Europos Centrinio Banko 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos

Šiandien Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba patvirtino audituotas ECB 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansines ataskaitas.

2012 m. ECB uždirbo 2 164 mln. eurų grynųjų pajamų (2011 m. – 1 894 mln. eurų). Valdančioji taryba nusprendė pagal 2012 m. gruodžio 31 d. būklę pervesti 1 166 mln. eurų sumą į atidėjinius rizikoms; tai juos padidino iki šiuo metu leistinos maksimalios ribos – 7 529 mln. eurų. Atidėjiniai rizikoms yra skirti nuolat stebimoms užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms padengti. Šių atidėjinių dydis ir nuolatinio papildymo poreikis peržiūrimi kasmet.

2012 m. ECB grynasis pelnas po minėtos sumos pervedimo į atidėjinius rizikoms sudarė 998 mln. eurų (2011 m. – 728 mln. eurų). Valdančiosios tarybos sprendimu 2013 m. sausio 31 d. atliktas tarpinis pelno paskirstymas euro zonos nacionaliniams centriniams bankams (575 mln. eurų). Šiandien vykusiame posėdyje Valdančioji taryba nusprendė 2013 m. vasario 25 d. euro zonos nacionaliniams centriniams bankams paskirstyti likusią sumą (423 mln. eurų).

Didžiąją ECB nuolatinių pajamų dalį sudaro užsienio atsargų ir nuosavų lėšų portfelių investicijų pajamos, palūkanų pajamos iš visų apyvartoje esančių eurų banknotų ECB 8 % dalies ir grynosios palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, įsigytų pagal vertybinių popierių rinkų programą (VPRP) ir dvi padengtų obligacijų pirkimo programas.

2012 m. grynosios palūkanų pajamos sudarė 2 289 mln. eurų (2011 m. – 1 999 mln. eurų). Jas sudarė 633 mln. eurų (2011 m. – 856 mln. eurų) palūkanų pajamos iš visų apyvartoje esančių eurų banknotų ECB dalies ir 1 108 mln. eurų (2011 m. – 1 003 mln. eurų) grynosios palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, įsigytų pagal VPRP, iš kurių 555 mln. eurų (2011 m. – 654 mln. eurų) buvo gauta už ECB turimas Graikijos Vyriausybės obligacijas, įsigytas pagal VPRP. Grynąsias palūkanų pajamas sudarė ir 209 mln. eurų (2011 m. – 166 mln. eurų) grynosios palūkanų pajamos iš vertybinių popierių, įsigytų pagal dvi padengtų obligacijų pirkimo programas. ECB sumokėjo 307 mln. eurų (2011 m. – 434 mln. eurų) atlygį nacionaliniams centriniams bankams pagal jų pretenzijas ECB atžvilgiu dėl į ECB pervestų užsienio atsargų, o palūkanų pajamos iš užsienio atsargų sudarė 229 mln. eurų (2011 m. – 290 mln. eurų).

Realizuotosios pajamos iš finansinių operacijų sudarė 319 mln. eurų (2011 m. – 472 mln. eurų). Kitaip negu 2011 m., kai Japonijos jenos buvo parduotos ECB dalyvaujant bendroje tarptautinėje intervencijoje į užsienio valiutų rinkas, 2012 m. realizuotosios pajamos iš užsienio valiutų operacijų buvo nereikšmingos.

2012 m. nurašymai sudarė 4 mln. eurų (2011 m. – 157 mln. eurų). 2012 m. nurašymai buvo mažesni dėl ECB nuosavų lėšų portfelyje laikomų vertybinių popierių rinkos vertės bendro padidėjimo.

ECB administracines išlaidas sudaro personalo išlaikymo išlaidos ir visos kitos administracinės išlaidos. 2012 m. personalo išlaikymo išlaidos šiek tiek padidėjo – iki 219 mln. eurų (2011 m. sudarė 216 mln. eurų). Kitos administracinės išlaidos, kurias sudaro patalpų nuoma, atlygis specialistams, kitos paslaugos ir pirkimai, 2012 m. buvo 242 mln. eurų (2011 m. – 226 mln. eurų), įskaitant 13 mln. eurų ilgalaikio turto nusidėvėjimo atskaitymus. Dauguma su ECB naujų patalpų statybomis susijusių išlaidų į šį straipsnį neįtraukiamos. Jos buvo kapitalizuotos straipsnyje Nebaigta statyba, įeinančiame į Materialųjį ir nematerialųjį ilgalaikį turtą. 2012 m. straipsnis Nebaigta statyba padidėjo 191 mln. eurų – iki 530 mln. eurų.

2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos kartu su vadovybės ataskaita bus įtrauktos į ECB metų ataskaitą 2013 m. balandžio 24 d.

