European Central Bank - eurosystem
European Central Bank - eurosystem
Search
Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

DUK apie skaitmeninį eurą

Atnaujinta 2025 m. spalio 30 d.

Skaitmeninio euro paskirtis ir nauda

Įgyvendinimas ir funkcionalumas

Pažanga ir suinteresuotieji subjektai

Poveikis ir svarstomi klausimai

1 klausimas. Kodėl Europai reikalingas skaitmeninis euras?

Dabartiniame pasaulyje skaitmeniniai mokėjimai sparčiai tampa norma, grynaisiais pinigais naudojamasi vis mažiau ir vis dažniau apsiperkama internetu. Skaitmeninis euras būtų grynųjų pinigų elektroninė versija, suteikianti vartotojams prieigą prie skaitmeninių centrinio banko pinigų ir papildanti banknotus bei monetas.

Jis palengvintų žmonių gyvenimą, nes suteiktų naujų galimybių, kurių šiuo metu neturime – būtų galima naudotis visoje euro zonoje visuotinai priimama skaitmenine mokėjimo priemone ir ja atsiskaityti už pirkinius parduotuvėse, internetu arba tarpusavyje. Kaip ir grynieji pinigai, skaitmeninis euras būtų prieinama ir nemokama priemonė mokėjimams atlikti ir priimti, turinti teisėtos mokėjimo priemonės statusą.

Be to, jis užtikrintų euro zonos piniginį suverenumą, nes padidintų visos Europos mokėjimų ekosistemos veiksmingumą, skatintų inovacijas ir didintų atsparumą kibernetiniams išpuoliams bei techniniams sutrikimams.

Plačiau apie tai, kodėl mums reikalingas skaitmeninis euras.

2 klausimas. Kaip skaitmeninis euras padidintų Europos strateginį savarankiškumą?

Skaitmeninis euras būtų europinis ir visoje euro zonoje veikiantis mokėjimo sprendimas, kurį prižiūrėtų Europos institucijos ir valdytų Europos paslaugų teikėjai.

Šiuo metu skaitmeniniai mokėjimai euro zonoje tebėra fragmentiški – lyginant šalių praktiką ir naudojimo atvejus, matyti daug skirtumų. Daugiau kaip pusė euro zonos šalių neturi nacionalinių skaitmeninių mokėjimo priemonių atsiskaitymams parduotuvėse, o turimi mokėjimo sprendimai dažniausiai yra skirti konkrečioms nacionalinėms rinkoms arba specifiniams mokėjimams atlikti. Tai reiškia, kad vartotojai turi kliautis vos keliomis neeuropinėmis bendrovėmis, kurios šiuo metu dominuoja rinkoje. Skaitmeninis euras padėtų sumažinti Europos priklausomybę nuo neeuropinių mokėjimo paslaugų teikėjų ir suteiktų žmonėms galimybę rinktis europinius sprendimus.

Kadangi būtų taikomi atvirieji standartai ir skaitmeniniams mokėjimams būtų užtikrinama viešoji infrastruktūra, skaitmeninis euras galėtų sudaryti sąlygas paslaugų teikėjams lengvai plėsti savo veiklą naudojant visai Europai skirtus sprendimus. Dėl to Europos mokėjimų aplinka taptų konkurencingesnė ir naujoviškesnė.

Apskritai su skaitmeniniu euru Europa galėtų tapti pasauline skaitmeninių finansų lydere, o inovacijos tarnautų visuomenės labui.

3 klausimas. Kodėl žmonės būtų suinteresuoti naudoti skaitmeninį eurą?

Skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti už bet kokias prekes ar paslaugas, bet kuriuo metu ir bet kur euro zonoje – taip pat kaip ir grynaisiais, tik skaitmeniniu būdu. Tai būtų visuotinai pripažįstama skaitmeninė mokėjimo priemonė, kuria vartotojai galėtų naudotis nemokamai atsiskaitymui parduotuvėse, internetu ar tarpusavyje. Žmonės turėtų galimybę atsiskaityti skaitmeniniu būdu, bet vis dar naudodamiesi viešąja mokėjimo priemone. Šia priemone būtų galima naudotis ir internetu, ir neprisijungus prie interneto.

Skaitmeninis euras būtų sukurtas taip, kad būtų užtikrintas aukščiausio lygio saugumas ir privatumas, laikantis griežtų Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų standartų – griežčiausių privatumo ir saugumo taisyklių pasaulyje.

Eurosistema neidentifikuotų asmenų pagal jų mokėjimo duomenis. Be to, asmeninius duomenis iš mokėjimo skaitmeniniais eurais, atlikto neprisijungus prie interneto, žinotų tik mokėtojas ir gavėjas.

