content here is the anonymously transparent proxied version of ecb.europa.eu   X

ECB TINKLARAŠTIS

Mūsų atsakas į koronaviruso sukeltą krizę

ECB Pirmininkė Christine Lagarde

2020 m. kovo 19 d.

Koronaviruso pandemija yra pasaulinė visuomenės sveikatos krizė, neturinti precedentų šių dienų istorijoje. Tai visą pasaulį apėmusi nepakeliama žmonijos tragedija. Reiškiame padėką atsidavusiems sveikatos priežiūros darbuotojams, kovojantiems mūsų šalių sveikatos priežiūros sistemų priešakinėse linijose. Tai ir ekstremalus ekonominis sukrėtimas, kuriam įveikti reikia ambicingų, koordinuotų ir skubių politinių veiksmų visose srityse, siekiant padėti žmonėms ir įmonėms, kurioms iškilęs pavojus.

Kitaip negu 2008–2009 m., dabartinis sukrėtimas yra visuotinis: jis paveikė visas šalis ir visus visuomenės sluoksnius. Visi turi apriboti savo kasdienę veiklą, taigi ir išlaidas, tol, kol bus taikomos viruso plitimo ribojimo priemonės. Iš esmės, tam tikram laikui didelė ekonomikos dalis yra sustabdoma.

Todėl ekonominis aktyvumas visoje euro zonoje gerokai sumažės. Viešosios politikos priemonėmis neįmanoma užkirsti tam kelio. Tačiau jomis galima užtikrinti, kad nuosmukio trukmė ir mastas nebūtų didesni, negu neišvengiama. Dėl susidariusios padėties bendrovės ir jų darbuotojai patiria stiprius grynųjų pinigų srautų suvaržymus, todėl kyla pavojus bendrovių ir darbo vietų išlikimui. Viešoji politika privalo jiems padėti.

Reaguojant į susidariusią padėtį sveikatos ir fiskalinės politikos priemonės turi būti pirmutinės ir pagrindinės. Kartu su jomis gyvybiškai svarbus vaidmuo tenka ir pinigų politikai. Pinigų politikos priemonėmis turi būti užtikrinamas finansų sektoriaus likvidumas ir palankios finansavimo sąlygos visiems ekonomikos sektoriams. Tai galioja žmonėms, šeimoms, įmonėms, bankams ir vyriausybėms.

Bet koks finansavimo sąlygų griežtinimas dar labiau padidintų dėl koronaviruso pandemijos patiriamą žalą tada, kada ekonomikai reikia daugiau pagalbos. Kai privačios išlaidos stipriai apribojamos, prastėjančios viešojo sektoriaus, kuris iš esmės sudaro pusę euro zonos ekonomikos, finansavimo sąlygos gali kelti pavojų kainų stabilumui.

Matome, kad per praėjusią savaitę sąlygos euro zonoje labai pablogėjo. Ekonominę padėtį vertiname dar pesimistiškiau. Neapibrėžtumo dėl ekonominio nuosmukio mastas dabar matomas visose turto klasėse – tiek euro zonoje, tiek visame pasaulyje.

Dėl to buvo sugriežtintos finansavimo sąlygos, ypač ilgesnių terminų operacijoms. Nerizikingo pelningumo kreivės lygis pakilo, o vyriausybių obligacijų pelningumo kreivės –jos yra kitų aktyvų įkainojimo atskaitos taškas − visose šalyse taip pat pakilo, ir skirtumai tarp jų tapo dar didesni. Visa tai trikdo sklandų mūsų pinigų politikos perdavimą visose euro zonos jurisdikcijose ir kelia riziką kainų stabilumui.

