Apžvalga

Euro zonos ekonominio aktyvumo ir infliacijos perspektyvos tapo labai neapibrėžtos ir iš esmės priklausys nuo Rusijos karo Ukrainoje eigos, dabartinių sankcijų poveikio ir galimų tolesnių priemonių^[1]. Į pagrindinį scenarijų įtrauktas pirminis karo poveikio euro zonos ekonomikai vertinimas paremtas iki 2022 m. kovo 2 d. surinkta informacija. Kylančios energijos kainos ir neigiamas poveikis pasitikėjimui artimiausiu laikotarpiu gali tapti svarbiais vidaus paklausą stabdančiais veiksniais, o paskelbtos sankcijos ir labai pablogėjusios Rusijos ekonomikos perspektyvos lėtins euro zonos prekybos augimą. Pagrindinio scenarijaus prognozės grindžiamos prielaidomis, kad dabartiniai su konfliktu susiję energijos tiekimo sutrikimai ir neigiamas poveikis pasitikėjimui yra laikini ir reikšmingos įtakos pasaulinėms tiekimo grandinėms nedaro. Remiantis šiomis prielaidomis, pagal pagrindinį scenarijų prognozuojama, kad konfliktas padarys reikšmingą neigiamą poveikį euro zonos ekonomikos augimui 2022 m. Vis dėlto, atsižvelgiant į euro zonos ekonomikos pasiektą atspirties tašką ir tai, kad darbo rinka yra stipri, o su pandemija ir tiekimo kliūtimis susiję nepalankūs veiksniai greičiausiai išnyks, yra prognozuojama, kad per artimiausius ketvirčius ekonominis aktyvumas vis tiek gana sparčiai didės. Kaip matyti iš finansų rinkų lūkesčiais grindžiamų techninių prielaidų, nepaisant mažesnio skatinamojo fiskalinės politikos poveikio ir padidėjusių palūkanų normų, vidutiniu laikotarpiu augimas turėtų priartėti prie ankstesnių laikotarpių vidurkio. Apskritai realiojo BVP augimas 2022 m. turėtų siekti vidutiniškai 3,7 %, 2023 m. – 2,8 %, o 2024 m. – 1,6 %. Palyginti su 2021 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozėmis, 2022 m. augimo prognozė sumažinta 0,5 procentinio punkto – daugiausia dėl krizės Ukrainoje poveikio energijos kainoms, pasitikėjimui ir prekybai. Šią sumažintą prognozę iš dalies kompensuoja teigiamas 2021 m. duomenų korekcijos į viršų perkeliamasis poveikis. 2023 m. augimo prognozė sumažinta 0,1 procentinio punkto, o 2024 m. – liko nepakitusi.

Atsižvelgiant į keletą iš eilės įvykusių itin didelių energijos kainų sukrėtimų, pagal pagrindinį scenarijų prognozuojama, kad dėl konflikto Ukrainoje bendroji infliacija ateinančiais mėnesiais tebebus labai didelė, o po to ims iš lėto mažėti iki siekiamo infliacijos lygio. 2022 m. bendroji infliacija turėtų siekti vidutiniškai 5,1 %, 2023 m. – 2,1 %, o 2024 m. – 1,9 %. Artimiausiu metu bus juntamas reikšmingai padidėjęs spaudimas kainoms, ypač naftos ir dujų žaliavų. Vertinama, kad šis spaudimas tęsis ilgiau, negu numatyta anksčiau, o dėl konflikto sumažėjusio pasitikėjimo daromas augimą stabdantis poveikis ir lėtesnis prekybos augimas jį atsvers tik iš dalies. Vis dėlto, jeigu žaliavų kainas didinančių sukrėtimų daugiau nebus, energijos kainų kilimas prognozuojamu laikotarpiu turėtų gerokai sumažėti. Trumpuoju laikotarpiu šis sumažėjimas bus susijęs su bazės efektais, o techninėse prielaidose, grindžiamose ateities sandorių kainomis, numatoma, kad naftos ir didmeninės dujų kainos mažės, todėl 2024 m. energijos komponentės poveikis bendrajai infliacijai bus nedidelis. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2022 m. tebebus didelė (2,6 %) – tai susiję su didesne kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų kainų dinamika, netiesioginiu didesnių energijos kainų poveikiu ir kainas didinančiu tebesitęsiančių tiekimo sutrikimų poveikiu. Šiems spaudimą darantiems veiksniams susilpnėjus, 2023 m. grynoji infliacija turėtų sumažėti iki 1,8 %, o 2024 m., didėjant paklausai, griežtėjant darbo rinkos sąlygoms ir pasireiškus tam tikram antriniam poveikiui darbo užmokesčiui, kaip rodo ankstesnės tendencijos, – padidėti iki 1,9 %. Palyginti su 2021 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų prognozėmis, bendrosios infliacijos prognozė buvo reikšmingai padidinta visu prognozuojamu laikotarpiu, ypač 2022 m. Tam įtakos turėjo netikėti pastarojo laikotarpio rodikliai, didesnės energijos žaliavų kainos, ilgiau trunkantis dėl tiekimo sutrikimų juntamas kainas didinantis spaudimas ir spartesnis darbo užmokesčio augimas, prie kurio prisidėjo ir Vokietijos planai didinti minimalų darbo užmokestį. Didinant prognozę taip pat atsižvelgta į tai, kad, remiantis apklausų duomenimis, lūkesčių dėl vidutinio laikotarpio infliacijos rodikliai pastaruoju laikotarpiu grįžo į ECB infliacijos tikslą atitinkantį lygį. Tai su kaupu atsveria neigiamą poveikį infliacijai, kurį padarė reikšminga rinkos prielaidų dėl palūkanų normų korekcija į viršų, ir neigiamą su paklausa dėl konflikto Ukrainoje susijusį poveikį.