Skaitmeninis euras būtų saugus, o kaip viešoji gėrybė jis garantuotų prieigą visiems vartotojams, nesvarbu, kur jie gyvena ar kokio lygio yra jų skaitmeniniai ar finansiniai įgūdžiai. Skaitmeninis euras būtų pritaikytas asmenų su negalia ir asmenų, negalinčių naudotis banko sąskaita, poreikiams – niekas nebūtų paliktas nuošalyje.

Siekiant užtikrinti, kad skaitmeniniu euru būtų galima naudotis ir jis veiktų visoje euro zonoje, Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl reglamento dėl skaitmeninio euro numatoma, kad skaitmeninį eurą privalėtų priimti visi prekybininkai, priimantys skaitmeninius mokėjimus, o bankai privalėtų jį platinti savo klientams.

4 klausimas. Ar skaitmeninis euras pakeistų grynuosius pinigus?

Ne. Skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus, kaip dar viena mokėjimo priemonė, o ne juos pakeistų. Skaitmeninis euras cirkuliuotų kartu su grynaisiais ir padėtų patenkinti vis didėjantį vartotojų poreikį sparčiai ir saugiai atsiskaityti skaitmeninėmis priemonėmis. Grynieji ir toliau būtų teisėta mokėjimo priemonė ir cirkuliuotų kartu su skaitmeniniu euru ir bet kokiomis kitomis apyvartoje esančiomis privačiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.

Šiuo metu atnaujinamas eurų banknotų dizainas, įdiegiant patobulintas apsaugos priemone, ir tai rodo ECB įsipareigojimą užtikrinti, kad grynieji būtų prieinami ir ateityje. ECB palankiai vertina Europos Komisijos parengtą bendros valiutos dokumentų rinkinį, kuriuo išsaugoma gyventojų laisvė rinktis, ar mokėjimus centrinio banko pinigais atlikti grynaisiais ar skaitmeniniu euru.

Daugiau informacijos apie Eurosistemos grynųjų pinigų strategiją ir banknotų dizaino atnaujinimo procesą rasite ECB interneto svetainės skiltyje Būsimi banknotai.

5 klausimas. Kuo skaitmeninis euras būtų naudingas prekybininkams?

Skaitmeninis euras būtų visoje Europoje veikiantis sprendimas, leidžiantis prekybininkams pasiūlyti savo produktus ir paslaugas klientams visoje Europoje, be to, būtų užtikrinta sklandi ir visiems pažįstama mokėjimo patirtis. Sumažėtų priklausomybė nuo neeuropinių mokėjimo sprendimų, nes būtų pasiūlyta europinė alternatyva, ir sustiprėtų prekybininkų pozicija derantis su mokėjimo sprendimų teikėjais dėl paslaugų teikimo sąlygų ir, tikėtina, taip sumažėtų jų veiklos sąnaudos.

Kurdamas skaitmeninį eurą, ECB glaudžiai bendradarbiauja su prekybininkais ir jų atstovais. Skaitmeninio euro dizainas kuriamas atsižvelgiant į tai, kas svarbu prekybininkams, pavyzdžiui: sklandi integracija į esamas parduotuvės kasų sistemas, naudojimo paprastumas ir mokėjimų atsparumas. Atsiskaitant skaitmeniniu euru, lėšos į prekybininkų sąskaitą būtų be papildomų mokesčių įskaitomos momentiškai, net ir nesant interneto ryšio.

Daugiau informacijos apie mūsų bendradarbiavimą su prekybininkais pateikta skaitmeninio euro tinkamumo mokėjimo ekosistemai tyrimo ataskaitoje ir naudotojų tyrimų apžvalgoje (šiuo atveju tirti smulkiųjų prekybininkų poreikiai).

6 klausimas. Kuo skaitmeninis euras būtų naudingas mokėjimo paslaugų teikėjams?

Pagrindinis vaidmuo platinant skaitmeninį eurą tektų prižiūrimiems mokėjimo paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, bankams. Fiziniai asmenys, prekybininkai ir verslo subjektai visais klausimais dėl skaitmeninio euro pirmiausia kreiptųsi į juos ir jie teiktų visas galutiniams naudotojams skirtas paslaugas.

Skaitmeninis euras mokėjimo paslaugų teikėjams taip pat galėtų sukurti papildomų verslo galimybių, kurios galėtų būti įgyvendinamos iškart visoje euro zonoje.

