Apžvalga
2024 m. pradžioje euro zonos ekonomika, skatinama grynosios prekybos ir didėjančių namų ūkių išlaidų, atsigavo labiau, negu buvo numatyta 2024 m. kovo mėn. ECB ekspertų prognozėse. Gaunama informacija leidžia daryti prielaidą, kad augimas artimiausiu laikotarpiu tęsis ir bus spartesnis, negu buvo numatyta anksčiau. Sparčiai augant darbo užmokesčiui, pamažu didėjant pasitikėjimui ir gerėjant prekybos sąlygoms, realiosios disponuojamosios pajamos turėtų toliau didėti, dėl to 2024 m. turėtų ryškėti vartojimo skatinamas atsigavimas. Šių metų pradžioje pasireiškęs grynosios prekybos skatinamasis poveikis iš dalies kilo dėl svyravimo, įvykusio po laikino nuosmukio 2023 m. pabaigoje. Tačiau užsienio paklausa turėtų ir toliau didėti ir skatinti euro zonos eksporto augimą. Neigiamas ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis vidutiniu laikotarpiu pamažu blės, o numatomas finansavimo sąlygų švelnėjimas, atitiksiantis rinkos lūkesčius dėl palūkanų normų raidos ateityje, skatins ekonominį aktyvumą. Augimą skatins ir atspari darbo rinka, nedarbo lygiui vėlesniu prognozių laikotarpiu smuktelėjus iki istoriškai žemo lygio. Nykstant tam tikriems cikliniams veiksniams, pastaruoju metu lėtinusiems našumo augimą, prognozių laikotarpiu našumas turėtų vėl pradėti sparčiau augti. Apskritai vidutinis metinis realusis BVP 2024 m. turėtų augti 0,9 %, 2025 m. augimas turėtų paspartėti iki 1,4 %, o 2026 m. – iki 1,6 %. Atsižvelgiant į metų pradžioje gautus geresnius, negu buvo tikėtasi, rodiklius ir gaunamą palankesnę informaciją, 2024 m. BVP augimo prognozė buvo padidinta, palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėmis. 2025 m. BVP augimo prognozė šiek tiek sumažinta, o 2026 m. prognozė nepakito[1].
Prognozuojama, kad bendroji infliacija artimiausiu laikotarpiu iš esmės nesikeis, o 2025 m. toliau artės prie siekiamo lygio. Tam įtakos turės mažėjantis sąnaudų spaudimas, įskaitant su darbo jėga susijusį spaudimą, ir uždelstas ankstesnio pinigų politikos griežtinimo persidavimo vartotojų kainoms poveikis. Bendroji infliacija, skaičiuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), likusią 2024 m. dalį turėtų šiek tiek svyruoti dėl bazės efektų ir pakilusių energijos žaliavų kainų. Atsižvelgiant į rinkos lūkesčius dėl naftos ir dujų kainų raidos ateityje ir planuojamas su klimato kaita susijusias fiskalines priemones, vidutiniu laikotarpiu energijos infliacijos rodiklis turėtų būti teigiamas, bet nedidelis. Pastaraisiais ketvirčiais sumažėjus energijos ir žaliavų kainoms ir dėl to sušvelnėjus kainų spaudimui, labai sumažėjo maisto produktų kainų kilimas. Numatoma, kad ateityje jis svyruos ties dabartiniu lygiu, o nuo 2025 m. pabaigos toliau mažės. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, didžiąją prognozių laikotarpio dalį turėtų būti didesnė už bendrąją infliaciją, tačiau turėtų ir toliau, nors ir lėtai, mažėti, daugiausia – 2025 ir 2026 m. Remiantis viena iš pagrindinių šių prognozių prielaidų, vis dar didelis nominaliojo darbo užmokesčio augimas po truputį mažės, silpnėjant jį didinusiam infliacijos kompensavimo spaudimui įtemptoje darbo rinkoje. Numatomas našumo augimo atsigavimas turėtų padėti mažinti darbo sąnaudų spaudimą. Taip pat pažymėtina, kad pelno augimas turėtų sulėtėti ir iš dalies švelninti darbo sąnaudų poveikį kainoms, ypač 2024 m. Apskritai metinė vidutinė bendroji infliacija pagal SVKI, 2023 m. buvusi 5,4 %, 2024 m. turėtų sumažėti iki 2,5 %, 2025 m. – iki 2,2 %, o 2026 m. – iki 1,9 %. Palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėmis, 2024 ir 2025 m. infliacijos pagal SVKI augimo prognozė padidinta 0,2 procentinio punkto, daugiausia dėl didesnių energijos žaliavų kainų ir gaunamų šiek tiek didesnių, negu numatyta, infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, rodiklių. Be to, atsižvelgiant į spartesnį darbo užmokesčio augimą ir šiek tiek atsargesnes našumo augimo prognozes, darbo sąnaudų spaudimas turėtų būti kiek stipresnis. Tiek bendrosios infliacijos, tiek infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2026 m. prognozės nekoreguotos.
1 lentelė
Augimo ir infliacijos prognozės euro zonai
(metiniai pokyčiai, %; korekcijos procentiniais punktais)
| 2024 m. birželio mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. kovo mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Realusis BVP | 0,6 | 0,9 | 1,4 | 1,6 | 0,1 | 0,3 | –0,1 | 0,0 |
SVKI | 5,4 | 2,5 | 2,2 | 1,9 | 0,0 | 0,2 | 0,2 | 0,0 |
SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų | 4,9 | 2,8 | 2,2 | 2,0 | 0,0 | 0,2 | 0,1 | 0,0 |
Pastabos: realiojo BVP dydžiai pateikti remiantis dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguotais metiniais vidurkiais. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1 Tarptautinė aplinka
Nors augimą stabdantys veiksniai neišnyko, pasaulio ekonomikoje matyti aktyvumo didėjimo požymių. Gaunami pasaulio (neįskaitant euro zonos) ekonominio aktyvumo duomenys patvirtina, kad nuo metų pradžios ekonominis aktyvumas po truputėlį didėja, o statistiniai duomenys vis labiau atitinka teigiamus apklausų duomenų signalus[2]. Tačiau pasaulio ekonomikos augimą stabdantys veiksniai neišnyko, įskaitant išsivysčiusios ekonomikos šalyse pamažu vėstančias darbo rinkas, toliau lėtėjantį nominaliojo darbo užmokesčio augimą ir sumažėjusį santaupų perteklių. Augimą taip pat vis dar slopina ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikis ir dėl geopolitinės įtampos padidėjęs ekonominis neapibrėžtumas. Kinijoje dėl problemų gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriuje vartojimo išlaidos tebėra nedidelės, tačiau apdirbamosios gamybos veikla ir eksportas ir toliau skatina ekonomikos augimą. Pasaulio ekonomikos augimo perspektyva, palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėmis, iš esmės nepakito; numatoma, kad 2024 m. ir 2025 m. augimas bus 3,3 %, o 2026 m. – 3,2 %, t. y. truputį lėtesnis negu praėjusį dešimtmetį (2 lentelė).
2 lentelė
(metiniai pokyčiai, %; korekcijos procentiniais punktais)
| 2024 m. birželio mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. kovo mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Pasaulio (neįskaitant euro zonos) realusis BVP | 3,5 | 3,3 | 3,3 | 3,2 | 0,0 | –0,1 | 0,1 | 0,0 |
Pasaulinė (neįskaitant euro zonos) prekyba1 | 1,0 | 2,6 | 3,3 | 3,3 | –0,2 | –0,2 | 0,2 | 0,1 |
Euro zonos užsienio paklausa2 | 0,8 | 2,1 | 3,4 | 3,3 | 0,2 | –0,3 | 0,3 | 0,1 |
Pasaulinis (neįskaitant euro zonos) VKI | 5,0 | 4,2 | 3,3 | 2,9 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,1 |
Konkurentų eksporto kainos nacionaline valiuta3 | –1,3 | 2,1 | 2,8 | 2,6 | -0,6 | –0,4 | 0,1 | 0,0 |
Pastaba: duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1) Apskaičiuota kaip importo svertinis vidurkis.
2) Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių importo svertinis vidurkis.
3) Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių eksporto defliatorių svertinis vidurkis.
Prognozuojama, kad pasaulinė (neįskaitant euro zonos) prekyba šiais metais atsigaus, o vėlesnis jos augimas labiau atitiks pasaulinio aktyvumo raidą. Gaunami duomenys patvirtina, kad po 2023 m. fiksuoto vangios prekybos dinamikos laikotarpio, kai, pasibaigus pandemijai, paklausos pusiausvyros taškas krypo nuo prekių link paslaugų, pasaulinės prekybos atsigavimo tempas nelėtėja, o trikdžiai Raudonosios jūros regione tebėra valdomi. Prognozuojama, kad 2024 m. pasaulinis importas padidės 2,6 %, o 2025 ir 2026 m. – iki 3,3 %, t. y. keisis mažai, palyginti su ankstesnėmis prognozėmis. Numatoma, kad euro zonos užsienio paklausos atsigavimas šiais metais bus ne toks dinamiškas – sudarys 2,1 %. Tam daugiausiai įtakos turi 2023 m. antrąjį pusmetį ir 2024 m. pirmąjį ketvirtį sumažėjęs importas į kai kurias pagrindines euro zonos prekybos partneres – Jungtinę Karalystę ir Vidurio ir Rytų Europos šalis. Kadangi ketvirtinio augimo dinamika prognozių laikotarpiu yra panaši į pasaulinio importo dinamiką, numatoma, kad euro zonos užsienio paklausa 2025 m. padidės 3,4 %, 2026 m. – 3,3 %.
Pasaulinė infliacija prognozių laikotarpiu turėtų mažėti. Blėstant ankstesnių pasiūlos sukrėtimų ir ribojamosios pinigų politikos poveikiui, bendroji infliacija pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) pagrindinėse išsivysčiusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse 2024 m. turėtų sumažėti iki 4,2 %, 2025 m. – iki 3,3 %, o 2026 m. – iki 2,9 %. Nors ši perspektyva iš esmės panaši į kovo mėn. prognozes, dėl geresnių, negu anksčiau numatyta, pirmojo ketvirčio rezultatų šių metų JAV infliacijos prognozė šiek tiek padidinta. Kinijos bendroji infliacija pagal VKI dėl vangios vidaus paklausos tebėra nedidelė, bet prognozių laikotarpiu turėtų po truputį didėti. Numatoma, kad euro zonos konkurentų eksporto kainų augimas nacionaline valiuta, vertinant metinius dydžius, šiais metais taps teigiamas ir likusį prognozių laikotarpį išliks artimas apskaičiuotam ilgalaikiam vidurkiui. 2024 m. prognozė sumažinta, palyginti su kovo mėn. prognozėmis, atsižvelgiant į prastesnius, negu anksčiau numatyta, eksporto kainų lygio kilimo rezultatus, nusveriančius šiose prognozėse numatomų didesnių žaliavų kainų poveikį.