Atsižvelgiant į didelį neapibrėžtumą dėl to, kaip konfliktas Ukrainoje paveiks euro zonos ekonomiką, be pagrindinio scenarijaus buvo parengti dar du scenarijai. Pagal nepalankųjį scenarijų daroma prielaida, kad Rusijai bus pritaikytos griežtesnės sankcijos, negu numatyta pagal pagrindinį scenarijų, kurios sukels tam tikrų sutrikimų pasaulinėse vertės grandinėse. Ir toliau mažinant dujų tiekimą iš Rusijos, didės energijos sąnaudos ir mažės euro zonos gamyba, tačiau tai bus tik laikinas reiškinys, kol ankstesnieji energijos tiekimo šaltiniai bus pakeisti kitais. Taip pat numatoma, kad geopolitinė įtampa pasireikš labiau, negu numatyta pagal pagrindinį scenarijų, ir sukels papildomų finansinių sutrikimų, o neapibrėžtumas truks ilgiau. Pagal tokį scenarijų euro zonos BVP augimas 2022 m. būtų 1,2 procentinio punkto mažesnis negu pagal pagrindinį scenarijų, o infliacija – 0,8 procentinio punkto didesnė. 2023 m. skirtumai būtų mažesni. 2024 m. augimas būtų šiek tiek didesnis negu pagal pagrindinį scenarijų, nes po 2022 ir 2023 m. pasireiškusio didesnio neigiamo poveikio ekonominiam aktyvumui ekonomika imtų atsigauti. Naftos ir dujų rinkose vėl nusistovėjus pusiausvyrai, dideli energijos kainų šuoliai turėtų vis mažėti, todėl infliacija turėtų nukristi žemiau pagrindiniame scenarijuje numatyto lygio, ypač 2024 m. Pagal dar atšiauresnį scenarijų greta nepalankiojo scenarijaus sąlygų prognozuojama ir tai, kad dėl didesnių tiekimo suvaržymų, intensyvesnio finansų rinkose vykstančio perkainojimo ir didesnio antrinio energijos kainų kilimo poveikio energijos kainų reakcija būtų dar didesnė. Pagal šį scenarijų BVP augimas 2022 m. būtų 1,4 procentinio punkto mažesnis negu pagal pagrindinį scenarijų, o infliacija – 2,0 procentinio punkto didesnė. Gerokai mažesnis augimas ir didesnė infliacija, palyginti su pagrindiniu scenarijumi, būtų fiksuojami ir 2023 m. Karo sukeltiems sutrikimams užsitęsus ilgiau, 2024 m. augimas atsigautų palyginti nedaug, o stipresnis antrinis poveikis atsvertų infliaciją mažinančių mažėjančių energijos kainų poveikį.

1 Realioji ekonomika

2021 m. ketvirtąjį ketvirtį dėl padidėjusių tiekimo kliūčių, griežtesnių pandeminių apribojimų ir pakilusių energijos kainų realiojo BVP augimas sulėtėjo iki 0,3 % ir iš esmės atitiko 2021 m. gruodžio mėn. prognozėse išdėstytus lūkesčius. Didėjant užsikrėtimų skaičiui ir vėl atsinaujinus su pandemija susijusiam neapibrėžtumui, privatusis vartojimas mažėjo. Prie to prisidėjo ir kainų sukeltas realiųjų disponuojamųjų pajamų mažėjimas, tačiau investicijos ir viešojo sektoriaus vartojimas kaip tik darė teigiamą įtaką augimui, o ekonominis aktyvumas vėl pasiekė iki pandemijos buvusį lygį.

