Apžvalga

Euro zonos ekonomikos augimo perspektyvas temdo prekybos santykių įtampa ir padidėjęs pasaulinis neapibrėžtumas. Vertinama, kad 2025 m. šį poveikį apskritai iš dalies kompensuoja didesnis, negu numatyta, pirmojo ketvirčio ekonominis aktyvumas, o jį, tikėtina, iš dalies skatina eksporto paankstinimas dėl numatomo muitų tarifų padidinimo. Vidutiniu laikotarpiu ekonominį aktyvumą turėtų palaikyti neseniai paskelbtos naujos fiskalinės priemonės. Pagal pagrindinį scenarijų daroma prielaida, kad visą prognozių laikotarpį ES prekėms bus taikomi 10 % padidinti JAV muitų tarifai. Didesni muitų tarifai stabdys euro zonos eksportą, investicijas ir, kiek mažesniu mastu, vartojimą, o prie to prisidės ir padidėjęs prekybos politikos neapibrėžtumas bei pastaruoju metu pakilęs euro kursas. Valdžios sektoriaus, daugiausia Vokietijoje, numatomos naujos išlaidos infrastruktūrai ir gynybai, nuo 2026 m. – priešingai – turėtų skatinti euro zonos vidaus paklausą. Apskritai sąlygų euro zonos BVP augimui stiprėti prognozių laikotarpiu vis dar yra. Pirmiausia atsigavimą po truputį turėtų skatinti didėjantis realusis darbo užmokestis ir užimtumas, švelnesnės finansavimo sąlygos (daugiausia dėl pastarųjų pinigų politikos sprendimų) ir užsienio paklausos atsigavimas vėlesniu prognozių laikotarpiu. Numatomas metinis vidutinis realusis BVP 2025 m. turėtų augti 0,9 %, 2026 m. augimas turėtų paspartėti iki 1,1 %, 2027 m. – iki 1,3 %. Palyginti su 2025 m. kovo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, 2025 m. BVP augimo prognozė nekoreguota, nes vertinama, kad geresnių, negu tikėtasi, gaunamų duomenų poveikį didele dalimi nusveria poveikis, kylantis dėl prekybos santykių įtampos ir euro kurso stiprėjimo. Atsižvelgiant į prekybos santykių įtampą ir pakilusį kursą, 2026 m. augimo prognozė sumažinta, o 2027 m. prognozė nekoreguota^[1].

Nors bendroji infliacija, vertinama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), artimiausiu laikotarpiu tikriausiai vis dar bus mažesnė negu 2 %, vidutiniu laikotarpiu ji turėtų sugrįžti į tikslinį lygį. Prognozuojama, kad 2025 m. infliacija mažės ir 2026 m. pirmąjį ketvirtį pasieks žemiausią tašką – 1,4 %, bet 2027 m. sugrįš į 2,0 % lygį. Vertinama, kad bendrosios infliacijos mažėjimą 2025 m. iš dalies skatins neigiama energijos infliacija, pasireiškianti dėl pastaruoju metu sumažėjusių naftos ir didmeninių gamtinių dujų kainų. Energijos infliacija tikriausiai išliks neigiama iki 2027 m., kai pagal naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS2) įsigalios naujos klimato kaitos švelninimo priemonės. Maisto produktų infliacija, 2025 m. antrąjį ketvirtį laikinai padidėjusi, 2027 m. turėtų sumažėti iki kiek aukštesnio nei 2 % lygio. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, (SVKIX) turėtų mažėti, o jos mažėjimą turėtų skatinti paslaugų sudedamoji dalis, nes silpsta kai kurių paslaugų kainų vėlesnio koregavimo poveikis, mažėja darbo užmokesčio keliamas spaudimas, o per kainų grandinę persiduoda mažesnių energijos kainų poveikis. Mažėjant spaudimui kompensuoti ankstesnį realiojo darbo užmokesčio sumažėjimą, darbo užmokestis turėtų ir toliau augti vis lėčiau. Lėtėjant darbo užmokesčio augimui ir kartu atsigaunant našumui, turėtų reikšmingai sulėtėti ir vienetinių darbo sąnaudų augimas. Jeigu ES muitų tarifų politika nesikeis, išorės kainų spaudimas (jį atspindi importo kainos) turėtų ir toliau būti nedidelis, tam tikrą jį mažinantį poveikį turėtų daryti šiek tiek sustiprėjęs euro kursas ir pastaraisiais mėnesiais sumažėjusios energijos žaliavų kainos. Atsižvelgiant į prielaidas dėl mažesnių energijos žaliavų kainų ir euro kurso pakilimo, bendrosios infliacijos pagal SVKI prognozė, palyginti su 2025 m. kovo mėn. prognozėmis, 2025 ir 2026 m. sumažinta 0,3 procentinio punkto, o 2027 m. prognozė nekoreguota.

Siekiant iliustruoti su JAV muitų tarifų politika susijusią riziką ir dabartinį didelį neapibrėžtumą, gaubiantį euro zonos ekonomikos perspektyvas, parengti du scenarijai. Pagal švelnųjį scenarijų numatoma, kad JAV ir ES panaikins dvišalius muitų tarifus (t. y. taikys „nulinius“ abipusius muitų tarifus) ir kad prekybos politikos neapibrėžtumas sparčiai sumažės iki tokio lygio, koks buvo iki 2018 m. Pagal tokį scenarijų augimas 2025–2026 m. būtų 0,3–0,4 procentinio punkto spartesnis, o infliacija 2026–2027 m. būtų šiek tiek didesnė negu pagal pagrindinį scenarijų. Pagal atšiaurųjį scenarijų daroma prielaida, kad JAV muitų tarifai visose srityse toliau didės (pagal JAV pareiškimus dėl vadinamųjų „abipusių“ muitų tarifų), ES imsis simetriškų atsakomųjų veiksmų ir tvyros padidėjęs prekybos politikos neapibrėžtumas. Pagal tokį scenarijų visą prognozių laikotarpį augimo perspektyva būtų gerokai prastesnė, o infliacija – mažesnė, ypač vėlesniu prognozių laikotarpiu. Alternatyvūs scenarijai išsamiau išnagrinėti 2 intarpe.