Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal
PRANEŠIMAS SPAUDAI

Europos Centrinio Banko 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos

2011 m. kovo 3 d.

Šiandien Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba patvirtino audituotas ECB 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansines ataskaitas.

2010 m. ECB uždirbo 1 334 mln. eurų grynųjų pajamų (2009 m. – 2 218 mln. eurų grynųjų pajamų) [1]. 2010 m. grynosios pajamos buvo mažesnės dėl mažesnių palūkanų pajamų, kurios sumažėjo dėl mažesnių Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų ir JAV doleriais išreikšto turto palūkanų normų bei dėl to, kad 2010 m. nebuvo aukso pardavimų.

Valdančioji taryba nusprendė 2010 m. gruodžio 31 d. būklei pervesti 1 163 mln. eurų sumą į atidėjinius rizikoms, juos padidindama iki šiuo metu maksimalios leistinos ribos – 5 184 mln. eurų. Todėl ECB paskelbtas 2010 m. grynasis pelnas yra 171 mln. eurų, kurį visą šiandien vykusiame posėdyje Valdančioji taryba nusprendė paskirstyti euro zonos nacionaliniams centriniams bankams.

Atidėjinių rizikoms tikslas – padengti galimus nuostolius dėl užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikos. Šių atidėjinių dydis ir nuolatinio papildymo poreikis peržiūrimi kasmet.

Nuolatines pajamas ECB daugiausia gauna iš savo užsienio atsargų ir nuosavų lėšų portfelio investavimo, taip pat iš palūkanų už visų apyvartoje esančių eurų banknotų savo 8 % dalį, iš grynųjų palūkanų pajamų iš pagal padengtų obligacijų pirkimo programą (pradėtą įgyvendinti 2009 m. liepos mėn.) ir Vertybinių popierių rinkų programą (pradėtą įgyvendinti 2010 m. gegužės mėn.) pinigų politikos tikslais įsigytų vertybinių popierių.

2010 m. grynosios palūkanų pajamos buvo 1 422 mln. eurų (2009 m. – 1 547 mln. eurų). Jas sudarė 654 mln. eurų palūkanų pajamos iš visų apyvartoje esančių banknotų ECB dalies (2009 m. – 787 mln. eurų), 140 mln. eurų grynosios palūkanų pajamos iš pagal padengtų obligacijų pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių (2009 m. – 18 mln. eurų) ir 438 mln. eurų grynosios palūkanų pajamos iš pagal Vertybinių popierių rinkų programą įsigytų vertybinių popierių.

ECB sumokėjo 346 mln. eurų (2009 m. – 443 mln. eurų) nacionaliniams centriniams bankams kaip atlygį už jų pretenzijas, atitinkančias Europos Centriniam Bankui jų pervestas užsienio atsargas, o palūkanų pajamos už užsienio atsargas buvo 366 mln. eurų (2009 m. – 700 mln. eurų). Realizuotosios pajamos iš finansinių operacijų sumažėjo nuo 1 103 mln. eurų (2009 m.) iki 474 mln. eurų (2010 m.), nes 2010 m. nebuvo aukso pardavimų. 2010 m. nurašymai sudarė 195 mln. eurų, daugiausia dėl apyvartinių vertybinių popierių (išskyrus pinigų politikos tikslais turimus vertybinius popierius) nerealizuotojo nuostolio; 2009 m. nurašymai sudarė 38 mln. eurų.

ECB administracinės išlaidos personalui, patalpų nuomai, specialistų atlygiams ir kitoms prekėms bei paslaugoms 2010 m. buvo 415 mln. eurų (įskaitant 14 mln. eurų ilgalaikio turto nusidėvėjimo atskaitymus); 2009 m. šios išlaidos sudarė 401 mln. eurų.

2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos kartu su vadovybės ataskaita bus paskelbtos ECB metų ataskaitoje 2011 m. balandžio 19 d.