Numatoma, kad 2022 m. pirmąjį ketvirtį dėl griežtesnių judumo apribojimų, tebesitęsiančių tiekimo sutrikimų, didelių energijos kainų ir konflikto Ukrainoje realusis BVP ir toliau augs vangiai (žr. 1 pav.). 2021 m. gruodžio mėn. sumažėjus mažmeninei prekybai (sumažėjo 2,7 %, palyginti su lapkričio mėn.) ir dėl metų sandūroje taikytų griežtesnių judumo apribojimų susitraukus kontaktiniu būdu teikiamoms paslaugoms, 2022 m. pirmąjį ketvirtį neigiami padariniai persidavė ir augimui. Šį poveikį iš dalies lyg ir kompensavo nedidelis mėnesinis mažmeninės prekybos suintensyvėjimas 2022 m. sausio mėn. (0,2 %). Labiau į ateitį orientuoti rodikliai, pavyzdžiui, sudėtinis produkcijos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) ir Europos Komisijos ekonominių vertinimų rodiklis, sausio ir vasario mėn., palyginti su ketvirtuoju ketvirčiu, iš esmės nepakito. Nors PVI pagal apdirbamosios gamybos produkcijos tiekimo trukmę sausio ir vasario mėn. pagerėjo, iš šio indekso matyti, kad tiekimo sutrikimai tebėra dideli. Tačiau apklausos, pagal kurias skaičiuojami šie rodikliai, buvo atliktos prieš įsižiebiant konfliktui Ukrainoje. Atsižvelgiant į tebesitęsiantį energetinį sukrėtimą bei neapibrėžtumą, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, 2022 m. pirmojo ketvirčio realiojo BVP augimo prognozė sumažinta 0,2 procentinio punkto, palyginti su gruodžio mėn. prognozėmis, tad dabar numatoma, kad augimas turėtų siekti 0,2 %.

Euro zonos ekonominės veiklos perspektyvos tapo labai neapibrėžtos ir labai priklausys nuo įvykių Ukrainoje. Dėl Ukrainoje vykstančio karo artimiausio laikotarpio augimo perspektyvos silpnėja – tai lemia prekybos, žaliavų kainų ir pasitikėjimo veiksniai. Nors tiesioginių prekybos ryšių su Rusija yra nedaug, Rusijai taikomos sankcijos ir jos ekonomiką stabdantys ekonominiai veiksniai slopina euro zonos užsienio paklausą. Kylančios energijos kainos, neigiamas poveikis pasitikėjimui, prie kurių prisideda sumažėjęs polinkis rizikuoti ir akcijų kainų mažėjimas, mažina ir vidaus paklausą. Vis dėlto mūsų pagrindinio scenarijaus prognozėse daroma prielaida, kad bet kurie konflikto sukelti energijos tiekimo sutrikimai bus laikini ir reikšmingo ilgalaikio poveikio euro zonos ekonominiam aktyvumui nepadarys. Numatomas konflikto poveikis euro zonos ekonomikai ir du alternatyvūs scenarijai, pagrįsti nepalankesnėmis prielaidomis, išsamiau aptarti 3 intarpe.

Prognozuojama, kad tam tikriems nepalankiems veiksniams silpnėjant, nuo 2022 m. antrojo ketvirčio ekonomikos augimas vis dėlto atsigaus, tačiau spartesnį augimą stabdo neigiami konflikto Ukrainoje padariniai. Vėlesnio atsigavimo tikėtis leidžia keletas tai patvirtinančių veiksnių, t. y. mažėja pandemijos ekonominis poveikis, pamažu nyksta tiekimo sutrikimai, didėja eksporto kainų konkurencingumas prekybos partnerių atžvilgiu, tačiau Ukrainoje įsižiebęs konfliktas euro zonos ekonomikos augimą veiks neigiamai. Nors priemonė „Next Generation EU“ (NGEU) turėtų paskatinti kai kurių šalių investicijas, panaikinus laikinas vyriausybės paramos priemones, fiskalinė politika turėtų daryti mažesnę skatinamąją įtaką, ypač 2022 m. Nepaisant techninių prielaidų dėl didesnių palūkanų normų, finansavimo sąlygos tebebus palankios. Apskritai reikėtų pažymėti, kad, nors trumpojo laikotarpio prognozės yra prastesnės, realiojo BVP raida iš esmės turėtų grįžti į prieš pandemiją rengtose prognozėse numatytą lygį (žr. 2 pav.).

