SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos,
Frankfurtas prie Maino, 2018 m. gruodžio 13 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Dabar pristatysime, ką šiandien posėdyje svarstė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Euro grupės pirmininkas M. Centeno.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nusprendėme ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Ir toliau manome, kad jos nesikeis dar bent 2019 m. vasarą, tačiau bet kokiu atveju tol, kol to reikės siekiant užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pasakytina, kad mūsų grynieji pirkimai pagal Turto pirkimo programą (TPP) baigsis 2018 m. gruodžio mėn. Be to, mes plečiame savo ateities gaires dėl reinvestavimo. Taigi ketiname toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, dar gana ilgą laiką nuo tos dienos, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas, ir bet kokiu atveju tol, kol tai bus reikalinga siekiant užtikrinti palankias likvidumo sąlygas ir palaikyti aukštą skatinamosios pinigų politikos lygį.

Nors gaunami duomenys ne tokie palankūs, kaip tikėtasi, ir tai susiję su silpnesne išorės paklausa, o kartu ir kai kuriais atskiroms šalims ir sektoriams būdingais veiksniais, dėl stiprios vidaus paklausos euro zonos ekonomika toliau auga, o spaudimas infliacijai laipsniškai didėja. Tai leidžia mums pagrįstai manyti, kad infliacija toliau tvariai artės prie mūsų siekiamo lygio ir kad ši raida tęsis net ir pabaigus grynojo turto pirkimus. Tačiau su geopolitiniais veiksniais susijęs neapibrėžtumas, protekcionizmo grėsmė, besiformuojančių rinkų pažeidžiamumas ir finansų rinkos svyravimai tebėra ryškūs. Vis dar reikia gana stipraus skatinimo pinigų politikos priemonėmis, kad vidaus kainų spaudimas toliau didėtų ir vidutiniu laikotarpiu norima linkme stumtelėtų bendrąją infliaciją. Dėl didelio įsigyto turto kiekio reinvestavimo mūsų ateities gairėmis dėl ECB pagrindinių palūkanų normų toliau užtikrinamas reikiamas skatinamosios pinigų politikos lygis, kad infliacija toliau tvariai artėtų prie mūsų siekiamo lygio. Bet kokiu atveju Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai koreguoti visas savo priemones, kad užtikrintų tolesnę tvarią infliacijos raidą Valdančiosios tarybos siekiamo infliacijos lygio link.

Dabar norėčiau išsamiau paaiškinti mūsų vertinimą, pradėdamas nuo ekonominės analizės. 2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,2 % (du ankstesnius ketvirčius padidėjo 0,4 %). Naujausi duomenys ir apklausų rezultatai ne tokie palankūs, kaip tikėtasi, ir tai susiję su mažėjančia išorės paklausa ir kai kuriais atskiroms šalims ir sektoriams būdingais veiksniais. Nors tikėtina, kad kai kurių šių veiksnių poveikis gali sumažėti, galima vertinti, kad ateityje augimo tempas šiek tiek sulėtės. Be to, vidaus paklausa, skatinama ir mūsų vykdomos skatinamosios pinigų politikos, toliau prisideda prie euro zonos ekonomikos augimo. Stipri darbo rinka, kaip rodo didėjantis užimtumas ir augantis darbo užmokestis, tebeskatina asmeninį vartojimą, o vidaus paklausa, palankios finansavimo sąlygos ir stiprėjantys balansai skatina verslo investicijas. Investicijos į būstą tebėra didelės. Be to, tikimasi, kad atsigaunant pasaulio ekonomikai, euro zonos eksportas toliau didės, nors ir lėtesniu tempu.

Šį vertinimą iš esmės atspindi 2018 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų euro zonos makroekonominės prognozės. Jose numatoma, kad metinis realusis BVP 2018 m. padidės 1,9 %, 2019 m. – 1,7 %, 2020 m. – 1,7 %, o 2021 m. – 1,5 %. Palyginti su 2018 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė 2018 ir 2019 m. šiek tiek sumažinta.

Ir toliau galima vertinti, kad su euro zonos ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota. Dėl su geopolitiniais veiksniais susijusio nuolatinio neapibrėžtumo, protekcionizmo grėsmės, besiformuojančių rinkų pažeidžiamumo ir finansų rinkos svyravimų rizikų balansas tampa mažiau palankus.

