content here is the anonymously transparent proxied version of ecb.europa.eu   X
Paieškos galimybės
Home Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
  • PRANEŠIMAS DĖL PINIGŲ POLITIKOS

SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luis de Guindos

2021 m. liepos 22 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šios dienos posėdyje Valdančioji taryba sutelkė dėmesį į du pagrindinius klausimus: pirma, koks yra mūsų strategijos peržiūros poveikis mūsų ateities gairėms dėl ECB pagrindinių palūkanų normų ir, antra, kaip vertiname ekonominę padėtį bei mūsų atsako į pandemiją priemones.

Vykdydami neseniai užbaigtą strategijos peržiūrą susitarėme dėl simetrinio dviejų procentų dydžio infliacijos tikslo vidutiniu laikotarpiu. Mūsų pinigų politikos palūkanų normos jau kurį laiką yra priartėjusios prie savo apatinės ribos, o vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyva vis dar yra gerokai mažesnė už mūsų tikslą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Valdančioji taryba šiandien persvarstė savo ateities gaires dėl palūkanų normų. Tai padarėme siekdami pabrėžti savo įsipareigojimą toliau palaikyti skatinamąją pinigų politiką, kad galėtume pasiekti savo infliacijos tikslą.

Siekdama savo simetrinio dviejų procentų dydžio infliacijos tikslo ir vadovaudamasi savo pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, kad infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį, ir kad, Valdančiosios tarybos vertinimu, grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties dviejų procentų lygiu. Dėl to gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą.

Dabar norėčiau pakalbėti apie ekonomikos perspektyvos vertinimą ir priemones, kurių ėmėmės reaguodami į pandemiją.

Euro zonos ekonomikos atsigavimas vyksta, kaip numatyta. Pasiskiepija vis daugiau žmonių, daugumoje euro zonos šalių sušvelnintos karantino priemonės. Tačiau vis dar juntamas pandemijos šešėlis, ypač dėl to, kad didėja su delta koronaviruso atmaina susijęs neapibrėžtumas. Infliacija padidėjo, tačiau manoma, kad šis padidėjimas daugiausia bus laikinas. Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija vis dar bus nedidelė.

Visu pandemijos laikotarpiu turime išsaugoti palankias finansavimo sąlygas visiems ūkio sektoriams. Tai labai svarbu siekiant, kad dabartinis ekonomikos atsigavimas virstų ilgalaike plėtra ir kad būtų atsvertas neigiamas pandemijos poveikis infliacijai. Todėl, patvirtinę mūsų birželio mėn. parengtą finansavimo sąlygų ir infliacijos perspektyvos vertinimą, mes ir toliau manome, kad šį ketvirtį grynieji pirkimai pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) bus vykdomi gerokai sparčiau negu per pirmuosius šių metų mėnesius.

Patvirtinome ir kitas mūsų priemones, padedančias mums vykdyti įgaliojimą palaikyti kainų stabilumą. Tai – ECB pagrindinių palūkanų normų dydis, turto pirkimas pagal turto pirkimo programą (TPP), reinvestavimo politika ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos. Šios priemonės išsamiau aprašytos šiandien 13.45 val. paskelbtame pranešime spaudai. Esame pasirengę atitinkamai koreguoti visas mūsų priemones, kad užtikrintume, jog infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi ties mūsų siekiamu dviejų procentų lygiu.

Dabar išsamiau paaiškinsiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada pakalbėsiu apie tai, kaip vertiname finansinę ir pinigų kiekio padėtį.

Ekonominė veikla

Šių metų antrąjį ketvirtį ekonomika atsigavo ir, mažėjant apribojimų, galima tikėtis stipraus augimo trečiąjį ketvirtį. Tikimės gerų apdirbamosios gamybos sektoriaus rodiklių, net jei ir artimiausiu metu tiekimo sutrikimai lėtins gamybą. Didelės ekonomikos dalies veikla vėl vykdoma, o tai skatina stiprų paslaugų sektoriaus atsigavimą. Tačiau šį paslaugų, ypač turizmo bei apgyvendinimo ir maitinimo, sektoriaus atsigavimą gali slopinti delta koronaviruso atmainos plitimas.

Žmonėms grįžtant į parduotuves bei restoranus ir vėl pradedant keliauti didėja vartojimo išlaidos. Išlaidas skatina ir geresnės darbo perspektyvos, stiprėjantis pasitikėjimas ir toliau teikiama vyriausybių parama. Toliau didėjant vidaus ir pasaulinei paklausai auga verslo optimizmas. Tai skatina investavimą. Pirmą kartą nuo pandemijos pradžios mūsų atliekamos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad investicijų į pagrindinį kapitalą finansavimas yra svarbus paskolų įmonėms paklausą skatinantis veiksnys.

Tikimės, kad ekonominis aktyvumas iki krizės buvusį lygį pasieks kitų metų pirmąjį ketvirtį. Tačiau turi praeiti nemažai laiko, kol ekonomika atsigaus nuo pandemijos padarytos žalos. Darbo vietų išsaugojimo schemose dalyvaujančių žmonių skaičius nors ir mažėja, bet tebėra didelis. Palyginti su laikotarpiu iki pandemijos, vis dar 3,3 milijono mažiau žmonių, ypač jaunesnių ir mažiau kvalifikuotų, turi darbą.