Todėl ECB valdančioji taryba trečiadienį paskelbė, kad, be papildomų 120 mlrd. eurų vertės pirkimų, dėl kurių ji susitarė kovo 12 d., iki metų pabaigos vykdys naują 750 mlrd. eurų specialiąją pandeminę pirkimo programą. Kartu tai sudaro 7,3 % euro zonos BVP. Programa yra laikina ir parengta specialiai šiai precedento neturinčiai situacijai, su kuria dabar susiduria mūsų pinigų sąjunga. Programa gali naudotis visos jurisdikcijos, be to, ji bus vykdoma tol, kol nuspręsime, kad koronaviruso pandemijos kritinis etapas baigėsi.

Naujoji priemonė turi tris pagrindinius pranašumus. Pirma, ji atitinka dabartinio sukrėtimo pobūdį: jis yra išorinis, savo kilme nesusijęs su ekonomikos pagrindais ir apimantis visas euro zonos šalis. Antra, ją naudodami galime imtis intervencinių priemonių visoje pelningumo kreivėje, kad būtų išvengta finansinio susiskaidymo ir kreditų kainos nustatymo iškraipymų. Trečia, ji parengta taip, kad būtų reaguojama virusui plintant ilgesnį laiką ir būtų mažinamas neužtikrintumas dėl to, kada ir kur jo poveikis bus didžiausias.

Tai numatyta naujosios programos sąlygose. Nors skirtingų jurisdikcijų pirkimai ir toliau bus paskirstomi pagal nacionalinių centrinių bankų kapitalo raktą, jie bus vykdomi lanksčiai. Tai leis skirtingai paskirstyti pirkimo srautus laiko atžvilgiu, pagal skirtingas turto klases ir skirtingas jurisdikcijas.

Be to, atsižvelgdami į tai, kiek kai kurios savo pačių nustatytos ribos gali trukdyti ECB imtis veiksmų siekiant įvykdyti savo įgaliojimus, Valdančioji taryba apsvarstys galimybę jas peržiūrėti tiek, kiek tai būtina, kad jos veiksmai būtų proporcingi rizikai, su kuria susiduriame.

Esame visiškai pasirengę padidinti mūsų vykdomų turto pirkimo programų apimtis ir pakoreguoti jų sudėtis, kiek tik reikės ir kol reikės. Siekdami palaikyti ekonomiką šio sukrėtimo metu išnagrinėsime visas galimybes ir nenumatytus atvejus.

Taip pat nusprendėme pirkti pakankamos kredito kokybės komercinius popierius ir išplėsti mūsų vykdomoms refinansavimo operacijoms priimtinu laikomo įkaito apibrėžtį. Siekiame sustiprinti veiksmus, kurių ėmėmės praėjusią savaitę, kad užtikrintume kredito srautus bendrovėms ir žmonėms.

Mes suteikiame galimybę per mūsų refinansavimo operacijas gauti iki 3 trln. eurų likvidumo ir taikysime mažiausią kada nors mūsų taikytą palūkanų normą, t. y. –0,75 %. Suteikdami galimybę iš mūsų skolintis už mažesnes palūkanas, negu palūkanos, nustatytos už naudojimąsi indėlių galimybe, galime dar labiau sustiprinti neigiamų palūkanų normų duodamą stimulą ir nukreipti šią paramą tiesiogiai tiems, kurie ją gali panaudoti geriausiai. Europos bankų priežiūros institucijos taip pat atlaisvino dar apie 120 mlrd. eurų papildomo bankų kapitalo, tad euro zonos bankai turės galimybę suteikti gerokai daugiau paskolų.

Visa tai rodo, kad ECB yra pasiryžęs veikti ir padėti visiems euro zonos piliečiams šiuo itin sudėtingu laikotarpiu. ECB užtikrins, kad visi ekonomikos sektoriai galėtų pasinaudoti palankiomis finansavimo sąlygomis, padėsiančiomis jiems atlaikyti šį sukrėtimą. Padarysime viską, ko reikia ir ką galime pagal savo įgaliojimus, kad padėtume euro zonai įveikti šią krizę, nes ECB tarnauja Europos žmonėms.