Paieškos galimybės
Apie mus Žiniasklaidai Paaiškinimai Tyrimai ir publikacijos Statistika Pinigų politika Euro Mokėjimai ir rinkos Darbas ECB
Pasiūlymai
Rūšiuoti pagal

Kas yra vertybinių popierių skolinimas?

2016 12 08

Tai procesas, kai akcijų arba obligacijų savininkas jas laikinai perleidžia skolininkui. Pastarasis savo ruožtu skolintojui kaip įkaitą perleidžia kitas akcijas, obligacijas ar grynųjų pinigų ir sumoka skolinimosi mokestį.

Kodėl Eurosistema skolina savo vertybinius popierius?

Skolindama vertybinius popierius Eurosistema siekia padėti finansų rinkoms veikti sklandžiai. Tai ypač svarbu išplėstinės turto pirkimo programos (TPP) kontekste. Eurosistema, t. y. ECB ir euro zonos nacionaliniai centriniai bankai, iš bankų dideliais kiekiais perka vertybinių popierių, kad kontroliuotų riziką, kylančią, kai per ilgai trunka labai mažos infliacijos laikotarpis. Centriniam bankui perkant daug vertybinių popierių, jų pasiūla rinkoje ilgainiui gali sumažėti. Todėl rinkai skolindami nusipirktus vertybinius popierius suteikiame galimybę ir kitiems rinkos dalyviams juos naudoti savo sandoriams.

Plačiau apie vertybinių popierių skolinimą pagal TPP

Kodėl kam nors gali prireikti skolintis vertybinį popierių? Ar ne paprasčiau jį tiesiog nusipirkti?

Kartais vertybinio popieriaus reikia tik trumpam – vienai dienai ar kelioms savaitėms. Tokiu atveju pasiskolinti vertybinį popierių paprastai yra pigiau, greičiau ir (arba) mažiau rizikinga, negu jį pirkti. Vertybinio popieriaus trumpam gali reikėti dėl kelių priežasčių.

  • Kai kurie bankai yra tarpusavyje susitarę dėl prekybos tam tikrais vertybiniais popieriais. Tai reiškia, kad jie turi būti visada pasiruošę parduoti tų vertybinių popierių bet kuriai iš savo sandorio šalių, pavyzdžiui, pensijų fondui arba turto valdytojui, arba tų vertybinių popierių iš jų pirkti. Jeigu banko prašoma parduoti vertybinių popierių, kurių jis tuo metu neturi, jis jų gali skubiai pasiskolinti, kad galėtų juos parduoti.
  • Paprastai vertybiniai popieriai yra perleidžiami praėjus dviem darbo dienoms nuo susitarimo juos parduoti. Pirkėjui gali būti labai svarbu vertybinius popierius gauti iki konkrečios datos. Jeigu dėl kokios nors priežasties tie vertybiniai popieriai pirkėją pasiektų tik vėliau, jis gali juos skubiai pasiskolinti ir tokiu būdu būti tikras, kad trūkstamus vertybinius popierius turės laiku.
  • Finansų rinkose naudojama daug įvairių strategijų, pagrįstų galimybe trumpam pasiskolinti vertybinių popierių. Gali būti skolinamasi prekybos (rizikuojant dėl pelno), arbitražo (be jokios rizikos gaunant pelno iš nepagrįsto kainų skirtumo) arba apsidraudimo (rizikos mažinimo) tikslais.

O kaip dėl įkaito?

Vertingo turto skolintojai paprastai reikalauja įkaito; tai tam tikras skolintojo apsidraudimas. Vertybinių popierių skolinimo atveju kaip įkaitas pateikiami grynieji pinigai arba, dažniausiai, kiti vertybiniai popieriai. Siekiant išvengti operacinės rizikos, tuo pačiu metu perleidžiami ir skolinami vertybiniai popieriai, ir vertybiniai popieriai, pateikiami kaip įkaitas. Tačiau vienu metu apsimainyti skirtingais vertybiniais popieriais gali būti techniškai sudėtinga, todėl vertybinių popierių skolinimas dažnai vyksta dviem etapais. Pirma, vertybinis popierius yra paskolinamas skolininkui; pastarasis skolintojui perveda grynųjų pinigų įkaitą. Antra, grynųjų pinigų įkaitas grąžinamas skolininkui; jis šį įkaitą pakeičia vertybinių popierių įkaitu. Galutinis rezultatas – jokių grynųjų pinigų, t. y. skolininkas turi tik vertybinius popierius, kurių jam reikia, o skolintojas – tik vertybinių popierių įkaitą.

Paaiškinimas – kas yra įkaitas?

Kaip vyksta vertybinių popierius skolinimo sandoris?

Toliau pateiktoje schemoje pavaizduotas tipinis vertybinių popierių skolinimo sandoris. A vertybinis popierius skolinamas skolininkui, kuris pateikia grynųjų pinigų įkaitą. Tuomet gautas grynųjų pinigų įkaitas skolinamas skolininkui arba, kitaip tariant, reinvestuojamas mainais į vertybinių popierių įkaitą. Kai A vertybinis popierius grąžinamas skolintojui, visos kitos sandorio dalys irgi grįžta į savo pradines pozicijas, o skolininkas grynaisiais sumoka skolintojui sutartą mokestį.

Kokias išlaidas patiria skolininkai?

Skolininkai moka mokestį, kurio dydis gali labai skirtis priklausomai nuo to, koks vertybinis popierius skolinamas, kas skolina kam, kuriam laikui ir pan. Be to, skolininkai kartais turi susimokėti, kad gautų vertybinių popierių skolinimo sandoriui reikalingą įkaitą, o tai reiškia, kad vietoje paprastų vertybinių popierių reikia aukštos kokybės VP arba reikia surinkti daugiau grynųjų pinigų. Galiausiai skolininkai kartais patiria teisinių ir administracinių išlaidų, jei nori pradėti skolintis iš kito skolintojo.

TAIP PAT ŽIŪRĖKITE

Sužinokite daugiau panašiomis temomis