Nors dėl konflikto Ukrainoje neapibrėžtumas padidėjo, prognozuojama, kad 2022 m. privatusis vartojimas atsigaus ir prognozuojamu laikotarpiu vis dar bus pagrindinis augimą skatinantis veiksnys. Dėl griežtesnių pandeminių apribojimų, visų pirma taikomų kontaktiniu būdu teikiamoms paslaugoms, ir didėjančių energijos kainų privatusis vartojimas 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį susitraukė labiau, negu tikėtasi, ir buvo 2,5 % mažesnis negu iki pandemijos. Didesnės energijos kainos yra sunki našta namų ūkių perkamajai galiai, todėl 2022 m. pirmąjį ketvirtį privatusis vartojimas gali trauktis ir dėl to. Prognozuojama, kad vėliau privatusis vartojimas padidės, tačiau mažiau, negu tikėtasi anksčiau, – tam įtakos turės karo Ukrainoje skatinamas taupymas atsargumo tikslais ir tolesnis energijos kainų kilimas. Prognozės dėl privačiojo vartojimo atsigavimo yra grindžiamos prielaidomis, kad pandemija pamažu slūgsta, vartojimo prekių tiekimo suvaržymai ir Ukrainoje įsižiebusio konflikto sukelti energijos tiekimo sutrikimai tėra laikini. Toliau leidžiant nuo 2020 m. pradžios kauptas santaupas, 2023 m. vartojimas turėtų ir toliau viršyti realiųjų pajamų augimą.

Stabilios darbo pajamos skatina realiųjų disponuojamųjų pajamų augimą, tačiau didesnė infliacija ir fiskalinių pervedimų nutraukimas jį stabdo. Numatoma, kad dėl didesnės infliacijos ir mažesnių grynųjų fiskalinių pervedimų 2022 m. pirmąjį ketvirtį realiosios disponuojamosios pajamos labai sumažės. Atsigavimas prognozuojamas nuo antrojo ketvirčio – tam įtakos turės gerėjanti padėtis darbo rinkose ir, kiek mažesniu mastu, kitos asmeninės pajamos, taip pat nedidelis ekonominio aktyvumo augimas. Tačiau grynieji fiskaliniai pervedimai 2022 m. turėtų slopinti pajamų augimą, nes mažėja darbo vietų išsaugojimo schemose dalyvaujančių žmonių (darbuotojai grįžta į nuolatinio pobūdžio darbo vietas), baigia galioti ir kitos su pandemija susijusios laikinos fiskalinės priemonės. Tai iš dalies atsveria naujos priemonės, kuriomis siekiama kompensuoti didelių energijos kainų poveikį. Dėl didelės infliacijos realiosios disponuojamosios pajamos mažėja labiau, negu manyta anksčiau, todėl prognozuojama, kad 2022 m. jos mažės.

Prognozuojama, kad namų ūkių taupymo norma mažės ir pasieks žemesnį lygį, negu buvo iki krizės, o prognozuojamo laikotarpio pabaigoje stabilizuosis. Numatoma, kad taupymo norma mažės visus 2022 m. Palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, jos prognozė šiek tiek pamažinta. Nors konfliktas Ukrainoje didina neapibrėžtumą ir paprastai dėl to turėtų didėti taupymas atsargumo tikslais, tačiau šį poveikį su kaupu atsveria tai, kad namų ūkiai, siekdami bent iš dalies sušvelninti neigiamą energetinio sukrėtimo poveikį realiojo vartojimo augimui, leidžia savo santaupas. Vartotojų taupymo elgsenos normalizavimąsi skatina tai, kad švelninamos viruso plitimo ribojimo priemonės ir nyksta su pandemija susiję atsargumo motyvai. Prognozuojama, kad nuo 2023 m. vidurio taupymo norma iš esmės stabilizuosis ties žemesniu nei istorinis vidurkis lygiu. Taupymo norma tebėra, kad ir nedaug, mažesnė už istorinį vidurkį iš dalies dėl to, kad namų ūkiai leidžia perteklines nuo pandemijos pradžios sukauptas santaupas. Tačiau šį poveikį silpnina neapibrėžtumas dėl įvykių Ukrainoje ir tai, kad perteklinių santaupų daugiausia yra sukaupę turtingesnių ir vyresnių gyventojų, kurių polinkis vartoti yra mažesnis, namų ūkiai, o mažesnes pajamas gaunančių gyventojų namų ūkiai tebėra jautresni energijos kainų sukrėtimui (dar ir dėl to, kad turi mažiau atsargų)^[2].