1 intarpas
Techninės prielaidos
Palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėmis, pagrindiniai techninių prielaidų pokyčiai yra didesnės žaliavų kainos, didesnis efektyvusis valiutos kursas (nors šiek tiek mažesnis JAV dolerio atžvilgiu) ir kiek didesnės trumpalaikės palūkanų normos. Prielaidos dėl energijos kainų, grindžiamos ateities sandorių kainomis, buvo padidintos (2024–2026 m. naftos kainos turėtų būti didesnės vidutiniškai 4 %, dujų kainos – 5 %). Prielaidose dėl ateities sandoriais grindžiamų naftos kainų vis dar numatoma mažėjimo tendencija: 2024–2026 m. naftos kainos turėtų sumažėti maždaug 10 %, o dujų kainos 2025 m. greičiausiai pakils, o vėliau vėl nukris beveik iki 2024 m. lygio. Apskritai daroma prielaida, kad 2026 m. pabaigoje energijos kainų lygis bus maždaug 30 % aukštesnis negu 2021 m. pradžioje. Apyvartinių taršos anglies dioksidu leidimų kainos ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje padidėjo (2024–2026 m. – vidutiniškai apie 17 %). Žaliavų, neįskaitant energijos išteklių, kainų prognozė gerokai padidinta, atsižvelgiant į padidėjusias tarptautines maisto žaliavų, ypač kakavos ir kavos, kainas. Atsižvelgiant į tebesitęsiantį JAV ekonomikos stiprumą ir į lūkesčių dėl Federalinio atvirosios rinkos komiteto skelbiamų palūkanų normų raidos korekciją į viršų, prielaidos dėl euro kurso JAV dolerio atžvilgiu šiek tiek (0,3 %) sumažintos. Tačiau dėl dinamikos Japonijos jenos, Šveicarijos franko, Švedijos kronos ir, kiek mažesniu mastu, svaro sterlingų atžvilgiu, euro nominalusis efektyvusis kursas buvo padidintas (0,9 %). Nors EURIBOR išankstinių sandorių kreivė vis dar staigiai leidžiasi, prielaidos dėl trumpalaikių palūkanų normų šiek tiek padidintos. Numatoma ilgalaikių palūkanų normų raida iš esmės nesikeis.
Lentelė
| 2024 m. birželio mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. kovo mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Žaliavos: |
|
|
|
|
|
|
|
|
Naftos kaina (JAV dol. už barelį) | 83,7 | 83,8 | 78,0 | 74,5 | 0,0 | 5,1 | 4,1 | 3,1 |
Gamtinių dujų kainos (EUR / MWh) | 40,6 | 30,8 | 35,4 | 29,9 | 0,0 | 2,8 | 10,4 | 1,3 |
Didmeninės elektros energijos kainos (EUR / MWh) | 103,5 | 73,0 | 87,7 | 72,8 | 0,6 | –1,9 | 12,0 | 2,1 |
ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos leidimai (EUR / t) | 83,7 | 66,1 | 71,1 | 73,6 | 0,0 | 12,8 | 18,5 | 19,0 |
Žaliavų, neįskaitant energijos, kainos JAV dol. (metinis pokytis, %) | –12,5 | 11,4 | 3,9 | 0,9 | 0,0 | 10,8 | 1,9 | 0,8 |
Valiutų kursai: | ||||||||
JAV dol. ir euro kursas | 1,08 | 1,08 | 1,08 | 1,08 | 0,0 | –0,2 | –0,3 | –0,3 |
Euro nominalusis efektyvusis kursas (EK41) (1999 m. I ketv. = 100) | 121,8 | 124,0 | 124,2 | 124,2 | 0,0 | 0,7 | 0,9 | 0,9 |
Finansinės prielaidos: | ||||||||
3 mėn. EURIBOR (%, per metus) | 3,4 | 3,6 | 2,8 | 2,5 | 0,0 | 0,2 | 0,4 | 0,1 |
10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas (%, per metus) | 3,1 | 2,9 | 3,0 | 3,0 | 0,0 | 0,0 | –0,1 | –0,1 |
Pastabos: techninės prielaidos dėl euro zonos palūkanų normų ir žaliavų kainų grindžiamos rinkos lūkesčiais (galutinė duomenų įtraukimo data – 2024 m. gegužės 15 d.). Prielaidos dėl trumpalaikių palūkanų normų grindžiamos rinkos lūkesčiais dėl 3 mėn. EURIBOR, skaičiuojant pagal ateities sandorių palūkanų normas. Prielaidos dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo grindžiamos šalių 10 m. obligacijų pajamingumo svertiniu vidurkiu, svorius apskaičiuojant pagal metinius BVP duomenis. Kai turima reikiamų duomenų, konkrečios šalies 10 m. vyriausybės obligacijų nominalusis pajamingumas apibrėžiamas kaip 10 m. lyginamųjų obligacijų pajamingumas, pratęstas naudojant išankstinių sandorių nominalųjį pajamingumą, kuris išvedamas iš atitinkamų konkrečios šalies paskutinės duomenų įtraukimo dienos pajamingumo kreivių. Kitų šalių 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas apibrėžiamas kaip 10 m. lyginamųjų obligacijų pajamingumas, pratęstas techninėms prielaidoms dėl euro zonos nerizikingų ilgalaikių palūkanų normų pritaikius pastovią (paskutinės duomenų įtraukimo dienos) maržą. Tarptautinių žaliavų kainų raida vertinama pagal dešimties darbo dienų laikotarpio iki galutinės duomenų įtraukimo datos ateities sandorių rinkas. Naftos kainos – tai „Brent“ žalios naftos neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių kainos. Dujų kainos – tai Nyderlandų TTF dujų neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių kainos. Elektros energijos kainos – tai penkių didžiausių euro zonos šalių vidutinės didmeninės neatidėliotinų sandorių ir ateities sandorių kainos. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ES ATLPS) „sintetinė“ ateities sandorių kaina nustatoma kaip dviejų artimiausių Europos energijos biržos ES ATLPS ateities sandorių linijiniu būdu interpoliuota mėnesio pabaigos vertė. Tada apskaičiuojamas ES ATLPS ateities sandorių kainų mėnesio vidurkis kaip metinio dažnio ekvivalentas. Dvišaliai valiutos kursai prognozių laikotarpiu greičiausiai nesikeis ir bus tokie, kokie vidutiniškai buvo dešimt darbo dienų iki galutinės duomenų įtraukimo dienos. Lygių korekcijos išreikštos procentais, o augimo tempų – procentiniais punktais ir procentais per metus.
2 Realioji ekonomika
2024 m. pirmąjį ketvirtį ekonominis aktyvumas euro zonoje atsigavo, o jį iš dalies skatino laikini veiksniai (1 pav.)[3]. Remiantis išankstiniu Eurostato įverčiu, šių metų pirmąjį ketvirtį ketvirtinis augimas buvo 0,3 %, t. y. 0,2 procentinio punkto didesnis, negu buvo numatyta kovo mėn. prognozėse, o 2023 m. ketvirtojo ketvirčio prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto. Didesnis, negu buvo numatyta, rodiklis pirmąjį ketvirtį fiksuotas greičiausiai dėl grynosios prekybos skatinamojo poveikio, pasireiškusio po 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį fiksuoto laikino nuosmukio. Neįprastai švelni žiema kai kuriose šalyse taip pat laikinai skatino investicijas į būstą. Lyginant sektorius, matyti, kad 2024 m. pirmąjį ketvirtį pramonės sektoriaus pridėtinė vertė, tikėtina, mažėjo, o paslaugų – didėjo.
1 pav.
Euro zonos realiojo BVP augimas
(ketvirtiniai pokyčiai, %; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)
Pastabos: istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose. Vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Greta pagrindinių prognozuojamų verčių pažymėti (pagal struktūrą simetriniai) intervalai parodo neapibrėžtumo laipsnį. Šie intervalai nustatyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad realiojo BVP augimo rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau apie tai žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai intarpą „Prognozių neapibrėžtumo paaiškinimas“.
Realusis BVP, skatinamas didėjančių namų ūkių pajamų, užsienio paklausos ir šiek tiek atsigaunančių verslo investicijų, 2024 m. turėtų toliau didėti. Numatoma, kad toliau augančios realiosios disponuojamosios pajamos palaikys privatųjį vartojimą, o šis nuo antrojo ketvirčio turėtų tapti pagrindiniu augimą skatinančiu veiksniu. Mėnesinių rodiklių pokyčiai, pavyzdžiui, po truputį didėjantis vartotojų pasitikėjimas, toliau gerėjantys pirkimo vadybininkų indekso paslaugų aktyvumo rodikliai, nauji iki gegužės mėn. gauti užsakymai ir kovo mėn. padidėjusi mažmeninės prekybos apimtis, atitinka tokį namų ūkių išlaidų pagyvėjimą. Spartus realiojo darbo užmokesčio augimas darbo rinkoje tvyrant įtampai turėtų palaikyti namų ūkių perkamąją galią visus metus, prie to dar turėtų prisidėti ir numatomas pasitikėjimo atsigavimas. Prognozuojama, kad verslo investicijos (pagal metų vidurkį) 2024 m. iš esmės stagnuos ir atsigaus tik šiek tiek, daugiausia dėl vis dar juntamo, nors ir silpnėjančio, ankstesnio pinigų politikos griežtinimo poveikio, stabdžiusio investicijas. Tuo pačiu metu verslo investicijas palaikys atsigaunanti vidaus bei užsienio paklausa, o užsienio paklausa taip pat skatins eksporto augimą. Taip pat prognozuojama, kad, normalizavusis atsargų ciklui, jo poveikis augimui 2024 m. antrąjį pusmetį bus neutralus, nors metų sandūroje buvo juntamas reikšmingas neigiamas poveikis. Galiausiai pažymėtina, kad po 2023 m. fiksuoto neigiamo poveikio laikotarpio tarptautinių įmonių veikla Airijoje turėtų gerokai prisidėti prie geresnės trumpalaikės euro zonos realiojo BVP augimo perspektyvos.
Vidutiniu laikotarpiu realiojo BVP augimą palaikys didėjančios realiosios pajamos, stiprėjanti užsienio paklausa ir blėstantis pinigų politikos griežtinimo poveikis. Nepaisant rinkos lūkesčių dėl palūkanų normų mažinimo, pinigų politikos griežtinimo poveikis turėtų būti labiausiai juntamas 2024 m. Nuo 2022 m. taikytų fiskalinės paramos priemonių, kuriomis siekiama kompensuoti didelę infliaciją ir energijos kainas, panaikinimas apskritai turės nedidelį neigiamą poveikį augimui 2024–2026 m. O valdžios sektoriaus vartojimas ir investicijos BVP augimą veiks teigiamai.
Finansavimo sąlygos, o ypač aukštos palūkanų normos, ir toliau turėtų labai stabdyti augimą, bet šis poveikis prognozių laikotarpiu turėtų mažėti. Pinigų politikos priemonės, taikytos nuo 2021 m. gruodžio mėn., vis dar veikia realiąją ekonomiką, o kartu ir ekonomikos augimo perspektyvą, ypač 2024 m[4]. Remiantis rinkos lūkesčiais dėl palūkanų normų raidos ateityje (žr. 1 intarpą), numatoma, kad neigiamas pinigų politikos poveikis ekonomikos augimui 2024 m. pradės nuosekliai mažėti. Visa tai ir silpnėjantis neigiamas poveikis, pasireiškęs nuo 2022 m. pabaigos dėl griežtintų skolinimo sąlygų, padės ekonomikai atsigauti.
Palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėmis, 2024 m. realiojo BVP augimo prognozė padidinta 0,3 procentinio punkto, 2025 m. prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto, o 2026 m. prognozė nekoreguota (3 lentelė ir 2 pav.). 2024 m. prognozė koreguota atsižvelgiant į geresnius, negu buvo numatyta, metų pirmojo ketvirčio rodiklius, kuriems įtakos turėjo grynoji prekyba ir geresni kai kurių į ateitį orientuotų apklausų rodikliai, atsvėrę šiek tiek didesnį neigiamą lėtesnio augimo 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį perkeliamąjį poveikį. 2025 m. prognozė nežymiai pakoreguota į apačią, daugiausia dėl sumažintos valdžios sektoriaus vartojimo prognozės, atsižvelgiant į griežtesnę fiskalinę politiką.
2 pav.