Pastabos redaktoriams

  1. ECB apskaitos politika: Vadovaudamasi Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (ECBS statutas) 26 straipsnio 4 dalimi, Valdančioji taryba nustatė bendrą apskaitos politiką Eurosistemai, įskaitant ECB, kuri buvo paskelbta Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje [2]. Nors ši politika iš esmės pagrįsta tarptautinėje praktikoje pripažintais apskaitos standartais, ji sukurta ypač daug dėmesio skiriant Eurosistemos centrinių bankų specifinėms veiklos aplinkybėms. Ši politika apima apyvartinių vertybinių popierių, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino, aukso ir kito užsienio valiuta išreikšto balansinio ir nebalansinio turto ir įsipareigojimų rinkos vertės nustatymą. Iki išpirkimo termino laikomi apyvartiniai vertybiniai popieriai vertinami įsigijimo verte, kuri tikslintina nuostoliu dėl vertės sumažėjimo. Joje ypač daug dėmesio skiriama atsargumo principui, turint omenyje didelę užsienio valiutos kurso riziką, su kuria susiduria dauguma Eurosistemos centrinių bankų. Šis atsargumo principas taikomas skirtingai traktuojant nerealizuotąjį prieaugį ir nerealizuotąjį nuostolį pripažįstant pajamomis (išlaidomis), taip pat draudžia vieno turto nerealizuotąjį nuostolį kompensuoti kito turto nerealizuotuoju prieaugiu. Nerealizuotasis prieaugis tiesiogiai pervedamas į perkainojimo sąskaitą, o nerealizuotasis nuostolis, kuris metų pabaigoje viršija perkainojimo sąskaitos likučius, pripažįstamas išlaidomis. Visi euro zonos nacionaliniai centriniai bankai privalo vadovautis šia politika rengdami savo, kaip Eurosistemos dalies, vykdomų operacijų ataskaitas, kurios įtraukiamos į Eurosistemos konsoliduotas savaitines finansines ataskaitas. Be to, rengdami savo metines finansines ataskaitas, jie savanoriškai taiko tą pačią politiką kaip ir ECB.
  2. Atlygis už užsienio atsargas, pervestas į ECB: Po prisijungimo prie Eurosistemos Europos Centriniam Bankui pervedęs užsienio atsargas kiekvienas nacionalinis centrinis bankas įgyja atlygintiną pretenziją ECB, kurios vertė lygi jo pervedamai sumai. Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pretenzijos turi būti išreikštos eurais ir už jas turi būti atlyginama kasdien, taikant turimą naujausią ribinę palūkanų normą, nustatytą Eurosistemos pagrindinėms refinansavimo operacijoms ir pakoreguotą taip, kad būtų atsižvelgta į aukso dalies nulinę grąžą.
  3. ECB pajamų iš apyvartoje esančių eurų banknotų ir ECB grynųjų pajamų iš pagal Vertybinių popierių rinkų programą įsigytų vertybinių popierių paskirstymas: Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pajamos euro zonos nacionaliniams centriniams bankams priskirtinos tiems finansiniams metams, per kuriuos jos susikaupė. Pajamos iš apyvartoje esančių eurų banknotų turi būti paskirstytos kitų metų antrąją darbo dieną, o pajamos, gautos iš pagal Vertybinių popierių rinkų programą įsigytų vertybinių popierių, turi būti paskirstytos kitų metų sausio paskutinę darbo dieną [3]. Abi sumos turi būti paskirstytos visiškai, nebent tų metų ECB grynasis pelnas būtų mažesnis negu pajamos iš apyvartoje esančių eurų banknotų bei iš pagal Vertybinių popierių rinkų programą įsigytų vertybinių popierių ir jei Valdančioji taryba nepriima sprendimo iki finansinių metų pabaigos dalį ar visas tas pajamas pervesti atidėjiniams, susijusiems su užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikomis.
  4. Pelno paskirstymas / nuostolių padengimas: Remiantis ECBS statuto 33 straipsniu, iki 20 % bet kurių metų grynojo pelno gali būti pervesta į bendrąjį atsargų fondą, kuris negali būti didesnis kaip 100 % ECB kapitalo. Likęs grynasis pelnas turi būti paskirstomas euro zonos nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtoms dalims. Jeigu ECB patiria nuostolį, trūkumą galima kompensuoti iš ECB bendrojo atsargų fondo, o prireikus Valdančiosios tarybos sprendimu iš atitinkamų finansinių metų pinigų politikos pajamų proporcingai ir neviršijant euro zonos nacionaliniams centriniams bankams paskirstytų sumų pagal ECBS statuto 32 straipsnio 5 dalį.
  1. [1]Po 2009 m. gruodžio 31 d. atlikto techninio koregavimo iš ECB rizikos atidėjinių buvo išimta 35 mln. eurų, todėl paskelbtas 2009 m. grynasis rezultatas buvo šiek tiek padidintas – iki 2 253 mln. eurų.

  2. [2]2006 m. lapkričio 10 d. Sprendimas ECB/2006/17, OL L 348, 2006 12 11, p. 38, su pakeitimais, kuriame smulkiai aptariama ECB apskaitos politika, buvo panaikintas ir pakeistas 2010 m. lapkričio 11 d. Sprendimu ECB/2010/21, OL L 35, 2011 2 9, p. 1, pradėjusiu galioti 2010 m. gruodžio 31 d.

  3. [3]2010 m. lapkričio 25 d. Sprendimas ECB/2010/24 dėl tarpinio Europos Centrinio Banko pajamų iš apyvartoje esančių eurų banknotų ir pajamų iš vertybinių popierių, nupirktų pagal vertybinių popierių rinkų programą, paskirstymo (nauja redakcija), OL L 6, 2011 1 11, p. 35.

KUR KREIPTIS

Europos Centrinis Bankas

Komunikacijos generalinis direktoratas

Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.

Kontaktai žiniasklaidai