Manoma, kad investicijos į būstą trumpuoju laikotarpiu ir toliau didės, tačiau kitą prognozuojamo laikotarpio dalį jų augimas nebus didelis. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį investicijos į būstą šiek tiek padidėjo ir iš esmės atitiko 2021 m. gruodžio mėn. prognozėse išdėstytus lūkesčius, tačiau būsto rinkos aktyvumą neigiamai veikė darbo jėgos ir žaliavų trūkumas. Nepaisant Ukrainoje vykstančio karo, prognozuojama, kad trumpuoju laikotarpiu investicijos į būstą ir toliau augs, kadangi paklausa tebėra gana didelė (ją ypač palaiko didelė paklausa iš didesnes pajamas gaunančių namų ūkių) ir atsiranda tam tikrų pasiūlos suvaržymų mažėjimo požymių. Po neilgo atsigavimo etapo, kuriuo pasiūlos suvaržymų švelnėjimas greičiausiai bus juntamas labiau, likusiu prognozuojamu laikotarpiu investicijų į būstą augimas turėtų sulėtėti. Vis dėlto jas ir toliau turėtų skatinti teigiamas Tobino Q rodiklis ir disponuojamųjų pajamų augimas, tačiau finansavimo sąlygos taps kiek mažiau palankios.

Mažėjant tiekimo kliūčių ir išmokėjus NGEU lėšas, verslo investicijos prognozuojamu laikotarpiu, nepaisant konflikto Ukrainoje, turėtų didėti ir sudaryti vis didesnę realiojo BVP dalį. Įvertinta, kad po 2021 m. trečiąjį ketvirtį fiksuoto laikino sumažėjimo, kurį daugiausia lėmė tiekimo kliūtys, 2021 m. paskutinįjį ketvirtį verslo investicijos vėl ėmė sparčiau augti. Nepaisant dėl konflikto Ukrainoje padidėjusio neapibrėžtumo ir finansų rinkos svyravimų, tebėra manoma, kad trumpuoju laikotarpiu augimas ir toliau bus teigiamas, nes verslo pasitikėjimas tebėra didelis, pajėgumai yra didele dalimi išnaudojami, taip pat gerėja investicinių prekių gamintojų gaunamų užsakymų rodikliai. Prognozuojama, kad, mažėjant tiekimo sutrikimams, investicijos ir toliau dinamiškai augs, tačiau kylančios žaliavų kainos, neigiamas poveikis pasitikėjimui ir prekybos sutrikimai, susiję su minėtu konfliktu, greičiausiai darys stabdomąjį poveikį. Verslo investicijas turėtų skatinti ir teigiamas NGEU priemonės poveikis bei prognozuojamas pelno augimas 2022 m. ir vėlesniu prognozuojamu laikotarpiu. Dar reikėtų pažymėti, kad vidutiniu laikotarpiu papildomą indėlį į investicijas sudarys didesnės išlaidos, susijusios su iškastinio kuro atsisakymu Europos ekonomikoje. Todėl prognozuojamu laikotarpiu verslo investicijos turėtų sudaryti vis didesnę realiojo BVP dalį.

Ukrainoje įsižiebęs konfliktas trumpuoju laikotarpiu lėtins prekybos atsigavimą, tačiau vėlesniu 2022 m. laikotarpiu prekybos augimas turėtų suintensyvėti. 2021 m. pabaigoje euro zonoje užfiksuota užsienio paklausos atsigavimo požymių, tačiau karas Ukrainoje temdo euro zonos artimiausio laikotarpio eksporto perspektyvas. Konflikto sukeltą neigiamą poveikį iš dalies turėtų sušvelninti šiek tiek padidėjęs kainų konkurencingumas ir numatomas prekybos paslaugomis atsigavimas. Todėl 2022 m. ketvirtinio euro zonos eksporto augimo tempo prognozės buvo sumažintos. Vis dėlto metinio augimo tempo prognozė, atsižvelgiant į teigiamą perkeliamąjį poveikį, kurį padarė 2021 m. antrąjį pusmetį atlikta korekcija į viršų, buvo padidinta. Dėl mažesnės euro zonos ekonominio aktyvumo dinamikos importo augimas trumpuoju laikotarpiu greičiausiai irgi bus vangesnis. Todėl numatoma, kad grynojo eksporto indėlis į BVP augimą 2022 m. bus tik nedidelis. Vis dėlto artimiausio laikotarpio ekonomikos perspektyvą temdo didelė nuosmukio rizika, kurią kelia tiekimo grandinių sutrikimai dėl iš Rusijos negaunamų pagrindinių gamybos išteklių. Jei konflikto, tiekimo suvaržymų ir su pandemija susijusių apribojimų poveikis išnyks, nuo 2022 m. antrojo pusmečio euro zonos prekyba turėtų grįžti į ilgalaikio augimo kelią. Po energijos kainų šuolio sparčiai didėjantis prekybos (ypač importo) defliatorius vyraus visus 2022 m. Tikėtina, kad euro zonos prekybos sąlygos ir prekybos balansas dėl to labai pablogės, o normalizuosis tik nuo 2023 m.

