content here is the anonymously transparent proxied version of ecb.europa.eu   X
Menu

ECB TINKLARAŠTIS

Pinigai skaitmeniniame amžiuje

ECB vykdomosios valdybos nario Fabio Panettos įrašas tinklaraštyje

Frankfurtas prie Maino, 2020 m. gruodžio 2 d.

Nuo senovės Graikijos laikų pinigų sąvoka tapatinama su grynaisiais pinigais: monetos ir vėliau atsiradę banknotai iki šių dienų yra efektyvi ir plačiai priimama atsiskaitymo priemonė vykdant kasdienius sandorius.

Tačiau pastaruoju metu vykstanti skaitmeninių technologijų revoliucija gerokai pakeitė žmonių mokėjimo įpročius – vis dažniau atsiskaitoma priliečiant kortele, priartinant išmanųjį telefoną ar laikrodį.

Europos Centrinis Bankas ir nacionaliniai centriniai bankai neseniai atliko euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimą (angl. study on the payment attitudes of consumers in the euro area, SPACE), kuris parodė, kad dabar beveik pusė visų euro zonoje gyvenančių suaugusiųjų pirmenybę teikia skaitmeniniams atsiskaitymo būdams. Koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu ši tendencija tik sustiprėjo. Nors tarpusavio mokėjimus vartotojai vis dar dažniausiai atlieka grynaisiais pinigais, atsiskaitymų grynaisiais dalis mažėja. Apsiperkant nuotoliniu būdu paprastai atsiskaitoma kortele ir e. mokėjimo priemonėmis, o sąskaitos daugiausia apmokamos naudojantis tiesioginio debeto paslauga arba atliekant kredito pervedimus.

Sprendžiant iš šių priešingus įpročius rodančių tyrimo rezultatų, galima būtų teigti, kad nei viena iš esamų mokėjimo priemonių netenkina visų vartotojų poreikių. Tai tik patvirtina, kaip svarbu užtikrinti, kad ir toliau būtų galima rinktis, kokia mokėjimo priemone atsiskaityti, ir pagrįstai tikėtis mokėjimus atlikti greitai, saugiai, nebrangiai ir nesudėtingai. Iš tikrųjų grynieji ir elektroniniai pinigai gali būti vertinami kaip viena kitą papildančios pinigų formos: egzistuodami kartu jie sukuria daugiau pasirinkimo galimybių ir paprastesnę prieigą prie nesudėtingų mokėjimo būdų visoms visuomenės grupėms, o tai užtikrina aukštą įtraukties ir atsparumo mokėjimų srityje lygį.

Skaitmeniniai pinigai – neatsiejama ekonomikos skaitmenizacijos dalis. Jie palaiko e. prekybos augimą ir naudojimąsi skaitmeninėmis paslaugomis, be to, patenkina vartotojų norą, kad atsiskaitymas ir skaitmeninės paslaugos būtų tiesioginiai ir sklandžiai integruotųsi.

Tačiau net jei skaitmeniniai atsiskaitymo būdai yra sukurti taip, kad būtų kuo atsparesni, jie nėra apsaugoti nuo galimų trikdžių, tokių kaip nutrūkęs elektros tiekimas, kibernetinės grėsmės ir techniniai sutrikimai. Minėtais atvejais mokėjimo atsparumą užtikrina grynieji pinigai: dėl savo unikalių savybių grynieji yra labai svarbi alternatyva ir patikima vertės kaupimo priemonė. Mūsų tyrimas rodo, kad 34 % euro zonos gyventojų atsargumo tikslais namuose laiko grynųjų pinigų atsargų.

Grynieji pinigai taip pat yra įtrauki priemonė. Pagrindinis susirūpinimą keliantis dalykas, siejamas su skaitmeninėmis atsiskaitymo priemonėmis, yra rizika, kad jei jos taps norma, žmonės, negalintys ar nenorintys (pavyzdžiui, dėl privatumo) naudotis tokiomis paslaugomis, bus išstumti iš ekonomikos. Mūsų tyrimas taip pat atskleidė, kad grynuosius pinigus reguliariai naudoja visų amžiaus ir pajamų grupių, taip pat visų išsilavinimo lygių žmonės. Be to, grynieji yra itin svarbūs socialiai pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, žmonių, neturinčių banko sąskaitų arba būtinų skaitmeninių įgūdžių, įtraukčiai. Todėl būtina užtikrinti sklandų grynųjų pinigų ciklo veikimą, įskaitant ir tai, kad būtų nesudėtinga išsigryninti lėšų ir kad grynieji būtų plačiai priimami prekybos vietose. Esame tvirtai pasiryžę toliau siekti, kad visoje euro zonoje grynieji pinigai, kaip iki šiol, būtų plačiai prieinami ir priimami.

Kartu, atsižvelgiant į tai, kad vartotojai vis daugiau naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis, o privačios struktūros kuria skaitmenines pinigų formas, valstybių užtikrinami pinigai taip pat turi būti pritaikyti laikmečiui, kad jais sukurta viešoji gėrybė būtų visiškai prieinama ir skaitmeniniame amžiuje. Taigi turime būti pasirengę įvesti skaitmeninį banknotų ekvivalentą, jei kiltų toks poreikis. Skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus: kartu šios priemonės užtikrintų prieigą prie nesudėtingų, nemokamų mokėjimo būdų. Be to, skaitmeninis euras būtų sukurtas taip, kad būtų suderinamas su privačiojo sektoriaus siūlomais mokėjimo sprendimais ir prisidėtų kuriant europinius sprendimus bei papildomas paslaugas vartotojams. Vienas iš prioritetų bus ir privatumo apsauga, kad skaitmeniniame amžiuje skaitmeninis euras padėtų išsaugoti pasitikėjimą mokėjimais. Norėdami geriau suprasti, kokie yra galutinio vartotojo poreikiai ir kas kelia susirūpinimą, visų prašome teikti savo pastabas ir pasiūlymus per mūsų šiuo metu vykdomas viešas konsultacijas dėl skaitmeninio euro.

Skaitmenizacija gali iš esmės pakeisti mokėjimus. Tačiau svarbu, kad Europos namų ūkiai ir verslas turėtų pasirinkimą. Todėl stengiamės užtikrinti, kad vieša, paprasta, nemokama ir saugia priemone būtų galima naudotis esant bet kokioms aplinkybėms.