis klimato srities informacijos atskleidimas.
  Persiorientavimas reiškia, kad įmonių su geresniais klimato srities veiklos rezultatais obligacijų dalis Eurosistemos balanse padidės, palyginti su įmonių su prastesniais klimato srities veiklos rezultatais obligacijų dalimi. Taip bus siekiama sumažinti su klimatu susijusią finansinę riziką Eurosistemos balansui. Tokiu būdu taip pat siekiama paskatinti emitentus ateityje gerinti informacijos atskleidimą ir mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.
  ECB ketina šias priemones pradėti taikyti 2022 m. spalio mėn. Daugiau informacijos bus paskelbta artėjant šiam terminui. 2023 m. pirmąjį ketvirtį ECB pradės reguliariai skelbti klimato srities informaciją apie turimas įmonių obligacijas.
  Bet kokiu atveju, įmonių obligacijų pirkimų apimtį ir toliau lems tik pinigų politikos motyvai ir jų vaidmuo ECB siekiant tikslinio dydžio infliacijos.
• Įkaito sistema. Eurosistema ribos, kiek turto, išleisto didelį anglies dioksido išmetimo rodiklį turinčių emitentų, sandorio šalys gali teikti kaip įkaitą skolindamosi iš Eurosistemos. Naująja apribojimų tvarka siekiama sumažinti su klimatu susijusią finansinę riziką vykdant Eurosistemos kredito operacijas. Iš pradžių Eurosistema tokius apribojimus taikys tik antrinę rinką turinčioms ne finansų sektoriaus įmonių (ne finansų bendrovių) išleistoms skolos priemonėms. Gerėjant klimato srities duomenų kokybei, naujoji apribojimų tvarka gali būti pritaikyta ir kitoms turto klasėms. Šią priemonę numatoma pradėti taikyti prieš 2024 m. pabaigą, jei bus įvykdytos visos būtinos techninės sąlygos. Siekiant paskatinti bankus ir kitas sandorio šalis tam ruoštis iš anksto, Eurosistemoje bus atliekami apribojimų sistemos testavimai, dar prieš pradedant ją realiai taikyti. Daugiau informacijos, taip pat ir apie įdiegimo tvarkaraštį, bus paskelbta vėliau.
  Be to, nuo šių metų Eurosistemoje bus pradėta atsižvelgti į klimato kaitos riziką peržiūrint įkaitu naudojamoms įmonių obligacijoms taikomą įvertinimą mažesne nei rinkos verte. Įvertinimas mažesne nei rinkos verte reiškia įkaito vertės sumažinimą atsižvelgiant į įkaito rizikingumą.
  Bet kokiu atveju, visomis priemonėmis bus užtikrinama, kad įkaitui tinkamo turto būtų pakankamai ir kad pinigų politika ir toliau būtų įgyvendinama veiksmingai.
• Įkaitui taikomi su klimatu susijusios informacijos atskleidimo reikalavimai. Įkaitu, teikiamu Eurosistemos kredito operacijoms, Eurosistema priims tik įmonių ir skolininkų, kurie laikosi Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvos (ĮITTD) nuostatų, išleistą antrinę rinką turintį turtą ir kredito reikalavimus (po to, kai ši direktyva bus visiškai įgyvendinta). Kadangi ĮITTD įgyvendinimas atidėtas, nauji tinkamumo kriterijai turėtų būti pradėti taikyti 2026 m.
  Šis reikalavimas bus taikomas visoms į ĮITTD taikymo sritį patenkančioms įmonėms. Jis padės pagerinti informacijos atskleidimą ir gauti geresnius duomenis, skirtus finansų įstaigoms, investuotojams ir pilietinei visuomenei.
  Siekdamas paraginti suinteresuotąsias šalis pradėti laikytis naujųjų taisyklių nuo pat pradžių, ECB atliks testavimą, likus vieniems metams iki jų faktinio įgyvendinimo.
  Tačiau didelė dalis turto, kuris gali būti pateiktas kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms, pavyzdžiui, turtu užtikrinti vertybiniai popieriai ir padengtosios obligacijos, nepatenka į ĮITTD taikymo sritį. Eurosistema, siekdama tinkamai įvertinti ir šiam turtui galinčią kilti su klimatu susijusią riziką, ragina geriau ir suderintai vykdyti su šiuo turtu susijusių klimato srities duomenų atskleidimą, todėl, veikdama kaip iniciatyvų spartintoja, šiuo klausimu aktyviai bendradarbiauja su atitinkamomis institucijomis, kad šis tikslas būtų pasiektas.
• Rizikos vertinimas ir valdymas. Eurosistema toliau tobulins savo rizikos vertinimo įrankius ir gebėjimą į jį geriau įtraukti su klimatu susijusią riziką. Pavyzdžiui, ECB atliko analizę, parodžiusią, kad, nepaisant reitingo agentūrų jau pasiektos pažangos, dabartiniai atskleidimo standartai dar nėra patenkinami.
  Siekdama patobulinti išorinį su klimatu susijusios rizikos vertinimą, Eurosistema ragins reitingo agentūras būti atviresnes apie tai, kaip jos į savo reitingus įtraukia klimato keliamą riziką, ir kelti didesnio užmojo reikalavimus dėl informacijos apie klimato keliamą riziką atskleidimo. Šiuo klausimu ECB glaudžiai bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis institucijomis.
  Be to, Eurosistemoje susitarta dėl bendrų minimaliųjų standartų, taikytinų su klimatu susijusios rizikos įtraukimui į nacionalinių centrinių bankų vidines kreditų vertinimo sistemas. Šie standartai įsigalios iki 2024 m. pabaigos.

Valdančioji taryba yra įsipareigojusi reguliariai peržiūrėti visas pirmiau minėtas priemones. Įvertinusi jų poveikį, ji, prireikus, jas pakoreguos tam, kad: 1) patvirtintų, jog šios priemonės ir toliau padeda siekti pinigų politikos tikslų; 2) užtikrintų, laikydamasi savo įgaliojimų, kad atitinkamos priemonės toliau padeda vykdyti dekarbonizaciją, siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų ir ES poveikio klimatui neutralumo tikslų; 3) galėtų reaguoti į būsimus klimato srities duomenų ir klimato rizikos modelių patobulinimus ar teisės aktų pakeitimus; 4) spręstų papildomus aplinkos srities sunkumus, vadovaudamasi savo įgaliojimu palaikyti kainų stabilumą.

Įmonės ir vyriausybės turi atlikti savo darbą klimato rizikos mažinimo srityje, t. y. turi gerinti informacijos atskleidimą ir vykdyti savo įsipareigojimus mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį.

Pirmiau aprašyti sprendimai patenka į 2021 m. paskelbtą klimato srities veiksmų planą. ECB darbas vyksta pagal kovos su klimato kaita veiksmų planą, bet jį gali tekti koreguoti, jei keistųsi ES teisės aktų įgyvendinimo tvarkaraštis.

Be pinigų politikos, ECB įtraukia klimato kaitos aspektus ir į kitas savo darbo sritis, pavyzdžiui, bankų priežiūrą, finansinį stabilumą, ekonominę analizę, statistikos duomenis ir įmonių tvarumą. Šiuo įsipareigojimu siekiame realių permainų, kurias galėtume įgyvendinti trimis būdais: 1) valdydami ir mažindami klimato kaitos finansinę riziką ir vertindami jos ekonominį poveikį; 2) palaikydami tvariųjų finansų sritį, nes tai skatintų tvarkingą perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; 3) dalydamiesi patirtimi siekiant skatinti didesnius ekonominės elgsenos pokyčius.

Šiuo metu vykdomi darbai yra apžvelgti ECB klimato srities veiksmų darbotvarkėje (žr. priedą).

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Danieliui Weberiui, tel. +49 172 8344 539.