Darbo rinka toliau stiprėja. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį užimtumas išaugo 0,5 %, o nedarbo lygis toliau mažėjo. Numatoma, kad užimtumas prognozuojamu laikotarpiu ir toliau didės, nors dėl Ukrainoje vykstančio karo išaugęs neapibrėžtumas daro tam tikrą stabdomąjį poveikį. Taip pat reikėtų pažymėti, kad trumpuoju laikotarpiu poveikis nedarbo lygiui greičiausiai bus neigiamas, tačiau vidutinis metinis nedarbo lygis iki 2024 m. turėtų sumažėti iki 7,0 %. Tam daugiausiai įtakos turės tebesitęsiant ekonomikos atsigavimui prognozuojama didelė darbo jėgos paklausa.

Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu darbo našumo augimas pamažu kryps link ilgalaikio vidurkio. Dėl sulėtėjusio ekonominio aktyvumo laikinai smuktelėjęs darbo našumas, ekonomikai augant sparčiau, turėtų vėl įgauti pagreitį, o vėliau pamažu normalizuotis ir krypti link ilgalaikio prieš pandemiją buvusio vidurkio. Numatoma, kad iki prognozuojamo laikotarpio pabaigos vienam samdomajam darbuotojui tenkantis darbo našumas bus maždaug 4,6 % didesnis negu prieš krizę.

Palyginti su 2021 m. gruodžio mėn. prognozėmis, 2022 ir 2023 m. realiojo BVP augimo prognozė sumažinta atitinkamai 0,5 ir 0,1 procentinio punkto, o 2024 m. prognozė liko nepakitusi. 2022 m. ekonominės prognozės sumažintos daugiausia atsižvelgiant į Ukrainos krizės poveikį energijos kainoms, pasitikėjimui ir prekybai. Šį poveikį iš dalies atsveria teigiamas 2021 m. duomenų korekcijų į viršų perkeliamasis poveikis. 2023 ir 2024 m. didesnio kainų konkurencingumo, susijusio su didesniu kai kurių pagrindinių prekybos partnerių juntamu spaudimu kainoms, daromą skatinamąjį poveikį iš esmės atsvers prognozuojamos didesnės palūkanų normos ir neigiamas didesnių energijos kainų poveikis.

2 Fiskalinė perspektyva

Nuo 2021 m. gruodžio mėn. prognozių pagrindinis scenarijus buvo papildytas keletu papildomų skatinamųjų priemonių. Įvertinta, kad 2020 m. vykdyta itin didelio skatinamojo pobūdžio fiskalinė politika (įvertinus NGEU dotacijų poveikį), 2021 m. buvo sugriežtinta. Tai daugiausia lėmė nenumatytos pajamos ir kiti veiksniai, dažnai pasireiškiantys ekonomikai atsigaunant. Prognozuojama, kad 2022 m. fiskalinė politika bus toliau griežtinama. Tai daugiausia siejama su tuo, kad didelė dalis pandeminės paramos priemonių naikinamos, nors likusiu prognozuojamu laikotarpiu – kiek mažesniu mastu. Palyginti su 2021 m. gruodžio mėn. prognozėmis, 2022 m. fiskalinės politikos poveikis turėtų būti maždaug 0,2 procentinio punkto BVP mažesnis, o 2023–2024 m. iš esmės nesikeisti. Koreguojant prognozes dėl 2022 m., be kitų dalykų, atsižvelgta į papildomas skatinamąsias priemones, kurių vyriausybės ėmėsi reaguodamos į omikron atmainos bangą, naujas priemones, kuriomis siekiama kompensuoti padidėjusias energijos kainas, taip pat į tai, kad dalis 2021 m. gautų nenumatytų pajamų šaltinių išnyko. Šį papildomą fiskalinį skatinamąjį poveikį iš dalies atsveria lėtesnis išlaidų, ypač valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų, ir pervedimų augimas. Dėl Ukrainoje vykstančio karo fiskalines prielaidas ir prognozes šiuo metu gaubia didelis neapibrėžtumas, tad vertinama, kad rizika priklausys nuo papildomų skatinamųjų priemonių įvedimo.