ECB inovacijų platforma parodė, kad skaitmeninis euras galėtų suvienyti Europos mokėjimų rinką, sukurti galimybes naujiems verslo modeliams taikant suderintus standartus ir prisidėti prie technologijų plėtros ateityje. Toliau kurdamas skaitmeninį eurą, ECB remiasi eksperimentuojant inovacijų platformoje padarytomis išvadomis.

Taigi mokėjimo paslaugų teikėjams skaitmeninis euras galėtų būti platforma, leidžianti kurti pridėtinės vertės paslaugas (pvz., sąlyginius mokėjimus ar lojalumo programas).

Be to, atlygio už skaitmeninį eurą modelis, dabar numatytas Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl reglamento dėl skaitmeninio euro, suteikia mokėjimo paslaugų teikėjams ekonominių paskatų, panašių į teikiamas kitomis skaitmeninėmis mokėjimo priemonėmis.

Daugiau informacijos apie mūsų bendradarbiavimą su mokėjimo paslaugų teikėjais pateikta skaitmeninio euro tinkamumo mokėjimo ekosistemai tyrimo ataskaitoje.

7 klausimas. Kaip veiktų skaitmeninis euras?

Skaitmeniniu euru žmonės galėtų atlikti saugius momentinius mokėjimus atsiskaitydami fizinėse ir internetinėse parduotuvėse bei tarpusavyje, nesvarbu, kurioje euro zonos šalyje jie būtų ir kokiu mokėjimo paslaugų teikėju jie naudotųsi.

Pirmiausia reikėtų susikurti skaitmeninių eurų piniginę per savo banką, pašto skyrių ar kitą mokėjimo paslaugų teikėją.

Susikūrę skaitmeninių eurų piniginę, galėsite į ją įnešti pinigų – per susietą banko sąskaitą arba grynaisiais. Tada jau galėtumėte atlikti mokėjimus iš skaitmeninių eurų piniginės, pavyzdžiui, naudodamiesi telefonu ar išmaniąja kortele.

Mokėjimas skaitmeniniais eurais visada būtų saugus ir momentinis – fizinėse ir internetinėse parduotuvėse bei tarpusavyje.

Skaitmeninis euras turėtų tiek internetu, tiek be jo veikiančių funkcijų, o tai reiškia, kad juo galėtumėte naudotis net jei tinklo ryšys yra silpnas arba jo visai nėra. Be to, asmeninius duomenis iš mokėjimo skaitmeniniais eurais, atlikto neprisijungus prie interneto, žinotų tik mokėtojas ir mokėjimo gavėjas – privatumo lygis būtų toks, kaip mokant grynaisiais.

Daugiau informacijos apie tai, kaip skaitmeninis euras veiktų.

8 klausimas. Kas galėtų naudotis skaitmeniniu euru?

Kaip nurodyta Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl reglamento dėl skaitmeninio euro, skaitmeniniu euru galėtų naudotis euro zonos valstybėje narėje laikinai ar nuolat gyvenantys ar veiklą vykdantys asmenys, įmonės ir viešieji subjektai.

Į euro zoną asmeniniais ar profesiniais tikslais keliaujantys asmenys taip pat gali turėti galimybę naudotis skaitmeniniu euru.

Be to, ne euro zonoje gyvenantys ar veiklą vykdantys asmenys, įmonės ir viešieji subjektai skaitmeniniu euru gali naudotis atsidarę skaitmeninių eurų sąskaitą pas mokėjimo paslaugų teikėjus, įsteigtus arba veikiančius šalyje, kuri yra Europos ekonominės erdvės narė, arba trečiojoje šalyje pagal iš anksto sudarytą ES ir atitinkamos trečiosios šalies susitarimą ir (arba) Europos Centrinio Banko ir euro zonai nepriklausančios valstybės narės nacionalinio centrinio banko ar trečiosios šalies sudarytus susitarimus.

9 klausimas. Kiek privatumo suteiktų skaitmeninis euras?

Privatumas – vienas svarbiausių skaitmeninio euro ypatumų.

Skaitmeninis euras kuriamas taip, kad galėtų veikti neprisijungus prie interneto, o vartotojams būtų užtikrintas toks pat privatumo lygis, kaip mokant grynaisiais, tiek pervedant pinigus kitiems asmenims, tiek atsiskaitant parduotuvėse. Mokant neprisijungus prie interneto, su atliktais mokėjimais susijusius asmens duomenis žinotų tik mokėtojas ir gavėjas. Eurą platinantis mokėjimo paslaugų teikėjas vykdytų pinigų plovimo prevencijos patikrinimus lėšų įskaitymo ir likučių perkėlimo proceso metu, kaip tai dabar daroma grynųjų pinigų išėmimo ir indėlių įnešimo atveju.

