EUR-Lex Prieiga prie Europos Sąjungos teisės

Grįžti į „EUR-Lex“ pradžios puslapį

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 32014R1374

2014 m. lapkričio 28 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1374/2014 dėl draudimo bendrovėms taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų (ECB/2014/50)

OL L 366, 2014 12 20, p. 36—76 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Dokumento teisinis statusas Galioja

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2014/1374/oj

20.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/36


EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1374/2014

2014 m. lapkričio 28 d.

dėl draudimo bendrovėms taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų

(ECB/2014/50)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę (2),

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, vykdydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, Europos Centrinis Bankas (ECB), padedant nacionaliniams centriniams bankams (NCB), turi teisę iš atraminės atskaitomybės visumos rinkti statistinę informaciją bei kitą Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) užduotims vykdyti reikalingą informaciją. Iš Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 2 dalies a punkto darytina išvada, kad draudimo bendrovės priskiriamos atraminei atskaitomybės visumai, siekiant vykdyti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, inter alia, pinigų ir finansų statistikos srityse. Be to, Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tinkamai pagrįstais atvejais ECB turi teisę rinkti konsoliduotą statistinę informaciją. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnyje reikalaujama, kad ECB nurodytų faktinę atskaitomybės visumą atraminės atskaitomybės visumoje ir jam suteikiama teisė visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingųjų agentų klases nuo jo statistinės atskaitomybės reikalavimų;

(2)

statistinės atskaitomybės reikalavimų draudimo bendrovėms nustatymo tikslas – suteikti ECB atitinkamus statistikos duomenis apie valstybių narių, kurių valiuta euro (toliau – euro zonos valstybės narės) ir kurios laikomos viena ekonomine teritorija, draudimo bendrovių subsektoriaus finansinę veiklą. Statistinė informacija apie draudimo bendroves reikalinga reguliarios ir ad hoc analizės poreikiams tenkinti, padėti ECB atlikti pinigų ir finansinę analizę ir tam, kad ESCB galėtų prisidėti prie finansų sistemos stabilumo;

(3)

NCB turėtų turėti teisę rinkti informaciją apie draudimo bendroves iš faktinės atskaitingosios visumos, sudarančios platesnę statistinės atskaitomybės sistemą, jei tai netrukdo vykdyti ECB statistikos reikalavimų. Tokiais atvejais derėtų užtikrinti skaidrumą, atskaitinguosius agentus informuojant apie įvairius statistikos duomenų rinkimo tikslus;

(4)

norint sumažinti draudimo bendrovėms tenkančią atskaitomybės naštą, NCB turėtų turėti teisę jungti savo atskaitomybės reikalavimus pagal šį reglamentą su savo atskaitomybės reikalavimais pagal Centrinio Europos Banko reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) (3);

(5)

duomenys, kuriuos renka NCB statistikos tikslais pagal šį reglamentą, ir duomenys, kuriuos renka nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) priežiūros tikslais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB (4) nustatytą sistemą, yra glaudžiai susiję. Atsižvelgiant į bendrąjį ECB įgaliojimą pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 5 straipsnio 1 dalį bendradarbiauti su kitais subjektais statistikos srityje, siekiant riboti administracinę naštą ir išvengti užduočių dubliavimo, NCB gali išvesti duomenis, kuriuos reikia pateikti pagal šį reglamentą, iš duomenų, surinktų pagal Direktyvą 2009/138/EB, įskaitant nacionalinę teisę, kuria įgyvendinama ta direktyva, atsižvelgiant į bet kokių atitinkamo NCB ir atitinkamos NKI bendradarbiavimo tvarkos sąlygas. Direktyvos 2009/138/EB 70 straipsnyje numatyta, kad NKI gali perduoti NCB ir kitiems subjektams, vykdantiems panašias pinigų institucijų funkcijas, informaciją, reikalingą jų užduotims pagal tą direktyvą atlikti;

(6)

pagal Europos sąskaitų sistemą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 (5) (toliau – 2010 m. ESS), reikalaujama, kad duomenys apie institucinių vienetų turtą ir įsipareigojimus būtų teikiami jų rezidavimo šalyje. Siekiant sumažinti duomenų teikimo naštą, jei NCB išveda duomenis, kuriuos reikia pateikti pagal šį reglamentą, iš duomenų, surinktų pagal Direktyvą 2009/138/EB, draudimo bendrovių, kurių pagrindinė buveinė yra Europos ekonominėje erdvėje (EEE), filialų turtą ir įsipareigojimus leidžiama sudėti su pagrindinių buveinių turtu ir įsipareigojimais. Ribota informacija apie draudimo bendrovių filialus turėtų būti renkama siekiant stebėti jų dydį ir bet kokius nukreipimus nuo 2010 m. ESS;

(7)

konfidencialios statistinės informacijos rinkimui pagal šį reglamentą turėtų būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje nustatyti konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai;