Tebėra prognozuojama, kad euro zonos biudžeto balansas iki 2024 m. stabiliai gerės, tačiau lėčiau, negu buvo numatyta 2021 m. gruodžio mėn. prognozėse. Įvertinta, kad euro zonos biudžeto deficitas, 2020 m. pasiekęs aukščiausią tašką, 2021 m. tebebuvo didelis. Prognozuojamu laikotarpiu biudžeto balansas turėtų žymiai pagerėti – tam daugiausia įtakos turėtų turėti ciklinė komponentė ir mažesnis dėl cikliškumo pakoreguotas pirminis deficitas. Numatoma, kad prognozuojamo laikotarpio pabaigoje biudžeto balansas bus –2 % BVP, taigi tebebus mažesnis negu iki krizės. Numatoma, kad 2020 m. gerokai išaugusi bendra euro zonos valdžios sektoriaus skola mažės visą prognozuojamą laikotarpį ir 2024 m. sudarys apie 89 % BVP, taigi, bus didesnė negu prieš pandemiją. Skolos mažėjimui daugiausiai įtakos turės palankūs palūkanų normų ir ekonomikos augimo skirtumai, taip pat deficito bei skolos korekcijos – abu šie veiksniai su kaupu kompensuos pirminį deficitą, kuris, nors ir mažės, bet tebebus didelis. Palyginti su 2021 m. gruodžio mėn. prognozėmis, 2021 m. biudžeto balanso įvertis buvo gerokai padidintas, atsižvelgiant tiek į didesnį pajamų ir BVP santykį, tiek į mažesnį išlaidų ir BVP santykį. Nepaisant aukštesnio atskaitos taško, dabar prognozuojama, kad dėl Ukrainoje vykstančio karo pablogėjus makroekonominėms perspektyvoms ir padidėjus palūkanų mokėjimų daliai, palyginti su BVP, 2024 m. biudžeto balansas bus žemesnis, negu buvo numatyta gruodžio mėn. Euro zonos bendro skolos santykio prognozė buvo sumažinta viso prognozuojamo laikotarpio atžvilgiu, o tam daugiausiai įtakos turėjo iš 2021 m. persikėlę palankūs bazės efektai.

3 Kainos ir sąnaudos

2022 m. vasario mėn. bendroji infliacija siekė 5,8 %, o artimiausiais ketvirčiais ji greičiausiai vis dar bus padidėjusi (žr. 3 pav.). Didžiausią įtaką infliacijai daro energijos kainų kilimas. Vasario mėn. – daugiausia dėl didesnių dujų ir elektros energijos tarifų – ji šoktelėjo iki maždaug 32 %. Dėl šių dviejų komponenčių infliacija ir šiais metais greičiausiai išliks aukšta. Tačiau 2022 m. degalų kainų poveikis dėl bazės efektų ir dėl numatomo naftos kainų mažėjimo turėtų išnykti. Sausio mėn., palyginti su ankstesniu mėnesiu, fiksuoti gerokai didesni elektros ir dujų tarifai, nes naujų metų kainos buvo koreguotos daugelyje šalių. Numatoma, kad per metus jie dar didės, nes Ukrainoje vykstančio karo sukeltas didmeninių dujų ateities sandorių kainų šuolis pamažu persiduoda vartotojams (nors dėl bazės efektų vėliau metinė infliacija šiek tiek mažės). Manoma, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2022 m. sudarys 2,6 %, o tam daugiausia įtakos turės didelė paklausa, netiesioginis didesnių energijos kainų poveikis ir dėl tiekimo grandinėje atsiradusių tiekimo sutrikimų juntamas spaudimas kainoms. Vasario mėn. maisto produktų kainų kilimas padidėjo iki 4,1 % ir greičiausiai išliks aukštas visus 2022 m. Tai lems didelės žaliavų kainos ir neįprastai išaugusios dujų ir elektros kainos, kurios sudaro apie 90 % visų maisto produktų perdirbimo pramonės energijos sąnaudų ir yra svarbus trąšų gamybos veiksnys. Dėl didelio mažinamojo bazės efektų poveikio ir numatomo naftos kainų mažėjimo bendrosios infliacijos kreivė antrąjį pusmetį turėtų pradėti leistis.

