ECB praneša apie ES šalių pažangą tenkinant euro įvedimui taikomus kriterijus

• Kas dvejus metus rengiamame pranešime vertinama euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių pažanga.
• Dėl didelio ekonominio aktyvumo prieš prasidedant pandemijai dauguma šalių padarė pažangą mažindamos fiskalinį disbalansą.
• Bulgarijos ir Kroatijos įsipareigojimai politikos srityse yra svarbūs žingsniai narystės VKM II link artimiausiu metu.

Europos Centrinio Banko (ECB) 2020 m. birželio mėn. pranešime apie konvergenciją daroma išvada, kad nuo 2018 m. euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių pažanga siekiant ekonominės konvergencijos su euro zona buvo nevienoda ir kad buvo imtasi svarbių veiksmų siekiant sumažinti fiskalinį disbalansą. Šiame kas dvejus metus rengiamame pranešime vertinama šiuo metu septynių euro neįsivedusių ES šalių pažanga tenkinant euro įvedimui taikomus kriterijus.

Bulgarija ir Kroatija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų politikos srityse, kurios yra ypač svarbios sklandžiam dalyvavimui VKM II užtikrinti. Atsižvelgiant į galutinę duomenų, naudotų šiame pranešime pristatytai ekonominei analizei rengti, pateikimo datą, visą koronaviruso (COVID-19) pandemijos poveikį konvergencijos raidai bus įmanoma įvertinti tik kitame pranešime. Jis bus rengiamas 2022 m.

Kalbant apie kainų stabilumo kriterijų, pažymėtina, kad vertinamos šalys jį tenkina prasčiau, palyginti su ankstesniame pranešime apie konvergenciją aprašyta padėtimi. Bulgarijos, Lenkijos, Rumunijos, Čekijos ir Vengrijos infliacijos lygis gerokai viršijo 1,8 % pamatinę vertę, Švedijoje infliacijos lygis buvo mažesnis už pamatinę vertę, o Kroatijoje – gerokai mažesnis už pamatinę vertę. Tikimasi, kad daugumoje vertinamų šalių infliacija artimiausiais metais sumažės. 2020 m. defliacinį spaudimą turėtų sustiprinti staigiai kritusios naftos kainos.

2019 m. visose vertintose šalyse, išskyrus vieną, užfiksuotas 3 % pamatinę vertę atitinkantis valdžios sektoriaus fiskalinis balansas. 2020 m. balandžio mėn. Rumunijai pradėta taikyti perviršinio deficito procedūra. Nors Kroatijoje ir Vengrijoje skolos rodiklis viršija 60 % BVP pamatinę vertę, iki 2019 m. pabaigos jis mažėjo. Numatoma, kad dėl gerokai sulėtėjusio ekonominio aktyvumo ir fiskalinių priemonių, taikomų reaguojant į pandemiją, visose septyniose šalyse didės tiek deficito, tiek skolos rodikliai.

Nors šiuo metu nei viena iš vertinamų šalių nedalyvauja VKM II, Bulgarija ir Kroatija pateikė oficialius prašymus įtraukti jas į mechanizmą atitinkamai 2018 ir 2019 m. Abi šalys ėmėsi svarbių veiksmų – prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus politikos srityse, siekdamos artimoje ateityje prisijungti prie mechanizmo. Laikotarpiu, kuriuo nagrinėjama konvergencija, Bulgarijos levas išliko fiksuotas – 1,95583 levo už eurą, taikant valiutų valdybos modelį. Kroatijos kunomis buvo prekiaujama reguliuojant kurso svyravimą; jos kursas euro atžvilgiu svyravo nedaug. Dauguma kitų vertinamų valiutų buvo prekiaujama taikant lankstaus valiutos kurso režimą ir daugumos valiutų kurso kintamumas buvo didelis, ypač 2020 m. kovo mėn. padidėjus įtampai finansų rinkose.

Vertinant ilgalaikių palūkanų normų konvergenciją, pasakytina, kad tik vienoje iš septynių vertinamų šalių – Rumunijoje – ilgalaikės palūkanų normos buvo didesnės už 2,9 % pamatinę vertę. Mažiausios ilgalaikės palūkanų normos užfiksuotos Bulgarijoje ir Švedijoje.

Institucinės aplinkos stabilumas – dar vienas svarbus konvergencijos tvarumo veiksnys. Išskyrus Švediją, visose nagrinėjamose šalyse, ypač Bulgarijoje, Kroatijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje, institucijų ir valdymo kokybė yra palyginti silpna.

Nė vienos iš vertinamų šalių teisinė sistema dar nėra visiškai suderinta su visais euro įvedimui keliamais reikalavimais.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Eszter Miltényi-Torstensson telefonu +49 69 1344 8034.

Pastabos

• ECB pranešime apie konvergenciją kas dvejus metus arba kuriai nors šaliai paprašius vertinama euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių ekonominė ir teisinė konvergencija. Vertinama, koks yra tvarios ekonominės konvergencijos su euro zona lygis, ar nacionalinės teisės aktai yra suderinami su ES teisine sistema ir ar atitinkamų šalių nacionaliniai centriniai bankai laikosi teisės aktais nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Danijai taikoma atsisakymo dalyvauti nuostata, ji nėra vertinama, nebent pati to paprašytų.
• Paskutinė šiame pranešime panaudotų statistikos duomenų pateikimo diena buvo 2020 m. gegužės 7 d. Kainų stabilumo ir ilgalaikių palūkanų normų kriterijų ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2019 m. balandžio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. Valiutų kurso kriterijaus ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. Praeities duomenys apie fiskalines pozicijas apima laikotarpį iki 2019 m. Prognozės pagrįstos Europos Komisijos 2020 m. pavasario ekonomine prognoze ir vertinamų šalių naujausiomis konvergencijos programomis, taip pat kita konvergencijos tvarumo perspektyvos vertinimui aktualia informacija.
• Nuo 2014 m. lapkričio mėn. visos šalys, prisijungusios prie euro zonos, taip pat prisijungė prie Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) ir kitų bankų sąjungos struktūrų. Konkrečios šalies bankų sistemą išsamiai vertina ECB. Bulgarija ir Kroatija kreipėsi su prašymu pradėti glaudų priežiūrinį bendradarbiavimą su ECB ir dėl to buvo atliktas jų bankų sistemų išsamusis vertinimas. Bulgarijos atveju vertinimas baigtas 2019 m. liepos 26 d.o Kroatijos – 2020 m. birželio 5 d.