Pastabos redaktoriams

1. ECB apskaitos politika: vadovaudamasi Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (ECBS statutas) 26 straipsnio 4 dalimi, Valdančioji taryba nustatė Eurosistemos, įskaitant ECB, bendrą apskaitos politiką, kuri buvo paskelbta Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje ^[1]. Nors ši politika iš esmės pagrįsta tarptautinėje praktikoje pripažintais apskaitos standartais, ji sukurta ypač daug dėmesio skiriant Eurosistemos centrinių bankų specifinėms veiklos aplinkybėms. Ši politika apima apyvartinių vertybinių popierių, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino, aukso ir kito užsienio valiuta išreikšto balansinio ir nebalansinio turto ir įsipareigojimų vertinimą rinkos verte. Iki išpirkimo termino laikomi apyvartiniai vertybiniai popieriai vertinami įsigijimo verte, kuri tikslintina nuostoliu dėl vertės sumažėjimo. Joje ypač daug dėmesio skiriama atsargumo principui, turint omenyje daugumos Eurosistemos centrinių bankų dideles pozicijas užsienio valiuta. Šis atsargumo principas ypač taikomas skirtingai traktuojant nerealizuotąjį prieaugį ir nerealizuotąjį nuostolį jų pripažinimo pajamomis (išlaidomis) atžvilgiu. Be to, pagal šį principą draudžiama vieno turto nerealizuotąjį nuostolį kompensuoti kito turto nerealizuotuoju prieaugiu. Nerealizuotasis prieaugis tiesiogiai pervedamas į perkainojimo sąskaitą, o nerealizuotasis nuostolis, kuris viršija perkainojimo sąskaitos likučius, metų pabaigoje pripažįstamas išlaidomis. Visi vertės sumažėjimo nuostoliai įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą. Visi euro zonos nacionaliniai centriniai bankai privalo vadovautis šia politika pateikdami savo ataskaitas apie jų vykdomas operacijas, kurios yra Eurosistemos dalis ir kurios įtraukiamos į Eurosistemos konsoliduotas savaitines finansines ataskaitas. Be to, rengdami savo metines finansines ataskaitas, jie savanoriškai taiko tą pačią politiką kaip ir ECB.
2. Atlygis už užsienio atsargas, pervestas į ECB: po prisijungimo prie Eurosistemos kiekvienas nacionalinis centrinis bankas, pervedęs Europos Centriniam Bankui užsienio atsargas, įgyja atlygintiną pretenziją ECB, kurios vertė lygi jo pervedamai sumai. Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pretenzijos turi būti išreikštos eurais ir už jas turi būti atlyginama už kiekvieną dieną, taikant turimą naujausią ribinę palūkanų normą, kurią taiko Eurosistema pagrindinių refinansavimo operacijų aukcionų metu ir kuri pakoreguota taip, kad būtų atsižvelgta į aukso dalies nulinę grąžą.
3. ECB pajamų iš apyvartoje esančių eurų banknotų ir ECB grynųjų pajamų iš pagal vertybinių popierių rinkų programą įsigytų vertybinių popierių paskirstymas: Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pajamos euro zonos nacionaliniams centriniams bankams priskirtinos tiems finansiniams metams, per kuriuos jos susikaupė. Šias pajamas ECB paskirsto kitų metų sausio mėn. paskutinę darbo dieną, nebent Valdančioji taryba nuspręstų kitaip ^[2]. Šios pajamos paskirstomos iki galo, nebent Valdančioji taryba, remdamasi pagrįstu įvertinimu, mano, kad tų metų ECB grynasis pelnas bus mažesnis už pajamas iš apyvartoje esančių eurų banknotų ir už grynąsias pajamas iš pagal vertybinių popierių rinkų programą įsigytų vertybinių popierių ir jei iki finansinių metų pabaigos Valdančioji taryba nepriima sprendimo dalį ar visas šias pajamas pervesti į atidėjinius užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms.
4. Pelno paskirstymas / nuostolių padengimas: remiantis ECBS statuto 33 straipsniu, iki 20 % kiekvienų metų grynojo pelno gali būti pervesta į bendrąjį atsargų fondą, kuris negali būti didesnis kaip 100 % ECB kapitalo. Likęs grynasis pelnas turi būti paskirstytas euro zonos nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtoms dalims. Jeigu ECB patiria nuostolį, jį galima dengti ECB bendrojo atsargų fondo lėšomis ir prireikus, Valdančiosios tarybos sprendimu, – atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamomis proporcingai ir neviršijant pagal ECBS statuto 32 straipsnio 5 dalį euro zonos nacionaliniams centriniams bankams paskirstytų sumų.