Numatoma, kad 2023 m. infliacija pagal SVKI sumažės nuo vidutiniškai 5,1 % (2022 m.) iki 2,1 %, o 2024 m. – iki 1,9 %. Bendrąją infliaciją prognozuojamu laikotarpiu mažins gerokai mažesnis energijos kainų kilimas. Ši išvada daroma, remiantis prielaida, kad naftos ir dujų kainų kreivė ateityje leisis, kaip ir atitinkamų jų ateities sandorių kainų kreivės, nepaisant šiokio tokio kainas didinančio poveikio, kuris bus juntamas: i) 2023 m. panaikinus laikinas fiskalines energijos kainų mažinimo priemones, ii) 2023–2024 m. pradėjus vykdyti nacionalines kovos su klimato kaita priemones ir iii) dėl ankstesnio didelio didmeninių dujų kainų padidėjimo, kurio poveikis pasireiškė vėliau. Maisto produktų kainų kilimas prognozuojamu laikotarpiu taip pat turėtų sumažėti. Prognozuojama, kad infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2023 m. sumažės iki maždaug 1,8 %, o 2024 m. padidės iki 1,9 %. Infliacijos mažėjimas prognozuojamas remiantis prielaidomis dėl kainas didinančių tiekimo kliūčių pašalinimo, vėl numatomo ekonomikos atsivėrimo ir bazės efektų. Nors dėl Ukrainoje vykstančio karo pasireiškiantis augimą slopinantis poveikis gali veikti kaip infliaciją mažinantis veiksnys, jį, tikėtina, atsvers netiesioginis dėl konflikto didėjančių energijos kainų poveikis. 2024 m. prognozuoti kiek didesnę infliaciją leidžia produktų ir darbo rinkų stiprėjimas, tam tikras antrinis 2021 ir 2022 m. fiksuoto infliacijos šuolio poveikis darbo užmokesčiui, taip pat tai, kad ECB nustatytas 2 % infliacijos tikslas vertinamas pagal ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčius. Dėl Ukrainoje vykstančio karo pagrindinio scenarijaus prognozes gaubia didelis neapibrėžtumas, ypač turint galvoje tai, kad nuo to laiko, kai baigtos rengti pagrindinės techninės prielaidos, energijos kainos toliau sparčiai didėjo. Pagal 3 intarpe aprašytus alternatyvius scenarijus daromos prielaidos grindžiamos didelėmis energijos kainomis.

Numatoma, kad 2022 m. vienam samdomajam darbuotojui tenkantis atlygis didės 3,6 %, o 2024 m. augimas sulėtės iki 2,9 %, t. y. bus didesnis už istorinį nuo 1999 m. fiksuojamą vidurkį (2,2 %). Nors numatoma, kad vienam samdomajam darbuotojui tenkantis atlygis (2021 m. jį labai iškraipė politikos priemonės) šiek tiek sumažės, vienetinės darbo sąnaudos turėtų didėti, nes vienam samdomajam darbuotojui tenkantis našumas auga lėčiau. Prognozuoti didesnį negu vidutinį darbo užmokesčio augimą leidžia tvirtėjanti darbo rinka, Vokietijos planai nuo 2022 m. spalio mėn. didinti minimalų darbo užmokestį ir tam tikras antrinis didelės infliacijos poveikis.

Numatoma, kad 2022 m. išorės kainų spaudimas bus gerokai didesnis negu vidaus kainų, tačiau vėlesniais prognozuojamo laikotarpio metais nukris iki gerokai mažesnio lygio. Importo defliatoriaus metinis augimo tempas 2022 m. turėtų siekti 8,2 %, o tam daugiausiai įtakos turės ne tik didesnės naftos ir žaliavų, neįskaitant energijos išteklių, kainos, bet ir dėl tiekimo sutrikimų šiek tiek padidėsiančios gamybos sąnaudos. Nuo 2023 m. importo kainų augimas turėtų pradėti lėtėti ir 2024 m. sudaryti 0,7 %.

Palyginti su 2021 m. gruodžio mėn. prognozėmis, infliacijos pagal SVKI 2022 m. prognozė padidinta 1,9 procentinio punkto, 2023 m. prognozė – 0,3 procentinio punkto, o 2024 m. prognozė – 0,1 procentinio punkto. Trys ketvirtadaliai visos bendros korekcijos yra susiję su kintančiomis energijos ir maisto komponentėmis, o likęs ketvirtadalis – su infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, komponente. Šiai korekcijai daugiausiai įtakos turėjo pastarojo laikotarpio netikėti didesni rodikliai, stipresnis ir ilgiau trunkantis kainas didinantis energijos kainų poveikis (dėl konflikto Ukrainoje) ir tiekimo sutrikimai, taip pat spartesnis darbo užmokesčio augimas, prie kurio prisidėjo ir Vokietijos planai didinti minimalų darbo užmokestį. Didinant infliacijos prognozę taip pat atsižvelgta į tai, kad, remiantis apklausų duomenimis, lūkesčių dėl vidutinio laikotarpio infliacijos rodikliai pastaruoju laikotarpiu grįžo į ECB infliacijos tikslą atitinkantį lygį. Paskutiniaisiais prognozuojamo laikotarpio metais šis poveikis su kaupu atsvers neigiamą poveikį infliacijai, kurį padarė reikšminga rinkos prielaidų dėl palūkanų normų korekcija į viršų, ir neigiamą su paklausa dėl konflikto Ukrainoje susijusį poveikį.