Pagal Eurostato išankstinį įvertį euro zonos metinė infliacija pagal SVKI 2018 m. lapkričio mėn. sumažėjo iki 2,0 % (spalio mėn. buvo 2,2 %), tai daugiausia susiję su mažesniu energijos kainų kilimu. Atsižvelgiant į dabartines naftos ateities sandorių kainas, pasakytina, kad bendroji infliacija artimiausius mėnesius turėtų mažėti. Grynosios infliacijos rodikliai iš esmės tebėra nedideli, tačiau esant aukštam gamybos pajėgumų panaudojimo lygiui ir darbo rinkoje mažėjant laisvų darbo vietų skaičiui, o dėl to didėjant darbo užmokesčiui, vidaus sąnaudų spaudimas toliau stiprėja ir plečiasi. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad grynoji infliacija, skatinama mūsų pinigų politikos priemonių, tebesitęsiančio ekonomikos augimo ir kylančio darbo užmokesčio, vidutiniu laikotarpiu turėtų toliau didėti.

Tokį vertinimą iš esmės patvirtina ir 2018 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės euro zonai. Jose numatoma, kad 2018 m. metinė infliacija pagal SVKI bus 1,8 %, 2019 m. – 1,6 %, 2020 m. – 1,7 %, o 2021 m. – 1,8 %. Palyginti su 2018 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, infliacijos pagal SVKI prognozė 2018 m. truputį padidinta, o 2019 m. – sumažinta.

Kalbant apie pinigų analizę, pažymėtina, kad plačiojo pinigų junginio (P3) augimas 2018 m. spalio mėn. padidėjo iki 3,9 % (rugsėjo mėn. jis buvo 3,6 %). Nepaisant tam tikro mėnesinių P3 srautų svyravimo, P3 augimą ir toliau skatina bankų teikiami kreditai. Plačiojo pinigų junginio didėjimą ir toliau labiausiai skatino siaurojo pinigų junginio P1 augimas.

Paskolų privačiajam sektoriui augimas tebeskatina ekonomikos augimą ir tokia tendencija stebima nuo 2014 m. pradžios. Sumažėjo paskolų ne finansų bendrovėms metinis augimo tempas – 2018 m. spalio mėn. jis buvo 3,9 % (rugsėjo mėn. – 4,3 %), o paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas nepasikeitė ir siekė 3,2 %. Dėl pinigų politikos priemonių, taikomų nuo 2014 m. birželio mėn., toliau labai gerėja įmonių bei namų ūkių skolinimosi sąlygos ir galimybės gauti finansavimą, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, taip pat didėja kredito srautai visoje euro zonoje.

Apibendrinant pažymėtina, kad tarpusavyje palyginti ekonominės analizės rezultatai ir pinigų analizės signalai patvirtina, jog aukštas skatinamosios pinigų politikos lygis tebėra būtinas tam, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu ir toliau tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio.

Kad mūsų taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, kitose politikos srityse būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti ir pažeidžiamumui mažinti. Euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos našumas bei augimo potencialas. Kalbant apie fiskalinę politiką, pažymėtina, kad Valdančioji taryba dar kartą pabrėžia būtinybę atkurti fiskalinius rezervus. Tai ypač aktualu šalims, kurių valdžios sektoriaus įsiskolinimas yra didelis ir kurioms būtina visiškai įgyvendinti Stabilumo ir augimo pakto nuostatas siekiant užtikrinti tvirtas fiskalines pozicijas. Tam, kad euro zonos ekonomika būtų atsparesnė, būtina visose šalyse bėgant laikui skaidriai ir nuosekliai įgyvendinti ES fiskalinio ir ekonominio valdymo sistemą. Ekonominės ir pinigų sąjungos veikimo gerinimas ir toliau yra vienas iš prioritetų. Valdančioji taryba teigiamai vertina atliekamą darbą ir primygtinai ragina imtis tolesnių konkrečių ir ryžtingų veiksmų, kad būtų baigtos kurti bankų sąjunga ir kapitalo rinkų sąjunga.

Daugiau informacijos apie reinvestavimo techninius parametrus bus paskelbta ECB interneto svetainėje 15.30 val. (Vidurio Europos laiku).

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.