Euro zonos realiojo BVP augimo suskaidymas pagal pagrindines išlaidų sudedamąsias dalis
a) 2024 m. birželio mėn. ekspertų prognozės | b) Korekcijos, palyginti su 2024 m. kovo mėn. ekspertų prognozėmis |
|---|---|
(metiniai pokyčiai, %; poveikis procentiniais punktais) | (korekcijos procentiniais punktais ir poveikis procentiniais punktais) |
 |  |
Pastabos: duomenys pakoreguoti dėl sezoniškumo ir darbo dienų. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Vertikaliomis linijomis pažymėta prognozių laikotarpio pradžia.
Kalbant apie realiojo BVP sudedamąsias dalis, numatoma, kad pagrindinis ekonomikos augimą skatinsiantis veiksnys bus realusis privatusis vartojimas, o jį patį palaikys sparčiai augančios realiosios pajamos, skatinamos kylančio darbo užmokesčio ir mažėjančios infliacijos, nors taupymo norma išliks santykinai aukšta. Privatusis vartojimas 2024 m. turėtų pamažu atsigauti ir 2025–2026 m. per metus augti 1,6–1,7 %, t. y. gerokai sparčiau už iki pandemijos fiksuotą 1,2 % vidurkį. Šį atsigavimą skatina didėjančios realiosios disponuojamosios pajamos, kurių augimą daugiausia lemia sparčiai kylantis darbo užmokestis ir didelės su darbo santykiais nesusijusios pajamos (pajamos iš savarankiško darbo ir finansinio turto). Atsižvelgiant į didelio dažnio apklausų duomenis apie ketinimą taupyti ateityje, vis dar didelį, nors ir mažėjantį, ekonominį neapibrėžtumą, aukštas palūkanų normas ir griežtesnes skolinimo sąlygas, taupymo norma artimiausiu metu tebebus santykinai didelė. Be to, taupymo normą ir toliau palaikys tai, kad polinkis vartojimą finansuoti iš su darbo santykiais nesusijusių pajamų paprastai būna nedidelis. Vidutiniu laikotarpiu realiosios pajamos turėtų augti lėčiau, nes realusis darbo užmokestis didės vis lėčiau, nors tai didele dalimi turėtų atsverti mažėjanti taupymo norma. Kadangi neapibrėžtumas ir infliacinis spaudimas turėtų toliau mažėti, o vartotojų išlaidų įpročiai turėtų po truputį normalizuotis, nuo 2024 m. pabaigos taupymo norma turėtų pradėti mažėti. Tačiau prognozuojama, kad visą prognozių laikotarpį ji išliks didesnė už iki pandemijos buvusį lygį, nes tikėtina, kad namų ūkius taupyti skatins didesnės palūkanų normos. Taip pat numatoma, kad privačiam vartojimui atsigauti padės ir turto efektai.
Prognozuojama, kad 2024 m. investicijos į būstą toliau mažės, bet 2025 m., po truputį švelnėjant neigiamam finansinių sąlygų griežtinimo poveikiui ir toliau sparčiai augant namų ūkių pajamoms, iš lėto atsigaus. Investicijos į būstą, mažėjusios tris ketvirčius iš eilės, 2024 m. pirmąjį ketvirtį, tikėtina, atsigavo, o jas palaikė neįprastai šilta žiema, ypač Vokietijoje. Kadangi šis konkretus poveikis silpnėja, o būsto paklausa tebėra menka (padėtį dar paaštrina tai, kad Italijoje baigia galioti reikšminga fiskalinė skatinamoji priemonė), numatoma, kad 2024 m. antrąjį ketvirtį investicijos į būstą vėl pradės mažėti. Tačiau, silpnėjant ankstesnio hipotekos paskolų palūkanų normų didėjimo poveikiui, atsigaunant būsto kainoms ir sparčiai augant namų ūkių pajamoms, numatoma, kad nuo 2025 m. vidurio investicijos į būstą pradės atsigauti. Apskritai, investicijos į būstą (pagal metinius rodiklius) 2024 m. turėtų toliau reikšmingai mažėti, 2025 m.– šiek tiek smuktelėti, o 2026 m., pirmą kartą nuo 2022 m., pradėti augti.
Prognozuojama, kad, didėjant paklausai, silpnėjant nepalankių finansavimo sąlygų stabdomajam poveikiui, pritraukiant kapitalo pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU) ir didėjant žaliosioms ir skaitmeninėms investicijoms, verslo investicijos per artimiausius ketvirčius atsigaus. 2023 m. antrąjį pusmetį euro zonos verslo investicijos (neįskaitant nepastovių Airijos intelektinės nuosavybės produktų) labai susitraukė, nes mažėjo pasitikėjimas, sumažėjo anksčiau susikaupusių užsakymų kiekis, vidaus finansavimo rezervai, buvo griežtesnės finansavimo sąlygos. Atsižvelgiant į lūkesčius dėl vidaus ir užsienio paklausos didėjimo, numatoma, kad 2024 m. pradžioje prasidės atsigavimo laikotarpis. Tam įtakos turės kapitalo pritraukimas pagal priemonę NGEU (kai kuriose šalyse jos įgyvendinimas atidėtas ir ji bus pradėta įgyvendinti artėjant prognozių laikotarpio pabaigai) ir nuolatinės privačiojo sektoriaus pastangos didinti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, taip pat silpnėjantis nepalankių finansavimo sąlygų stabdomasis poveikis.
Numatoma, kad po neigiamo augimo laikotarpio euro zonos prekyba suaktyvės, užsienio paklausai skatinant eksporto augimą. Įvertinta, kad euro zonos realusis eksportas 2024 m. pirmąjį ketvirtį atsigavo ir net labiau, negu buvo numatyta kovo mėn. prognozėse. Prognozių laikotarpiu realusis eksportas turėtų augti iš esmės panašiu tempu kaip užsienio paklausa. Prognozių laikotarpiu eksporto rinkos dalies prognozė sumažinta, palyginti su kovo mėn. prognozėmis, ir numatoma, kad ji išliks daug mažesnė, negu buvo prieš pandemiją. Tai lemia konkurencingumo iššūkiai, susiję su ankstesniu euro brangimu ir ankstesniais energetiniais sukrėtimais, nes pakilusios energijos žaliavų kainos euro zonai daro didesnį poveikį negu jos prekybos partneriams. Prognozuojama, kad, atsigavus prekybai imlioms paklausos sudedamosioms dalims, pavyzdžiui, investicijoms, importas atsigaus kiek sparčiau negu vidaus paklausa. Apskritai prognozių laikotarpiu grynosios prekybos indėlis į realiojo BVP augimą turėtų būti neutralus. Atsižvelgiant į tai, kad jau persidavė beveik visas energetinio sukrėtimo poveikis, prekybos sąlygos prognozių laikotarpiu turėtų pagerėti, bet tik šiek tiek. Prognozuojama, kad nuo 2024 m. einamosios sąskaitos balansas toliau gerės ir bus šiek tiek mažesnis už 3 % BVP lygį, bet truputį viršys iki pandemijos buvusį vidurkį (2,6 %).
3 lentelė
Realiojo BVP, prekybos ir darbo rinkos prognozės euro zonai
(metiniai pokyčiai, %, jeigu nenurodyta kitaip; korekcija procentiniais punktais)
| 2024 m. birželio mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. kovo mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Realusis BVP | 0,6 | 0,9 | 1,4 | 1,6 | 0,1 | 0,3 | –0,1 | 0,0 |
Privatusis vartojimas | 0,6 | 1,2 | 1,7 | 1,6 | 0,1 | 0,0 | 0,1 | 0,1 |
Valdžios sektoriaus vartojimas | 0,8 | 1,2 | 1,1 | 1,1 | 0,6 | –0,1 | –0,3 | –0,1 |
Investicijos | 1,3 | 0,1 | 1,5 | 2,0 | 0,5 | 0,7 | –0,1 | –0,3 |
Eksportas1 | –0,9 | 1,3 | 2,9 | 3,1 | –0,2 | 0,3 | 0,0 | –0,1 |
Importas1 | –1,4 | 0,5 | 3,2 | 3,3 | –0,1 | –0,5 | 0,1 | 0,1 |
Poveikis BVP: |
|
|
|
|
|
|
|
|
Vidaus paklausa | 0,8 | 0,9 | 1,4 | 1,5 | 0,3 | 0,1 | –0,1 | 0,0 |
Grynasis eksportas | 0,3 | 0,4 | 0,0 | 0,1 | 0,0 | 0,4 | 0,0 | 0,0 |
Atsargų pokyčiai | –0,5 | -0,5 | 0,0 | 0,0 | –0,3 | –0,3 | 0,0 | 0,0 |
Realiosios disponuojamosios pajamos | 1,2 | 1,9 | 1,1 | 1,2 | 0,3 | 0,3 | 0,0 | 0,1 |
Namų ūkių taupymo norma (disponuojamųjų pajamų %) | 14,5 | 15,0 | 14,5 | 14,2 | 0,1 | 0,2 | 0,1 | 0,1 |
Užimtumas2 | 1,4 | 0,8 | 0,4 | 0,5 | 0,0 | 0,3 | 0,1 | 0,1 |
Nedarbo lygis | 6,5 | 6,5 | 6,5 | 6,3 | 0,0 | –0,2 | –0,1 | –0,3 |
Einamoji sąskaita (BVP %) | 1,6 | 2,8 | 2,9 | 2,9 | –0,2 | –0,4 | –0,3 | –0,2 |
Pastabos: realiojo BVP ir jo sudedamųjų dalių dydžiai pateikti remiantis dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguotais duomenimis. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1) Įskaitant prekybą euro zonoje.
2) Dirbantys asmenys.
Numatoma, kad darbo rinka išliks atspari, nors užimtumo augimo tempas, palyginti su pastaraisiais metais, turėtų sulėtėti. Remiantis Eurostato išankstiniu įverčiu, 2024 m. pirmąjį ketvirtį užimtumas padidėjo 0,3 %, t. y. ir vėl daugiau, negu prognozuota (kovo mėn. prognozėse buvo numatyta, kad užimtumas nesikeis). Numatoma, kad 2024 m. užimtumo augimas sumažės nuo 2023 m. fiksuoto 1,4 % lygio iki 0,8 %, o 2025 ir 2026 m. stabilizuosis atitinkamai 0,4 % ir 0,5 % lygyje. Dabartinis užimtumo lygis viršija pagal dinaminio Okuno dėsnio modelį apskaičiuotą lygį. Tačiau prognozuojama, kad 2026 m. jo lygis priartės prie dydžio, apskaičiuoto pagal Okuno dėsnio ryšius (3 pav., a diagrama). Šis dėsningumas rodo, kad cikliniai veiksniai (pavyzdžiui, darbo jėgos saugojimo praktika ir didelis įmonių pelno lygis), pastaruoju laikotarpiu labiau negu įprastai palaikę užimtumą, turėtų po truputį išblėsti[5]. Palyginti su kovo mėn. prognozėmis, 2024–2026 m. užimtumo augimo prognozė iš viso padidinta 0,5 procentinio punkto. Ši korekcija atlikta atsižvelgiant į didesnius, negu buvo numatyta, 2024 m. pradžios rodiklius ir šiek tiek geresnę darbo jėgos pokyčių perspektyvą, atsižvelgiant į palankius pastarojo laikotarpio duomenis.
3 pav.
a) Užimtumas | b) Našumas (pagal dirbančius asmenis) |
|---|---|
(indeksas: 2019 m. IV ketv. = 100) | (indeksas: 2019 m. IV ketv. = 100) |
 |  |
Pastabos: a diagrama: pagal Okuno dėsnį apskaičiuotas užimtumo lygis nustatomas taikant autoregresinio paskirstytojo vėlinio (1,1) modelį, naudojant fiktyvų kintamąjį 2020 m. antrajam ir trečiajam ketvirčiams ir 2024 m. birželio mėn. realiojo BVP prognozes. b diagrama: našumo tendencija apskaičiuota naudojant 2000–2019 m. imties ketvirtinio augimo tempo vidurkį. Vertikaliomis linijomis pažymėta prognozių laikotarpio pradžia.
