SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2022 m. balandžio 14 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Rusijos agresija prieš Ukrainą kelia neapsakomas kančias. Ji taip pat daro poveikį ekonomikai – Europoje ir už jos ribų. Konfliktas ir su juo susijęs neapibrėžtumas labai slopina verslo ir vartotojų pasitikėjimą. Dėl prekybos sutrikimų kyla nauji įvairių medžiagų, tarpinių prekių ir žaliavų trūkumai. Intensyviai kylant energijos ir biržos prekių kainoms mažėja paklausa ir lėtėja gamyba. Tolesnė ekonomikos raida labai priklausys nuo konflikto eigos, dabartinių sankcijų poveikio ir galimų būsimų priemonių. Kartu ekonomikos atsivėrimas pasibaigus pandemijos krizės laikotarpiui ir toliau palaiko ekonominį aktyvumą. Infliacija labai padidėjo ir artimiausius mėnesius vis dar bus didelė, daugiausia dėl labai pakilusių energijos kainų. Infliacinis spaudimas sustiprėjo daugelyje sektorių.

Šiandien vykusiame posėdyje nusprendėme, kad po mūsų paskutinio posėdžio gaunami duomenys sustiprina mūsų vertinimą, kad trečiąjį ketvirtį reikėtų pabaigti vykdyti grynąjį turto pirkimą pagal mūsų turto pirkimo programą (TPP). Kalbant apie ateitį, pasakytina, kad mūsų pinigų politika priklausys nuo gaunamų duomenų ir mūsų nuolat atnaujinamo perspektyvos vertinimo. Vykdydami pinigų politiką dabartinėmis didelio neapibrėžtumo sąlygomis išlaikysime pasirinkimo galimybes, laipsniškumą ir lankstumą. Valdančioji taryba imsis visų reikalingų veiksmų, kad įgyvendintų ECB suteiktą įgaliojimą siekti kainų stabilumo ir prisidėti užtikrinant finansinį stabilumą.

Dabar pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansinę ir pinigų aplinkos padėtį.

Ekonominė veikla

2021 m. paskutinįjį ketvirtį euro zonos ekonomika augo 0,3 proc. Vertinama, kad 2022 m. pirmąjį ketvirtį augimas tebebuvo nedidelis, daugiausia dėl su pandemija susijusių apribojimų.

Sprendžiant iš keleto veiksnių, augimas ir artimiausiu metu bus lėtas. Karas jau dabar mažina verslo ir vartotojų pasitikėjimą. Viena iš priežasčių – karo nulemtas neapibrėžtumas. Smarkiai kylant energijos ir biržos prekių kainoms didėja namų ūkių pragyvenimo išlaidos, o įmonės patiria didesnes gamybos sąnaudas. Dėl karo susidarė naujos kliūtys, o su tiekimo grandinėmis susijusius sunkumus dar didina Azijos šalyse taikomos naujos pandeminės priemonės. Kai kuriems sektoriams vis sunkiau gauti tarpinių prekių ir žaliavų, dėl to trikdoma gamyba. Tačiau yra ir šiuos sunkumus atsveriančių bei dabartinį ekonomikos atsigavimą skatinančių veiksnių, kaip antai kompensuojamosios fiskalinės priemonės ir namų ūkių turima galimybė pasinaudoti per pandemiją sukauptomis santaupomis. Be to, nuo pandemijos labiausiai nukentėjusių sektorių atsivėrimas ir stipri darbo rinka, kurioje daugiau žmonių turi darbą, toliau didins pajamas ir vartojimą.

Parama fiskalinės ir pinigų politikos priemonėmis ir toliau yra būtina, ypač esant tokiai sudėtingai geopolitinei padėčiai. Be to, sėkmingas investicinių ir reformų planų įgyvendinimas pagal priemonę „Next Generation EU“ padės paspartinti energetikos ir žaliąją pertvarką. Tai turėtų padidinti ilgalaikį euro zonos ekonomikos augimą ir atsparumą.

Infliacija

Infliacija kovo mėn. padidėjo iki 7,5 proc. (vasario mėn. buvo 5,9 proc.). Prasidėjęs karas paskatino energijos kainų augimą ir dabar, palyginti su praėjusiais metais, jos yra 45 proc. didesnės. Didelės energijos kainos ir toliau yra pagrindinis aukštą infliacijos lygį lemiantis veiksnys. Remiantis rinkos duomenimis pagrįstais rodikliais galima daryti prielaidą, kad artimiausiu metu energijos kainos vis dar bus didelės, o vėliau šiek tiek sumažės. Maisto produktų kainos taip pat labai pakilo. Tai susiję su išaugusiomis transportavimo ir gamybos sąnaudomis, ypač dėl pabrangusių trąšų, o tai iš dalies susiję su Ukrainoje vykstančiu karu.

Kainų didėjimas apima jau daugiau sričių. Energijos sąnaudos didina kainas daugelyje sektorių. Spaudimą kainoms taip pat vis dar didina tiekimo sutrikimai ir nusistovinti paklausa vėl atsivėrus ekonomikai. Pastaraisiais mėnesiais grynosios infliacijos rodikliai pakilo virš 2 proc. lygio. Dėl laikinų su pandemija susijusių veiksnių ir padidėjusių energijos kainų netiesioginio poveikio nėra aišku, kiek laiko šie rodikliai bus padidėję.

Sąlygos darbo rinkoje ir toliau gerėja, o nedarbo lygis vasario mėn. pasiekė istoriškai žemą lygį – 6,8 proc. Skelbimai apie laisvas darbo vietas daugelyje sektorių vis dar rodo didelę darbo jėgos paklausą, tačiau darbo užmokesčio augimas apskritai tebėra lėtas. Laikui bėgant spartesnį darbo užmokesčio augimą turėtų paskatinti tai, kad ekonomika vėl pradeda veikti visu pajėgumu. Nors įvairūs ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai, pagrįsti finansų rinkų ir apklausų duomenimis, iš esmės yra apie 2 proc., reikia atidžiai stebėti pasirodančius pirmuosius ženklus, kad šie rodikliai ima viršyti siekiamą lygį.

Rizikos vertinimas

Rizika, kad ekonomikos augimo perspektyva bus blogesnė, nei prognozuota, dėl karo Ukrainoje gerokai padidėjo. Su pandemija susijusi rizika sumažėjo, tačiau karas gali turėti dar didesnės įtakos ekonominiams vertinimams ir dar labiau padidinti pasiūlos suvaržymus. Gali būti, kad nemažėjančios energijos kainos bei smukęs pasitikėjimas labiau, negu manyta, slopins paklausą ir mažins vartojimą bei investicijas.

Taip pat padidėjo rizika, kad infliacija bus didesnė, nei prognozuota, ypač artimiausiu laikotarpiu. Rizika vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvai susijusi su lūkesčių koregavimu rodikliams viršijus siekiamą lygį, didesniu, negu manyta, darbo užmokesčio augimu ir ilgalaikiu pasiūlos sąlygų pablogėjimu. Tačiau jei paklausa vidutiniu laikotarpiu sumažėtų, sumažėtų ir spaudimas kainoms.

Finansų ir pinigų aplinkos padėtis

Prasidėjus karui ir įvedus finansines sankcijas finansų rinkose fiksuojami reikšmingi svyravimai. Rinkos palūkanų normos padidėjo dėl kintančios pinigų politikos perspektyvos, makroekonominės aplinkos ir infliacijos dinamikos. Bankų finansavimosi sąnaudos ir toliau augo. Kartu kol kas nekilo nei didelė įtampa pinigų rinkose, nei likvidumo trūkumas euro zonos bankų sistemoje.

Nors bankų paskolų įmonėms ir namų ūkiams palūkanų normos tebėra žemos, jos jau ima atspindėti rinkos palūkanų normų didėjimą. Skolinimo namų ūkiams, ypač paskolų būstui įsigyti, lygis nekinta. Skolinimo srautas įmonėms stabilizavosi.

Naujausios bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad apskritai šių metų pirmąjį ketvirtį paskolų įmonėms ir paskolų būstui įsigyti sąlygos buvo sugriežtintos, nes skolintojus vis labiau neramina, kad vyraujant neapibrėžtumui jų klientai gali susidurti su įvairia rizika. Numatoma, kad per ateinančius mėnesius skolinimo sąlygos bus dar sugriežtintos, nes bankai į savo vertinimus įtraukia neigiamą ekonominį Rusijos agresijos prieš Ukrainą poveikį ir didesnes energijos kainas.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad karas Ukrainoje daro stiprų poveikį euro zonos ekonomikai ir labai padidino neapibrėžtumą. Karo poveikio mastas ekonomikai priklausys nuo konflikto eigos, dabartinių sankcijų veikimo ir galimų būsimų priemonių. Infliacija labai padidėjo ir artimiausius mėnesius vis dar bus didelė, daugiausia dėl labai pakilusių energijos kainų. Itin atidžiai stebime dabartinį neapibrėžtumą bei gaunamus duomenis, kad galėtume įvertinti jų galimą poveikį infliacijos perspektyvai vidutiniu laikotarpiu. Mūsų politikos kalibravimas priklausys nuo turimų duomenų ir atspindės mūsų nuolat atnaujinamą perspektyvos vertinimą. Esame pasirengę koreguoti visas pagal įgaliojimus turimas priemones ir prireikus veikti lanksčiai, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu 2 procentų lygiu.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.