- ECB TINKLARAŠTIS
Kainų stabilumo užtikrinimas
2022 m. liepos 23 d.
Palūkanų normų padidinimas – ypatingai svarbus momentas ir dar vienas žingsnis mažesnės infliacijos link.
Infliacija yra per didelė. Rusijos karas prieš Ukrainą labai padidino energijos ir žemės ūkio produkcijos kainas. Kainas kelia ir dėl pandemijos susidaręs medžiagų, įrangos ir darbuotojų trūkumas. Dėl to kyla sunkumų visos euro zonos verslui ir gyventojams, ypač gaunantiems mažas pajamas.
Dabartinę infliaciją daugiausia didina veiksniai, kurių centriniai bankai nekontroliuoja. Tačiau galime imtis veiksmų, kad užtikrintume, jog didelė infliacija netaptų nuolatine. O taip nutiktų, jei, visoje ekonomikoje kylant kainoms, žmonės imtų manyti, kad ateityje infliacija bus didesnė. Tada galėtų įsisukti vadinamoji darbo užmokesčio–kainų spiralė, dėl kurios praeityje infliacija jau ne kartą yra tapusi nekontroliuojama.
Būtent dėl to šį ketvirtadienį kartu su kolegomis ECB valdančiojoje taryboje nusprendėme padidinti euro zonos palūkanų normas 0,5 procentinio punkto ir taip užbaigti aštuonerius metus trukusį neigiamų palūkanų laikotarpį. Vieningai laikomės įsipareigojimo užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu vėl taptų mūsų siekiamo 2 proc. lygio.
Palūkanos padidintos pirmą kartą per 11 metų. Tačiau kartu tai tik dar vienas mūsų žingsnis nuosekliai stabdant specialių priemonių, kurių turėjome imtis per kelias pastarąsias krizes, taikymą. Šį darbą pradėjome praėjusį gruodį, kai pranešėme, kad stabdysime mūsų specialiąją pandeminę obligacijų pirkimo programą, padėjusią euro zonai įveikti COVID-19 sukeltos krizės ekonominius padarinius. Praėjusį mėnesį sustabdėme dar vieną obligacijų pirkimo programą, pradėtą 2015 m. – tuo metu, kai euro zonai grėsė defliacija, galinti pridaryti tiek pat žalos kaip ir didelė infliacija.
Infliacija grįš į mūsų tikslinį 2 proc. lygį
Šiais veiksmais aiškiai pasakome įmonėms, dirbantiesiems ir investuotojams, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija sumažės iki 2 proc. Ir šie veiksmai jau daro poveikį palūkanų normoms visoje euro zonoje, o tai padės kreipti ekonomiką taip, kad vėl grįžtume prie stabilių kainų.
Euras buvo ir bus stabili valiuta. Esame įsipareigoję to siekti. Tai mūsų darbas ir mes jį atliksime.
Palūkanų normas didinsime tol, kol to reikės, kad infliaciją sumažintume iki mūsų vidutinio laikotarpio tikslinio lygio. Taip pat pripažįstame, kad Europa susiduria su dideliu neapibrėžtumu, ypač dėl karo ir energijos kainų. Ekonomikai vystantis ir reaguojant į daugelį tiek viduje, tiek išorėje kylančių iššūkių, Valdančioji taryba įvertins padėtį ir nuspręs, koks, priklausomai nuo gaunamų duomenų, jos tolesnių veiksmų tempas yra tinkamas.
Politikos poveikio perdavimas turi vykti tvarkingai visoje euro zonoje
Pinigų politiką vykdome pinigų sąjungoje, vienijančioje 19 – greitai jau ir 20 – šalių. Taigi mūsų pinigų politikos poveikis perduodamas namų ūkiams ir įmonėms per 19 skirtingų finansų rinkų. Kad galėtume spręsti didelės infliacijos problemą visoje euro zonoje, turime užtikrinti, kad mūsų politikos poveikis būtų tvarkingai perduodamas visose euro zonos šalyse. Būtent todėl sukūrėme naują priemonę, vadinamą politikos poveikio perdavimo apsaugos priemone (angl. Transmission Protection Instrument (TPI)). Apsaugodama mūsų pinigų politikos bendrumą, ji padės mums užtikrinti, kad kainos vidutiniu laikotarpiu būtų stabilios.
Euras vienija 340 mln. žmonių. Euras buvo ir bus stabili valiuta. Esame įsipareigoję to siekti. Tai mūsų darbas ir mes jį atliksime.
Šis ECB tinklaraščio įrašas paskelbtas kaip nuomonė įvairiuose Europos leidiniuose ir interneto svetainėse.