Sandorius atliekant internetu Eurosistema neidentifikuotų mokėjimus atliekančiųjų ar gaunančiųjų – taip būtų apsaugoti jų asmens duomenys, tačiau mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų identifikuoti naudotojus, siekdami laikytis kovos su pinigų plovimu taisyklių.

Taigi, ar sandoriai būtų atliekami internetu, ar neprisijungus prie tinklo, Eurosistema negalėtų tiesiogiai susieti skaitmeniniu euru atliekamų sandorių su konkrečiais asmenimis.

Skaitmeninį eurą reglamentuotų ES teisės aktai, kuriais siekiama užtikrinti privatumo ir saugumo pusiausvyrą. Tokiu būdu būtų išlaikyta tvirta apsauga nuo neteisėtos veiklos, kartu užtikrinant asmens privatumą.

Sužinokite daugiau apie skaitmeninį eurą ir privatumą.

10 klausimas. Kaip ECB užtikrintų, kad skaitmeninis euras būtų įtraukus ir prieinamas?

Skaitmeninis euras būtų viešoji gėrybė, kaip banknotai ir monetos, tik skaitmeninio pavidalo. Kurdamas skaitmeninį eurą ir skaitmeninio euro programėlę, vienu pagrindinių principų ECB laiko skaitmeninio euro įtraukumą, kad užtikrintų, jog vartotojai bet kokiomis aplinkybėmis juo galėtų atlikti mokėjimus. Skaitmeninio euro programėlė atitiktų Europos prieinamumo akto reikalavimus. Daugiausia dėmesio būtų skirta kognityviam prieinamumui, kad kiekvienas galėtų lengvai suprasti, kaip ja naudotis.

Remiantis naudotojų tyrimų rezultatais, taip pat bendraujant su pilietinės visuomenės ir vartotojų poreikius ginančiomis organizacijomis, skaitmeninio euro dizainas kuriamas atsižvelgiant į pažeidžiamų vartotojų poreikius. Minėtos organizacijos pabrėžė, kad labai svarbu siekti visuotinai prieinamo sprendimo, intuityvaus dizaino ir galimybės gauti asmeninės pagalbos. Banko sąskaitos neturintys žmonės taip pat galėtų nemokamai naudotis bazinėmis skaitmeninio euro paslaugomis – taip būtų mažinama skaitmeninė atskirtis, kurią patiria asmenys, neturintys fiksuoto adreso, ar gaunantys tarptautinę apsaugą.

Europos Komisijos pateiktame pasiūlyme dėl reglamento dėl skaitmeninio euro nustatyta, kad skaitmeninį eurą platinantys bankai privalėtų nemokamai teikti bazines mokėjimo skaitmeniniu euru paslaugas, jei klientas dėl jų kreiptųsi.

Kuriant skaitmeninį eurą būtų užtikrinama, kad jis atitiktų visų poreikius ir niekas neliktų nuošalyje.

11 klausimas. Kaip ECB užtikrintų, kad skaitmeniniu euru būtų galima atsiskaityti vienodai visoje euro zonoje?

Už skaitmeninio euro platinimą būtų atsakingi prižiūrimi mokėjimo paslaugų teikėjai, kaip antai, euro zonos bankai. Siekdama užtikrinti, kad skaitmeninio euro schema visoje euro zonoje būtų įgyvendinama vienodai, Eurosistema, bendradarbiaudama su rinkos dalyviais, rengia skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvadą. Jame bus nustatytos bendros taisyklės, standartai ir procedūros, kuriomis bus siekiama užtikrinti, kad visoje euro zonoje pagrindinės skaitmeninio euro paslaugos būtų nuoseklios ir vartotojams būtų užtikrinta vienoda patirtis, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje yra jie ar mokėjimo paslaugų teikėjas, kaip tai šiandien yra su grynaisiais.

12 klausimas. Ar skaitmeninis euras būtų alternatyvi valiuta Eurosistemoje?

Ne. Taip kaip banknotai ir monetos nėra alternatyvios valiutos, o tik skirtingi tos pačios valiutos pavidalai, skaitmeninis euras būtų tik dar vienas būdas atsiskaityti eurais. Jis patenkintų vis dažniau skaitmeniniams mokėjimams pirmenybę teikiančių gyventojų ir įmonių poreikius.

Daugiau apie tai, kam teikiama pirmenybė, žr. euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimą (angl. study on the payment attitudes of consumers in the euro area, SPACE).

13 klausimas. Koks būtų momentinių mokėjimų ir skaitmeninio euro ryšys?