Ambicingos, tikslinės ir koordinuotos fiskalinės politikos priemonės turėtų ir toliau papildyti pinigų politikos priemones palaikant ekonomikos atsigavimą. Atsižvelgiant į tai, svarbus vaidmuo tenka programai „Next Generation EU“. Ji padės užtikrinti stipresnį ir tolygų ekonomikos atsigavimą euro zonos šalyse. Be to, programa paspartins perėjimą prie ekologiškos ekonomikos ir skaitmeninio formato ir prisidės prie būtinų ilgalaikį augimą skatinančių struktūrinių reformų.

Infliacija

Birželio mėn. infliacija buvo 1,9 procento. Manome, kad per ateinančius mėnesius infliacija toliau didės, o kitais metais vėl sumažės. Dabartinį augimą labiausiai skatina didesnės energijos kainos ir bazės efektai, pasireiškiantys dėl pandemijos pradžioje kritusių naftos kainų ir PVM tarifo laikino sumažinimo Vokietijoje praėjusiais metais poveikio. Šių veiksnių poveikis turėtų išblėsti 2022 m. pradžioje, kai jie nebebus įtraukiami apskaičiuojant metinę infliaciją.

Kalbant apie artimiausią laikotarpį, pažymėtina, kad ekonomiką kaustantis didelis sąstingis vis dar slopins spaudimą grynajai infliacijai. Didesnė paklausa ir laikinas sąnaudų spaudimas tiekimo grandinėje darys šiokį tokį kainas didinantį spaudimą. Tačiau menkas darbo užmokesčio augimas ir anksčiau sustiprėjęs euro kursas reiškia, kad spaudimas kainoms greičiausia ir toliau dar kurį laiką bus prislopintas.

Dar turi praeiti šiek tiek laiko, kol nebesijaus neigiamo pandemijos poveikio infliacijai. Mūsų pinigų politikos priemonių skatinamai ekonomikai atsigaunant, vidutiniu laikotarpiu infliacija turėtų didėti, tačiau mūsų tikslo nepasieks. Nors ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai ir padidėjo, jie vis dar mažesni už mūsų dviejų procentų dydžio tikslą.

Rizikos vertinimas

Manome, kad su ekonomikos perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota. Ekonominės veiklos rodikliai galėtų būti geresni, negu šiuo metu tikimės, jei vartotojai leis daugiau pinigų, negu dabar tikimasi, ir greičiau naudos per pandemiją sukauptas santaupas. Spartesnis pandeminės padėties pagerėjimas taip pat galėtų paskatinti didesnę plėtrą, nei numatyta dabar. Tačiau jei pandemija taptų intensyvesnė arba jei paaiškėtų, jog pasiūlos trūkumas užsitęsė ir dėl to trinka gamyba, augimo lygis būtų mažesnis, negu šiuo metu tikimės.

Finansinė ir pinigų kiekio padėtis

Augimo ir infliacijos atsigavimas ir toliau priklauso nuo palankių finansavimo sąlygų. Per laikotarpį nuo mūsų praėjusio posėdžio rinkos palūkanų normos sumažėjo. Daugeliui įmonių ir namų ūkių finansavimo sąlygos tebėra palankios.

Bankų paskolų įmonėms ir namų ūkiams palūkanų normos vis dar artimos istoriškai žemiausiam lygiui. Paėmusios paskolas per pirmąją pandemijos bangą įmonės vis dar turi pakankamai lėšų. Tai iš dalies paaiškina, kodėl skolinimas įmonėms šiek tiek sulėtėjo. O skolinimas namų ūkiams nemažėja. Mūsų naujausios bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad įmonių ir namų ūkių skolinimosi sąlygos stabilizavosi. Likvidumas vis dar yra gausus.

Vis dėlto įmonių nuosavybės vertybinių popierių išleidimo sąnaudos tebėra didelės. Nemažai įmonių ir namų ūkių skolinosi daugiau, kad išsilaikytų per pandemiją. Todėl bet koks ekonominės padėties pablogėjimas gali kelti grėsmę jų finansinei būklei, o tai savo ruožtu galėtų pabloginti bankų balansų kokybę. Todėl vis dar būtina užtikrinti, kad įtampai balansuose ir griežtėjančioms finansavimo sąlygoms veikiant vienai kitą nesustiprėtų jų poveikis.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad euro zonos ekonomika labai atsigauna. Tačiau perspektyva ir toliau priklauso nuo pandemijos raidos ir vakcinacijos tempo. Numatoma, kad dabartinis infliacijos didėjimas daugiausia bus laikinas. Tikėtina, kainų spaudimas po truputį didės, tačiau vidutiniu laikotarpiu infliacija vis dar bus gerokai mažesnė už mūsų tikslą. Mūsų politikos priemonės, įskaitant mūsų peržiūrėtas ateities gaires, padės ekonomikai tvirtai atsigauti ir užtikrins, kad infliacija galiausiai pasiektų mūsų tikslą – dviejų procentų lygį.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai