Padidinome palūkanų normas. Ką tai reiškia jums?
2022 m. liepos 21 d. (atnaujinta 2022 m. rugsėjo 23 d.)
Didindami palūkanų normas galime vėl sumažinti infliaciją
2022 m. liepos mėn. mūsų Valdančioji taryba pirmą kartą per 11 metų padidino palūkanų normas. Rugsėjo mėn. atliktas palūkanų didinimas buvo didžiausias per visą ECB istoriją. Per ateinančius mėnesius palūkanos greičiausiai bus dar didinamos.
Kodėl padidinome palūkanų normas?
Esame už eurą atsakingas centrinis bankas ir mūsų pareiga – palaikyti kainų stabilumą. Kai kainos mūsų ekonomikoje kyla per greitai, t. y. kai infliacija yra pernelyg didelė, palūkanų normų didinimas mums padeda vidutiniu laikotarpiu sugrąžinti infliaciją į norimą 2 % lygį.
Dėl infliacijos žmonės patiria įtampą. Daugelis nerimauja, kad infliacija nesumažės. Stebime šiuos vadinamuosius infliacijos lūkesčius. Dėl to ir padidinome palūkanų normas – taip pasakome, jog neleisime, kad infliacija ilgai būtų didesnė nei 2 %. Tai padės valdyti infliacijos lūkesčius.
Palūkanų normos yra pinigų skolinimosi kaina (kartais sakoma, kad palūkanų normos yra „pinigų kaina“). Jei norite gauti banko paskolą, pirmiausia turėsite susitarti dėl tam tikros palūkanų normos, kuri paprastai yra metinė. Sakykime, skolinatės 10 000 eurų už 3 % metinę palūkanų normą. Tai reiškia, kad savo bankui turėsite ne tik mokėti paskolos įmokas, bet ir per metus sumokėti dar 300 eurų sumą. Taigi palūkanų norma iš esmės yra tai, ką turite mokėti bankui už tai, kad skolina jums pinigų.
Tai veikia ir priešinga kryptimi. Palūkanos – tai pinigai, kuriuos bankas moka jums už jūsų santaupas, t. y. kai bankas „skolinasi“ iš jūsų. Tarkime, jei į savo taupomąją sąskaitą įnešate 1 000 eurų už 2 % metinę normą, metų pabaigoje gausite 20 eurų palūkanų.
Dėl ko palūkanų normos kinta?
Palūkanų normos, kurias bankai siūlo žmonėms ir įmonėms, paprastai kinta kartu su ECB nustatytomis palūkanų normomis, tačiau joms įtakos turi ir kiti veiksniai. Laisvosios rinkos ekonomikoje, tokioje kaip euro zona, palūkanų normas taip pat lemia kreditų paklausa ir pasiūla. Tai yra tai, kiek įmonės ir žmonės nori išleisti ir investuoti bei kiek gali būti suteikta kredito.
Paaiškinimas – kas yra pinigai?Tai veikia panašiai kaip ir kitų produktų ar paslaugų atveju. Pavyzdžiui, jeigu daug žmonių nori nusipirkti duonos, bet jos nėra pakankamai, duonos kaina padidėja.
Taip pat yra ir su palūkanų normomis: kai įmonės ir žmonės nori leisti pinigus ir investuoti, bet negali lengvai gauti pakankamai kredito, palūkanų normos linkusios didėti, nes prieinamo kredito yra mažiau. Kitaip tariant, skolintis tampa brangiau. O jeigu yra priešingai ir žmonės banke taupo daug pinigų, ekonomika yra pripildyta pinigų (dažnai vadinamų likvidumu) ir palūkanos paprastai būna mažos.
Koks yra ECB vaidmuo?
ECB yra už eurą atsakingas centrinis bankas. Nenustatome palūkanų normų, kurias mokate už paskolą ar gaunate už indėlį. Tačiau įtaką joms darome.
Nustatome vadinamąsias pagrindines – arba, kitaip, politikos – palūkanų normas. Tai palūkanų normos, kurias siūlome bankams, norintiems skolintis iš mūsų, ir kurias imame už jų pas mus turimus vienadienius indėlius.
Mums pakeitus pagrindines palūkanų normas, tai daugiau ar mažiau paveikia visą ekonomiką, įskaitant bankų paskolas, rinkos paskolas, hipotekos paskolas, bankų indėlių palūkanas ir kitas investicines priemones.
ECB valdančioji taryba sprendimus dėl šių pagrindinių palūkanų normų priima maždaug kas šešias savaites.
Kokį poveikį infliacijai daro pagrindinės palūkanų normos?
Įprastomis sąlygomis, jei infliacija yra per didelė dėl per didelės paklausos ir per mažos prekių bei paslaugų pasiūlos, galime didinti palūkanų normas, kad pabrangtų kreditavimas. Tai „atvėsins“ ekonomiką, suvaldys infliacijos lūkesčius ir sumažins infliaciją.
Jei infliacija yra per maža (taip buvo ilgą laiką), galime sumažinti palūkanų normas, kad kreditavimas atpigtų, nes tai skatintų investicijas ir didintų paklausą.
Paaiškinimas – kodėl stabilios kainos svarbu?Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, susidarė padėtis, kai infliacija yra per didelė, tačiau ekonomikos augimas lėtėja. Dėl karo labai pakilo kainos, ypač energijos ir maisto. Be to, daugeliui įmonių yra sunkiau gauti žaliavų, atsarginių dalių ir darbuotojų, kad galėtų tęsti gamybą, o tai dar labiau sunkina dėl pandemijos kilusias problemas.
Vien palūkanų normų didinimas visų šių problemų neišspręs. Padidinus palūkanų normas importuota energija netaps pigesnė, nebus užpildytos tuščios lentynos prekybos centruose, o automobilių gamintojams nebus pristatyti trūkstami puslaidininkiai.
Didesnės palūkanos padeda kontroliuoti infliacijos lūkesčius
Tačiau didesnės palūkanų normos padeda kontroliuoti infliacijos lūkesčius. Jei žmonės ir įmonės mano, kad didelė infliacija dar ilgai nemažės, darbuotojai gali pareikalauti didesnių atlyginimų, o darbdaviai gali atitinkamai padidinti kainas. Tai dažnai vadinama darbo užmokesčio–kainų spirale. Kad šis scenarijus netaptų realybe, ir toliau didinsime palūkanų normas, kad kreditai taptų brangesni, o už santaupas būtų geriau atlyginama. Pasirūpinsime tuo, kad įmonės, darbuotojai ir investuotojai galėtų būti tikri, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija sumažės iki 2 %. Neleisime įsitvirtinti didelės infliacijos lūkesčiams.