Šiandien, kai vartotojai parduotuvėse atsiskaito elektroniniu būdu, prekybininkai ne iš karto gauna pinigus. Įvedus skaitmeninį eurą tai pasikeistų – visi mokėjimai skaitmeniniu euru būtų momentiniai.

Rengiamas bendras skaitmeninio euro taisyklių, standartų ir procedūrų rinkinys suteiks galimybę toliau plėtoti momentinių mokėjimų sprendimus, kad jie veiktų visose euro zonos šalyse. Tai sumažintų Europos priklausomybę nuo nedidelio skaičiaus privačių ne Europos įmonių, kurios šiuo metu dominuoja mokėjimų sektoriuje.

14 klausimas. Kaip veiktų skaitmeninio euro techninė architektūra ir ar jis būtų kuriamas paskirstytųjų duomenų technologijos, pavyzdžiui, blokų grandinės, pagrindu?

Skaitmeninis euras veiktų centralizuotoje atsiskaitymų platformoje, o Eurosistema registruotų ir tikrintų visus atsiskaitymus ir laikomas sumas. Eurosistemos tiesioginis įsipareigojimas yra rūpintis, kad skaitmeninis euras žmonių piniginėse būtų saugus tam, kad būtų išsaugotas pasitikėjimas euru ir Eurosistema.

Skaitmeninis euras nėra pagrįstas paskirstytųjų duomenų technologija (angl. distributed ledger technology, DLT), tačiau, siekiant padidinti atsparumą ir efektyvumą bei pagerinti bendrą sistemos veikimą ir patikimumą, naudojami pagrindiniai DLT koncepcijos principai.

Atspari skaitmeninio euro techninė architektūra būtų grindžiama nustatytais standartais. Daugiaregioninė sandara, pagal kurią kiekviename regione būtų keli serveriai, taip gerokai viršijant standartinius perteklumo modelius, užtikrins paslaugų tęstinumą bet kokiomis aplinkybėmis.

15 klausimas. Koks projekto etapas šiuo metu vykdomas?

Skaitmeninio euro projektas įgyvendinamas toliau. Per parengiamąjį etapą, prasidėjusį 2023 m. lapkričio mėn. ir pasibaigusį 2025 m. spalio mėn., buvo atlikti techniniai darbai ir vykdant eksperimentus įgyta žinių. Jo metu darbas buvo grindžiamas dizaino sprendimais ir techniniais reikalavimais, apibrėžtais per tiriamąjį etapą.

Po tiriamojo ir parengiamojo etapų Eurosistema tęsia techninį darbą, didina rinkos įsitraukimą ir prisideda prie teisėkūros proceso. Siekiame būti pasirengę galimam skaitmeninio euro išleidimui 2029 m., jei reikalingi teisės aktai dėl skaitmeninio euro sukūrimo bus priimti 2026 m.

16 klausimas. Kas dalyvauja skaitmeninio euro projekte?

Eurosistema, apimanti ECB ir euro zonos nacionalinius centrinius bankus, siekia užtikrinti, kad skaitmeninis euras atitiktų naudotojų poreikius. Todėl Eurosistema reguliariai bendradarbiauja su politikos formuotojais, teisės aktų leidėjais, rinkos dalyviais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir visuomenės atstovais, kurie galiausiai naudotų skaitmeninį eurą.

Bendradarbiaujama įvairiais formatais, pavyzdžiui, Mažmeninių mokėjimų eurais taryboje, vienijančioje suinteresuotuosius subjektus iš visų Europos mažmeninių mokėjimų rinkos segmentų, ir taisyklių sąvado rengimo grupėje, kurią sudaro patirties finansų ir mokėjimų srityse turintys viešojo ir privačiojo sektorių vyresnieji specialistai (žr. 18 klausimą).

ECB taip pat reguliariai bendradarbiauja su:

ECB reguliariai dalyvauja Euro grupės susitikimuose su euro zonos šalių finansų ministrais ir reguliariai teikia Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui naujausią informaciją apie skaitmeninio euro projektą.

Čia rasite daugiau informacijos apie projektų valdymą ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą.

17 klausimas. Kaip šiame procese dalyvauja Europos teisėkūros institucijos?

2023 m. birželio 28 d. Europos Komisija pristatė bendros valiutos dokumentų rinkinį, kuriame pateikti pasiūlymai, kaip palaikyti grynųjų pinigų naudojimą ir sukurti galimo skaitmeninio euro sistemą. ECB palankiai vertina tai, kad kartu su pasiūlymu dėl skaitmeninio euro pateikiamas pasiūlymas stiprinti grynųjų pinigų vaidmenį, nes šių abiejų formų centrinių bankų pinigai būtų teisėta mokėjimo priemonė. Pasiūlyto teisės akto tikslas – užtikrinti, kad būsimas skaitmeninis euras suteiktų gyventojams ir verslo subjektams galimybę atsiskaityti skaitmeniniu būdu bet kurioje euro zonos šalyje naudojant visuotinai pripažįstamą, pigią, saugią ir atsparią viešųjų pinigų priemonę.