Prognozių laikotarpiu darbo našumas turėtų augti sparčiau, tačiau 2026 m. našumo lygis greičiausiai tebebus gerokai žemesnis už ilgalaikę tiesinę tendenciją. Užimtumui augant sparčiau, o realiajam BVP – santykinai vangiai, našumas pastaruoju metu didėjo taip pat vangiau. Prognozių laikotarpiu našumas turėtų atsigauti, bet jo raidos tendencija šiek tiek pamažinta, palyginti su kovo mėn. prognozėmis. Nors 2025 m. numatomas 1,0 %, o 2026 m. 1,1 % našumo augimas atrodo palyginti didelis – beveik dvigubai didesnis už istorinį (2000–2019 m.) vidurkį, – jį vertinant reikėtų atsižvelgti į nuo pandemijos (2020–2023 m.) fiksuotą itin mažą metinį vidutinį –0,1 % augimą. Tai rodo ir faktas, kad našumo lygis tebėra gerokai mažesnis, negu būtų galima tikėtis pagal istorinį augimo potencialą, kaip lyginamąjį rodiklį taikant iki pandemijos buvusį 0,6 % vidutinį metinį augimo tempą (3 pav., b diagrama).
Numatoma, kad nedarbo lygis bus palyginti stabilus iki 2025 m. pabaigos, o 2026 m. dar sumažės iki istoriškai žemiausio lygio (4 pav.). Numatoma, kad 2024 ir 2025 m. jis svyruos ties 6,5 %, o 2026 m. smuktels iki rekordiškai žemo – 6,3 % – lygio. Nedarbo lygio prognozė prognozių laikotarpiu sumažinta vidutiniškai 0,2 procentinio punkto iš dalies atsižvelgiant į palankesnius pastarojo laikotarpio duomenis ir kiek tvirtesnę užimtumo perspektyvą.
4 pav.
(darbo jėgos %)
Pastaba: vertikalia linija pažymėta prognozių laikotarpio pradžia. istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose.
3 Fiskalinė perspektyva
Numatoma, kad euro zonos fiskalinė pozicija prognozių laikotarpiu, ypač 2024 m., griežtės (4 lentelė)[6]. Mažesnis, negu buvo numatyta, 2023 m. biudžeto rezultatas daugiausia susijęs su fiskalinės politikos pozicijos sušvelninimu 0,3 procentinio punkto BVP, palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėse pateiktais įverčiais, kuriam daugiausiai įtakos turėjo didesnis, negu numatyta, išlaidų augimas. Prognozuojama, kad 2024 m. fiskalinė politika gerokai sugriežtės – daugiausia dėl to, kad nebebus taikoma didelė dalis su energija ir infliacija susijusių paramos priemonių. Numatoma, kad, 2025 m. toliau nutraukiant likusias su energija susijusias paramos priemones, lėčiau augant subsidijoms ir kitiems fiskaliniams pervedimams ir nutraukiant kai kurias pajamų dalies priemones, 2025–2026 m. fiskalinė politika toliau griežtės, nors ir gerokai lėčiau. Šį poveikį iš dalies turėtų atsverti šiek tiek padidėjusios valdžios sektoriaus investicijos. Greta šių diskrecinių fiskalinės politikos priemonių paminėtini ir nediskretiniai veiksniai, įskaitant nenumatytas pajamas ir (arba) nuostolius. Pastaraisiais metais labai svyravę, prognozių laikotarpiu šie veiksniai darys santykinai nedidelį poveikį fiskalinės politikos pozicijai. Palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėmis, 2025–2026 m. numatomas truputį didesnis fiskalinės politikos pozicijos griežtėjimas, daugiausia dėl mažiau dinamiško išlaidų augimo, o tai iš dalies atspindi laikiną 2023 m. fiskalinės pozicijos pokyčio pobūdį.
4 lentelė
Euro zonos fiskalinė perspektyva
(BVP %; korekcijos procentiniais punktais)
| 2024 m. birželio mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. kovo mėn. | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | |
Fiskalinės politikos pozicija1 | –0,1 | 0,7 | 0,3 | 0,3 | –0,3 | 0,0 | 0,2 | 0,2 |
Valdžios sektoriaus biudžeto balansas | –3,6 | –3,1 | –2,8 | –2,6 | –0,4 | –0,2 | 0,0 | 0,2 |
Struktūrinis biudžeto balansas2 | –3,6 | –3,0 | –2,7 | –2,6 | –0,4 | –0,3 | –0,2 | 0,1 |
Valdžios sektoriaus bendroji skola | 88,5 | 88,4 | 88,6 | 88,6 | 0,2 | –0,1 | 0,1 | –0,1 |
1) Fiskalinės politikos pozicija vertinama pagal pirminio balanso, pakoreguoto dėl cikliškumo, atėmus valdžios sektoriaus paramą finansų sektoriui, pokytį. Pateikti duomenys taip pat pakoreguoti dėl dotacijų pagal priemonę „Next Generation EU“ (NGEU) pajamų dalyje. Neigiamas (teigiamas) skaičius reiškia, kad fiskalinės politikos pozicija švelninama (griežtinama).
2) Apskaičiuotas iš valdžios sektoriaus balanso atimant trumpalaikį ekonomikos ciklo ir priemonių, pagal Europos centrinių bankų sistemos metodiką apibrėžtų kaip laikinų, poveikį.
Prognozių laikotarpiu, iš esmės stabilizavusis skolos santykiui, euro zonos biudžeto balansas turėtų pagerėti. Atsižvelgiant į didesnį, negu buvo numatyta, 2023 m. rezultatą, numatoma, kad euro zonos deficitas mažės ir 2025 m. bus mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę. Tai daugiausia susiję su pagal ciklą pakoreguoto pirminio deficito mažėjimu visą prognozių laikotarpį, ypač 2024 m., kuris turėtų nusverti palūkanų mokėjimų padidėjimą. 2024 m. biudžeto balanso prognozė, palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėmis, sumažinta (t. y. numatomas didesnis deficitas), daugiausia dėl 2023 m. bazės efektų. Tačiau 2026 m. biudžeto balansas turėtų šiek tiek viršyti kovo mėn. prognozes (t. y. deficitas turėtų būti mažesnis), atsižvelgiant į pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso korekciją į viršų ir geresnius ciklinės komponentės rodiklius. Euro zonos skolos ir BVP santykis prognozių laikotarpiu turėtų iš esmės stabilizuotis, nes nuolatinį (nors ir mažėjantį) pirminį deficitą bei teigiamą deficito ir skolos santykio korekciją kompensuoja palankus (neigiamas) palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumas. Palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėmis, 2024 m. prognozuojamas šiek tiek mažesnis skolos santykis, o nepalankų 2023 m. bazės efektą su kaupu turėtų atsverti gerokai palankesnis palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumas, susidarantis dėl nominaliojo BVP augimo korekcijų į viršų. Skolos ir BVP santykio prognozė 2026 m. šiek tiek sumažinta, daugiausia dėl pagerėjusio pirminio balanso.
4 Kainos ir sąnaudos
Prognozuojama, kad 2024 m. bendroji infliacija pagal SVKI iš esmės nesikeis, 2025 m. sumažės iki 2,2 %, o 2026 m. – iki 1,9 % (5 pav.). Bendroji infliacija pagal SVKI, 2023 m. vidutiniškai buvusi 5,4 %, 2024 m. balandžio mėn. sumažėjo iki 2,4 %. Numatoma, kad artimiausiais ketvirčiais ji svyruos apie 2,5 %, o dalis šio svyravimo daugiausia bus susijęs su energijos kainų bazės efektais. Numatoma, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, mažės vangiai ir per likusį 2024 m. laikotarpį pakis nedaug. Prognozių laikotarpiu laikysis už istorinį vidurkį didesnė infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, o tai daugiausia lems lėčiau mažėjantis paslaugų kainų lygio kilimas. Atsižvelgiant į tai, kad maisto produktų kainų kilimas taip pat turėtų sumažėti tik prognozių laikotarpio pabaigoje, o energijos kainų kilimo teigiamas poveikis infliacijai pagal SVKI tebus nedidelis, bendroji infliacija mažės iš lėto. Numatoma, kad tikslinis 2 % infliacijos lygis bus pasiektas 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį (vienu ketvirčiu vėliau, negu buvo numatyta kovo mėn. prognozėse).
5 pav.
Infliacija pagal SVKI euro zonoje
(metiniai pokyčiai, %)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Greta pagrindinių prognozuojamų verčių pažymėti (pagal struktūrą simetriniai) intervalai parodo neapibrėžtumo laipsnį. Šie intervalai nustatyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad infliacijos pagal SVKI rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai intarpą „Prognozių neapibrėžtumo paaiškinimas“.
5 lentelė
Kainų ir sąnaudų raida euro zonoje
(metiniai pokyčiai, %; korekcijos procentiniais punktais)
2024 m. birželio mėn. | Korekcijos, palyginti su 2024 m. kovo mėn. | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2023 | 2024 | 2025 | 2026 | 2023 | 2024 | 2025 | 2026 | |
SVKI | 5,4 | 2,5 | 2,2 | 1,9 | 0,0 | 0,2 | 0,2 | 0,0 |
SVKI, neįskaitant energijos | 6,3 | 2,8 | 2,3 | 2,1 | 0,0 | 0,1 | 0,1 | 0,1 |
SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų | 4,9 | 2,8 | 2,2 | 2,0 | 0,0 | 0,2 | 0,1 | 0,0 |
SVKI, neįskaitant energijos, maisto produktų ir netiesioginių mokesčių pokyčių | 5,0 | 2,7 | 2,2 | 2,0 | 0,1 | 0,1 | 0,1 | 0,0 |
SVKI energijos sudedamoji dalis | –2,0 | –0,8 | 1,0 | 0,3 | 0,0 | 0,8 | 0,5 | –0,3 |
SVKI maisto produktų sudedamoji dalis | 10,9 | 3,0 | 2,7 | 2,2 | 0,0 | –0,2 | 0,4 | –0,1 |
BVP defliatorius | 6,0 | 3,3 | 2,4 | 2,0 | 0,1 | 0,4 | 0,1 | 0,1 |
Importo defliatorius | –2,9 | –0,2 | 2,0 | 1,9 | 0,1 | 0,2 | –0,4 | -0,3 |
Atlygis vienam samdomajam darbuotojui | 5,2 | 4,8 | 3,5 | 3,2 | –0,1 | 0,3 | –0,1 | 0,2 |
Našumas vienam samdomajam darbuotojui | –0,9 | 0,1 | 1,0 | 1,1 | –0,1 | 0,0 | –0,2 | –0,1 |
Vienetinės darbo sąnaudos | 6,1 | 4,7 | 2,5 | 2,1 | –0,1 | 0,3 | 0,2 | 0,4 |
Vienetinis pelnas1 | 6,2 | 0,1 | 1,9 | 1,6 | 0,4 | 1,1 | –0,1 | –0,5 |
Pastabos: BVP ir importo defliatoriai, vienetinės darbo sąnaudos, atlygis vienam samdomajam darbuotojui ir darbo našumas pateikti pagal duomenis, pakoreguotus dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus. Istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose, nes dalis duomenų buvo paskelbta po galutinės duomenų įtraukimo į šias prognozes dienos. Duomenis galima atsisiųsti, taip pat ir kas ketvirtį, iš makroekonominių prognozių duomenų bazės ECB interneto svetainėje.
1) Vienetinis pelnas yra bendrasis likutinis perteklius ir mišrios pajamos (pakoreguotos pagal savarankiškai dirbančių asmenų pajamas) vienam realiojo BVP vienetui.
Po artimiausiais ketvirčiais numatomo tam tikro energijos kainų lygio kilimo svyravimo vidutiniu laikotarpiu turėtų laikytis nedidelė infliacija, nes numatomą energijos žaliavų kainų mažėjimą iš dalies atsvers su klimatu susijusios fiskalinės priemonės. 2024 m. antrąjį ketvirtį energijos infliacija turėtų vėl tapti teigiama dėl ją didinančio bazės efekto, valstybės taikytų energijos kainų kompensavimo priemonių panaikinimo ir pastaruoju metu pakilusių žalios naftos kainų. Nuo 2024 m. balandžio mėn. iki 2025 m. kovo mėn. numatomą energijos infliacijos pokytį daugiausia lems didinamieji bazės efektai. Be to, numatoma, kad 2023 m. gruodžio mėn. – 2025 m. vasario mėn. panaikinant energijos kainų ir infliacijos kompensavimo fiskalines priemones bendroji infliacija 2024 m. padidės 0,4 procentinio punkto, o 2025 m. – 0,1 procentinio punkto. Išblėsus šiems bazės efektams ir su energija susijusių fiskalinių priemonių panaikinimo poveikiui, energijos žaliavų kainų ateities sandorių kreivės kryps žemyn (nors šį žemėjimą iš dalies stabdys infliaciją šiek tiek didinantis su klimatu susijusių fiskalinių priemonių poveikis) ir iš jų matyti, kad 2025 ir 2025 m. energijos infliacijos pagal SVKI teigiamas poveikis tebus labai nedidelis (6 pav.)[7].
6 pav.
Infliacija pagal SVKI euro zonoje pagal pagrindines sudedamąsias dalis
(metiniai pokyčiai, %; poveikis procentiniais punktais)
Pastaba: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
Maisto produktų infliacija artimiausiu laikotarpiu turėtų išlikti iš esmės stabili, o vėliau, sumažėjus kainų spaudimui, kurį darė anksčiau didėjusios gamybos sąnaudos, – dar šiek tiek sumažėti. Pirmus kelis šių metų mėnesius maisto produktų kainų lygio kilimas toliau mažėjo ir balandžio mėn. sudarė 2,8 % (sumažėjo nuo 2023 m. fiksuoto vidutinio 10,9 % lygio), o tai lėmė tiek perdirbtų, tiek neperdirbtų maisto produktų sudedamųjų dalių kainų pokyčiai. Didelę įtaką padarė dėl mažesnių energijos ir maisto žaliavų kainų mažėjantis kainų spaudimas. Likusią šių metų dalį ir didžiąją 2025 m. dalį maisto produktų kainų lygio kilimas turėtų svyruoti ties esamu lygiu, o 2026 m. turėtų dar sumažėti iki vidutinio 2,6 % lygio, paskutiniaisiais dvejais prognozių laikotarpio metais pasireiškus uždelstam tebesitęsiančio dinamiško darbo sąnaudų spaudimo poveikiui.
Numatoma, kad, pamažu mažėjant paslaugų kainų lygio kilimui, infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, laipsniškai mažės ir 2026 m. bus lygi 2,0% (7 pav.). Pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų lygo kilimas 2024 m. balandžio mėn. nuo 2023 m. fiksuoto 5,0 % lygio sumažėjo iki 0,9 %, o paslaugų kainų lygio kilimas mažėjo kiek lėčiau – 2023 m. buvęs 4,9 %, 2024 m. balandžio mėn. sudarė 3,7 %. Pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų lygio kilimo mažėjimą nuo 2024 m. pradžios lemia blėstantis infliaciją didinantis tiekimo trikdžių, netiesioginis ankstesnio energijos ir maisto produktų kainų kilimo poveikis ir toliau pasireiškiantis infliaciją stabdantis pinigų politikos griežtinimo poveikis. Šiose prognozėse daroma prielaida, kad geopolitinės įtampos Artimuosiuose Rytuose (įskaitant laivybos sutrikimus Raudonojoje jūroje) poveikis prekių kainų lygio kilimui tebus nedidelis, nes laivybos išlaidos sudaro nedidelę visų prekių sąnaudų dalį, kol kas jos didėjo ribotai, o be to, jos grindžiamos ilgesnio laikotarpio sutartimis. Vidutiniu laikotarpiu infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažėjimas daugiausia susijęs su paslaugų kainų lygio kilimu, nes blėsta dėl atsivėrimo po pandemijos pasireiškęs poveikis, be to, ją taip pat mažina toliau persiduodantis pinigų politikos griežtinimo poveikis. Sparčiau mažėti infliacijai neleis nors ir silpnėjantis, bet vis dar didelis infliaciją didinantis darbo sąnaudų spaudimas.
7 pav.
Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, euro zonoje
(metiniai pokyčiai, %)
Pastabos: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. Greta pagrindinių prognozuojamų verčių pažymėti (pagal struktūrą simetriniai) intervalai parodo neapibrėžtumo laipsnį. Šie intervalai nustatyti remiantis ankstesnių prognozių paklaidomis, įtraukus korekcijas dėl išskirčių. Intervalai (nuo tamsiausio iki šviesiausio) atitinka 30 %, 60 % ir 90 % tikimybę, kad infliacijos pagal SVKI, neįskaitant maisto produktų ir energijos, rezultatai pateks į atitinkamus intervalus. Plačiau žr. 2023 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominių prognozių euro zonai intarpą „Prognozių neapibrėžtumo paaiškinimas“.
Palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėmis, bendrosios infliacijos pagal SVKI 2024 ir 2025 m. prognozė padidinta 0,2 procentinio punkto, daugiausia atsižvelgiant į energijos infliacijos pagal SVKI ir infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, korekciją į viršų, o 2026 m. prognozė nekoreguota (8 pav.). 2024 m. energijos infliacijos pagal SVKI prognozė padidinta daugiausia dėl didesnių energijos žaliavų kainų ir, mažesniu mastu, dėl mokesčių ir tinklų bei paskirstymo mokesčių pokyčių. Infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozė padidinta atsižvelgiant į pastarųjų mėnesių duomenų netikėtumus, ypač į aukštesnius paslaugų infliacijos pagal SVKI rodiklius. Šias korekcijas į viršų iš dalies kompensuoja maisto produktų infliacijos pagal SVKI korekcijos į apačią, atliktos daugiausia dėl žemesnių, negu buvo numatyta, naujausių rezultatų. 2025 m. maisto produktų kainų lygio kilimo prognozė buvo padidinta, atsižvelgiant į didesnį, negu buvo anksčiau numatyta, energijos ir darbo sąnaudų infliacinį spaudimą. Dėl didesnių vienetinių darbo sąnaudų poveikio padidinta ir vėlesnio prognozių laikotarpio infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozė. 2026 m. bendroji infliacija nekoreguota, nes nedidelę infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, korekciją į viršų atsveria nedidelė maisto produktų ir energijos kainų lygio kilimo korekcija į apačią.
8 pav.
Infliacijos prognozės korekcijos, palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėmis
(poveikis procentiniais punktais)
Numatoma, kad nominaliojo darbo užmokesčio augimas po truputį lėtės, tačiau ir toliau bus didelis, todėl realusis darbo užmokestis vėl pasieks iki infliacijos šuolio buvusį lygį (9 pav.). 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį atlygio vienam samdomajam darbuotojui metinis augimo tempas sudarė 4,7 %. Numatoma, kad 2024 m. jis vidutiniškai bus 4,8 %, tačiau per metus šiek tiek svyruos. Vėlesniu prognozių laikotarpiu jis turėtų toliau lėtėti, tačiau dėl vis dar didelės įtampos darbo rinkose, infliacijos kompensavimo ir minimaliojo darbo užmokesčio didinimo tebebus didesnis už istorinį lygį. Tiek derybomis suderinto darbo užmokesčio, tiek darbo užmokesčio atotrūkio poveikis atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimui turėtų būti didesnis negu prieš pandemiją. Numatoma, kad 2024 m. derybomis suderinto darbo užmokesčio augimas šiek tiek paspartės, o vėliau po truputį lėtės, o įtampa darbo rinkose lems pastovesnį darbo užmokesčio atotrūkio poveikį. 2026 m. atlygis vienam samdomajam darbuotojui didės 3,2 %, t. y. šiek tiek viršys prognozuojamo našumo augimo ir infliacijos pagal SVKI sumą. Palyginti su kovo mėn. prognozėmis, 2024 ir 2026 m. atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo tempo prognozė šiek tiek padidinta. Ši korekcija į viršų atlikta atsižvelgiant į gaunamų duomenų poveikį, šiek tiek geresnę ciklinę padėtį ir didesnį darbo užmokesčio atotrūkį, taip pat atsižvelgiant į didesnę įtampą darbo rinkoje, ypač prognozių laikotarpio pabaigoje. Realusis darbo užmokestis į 2022 m. pradžioje buvusį lygį turėtų sugrįžti 2024 m. trečiąjį ketvirtį, vienu ketvirčiu anksčiau, negu buvo numatyta 2024 m. kovo mėn. prognozėse.
9 pav.
Atlygis vienam samdomajam darbuotojui
(metiniai pokyčiai, %)
Pastaba: vertikalia linija pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia. istoriniai duomenys gali skirtis nuo pateiktų naujausiose Eurostato publikacijose.
Numatoma, kad vienetinės darbo sąnaudos augs pastebimai lėčiau. Vienetinių darbo sąnaudų augimas aukščiausią tašką greičiausiai pasiekė 2023 m., kai vidutinis augimas buvo 6,1 %, o 2026 m. augimas turėtų labai sulėtėti – sumažėti iki 2,1 %. Nors jį palankiai veikia prognozuojamas našumo augimas ir darbo užmokesčio augimo lėtėjimas, jis vis dar gerokai viršys iki pandemijos buvusį vidutinį 1,5 % tempą. Vienetinių darbo sąnaudų augimo prognozė, ypač dėl 2025 ir 2026 m., buvo padidinta, palyginti su kovo mėn. ekspertų prognozėmis. Tam įtakos turėjo atlygio vienam samdomajam darbuotojui prognozės korekcija į viršų ir našumo augimo korekcija į apačią.
Prognozuojama, kad vidaus kainų spaudimas, matuojamas pagal BVP defliatoriaus augimą, toliau mažės, o pelno augimas iš pradžių švelnins aukštų darbo sąnaudų spaudimą, bet vėliau atsigaus (10 pav.). Prognozuojama, kad 2024 m. BVP defliatoriaus metinis augimo tempas toliau sparčiai lėtės ir 2024 m. bus vidutiniškai 3,3 %, o po to mažės nuosaikiau ir 2026 m. sudarys vidutiniškai 2,0 %. Vienetinio pelno augimas aukščiausią tašką pasiekė 2023 m. pradžioje ir nuo tada lėtėjo, o 2023 m. ketvirtojo ketvirčio rezultatai buvo mažesni už kovo mėn. prognozėse aprašytus lūkesčius. Visus 2024 m. vienetinio pelno augimas turėtų išlikti gerokai mažesnis už vienetinių darbo sąnaudų augimą, o tai rodo, kad pelno maržomis švelninamas palyginti spartus darbo sąnaudų augimas. Vienetinių darbo sąnaudų augimui lėtėjant, nuo 2025 m. vienetinis pelnas turėtų augti kiek sparčiau. Jį skatins ir ekonomikos atsigavimas bei stiprėjantis našumo augimas. 2024 m. BVP defliatoriaus augimo prognozė padidinta, palyginti su kovo mėn. prognozėmis, atsižvelgiant į didesnius, negu tikėtasi, 2024 m. pirmojo ketvirčio rezultatus, kuriuos greičiausiai lėmė gerokai didesnis vienetinio pelno augimas. 2025 ir 2026 m. prognozė taip pat šiek tiek padidinta, atsižvelgiant į spartesnį vienetinių darbo sąnaudų augimą, bet 2026 m. šį padidinimą iš dalies atsvers vienetinio pelno prognozės korekcija į apačią.
Numatoma, kad po 2024 m. neigiamo metinio augimo vėlesniais prognozių laikotarpio metais importo kainų infliacija svyruos apie 2 %. 2024 m. importo defliatoriaus augimas turėtų paspartėti nuo 2023 m. fiksuoto –2,9 % iki –0,2 % lygio, 2025 m. – iki 2,0 %, o 2026 m. turėtų būti 1,9 % ir iš esmės atitikti prognozuojamą eksporto konkurentų kainų ir energijos kainų raidą (žr. 1 skirsnį ir 2 intarpą).
10 pav.
Vidaus kainų spaudimas
a) BVP defliatorius ir jo sudedamosios dalys | b) BVP defliatorius ir jo sudedamosios dalys – korekcijos, palyginti su 2024 m. kovo mėn. prognozėmis |
|---|---|
(metiniai pokyčiai, %; poveikis procentiniais punktais) | (poveikis procentiniais punktais) |
 |  |
Pastabos: vertikaliomis linijomis pažymėta šių prognozių laikotarpio pradžia.
5 Jautrumo ir scenarijų analizė
Alternatyvūs energijos kainų raidos scenarijai
Būsima energijos žaliavų kainų raida yra labai neapibrėžta, o alternatyvūs naftos ir dujų žaliavų kainų raidos scenarijai reikšmingai paveiktų ekonomikos perspektyvą, ypač infliaciją. Ekspertų prognozės grindžiamos 1 intarpe išdėstytomis techninėmis prielaidomis, o šioje jautrumo analizėje nagrinėjami alternatyvūs mažėjimo ir didėjimo scenarijai, parengti pagal neutralių pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos ir dujų kainų neutralių skirstinių 25-ąjį ir 75-ąjį procentilius[8]. Tiek naftos, tiek dujų kainų pasiskirstymas rodo, kad esama didesnės rizikos, palyginti su 2024 m. birželio mėn. prognozėse pateiktomis techninėmis prielaidomis (11 pav.). Taip pat atsižvelgiama į prielaidas tiek dėl naftos, tiek dėl dujų palyginamųjų kainų. Kiekvienu atveju apskaičiuojamas sintetinis energijos kainų indeksas (naftos ir dujų kainų raidos scenarijų svertinis vidurkis), o alternatyvių scenarijų poveikis vertinamas pagal įvairius ECB ir Eurosistemos makroekonominius modelius, naudojamus prognozėms rengti. Vidutinis poveikis realiojo BVP augimui ir infliacijai pagal SVKI, apskaičiuotas taikant šiuos modelius, parodytas 6 lentelėje.
11 pav.
Alternatyvios prielaidos dėl energijos kainų raidos
a) Prielaida dėl naftos kainos
(JAV dol. už barelį)
b) Prielaida dėl dujų kainos
(EUR / Mwh)
Šaltiniai: „Morningstar“ ir ECB skaičiavimai.
Pastaba: pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuojami naftos ir dujų kainų skirstiniai išvesti iš 2024 m. gegužės 15 d. kotiruotų pasirinkimo sandorių, turinčių fiksuotą ketvirčio pabaigos datą, rinkos kainų „ICE Brent“ žalios naftos ir Nyderlandų TTF gamtinių dujų ateities sandorių platformoje.
6 lentelė
Alternatyvios energijos kainų raidos poveikis
1 scenarijus: 25-asis procentilis | 2 scenarijus: 75-asis procentilis | 3 scenarijus: palyginamosios kainos | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2024 | 2025 | 2026 | 2024 | 2025 | 2026 | 2024 | 2025 | 2026 | |
(nuokrypis nuo pagrindinio scenarijaus, %) | |||||||||
Naftos kainos | –2,9 | –10,9 | –15,8 | 10,3 | 19,5 | 23,9 | 1,3 | 7,7 | 12,8 |
Dujų kainos | –12,7 | –20,6 | –19,1 | 16,3 | 27,8 | 33,4 | –4,9 | –15,1 | 0,4 |
Sintetinis energijos kainų indeksas | –10,6 | –16,0 | –16,0 | 13,9 | 22,9 | 24,3 | –0,6 | –0,4 | 8,7 |
(nuokrypiai nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempų, procentiniais punktais) | |||||||||
Realiojo BVP augimas | –0,1 | 0,1 | 0,0 | 0,0 | –0,2 | –0,1 | 0,0 | 0,0 | 0,0 |
Infliacija pagal SVKI | –0,2 | –0,4 | –0,2 | 0,4 | 0,7 | 0,4 | 0,0 | 0,0 | 0,2 |
Pastabos: šioje jautrumo analizėje naudojamas sintetinis energijos kainų indeksas, apimantis naftos ir dujų ateities sandorių kainas. 25-asis ir 75-asis procentiliai – neutralūs pagal pasirinkimo sandorius apskaičiuotų naftos kainų, fiksuotų 2024 m. gegužės 15 d., skirstiniai. Palyginamosios naftos ir dujų kainos – tą pačią dieną galiojusios atitinkamos kainos. Nurodomas makroekonominis poveikis yra ECB ir Eurosistemos ekspertų parengtų įvairių makroekonominių modelių vidurkis.
2 intarpas
Ar Kinijos eksportas galėtų sukelti dezinfliaciją?
Šiame intarpe nagrinėjami alternatyvūs Kinijos ekonominės politikos, skirtos skatinti vidaus augimą, scenarijai ir tai, ar dėl jų galiausiai gali padidėti eksporto į euro zoną ir JAV dezinfliacija. 2024 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozėse numatoma, kad Kinijos ekonomikos augimą prognozių laikotarpiu slopins sunkumų patiriantis nekilnojamojo turto sektorius ir kad augimas po truputį lėtės. Tačiau apdirbamosios gamybos sektoriaus veikla plečiasi dėl taikomų ją palaikančių politikos priemonių, nes kreditų srautas nenutrūko, nepaisant aukšto atsargų lygio ir mažėjančio pajėgumų panaudojimo. Be to, Kinijai tenkanti eksporto rinkos dalis (pagal apimtį) vis dar viršijo iki pandemijos buvusį lygį (A pav.). Iš pradžių ją palaikė pandemijos paskatintas pasaulinio vartojimo poslinkis nuo paslaugų prie prekių, juolab kad Kinija apskritai yra pasaulinė prekybos prekėmis lyderė, o per pandemiją ypač pirmavo prekybos paklausą turėjusiais produktais srityje. Tačiau, nors šis pandemijos sukeltas pasauliniu mastu pasireiškęs poveikis išnyko, Kinijai tenkanti rinkos dalis nuo 2023 m. pradžios padidėjo maždaug 18 %, o jos eksporto kainos toliau mažėjo. Todėl Kinija atitrūko tiek nuo JAV ekonomikos, kurios rinkos dalis grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį, tiek nuo euro zonos, kuri susigrąžino dar ne visą nuo 2020 m. prarastą rinkos dalį.
A pav.
Eksporto rinkos dalys
(masto indeksai; 2010 m. sausio mėn. = 100)
Šaltiniai: „CPB World Trade Monitor“, Eurostatas (naudojant „Haver Analytics“) ir ECB ekspertų skaičiavimai.
Pastabos: pateikti rodikliai – tai pasaulinių prekių eksporto rinkos dalys pagal apimtį. Visos eilutės pakoreguotos dėl sezoniškumo, naudojantis „Haver Analytics“. Paskutiniai stebėjimo duomenys – 2024 m. vasario mėn.
Euro zonos prekybos ryšiai su Kinija yra stipresni už JAV ryšius. Kalbant apie importą, JAV, anksčiau labiau priklausiusios nuo Kinijos negu euro zona, sumažino prekių iš Kinijos importą nuo 2,8 % BVP (apie 2010–2015 m.) iki 2,3 % BVP (2019–2020 m.). Tačiau Kinijos prekių importo į euro zoną raida buvo priešinga ir pastaruoju metu šis importas sudarė 3,5 % BVP. Kalbant apie eksportą, pažymėtina, kad euro zona tebėra labiau priklausoma nuo eksporto į Kiniją negu JAV: euro zonos eksportas į Kiniją sudarė 2,5 % euro zonos BVP (JAV eksportas – 1,1 % JAV BVP).
2024 m. birželio mėn. prognozėse nagrinėjami trys pagrindiniai Kinijos augimo scenarijai: i) spartesnio augimo scenarijus, pagal kurį Kinijos augimas dėl apdirbamosios gamybos sektoriaus rėmimo kreditais būtų didesnis, todėl, pingant eksportui, būtų skatinama vidaus ir užsienio paklausa; ii) lėtesnio augimo scenarijus, pagal kurį mažesnę Kinijos vidaus paklausą (dėl staigesnio gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus nuosmukio) iš dalies atsvertų subsidijomis remiamas didelis eksportas; ir iii) nepalankusis scenarijus, panašus į lėtesnio augimo scenarijų, tik pagal jį daroma prielaida, kad visos ekonomikos, išskyrus euro zoną, reaguodamos į Kinijos vykdomą eksporto subsidijavimą, nustatytų prekybos kliūtis Kinijai. Pagal šį scenarijų euro zona būtų vienintelė didelė rinka, atvira Kinijos eksportui. Šie scenarijai modeliuojami naudojant „ECB-Global“ modelį.
Pagal šiuos scenarijus Kinijos poveikis euro zonos ir JAV infliacijai pasireikštų keliais kanalais. Pagal visus nagrinėjamus scenarijus mažėjančios Kinijos eksporto kainos per galutinį ir tarpinį importą daro tiesioginį importo į euro zoną ir JAV kainas mažinantį poveikį. Veikiant konkurencingumo veiksniams, dėl jų taip pat mažėja euro zonos ir užsienio paklausa, nes abiejų ekonomikų prekybos partneriai savo importo paklausą nukreipia į Kiniją. Taip pat pažymėtina, kad keičiasi ir vidaus išlaidų kryptis, nes vietos vartotojai vietoj kitų prekių renkasi pigesnes iš Kinijos importuojamas prekes. Tai dar labiau mažina vidaus įmonių prekių paklausą, dėl mažesnės darbo jėgos paklausos ir darbo užmokesčio pasireiškia spaudimas mažinti gamintojų kainas, taigi ir spaudimas infliacijai. Galiausiai poveikis persiduoda ir paslaugų kainoms. Kinijos prekių paklausos pokyčiai taip pat paveiktų pasaulinę paklausą bei žaliavų kainas, o šis poveikis persiduotų euro zonos infliacijai.
Pagal spartesnio augimo scenarijų poveikis BVP ir infliacijai yra teigiamas, bet gana nedidelis tiek euro zonoje, tiek JAV (B pav.). Kalbant apie poveikį BVP, neigiamą mažesnių Kinijos eksporto kainų poveikį konkurencingumui, dėl kurio euro zonoje ir JAV mažėtų tiek vidaus gamyba, tiek užsienio paklausa, atsvertų padidėjusi paklausa Kinijoje. Mažesnių ne energijos importo kainų poveikį panašiai kompensuotų didesnės naftos kainos ir didesnė paklausa (abiem atvejais dėl didesnės Kinijos paklausos), o JAV ir euro zonos infliacija dėl šio poveikio didėtų, bet nedaug.
B pav.
Poveikis euro zonos ir JAV BVP ir infliacijai
a) Realusis BVP | b) Vartotojų kainos |
|---|---|
(nuokrypiai procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempų) | (nuokrypiai procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempų) |
 |  |
Šaltinis: ECB ekspertų skaičiavimai taikant „ECB-Global“ modelį.
