Sprendimai dėl pinigų politikos

2021 m. gruodžio 16 d.

Valdančiosios tarybos vertinimu, dėl pažangos ekonomikos atsigavimo srityje ir siekiant jos vidutinio laikotarpio infliacijos tikslo, per ateinančius ketvirčius galima palaipsniui lėtinti jos vykdomo turto pirkimo tempą. Tačiau tam, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu dviejų procentų lygiu, vis dar būtina skatinamoji pinigų politika. Esant dabartiniam neapibrėžtumui, Valdančioji taryba, vykdydama pinigų politiką, turi būti pajėgi reaguoti lanksčiai ir turi turėti pasirinkimo galimybių. Viską apsvarsčiusi, Valdančioji taryba priėmė šiuos sprendimus:

Specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)

2022 m. pirmąjį ketvirtį grynuosius turto pirkimus pagal SPPP Valdančioji taryba numato vykdyti lėčiau, negu per praėjusį ketvirtį. Ji nutrauks grynuosius turto pirkimus pagal SPPP 2022 m. kovo pabaigoje.

Valdančioji taryba nusprendė pratęsti su SPPP susijusio reinvestavimo laikotarpį. Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, ji ketina reinvestuoti bent iki 2024 m. pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Pandemija parodė, kad, susidarius įtemptai padėčiai, turto pirkimo programos sąlygų ir vykdymo lankstumas padėjo pašalinti pinigų politikos perdavimui kylančias kliūtis, o Valdančiosios tarybos pastangos siekiant savo tikslo tapo veiksmingesnės. Esant įtemptai padėčiai, tiek, kiek numatyta pagal mūsų įgaliojimus, pinigų politika ir toliau bus vykdoma lanksčiai, kai tik pinigų politikos perdavimui kylančios kliūtys trukdys pasiekti kainų stabilumo tikslą. Ypač jei dėl pandemijos vėl padidėtų rinkos susiskaidymas, su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą viršijant išperkamų obligacijų sumas, kad toje jurisdikcijoje nesustotų pirkimai, nes tai sutrikdytų pinigų politikos poveikio perdavimą Graikijos ekonomikai, pastarajai vis dar atsigaunant nuo pandemijos padarinių. Tačiau, jei prireiktų atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, grynuosius turto pirkimus pagal SPPP būtų galima atnaujinti.

Turto pirkimo programa (TPP)

Atsižvelgdama į tai, kad palaipsniui mažinami turto pirkimai ir norėdama užtikrinti, kad pinigų politikos pozicija ir toliau atitiktų jos tikslą vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti infliaciją ties siekiamu lygiu, Valdančioji taryba nusprendė, kad antrąjį ketvirtį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o trečiąjį ketvirtį – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Nuo 2022 m. spalio mėn. grynuosius turto pirkimus pagal TPP Valdančioji taryba vykdys už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį pinigų politikos palūkanų normų poveikį. Valdančioji taryba juos ketina nutraukti netrukus prieš tai, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas.

Be to, Valdančioji taryba ketina ir toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką po to, kai ji pradės didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

ECB pagrindinės palūkanų normos

Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 0,00 %, 0,25 % ir –0,50 %.

Siekdama savo simetrinio dviejų procentų dydžio infliacijos tikslo ir vadovaudamasi savo pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties dviejų procentų lygiu. Dėl to gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą.

Refinansavimo operacijos

Valdančioji taryba toliau stebės bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrins, kad suėjus trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminui nebūtų trikdomas sklandus pinigų politikos perdavimas. Be to, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kaip prie jos pinigų politikos pozicijos prisideda tikslinės skolinimo operacijos. Kaip jau buvo skelbta, numatoma, kad specialios TITRO III sąlygos nustos būti taikomos kitų metų birželio mėn. Valdančioji taryba taip pat įvertins, ar tinkamai suderinta dvipakopė atlyginimo už laikomas atsargas sistema, kad, didėjant likvidumo pertekliui, neigiamų palūkanų normų politika neribotų bankų tarpininkavimo veiklos.

***

Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai ir bet kuria linkme koreguoti visas savo priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties siekiamu dviejų procentų lygiu.

ECB Pirmininkė pakomentuos, kuo remiantis priimti šie sprendimai, šiandien 14.30 val. (Vidurio Europos laiku) prasidedančioje spaudos konferencijoje.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.