Vykstant teisėkūros procesui, ECB teikia reikiamą pagalbą ir dalijasi techninėmis žiniomis. Eurosistema apsvarstys visas skaitmeninio euro dizaino korekcijas, kurių gali prireikti atsižvelgus į teisės aktų svarstymo rezultatus.

Sprendimo, ar išleisti skaitmeninį eurą, ECB valdančioji taryba nepriims, kol nebus priimtas Reglamentas dėl skaitmeninio euro sukūrimo.

18 klausimas. Kaip rengiamas skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvadas?

Taisyklių sąvado projektą Eurosistema rengia glaudžiai bendradarbiaudama su Europos mažmeninių mokėjimų rinkos atstovais per taisyklių sąvado rengimo grupę.

Ši grupė, sudaryta iš Europos asociacijų, atstovaujančių Europos mažmeninių mokėjimų rinkos pasiūlos ir paklausos sritims, aukštesnio rango pareigūnų, dirba remdamasi ECB valdančiosios tarybos jau patvirtintais skaitmeninio euro dizaino variantais.

Grupėje sukurtos specializuotos darbo grupės, nagrinėjančios taisyklių sąvado skyrius, kuriems reikia konkrečių ekspertinių žinių.

2025 m. birželio mėn. taisyklių sąvado rengimo grupei buvo pateiktas peržiūrėtas tarpinis skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvado projektas, skirtas konsultacijoms su rinka. Šis taisyklių sąvado projektas ir toliau bus pakankamai lankstus, kad į jį būtų galima įtraukti būsimus koregavimus, susijusius su galutine Reglamento dėl skaitmeninio euro sukūrimo redakcija, kai šis teisės aktas bus priimtas.

Daugiau informacijos apie skaitmeninio euro schemos taisyklių sąvadą.

19 klausimas. Ar skaitmeninis euras būtų programuojamieji pinigai?

Programuojamaisiais pinigais vadinami skaitmeninės formos pinigai, naudojami iš anksto nustatytu tikslu, pavyzdžiui, kuponas, kuriam galioja tam tikri apribojimai kur, kada arba su kuo jis gali būti naudojamas.

Kaip numatyta ir Europos Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl skaitmeninio euro, skaitmeninis euras niekada nebūtų programuojami pinigai, tačiau jis sudarytų palankesnes sąlygas sąlyginiams mokėjimams (pvz., jei klientas, ką nors pirkdamas internetu, pasirinktų galimybę sumokėti tuomet, kai prekės pristatomos).

20 klausimas. Ar žmonėms reikėtų mokėti už naudojimąsi skaitmeniniu euru?

Skaitmeninis euras būtų viešoji gėrybė, todėl fiziniai asmenys jo bazinėmis funkcijomis galėtų naudotis nemokamai.

Bankai arba kiti mokėjimo paslaugų teikėjai galėtų savo klientams pasiūlyti ir papildomų, mokamų skaitmeninio euro paslaugų. Tokios pridėtinę vertę sukuriančios paslaugos, pavyzdžiui, galimybė atlikti sąlyginius mokėjimus, skaitmeninį eurą padarytų dar patrauklesnį vartotojams. Tai leistų klientams dar saugiau apsipirkti internetu, nes pinigai būtų pervedami tik kai patvirtinamas produkto pristatymas, o tai padėtų sumažinti sukčiavimą ir supaprastintų pinigų grąžinimą.

21 klausimas. Kaip kitos europinės mokėjimo iniciatyvos sąveikauja su skaitmeniniu euru?

ECB palankiai vertina Europos rinkos iniciatyvas, kuriomis siekiama plėstis už vidaus rinkos ribų.

Skaitmeninis euras turėtų sudaryti sąlygas vidaus ir regioninėms schemoms plėsti savo pritaikymą įvairiems naudojimo atvejams, taip pat ir už vidaus rinkos ribų, o taikant suderintus standartus Europos privačiojo sektoriaus sprendimai būtų priimami lengviau, plačiau ir efektyviau. Europos mokėjimo paslaugų teikėjams šios galimybės turėtų būti naudingos, nes jie galėtų išplėsti savo paslaugų geografinį mastą ir į savo siūlomų paslaugų sąrašą įtraukti naujus naudojimo atvejus.