Pastabos: scenarijai modeliuojami taikant „ECB-Global“ modelį ir prielaidą dėl egzogeninės euro zonos bei JAV pinigų politikos.
Pagal lėtesnio augimo scenarijų Kinija iš tiesų galėtų sukelti dezinfliaciją (C pav.). Pagal šį scenarijų infliaciją slopinantį eksporto subsidijų poveikį sustiprintų Kinijos ekonomikai patiriant nuosmukį sumažėjęs pasaulinis aktyvumas ir užsienio paklausa JAV ir euro zonoje. JAV užsienio paklausa mažėtų labiau, nes, dėl pasaulinio nuosmukio pasireiškus saugumo paieškos poveikiui, JAV doleris pagal šį scenarijų brangsta. Ne naftos importo kainų infliacija JAV sumažėtų iki 70 bazinių punktų, euro zonoje – šiek tiek mažiau (nes importo kainos JAV doleriais sumažėtų mažiau negu kainos eurais). Suminis mažesnės paklausos ir mažesnių Kinijos eksporto kainų poveikis darytų realųjį BVP ir infliaciją mažinantį poveikį tiek euro zonoje, tiek JAV. Atitinkamai vertinama, kad poveikis augimui euro zonoje 2025 m. sudarytų 0,17 procentinio punkto, t. y. būtų tik šiek didesnis už įvertintą 0,13 procentinio punkto poveikį JAV. Kadangi euro zonos ekonomikai tenka gerokai didesnė eksporto į Kiniją dalis negu JAV, euro zona pajustų daug didesnį BVP augimą stabdantį poveikį negu JAV. Tačiau JAV gamybos apimties augimą papildomai slopintų pagal šį scenarijų numatomas JAV dolerio kurso didėjimas. Pagal prielaidą, kad pinigų politika yra egzogeninė, vartotojų kainų infliacija 2025 m. abiejose ekonomikose būtų maždaug 20 bazinių punktų mažesnė. Poveikis euro zonai būtų šiek tiek didesnis, jei euras nenuvertėtų.
Pagal nepalankųjį scenarijų neigiamas poveikis euro zonai būtų didžiausias, o infliacija kristų beveik 40 bazinių punktų. Pagal šį scenarijų poveikis būtų ypač skaudus, nes pigesnis Kinijos eksportas paveiktų tik euro zoną, išstumdamas jos vidaus gamybą. JAV taip pat pajustų neigiamą poveikį dėl prekybos srautų nukreipimo į euro zoną, nes pastaroji galėtų naudotis pigesnėmis iš Kinijos importuojamomis žaliavomis. Tas pats poveikis padėtų sušvelninti neigiamą pigaus Kinijos eksporto poveikį euro zonos BVP. Pagal šį scenarijų vartotojų kainų infliacija euro zonoje sumažėtų beveik 40 bazinių punktų.
Poveikis infliacijai persiduoda daugiausia per prekybos kanalą, tačiau reikšmingas vaidmuo tenka ir naftos kainoms. Poveikį euro zonos infliacijai išskaidžius pagal jo persidavimo kanalus, matyti, kad pagal lėtesnio augimo scenarijų ir nepalankųjį scenarijų labai svarbus vaidmuo tenka prekybos ryšiams, o finansinių ryšių svarba yra mažesnė. Pagal spartesnio augimo scenarijų naftos kaina, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, padidėtų 2,5 %, o pagal kitus du scenarijus – panašiu dydžiu sumažėtų. Apskritai naftos kainos pokyčiai prisidėtų prie infliacijos poveikio euro zonai reikšmingais 10 bazinių punktų.
C pav.
Poveikio euro zonos bendrajai vartotojų kainų infliacijai išskaidymas
(nuokrypiai procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempų)
Šaltinis: ECB ekspertų skaičiavimai taikant „ECB-Global“ modelį.
Pastabos: poveikis išskaidomas taikant „ECB-Global“ modelį, deaktyvavus atitinkamą poveikio persidavimo kanalą. Likutinis poveikis atitinka kanalų vienas kitam daromą papildantį poveikį.
3 intarpas
Alternatyvūs euro zonos našumo raidos scenarijai ir jų poveikis ekonomikai
2023 m. užimtumas buvo didelis, o jį palaikė keletas ciklinių veiksnių. Didesnių pelno maržų, vangaus realiojo darbo užmokesčio augimo, darbo jėgos dinamikos (kurią dar skatino imigracija) ir vidutinio dirbtų valandų skaičiaus mažėjimo sąlygomis įmonės kūrė ar bent stengėsi išsaugoti darbo vietas. Šie veiksniai lėmė palyginti spartų bendro užimtumo augimą nuo 2022 m. ketvirtojo ketvirčio iki 2023 m. ketvirtojo ketvirčio. Užimtumas augo sparčiau, negu apskaičiuota pagal realiojo BVP augimą taikant Okuno dėsniu grindžiamą modelį. Darbo našumas, savo ruožtu, 2023 m. sumažėjo. 2024 m. birželio mėn. prognozėse nuo 2024 m. pirmojo ketvirčio numatomas mažesnis užimtumo augimas, negu apskaičiuota pagal Okuno dėsnį[9]. Prognozėse daroma prielaida, kad pamažu grįžtama prie ilgalaikių ryšių, o tai reiškia, kad BVP augimui atsigavus, atsigaus ir našumas. Nepaisant šio pagerėjimo, pagal pagrindinį scenarijų vis tiek numatoma, kad našumas augs lėčiau, negu būtų galima tikėtis pagal vidutinį BVP augimą per pastaruosius du dešimtmečius. Taigi, nors pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida dėl ciklinio našumo augimo atsigavimo, našumo augimą taip pat galėtų lėtinti ilgalaikiškesni našumo augimą lėtinantys veiksniai, pavyzdžiui, histerezės poveikis arba skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos vėlavimas. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad našumas gali atsigauti ir sparčiau, nei dabar numatoma, nes jį gali skatinti, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas (DI).
Atsižvelgiant į tai ir siekiant įvertinti alternatyvius darbo našumo raidos scenarijus bei juos palyginti su pagrindiniu scenarijumi, analizuoti du scenarijai:
- Pirmas scenarijus atitinka optimistiškesnę našumo dinamiką, negu numatyta pagrindiniame scenarijuje. Pagal jį numatoma, kad ankstesni užimtumą palaikę cikliniai veiksniai išnyks sparčiau, pavyzdžiui, išblės pastangos išsaugoti darbo jėgą arba sumažės įmonėms taikytos paskatos samdyti darbuotojus. Tai reiškia, kad prognozių laikotarpiu užimtumas augs lėčiau, todėl darbo našumas viršys dabartines ekspertų pagrindinio scenarijaus prognozes. Pagal šį scenarijų daroma prielaida, kad užimtumo augimas bus vangus, palyginti su realiojo BVP augimu, taip atsverdamas sparčią užimtumo dinamiką, stebėtą nuo atsigavimo po pandemijos laikotarpio pradžios. Pagal šį scenarijų užimtumas prognozių laikotarpiu bendrai būtų 0,5 procentinio punkto mažesnis, o potencialus našumas nesikeistų, palyginti su pagrindiniu scenarijumi.
- Pagal antrą scenarijų numatomos pesimistiškesnės perspektyvos ir daroma prielaida, kad esama tam tikrų struktūrinių veiksnių, neigiamai veikiančių kapitalą ir bendrą gamybos veiksnių (BGV) našumą. Pagal šį pesimistiškesnį scenarijų numatoma, kad dėl histerezės poveikio, pasireiškiančio dėl ankstesniais laikotarpiais buvusios mažos paklausos, mažėja poreikis didinti gamybos pajėgumus, todėl mažiau didėja kapitalo atsargos. Tam įtakos gali turėti ir didelės energijos kainos ar geopolitinė įtampa ir dėl to tiekimo grandinėje kylančios problemos. Pagal šį scenarijų gali būti, kad įmonės savo pajėgumus koreguotų ir savo kapitalo atsargas didintų lėčiau. BGV našumo potencialą gali paveikti ir kiti svarbūs struktūriniai veiksniai. Pavyzdžiui, skaitmeninių technologijų teikiama nauda našumui gali pasireikšti vėliau arba aplinkos politika vidutiniu laikotarpiu gali daryti didesnį neigiamą poveikį, negu numatyta ekspertų pagrindinio scenarijaus prognozėse. Pagal šį scenarijų daroma prielaida, kad 2024–2026 m. gamybos apimties augimo potencialas kiekvienais metais bus 0,4 procentinio punkto mažesnis negu pagal pagrindinį scenarijų. Iš to seka, kad gamybos apimties potencialas 2026 m. bus 1,2 % mažesnis negu pagal pagrindinį scenarijų, o tai reiškia, kad kapitalo atsargos bus mažesnės, BGV našumo potencialas bus irgi mažesnis, o darbo jėgos potencialas nesikeis. Todėl 2026 m. našumo potencialas taip pat būtų 1,2 % mažesnis.
A lentelė
Pagrindiniai scenarijų ypatumai
(nuokrypis procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempų)
2024 | 2025 | 2026 | suma | |
|---|---|---|---|---|
1 scenarijus: mažesnis užimtumas | 0,0 | –0,2 | –0,3 | –0,5 |
2 scenarijus: mažesnis gamybos apimties potencialas | –0,4 | –0,4 | –0,4 | –1,2 |
Siekiant įvertinti įvairų galimą makroekonominį poveikį, scenarijai vertinami taikant ECB-BASE modelį ir „New Are-Wide Model“ (NAWM) II modelį (B lentelė). Pirmas scenarijus aiškinamas taikant ECB-BASE modelį. Alternatyvi užimtumo raida į modelį įtraukiama kaip neigiamas darbo jėgos paklausos sukrėtimas, kurį taip pat galima vertinti kaip pastangų išsaugoti darbo jėgą mažėjimą. Dėl labiau pesimistinės užimtumo perspektyvos pagal pirmą scenarijų realusis BVP iki laikotarpio pabaigos dėl mažesnių pajamų ir našumo iš viso būtų mažesnis 0,2 % negu pagal pagrindinį scenarijų, o infliacijai pagal SVKI tebūtų padarytas nežymus poveikis. Antras scenarijus į ECB-BASE modelio našumo funkciją pirmiausia įtraukiamas per papildomą neigiamą darbo našumo sukrėtimą, sumažinant darbo jėgos gamybos veiksnio sukuriamos gamybos apimties potencialą. Pagal šį scenarijų gamybos apimties atotrūkis 2024–2025 m. yra mažiau neigiamas negu pagal pagrindinį scenarijų. 2026 m. jis net tampa teigiamas, todėl, gamybai prisitaikant prie sumažėjusių pajėgumų, pasireiškia kainas didinantis spaudimas. Pagal šį modelį (2a scenarijus) infliacija pagal SVKI 2025 m. (2026 m.) yra 0,1 procentinio punkto (0,2 procentinio punkto) didesnė negu pagal pagrindinį scenarijų, o realiojo BVP augimas 2025 m. (2026 m.) yra 0,2 procentinio punkto (0,3 procentinio punkto) mažesnis. Siekiant patikrinti rezultatų patikimumą, antras scenarijus taip pat analizuojamas naudojant NAWM II modelį, taikant pereinamojo laikotarpio technologinį (BGV našumo) sukrėtimą (2b scenarijus). Pagal šį scenarijų tarpininkai savo sprendimuose atsižvelgia į mažesnį BGV našumą, dėl to poveikis BVP yra didesnis negu pagal 2a scenarijų, pagal kurį naudojamas ECB-BASE modelis. Infliacijos rezultatai yra panašūs į 2a scenarijaus rezultatus, atsižvelgiant į tai, kad pagal NAWM II kainos nėra lanksčios, o reakcija į infliaciją – vangi (B lentelė). Tiek pagal 2a scenarijų, tiek pagal 2b scenarijų užimtumas yra panašus kaip pagal pagrindinį scenarijų[10].