Skaitmeninio euro dizaine numatyta galimybė integruoti privačius sprendimus, pavyzdžiui, fizinėse kortelėse ir esamose elektroninėse piniginėse naudojant kelių mokėjimo priemonių rinkoženklius. Abiem atvejais skaitmeninis euras būtų atsarginė priemonė, veikianti visoje Europoje, bet kartu būtų išsaugota rinkų prieiga prie nacionalinių ar regioninių schemų, ten, kur jos priimamos.

22 klausimas. Ar mokėjimo paslaugų teikėjams būtų atlyginama už skaitmeninio euro platinimą?

Eurosistema siūlo atlygio modelį, pagal kurį būtų sukurtos sąžiningos ekonominės paskatos visoms skaitmeninio euro ekosistemoje dalyvaujančioms šalims. Atlygio modelyje numatytas bankų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų veiklos išlaidų, susijusių su skaitmeninio euro platinimu, kompensavimas.

Kaip ir naudojantis dabartinėmis mokėjimo sistemomis, skaitmeninį eurą platinantys mokėjimo paslaugų teikėjai už šias paslaugas galėtų imti mokestį iš prekybininkų. Pagal Europos Komisijos pateiktą pasiūlymą dėl reglamento dėl skaitmeninio euro, tiek prekybininkams, tiek mokėjimo paslaugų teikėjams nustatomų mokesčių dydis būtų ribojamas.

Kadangi Eurosistema dengia dabartinių banknotų gamybos ir leidimo išlaidas, ji dengtų ir skaitmeninio euro sistemos ir infrastruktūros kūrimo išlaidas. Be to, Eurosistema nori kuo labiau sumažinti mokėjimo paslaugų teikėjams teksiančias papildomas investicijų išlaidas, todėl siekiama panaudoti kaip įmanoma daugiau jau egzistuojančios infrastruktūros.

23 klausimas. Ar skaitmeninis euras galėtų kelti grėsmę finansiniam stabilumui, jei bankai nebeatliktų tarpininkų vaidmens?

Mūsų finansų sistema, kurios centre yra bankai, funkcionuoja sklandžiai. Eurosistema nori išlaikyti svarbiausią bankų atliekamą vaidmenį – veiksmingą kreditų teikimą ekonomikai.

ECB pasirinko šiuos skaitmeninio euro dizaino sprendimus, kurie sumažintų bet kokią galimą jo keliamą grėsmę finansų sistemai.

  • Vartotojams būtų nustatytas skaitmeninių eurų laikymo limitas jų sąskaitose. Taip būtų užkirstas kelias didesniam banko indėlių nutekėjimui ir būtų išsaugotas finansų sistemos stabilumas net ir krizės laikotarpiais.
  • Susieję skaitmeninę eurų piniginę su įprasta banko sąskaita, vartotojai galėtų atlikti mokėjimus, viršijančius nustatytą skaitmeninių eurų laikymo limitą, nes jų trūkumas būtų nedelsiant padengiamas tiesioginiu lėšų papildymu iš įprastos banko sąskaitos (žinoma, jei susietoje sąskaitoje lėšų yra pakankamai), o tai mažintų poreikį iš anksto perkelti ir laikyti lėšas skaitmeninių eurų piniginėje.
  • Už skaitmeninius eurus, kaip ir už grynuosius pinigus, nebūtų mokamos jokios palūkanos.

Gavęs teisėkūros institucijų prašymą, ECB parengė techninę analizę, kad įvertintų galimą įvairių hipotetinių skaitmeninio euro laikymo limitų poveikį. Analizė patvirtino, kad skaitmeninio euro naudojimas kasdieniams mokėjimams nesumažintų finansinio stabilumo ir kad – teisėkūros institucijų prašymu ištestavus įvairių hipotetinių limitų iki 3 000 eurų vienam asmeniui scenarijus – skaitmeninis euras nekeltų grėsmės finansiniam stabilumui euro zonoje, net ir labai mažai tikėtino bei ekstremalios krizės scenarijaus atveju.

24 klausimas. Ar įvedus skaitmeninį eurą mokėjimai Europoje netaptų pažeidžiamesni kibernetinių išpuolių požiūriu?

Skaitmeninis euras, kaip ir kita skaitmeninė infrastruktūra, gali patirti kibernetinių išpuolių. Siekiant sumažinti šią riziką, kuriant skaitmeninio euro dizainą būtų naudojamos pažangiausios technologijos, sukurta kibernetiniams išpuoliams atspari ir ateities poreikius atitinkanti mokėjimų aplinka. Rengdamas kibernetinio saugumo kontrolės priemones, ECB taiko Eurosistemos išbandytą kitoms rinkos infrastruktūroms taikomą praktiką ir vykdo reguliarius planinius testavimus atliekant imituotus išpuolius.

25 klausimas. Kuo skaitmeninis euras skirtųsi nuo stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų ir kriptoturto?

Skaitmeninis euras būtų centrinio banko pinigai. Tai reiškia, kad juos išleistų ir užtikrintų Eurosistema, kurią sudaro Europos Centrinis Bankas ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai. Kaip ir eurų banknotai ir monetos, skaitmeninis euras būtų teisėta mokėjimo priemonė, o tai reiškia, kad juo atsiskaityti galėtų visi. Skaitmeninis euras, kaip centrinio banko pinigai ir viešoji gėrybė, būtų stabilus ir patikimas – visada galėtumėte būti tikri, kad vieno skaitmeninio euro vertė yra vienas euras.

Stabilizuotąsias virtualiąsias valiutas kuria privačios įmonės. Jų neužtikrina joks centrinis bankas ar valdžios institucija. Stabilizuotųjų valiutų vertė priklauso nuo to, ar įmonė tinkamai valdo savo atsargas ir finansus, o tam įtakos gali turėti joms nepavaldūs veiksniai. Tai reiškia, kad šios valiutos nėra tokios stabilios kaip euras.

Su kriptoturtu, pavyzdžiui, bitkoinu arba ETH („Ethereum“), yra dar kitaip. Jo neužtikrina jokia įstaiga ir jis neturi pirminės vertės. Jo kainos gali labai smarkiai kilti ir kristi, o jei jis prarastų savo vertę, už tai nebūtų atsakinga jokia institucija ar įstaiga.

Skaitykite paaiškinimą „Kas yra bitkoinas?“.

26 klausimas. Kiek skaitmeninio euro projektas kainuotų Eurosistemai?

Investicijos į skaitmeninį eurą yra labai svarbios siekiant užtikrinti mūsų valiutos ir mokėjimų sektoriaus prisitaikymą skaitmeniniame amžiuje.

Kai kurie iš skaitmeninio euro komponentų, pavyzdžiui, mokėjimų vykdymas, būtų sukurti Eurosistemos viduje. Dėl kitų komponentų, kaip antai paslaugų, susijusių su skaitmeninio euro naudojimu nutrūkus mobiliajam ar interneto ryšiui ar tiesiog neprisijungus prie tinklo (angl. offline services), sudarėme bendruosius susitarimus su išorės paslaugų teikėjais. Į bendruosius susitarimus neįtrauktas apmokėjimo klausimas, bet įtrauktos apsaugos priemonės, leisiančios koreguoti taikymo sritį atsižvelgiant į teisės aktų pakeitimus.

Numatoma, kad bendra projekto kaina, apimanti tiek išorėje, tiek viduje sukurtus komponentus, neturėtų viršyti 1,3mlrd. eurų, o metinės eksploatavimo išlaidos sudarytų apie 320 mln. eurų. Eurosistema toliau vykdo parengiamuosius darbus, įsiklausydama į euro zonos šalių vadovų raginimus kuo greičiau pasirengti galimam skaitmeninio euro išleidimui. Tačiau tam būtini teisės aktai dar nepriimti. Todėl darbas suskirstytas į modulius, kad būtų galima palaipsniui plėsti projekto apimtį ir riboti finansinius įsipareigojimus.

Eurosistema padengtų su skaitmeninio euro schemos ir infrastruktūros sukūrimu susijusias išlaidas, kaip dabar yra dengiamos eurų banknotų – viešosios gėrybės, kaip ir skaitmeninis euras – gamybos ir išleidimo išlaidos. Kaip ir banknotų atveju, šias išlaidas turėtų padengti gaunamas senjoražas (ECB uždarbis iš pinigų emisijos), net jei skaitmeninių eurų atsargos būtų mažos, palyginti su apyvartoje esančiais banknotais. ECB yra įsipareigojęs siekti nedidelių išlaidų kuo daugiau panaudojant turimą infrastruktūrą ir kartu pasiūlant vartotojams ir prekybininkams naudą teikiantį skaitmeninį eurą.

Kadangi skaitmeninis euras būtų viešoji gėrybė, vartotojai galėtų nemokamai naudotis bazinėmis skaitmeninio euro funkcijomis, o Europos prekybininkams jis būtų ekonomiškai efektyvus. Eurosistema operacijoms skaitmeniniu euru netaikytų jokių įkainių ir negautų jokios tokių įkainių dalies.