Apskritai šiuose dviejuose scenarijuose pavaizduotos galimos rizikos pagrindinio scenarijaus prognozėms. Nė vieno scenarijaus pasitvirtinimo tikimybė nėra įvertinta, tačiau šių abiejų gana skirtingų rezultatų struktūra padeda pabrėžti įvairios darbo našumo raidos makroekonomines pasekmes[11].
B lentelė
Poveikis makroekonominiams kintamiesiems
(nuokrypiai procentiniais punktais nuo pagrindinio scenarijaus augimo tempų)
| Realiojo BVP augimas | Infliacija pagal SVKI | Ex post apskaičiuojamas darbo našumas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2024 | 2025 | 2026 | suma | 2024 | 2025 | 2026 | suma | 2024 | 2025 | 2026 | suma | |
1 scenarijus: darbo paklausos sukrėtimas pagal ECB-BASE modelį | 0,0 | –0,1 | –0,1 | –0,2 | 0,00 | 0,00 | –0,01 | –0,02 | 0,0 | 0,2 | 0,1 | 0,3 |
2a scenarijus: našumo sukrėtimas pagal ECB-BASE modelį | 0,0 | –0,2 | –0,3 | –0,5 | 0,01 | 0,08 | 0,17 | 0,25 | –0,1 | –0,2 | –0,3 | –0,6 |
2b scenarijus: pereinamojo laikotarpio technologinis sukrėtimas pagal NAWM II modelį | –0,1 | –0,3 | –0,4 | –0,9 | 0,03 | 0,11 | 0,16 | 0,30 | –0,2 | –0,4 | –0,5 | –1,1 |
Pastabos: atliekant modeliavimą pagal ECB-BASE modelį, paliktos pagrindinio scenarijaus fiskalinės ir pinigų politikos, valiutos kurso ir finansinių maržų vertės. Pagal 1 scenarijų modeliavimas atliekamas remiantis užimtumo raida; pagal 2a scenarijų modeliavimas atliekamas remiantis gamybos apimties potencialo raida, leidžiant našumo funkcijoje koreguoti (darbo) našumą. Palyginti su pagrindiniu scenarijumi, gamybos apimties potencialo poslinkis didina sąstingio rodiklį ir per Filipso kreivės ryšius kilsteli kainas. Mažesnis gamybos apimties potencialas taip pat reiškia neigiamą realiojo darbo užmokesčio tikslo korekciją, todėl sumažėja realusis (ir nominalusis) darbo užmokestis. Darbo užmokesčio korekcija, savo ruožtu, lemia didesnį endogeninį ex post užimtumą. Dėl mažesnio gamybos apimties potencialo su tam tikru vėlavimu galiausiai sumažės gamyba ir išlaidos. 2b scenarijus buvo modeliuojamas naudojant NAWM II modelį, pritaikius nenumatytą pereinamojo laikotarpio technologinį sukrėtimą, kuris reiškia trumpalaikių palūkanų padidėjimą. Esant mažesniam pereinamojo laikotarpio technologiniam sukrėtimui, didėja ribinės sąnaudos, o dėl to kyla vidaus kainos. Vidaus paklausai tik vangiai prisitaikant prie mažėjančios pasiūlos, didėja tiek užimtumas, tiek nominalusis darbo užmokestis. Tuo pačiu metu didesnių palūkanų normų sukeltas brangimas mažina importo kainas, todėl vartotojų kainos didėja mažiau negu vidaus kainos. Ex post įvertintas darbo našumas apskaičiuojamas realųjį BVP pagal scenarijų padalijus iš užimtumo pagal scenarijų, t. y. atlikus endogenines korekcijas taikant modelius.
4 intarpas
Palyginimas su kitų institucijų ir privačiojo sektoriaus prognozėmis
2024 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozės iš esmės atitinka viršutinę kitų prognozių intervalo dalį arba jį viršija, išskyrus 2026 m. bendrąją infliaciją. 2024 ir 2026 m. ekspertų parengta augimo prognozė šiek tiek viršija kitų institucijų prognozes ir privačiojo sektoriaus prognozuotojų apklausų rezultatus, o 2025 m. prognozė yra artima kitų žinomų prognozių vidurkiui. Dėl infliacijos pagal SVKI pažymėtina, kad 2024 m. Eurosistemos ekspertų prognozės šiek tiek viršija daugumą kitų prognozių, kai kuriais atvejais greičiausiai dėl naujesnės energijos kainų informacijos. 2025 m. prognozės, kaip ir naujausia EBPO prognozė, atitinka gana siauro intervalo viršutinę dalį. Lyginant 2026 m. prognozes, nuo 2,0 % nukrypsta tik Eurosistemos ekspertų prognozuojama infliacija – numatoma, kad ji bus 1,9 %. Kalbant apie infliaciją pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2024 ir 2025 m. Eurosistemos ekspertų prognozės šiek tiek viršija siaurą kitų prognozių rengėjų intervalą.
Lentelė
Euro zonos realiojo BVP augimo, infliacijos pagal SVKI ir infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, naujausių prognozių palyginimas
(metiniai pokyčiai, %)
| Paskelbimo data | BVP augimas | Infliacija pagal SVKI | Infliacija pagal SVKI, neįsk. energijos ir maisto produktų | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
2024 | 2025 | 2026 | 2024 | 2025 | 2026 | 2024 | 2025 | 2026 | ||
Eurosistemos ekspertų prognozės | 2024 m. birželio mėn. | 0,9 | 1,4 | 1,6 | 2,5 | 2,2 | 1,9 | 2,8 | 2,2 | 2,0 |
Consensus Economics | 2024 m. gegužės mėn. | 0,6 | 1,4 | 1,5 | 2,3 | 1,9 | 2,0 | 2,6 | 2,1 | – |
Europos Komisija | 2024 m. gegužės mėn. | 0,8 | 1,4 | – | 2,5 | 2,1 | – | 2,7 | 2,1 | – |
EBPO | 2024 m. gegužės mėn. | 0,7 | 1,5 | – | 2,3 | 2,2 | – | 2,6 | 2,1 | – |
TVF | 2024 m. balandžio mėn. | 0,8 | 1,5 | 1,4 | 2,4 | 2,1 | 2,0 | – | – | – |
Profesionaliųjų prognozuotojų apklausa | 2024 m. balandžio mėn. | 0,5 | 1,4 | 1,4 | 2,4 | 2,0 | 2,0 | 2,6 | 2,1 | 2,0 |
Šaltiniai: Consensus Economics prognozės, 2024 m. gegužės 16 d. (2026 m. duomenys – iš 2024 m. balandžio mėn. apklausos); Europos Komisijos 2024 m. pavasario ekonominė prognozė, 2024 m. gegužės 15 d.; EBPO ekonomikos perspektyvos vertinimas, 2024 m. gegužės 2 d.; TVF pasaulio ekonomikos perspektyvos vertinimas, 2024 m. balandžio 16 d.; ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausa, 2024 m. balandžio 12 d.
Pastabos: šių prognozių negalima tiesiogiai palyginti tarpusavyje ar su Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, nes jos baigtos rengti skirtingu metu. Be to, šių prognozių prielaidos dėl fiskalinių, finansinių ir išorinių kintamųjų, įskaitant naftos, dujų ir kitų žaliavų kainas, sudaromos taikant skirtingus metodus. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse pateikti dėl darbo dienų skaičiaus pakoreguoti realiojo BVP metiniai augimo tempai, o Europos Komisija ir TVF skelbia dėl darbo dienų skaičiaus per metus nekoreguotus metinius augimo tempus. Kitose prognozėse nenurodoma, ar pateikti duomenys dėl darbo dienų pakoreguoti, ar ne.
© Europos Centrinis Bankas, 2024
Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0
Interneto svetainė www.ecb.europa.eu
Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.
Dėl terminų ir santrumpų žr. ECB glosarijų (tik anglų k.).
HTML ISBN 978-92-899-6579-8, ISSN 2529-4741, doi:10.2866/434403, QB-CF-24-001-LT-Q
Galutinė duomenų techninėms prielaidoms parengti įtraukimo data – 2024 m. gegužės 15 d. Pasaulio ekonomikos prognozės baigtos rengti gegužės 16 d., o makroekonominės prognozės euro zonai – gegužės 22 d. Gegužės mėn. išankstinį infliacijos pagal SVKI euro zonoje įvertį Eurostatas paskelbė gegužės 31 d. Eurostato įvertis visiškai atitiko 2024 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozes dėl bendrosios infliacijos. Šios prognozės apima 2024–2026 m. laikotarpį. Tokio ilgo laikotarpio prognozėms būdingas labai didelis neapibrėžtumas, todėl jas vertinant būtina į tai atsižvelgti. Plačiau žr. straipsnį „The performance of the Eurosystem/ECB staff macroeconomic projections since the financial crisis“, Economic Bulletin, Issue 8, ECB, 2019. Visas ankstesnes ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes galima rasti makroekonominių prognozių duomenų bazėje ECB interneto svetainėje. Šioje duomenų bazėje įvairių kintamųjų duomenys atnaujinami kas ketvirtį.
Šiame skirsnyje minimi pasauliniai ir (arba) pasauliniu mastu agreguoti ekonominiai rodikliai neapima euro zonos.
Pirmuosius išskaidytus 2024 m. pirmojo ketvirčio realiojo BVP augimo rodiklius Eurostatas paskelbs jau baigus rengti 2024 m. birželio mėn. prognozes. Šiose prognozėse atskiri rodikliai nurodomi remiantis preliminaria kai kurių euro zonos šalių informacija ir Eurosistemos ekspertų įverčiais.
Šio poveikio įverčiai pasižymi gana dideliu neapibrėžtumu, žr. intarpą „A model-based assessment of the macroeconomic impact of the ECB’s monetary policy tightening since December 2021“, Economic Bulletin, Issue 3, ECB, 2023.
Žr. O. Arce ir D. Sondermann „Low for long?Reasons for the recent decline in productivity“, ECB tinklaraštis, 2024 m. gegužės 6 d.
Euro zonos fiskalinės politikos pozicija apibrėžiama kaip pagal ciklą pakoreguoto pirminio balanso pokytis, pajamų dalies duomenis pakoregavus dėl priemonės „Next Generation EU“ (NGEU) dotacijų (žr. pastabas dėl 4 lentelės).
Žr. „Assessing the macroeconomic effects of climate change transition policies“, Economic Bulletin, Issue 1, Section 4, ECB, 2024.
Taikytos 2024 m. gegužės 15 d. (galutinės duomenų techninėms prielaidoms parengti įtraukimo dienos) rinkos kainos.
Ryšiai pagal Okuno dėsnį vertinami taikant autoregresinio paskirstytojo vėlinio – ARDL (1,1) – modelį, 2020 m. antrajam ir trečiajam ketvirčiams naudojant fiktyvius kintamuosius, kad būtų galima ignoruoti didelius svyravimus, pasireiškusius šiais dviem pandemijos labiausiai paveiktais ketvirčiais.
Dėl vangios vidaus paklausos reakcijos į pasiūlos mažėjimą, didėja tiek užimtumas, tiek nominalusis darbo užmokestis.
Atkreipkite dėmesį, kad pagal modelius reakcija į teigiamus ir neigiamus sukrėtimus yra simetrinė, todėl reakcija į priešingą scenarijų, negu aprašyta šiame intarpe, sukeltų jame aptartiems rezultatams simetrinius rezultatus.
- 14 June 2024
- 20 June 2024