(8)

nors ir pripažįstama, kad pagal ECBS statuto 34 straipsnio 1 dalį priimti reglamentai valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro (toliau – ne euro zonos valstybės narės), nesuteikia jokių teisių ir nenustato jokių įpareigojimų, ECBS statuto 5 straipsnis taikomas euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 17 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad ECBS statuto 5 straipsnis kartu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi reiškia prievolę nacionaliniu lygmeniu parengti ir įgyvendinti visas priemones, kurias euro zonai nepriklausančios valstybės narės laiko tinkamomis statistinei informacijai, reikalingai ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, rinkti, ir laiku pasirengti statistikos srityje, kad jos galėtų tapti euro zonai priklausančiomis valstybėmis narėmis;

(9)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ECB turi teisę taikyti sankcijas atskaitingiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų;

(10)

Valdančioji taryba turėtų ne vėliau kaip 2020 m. įvertinti: a) ketvirtinės atskaitomybės aprėpties padidinimo nuo 80 % iki 95 % visos draudimo bendrovių rinkos dalies kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje; b) atskiro duomenų apie draudimo bendrovių filialų turtą ir įsipareigojimus teikimo, kai filialai yra euro zonos valstybių narių rezidentai, o tokių filialų patronuojantys subjektai yra EEE rezidentai, ir c) tolesnio laiko, nustatyto atskaitingiesiems agentams duomenims pateikti, sumažinimo iki keturių savaičių nuo ketvirčio, su kuriuo šie duomenys susiję, pabaigos, vertę ir išlaidas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1.

draudimo bendrovė arba DB (2010 m. ESS 128 subsektorius) – finansų bendrovė ar kvazibendrovė, daugiausia vykdanti finansinio tarpininkavimo veiklą, sutelkus riziką daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma.

Apibrėžtis apima:

a)

finansų bendrovę ar kvazibendrovę, teikiančią gyvybės draudimo paslaugas, jei draudėjai atlieka reguliarius ar vienkartinius mokėjimus draudikui, o pastarasis savo ruožtu garantuoja suteikti draudėjams sutartą sumą ar anuitetą konkrečią dieną ar anksčiau;

b)

finansų bendrovę ar kvazibendrovę, teikiančią ne gyvybės draudimo paslaugas, norint apsisaugoti nuo tokios rizikos kaip antai nelaimingų atsitikimų, ligos, gaisro ar kredito rizikos;

c)

finansų bendrovę ar kvazibendrovę, teikiančią perdraudimo paslaugas, jei draudikas įsigyja draudimą, siekdamas apsisaugoti nuo netikėtai daug ar išimtinai didelių reikalavimų.

Apibrėžtis neapima:

a)

investicinių fondų, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) (6) 1 straipsnyje;

b)

finansinių priemonių bendrovių, dalyvaujančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) (7) 1 straipsnyje;

c)

pinigų finansų įstaigų, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) (8) 1 straipsnyje;

d)

pensijų fondų, apibrėžtų 2010 m. ESS 2.105 dalyje;

2.

filialas – draudimo ar perdraudimo bendrovės juridinio asmens teisių neturinti atstovybė arba filialas, tačiau ne pagrindinė buveinė;

3.

antrinė įmonė – juridinio asmens teisių neturintis subjektas, kuriame didžiąją dalį akcinio kapitalo arba jį visą turi kitas subjektas;

4.

atskaitingieji agentai turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

5.

rezidentas turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje. Šiame reglamente, kai juridinis asmuo neturi fizinės formos, jo rezidavimo vieta nustatoma remiantis ekonomine teritorija, pagal kurios teisės aktus subjektas yra įsteigtas. Jei subjektas neturi juridinio asmens statuso, jo rezidavimo vieta nustatoma pagal jo juridinį adresą, būtent šalį, pagal kurios teisinę sistemą reguliuojamas to subjekto sukūrimas ir tolesnis egzistavimas;

6.

atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja draudimo bendrovė, NCB;

7.

atitinkama NKI – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja draudimo bendrovė, NKI;

8.

duomenys pagal kiekvieną vertybinį popierių – duomenys, paskirstyti atskirai pagal kiekvieną vertybinį popierių;

9.

duomenys pagal kiekvieną straipsnį – duomenys, paskirstyti atskirai pagal kiekvieną turtą ar įsipareigojimą;

10.

suvestiniai duomenys – duomenys, kurie nėra paskirstyti pagal kiekvieną turtą ar įsipareigojimą;

11.

finansiniai sandoriai – sandoriai, atsirandantys dėl finansinio turto ar įsipareigojimų atsiradimo, panaikinimo ar nuosavybės pakeitimo, kaip nurodyta toliau II priedo 5 dalyje;

12.

kainos ir valiutų kurso perkainojimai – turto ir įsipareigojimų įvertinimo pasikeitimai, atsirandantys dėl turto ir įsipareigojimų kainų pasikeitimų ir (arba) valiutų kursų poveikio užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų vertėms eurais, kaip nurodyta toliau II priedo 5 dalyje.

2 straipsnis

Faktinė atskaitingoji visuma

1.   Jei NCB renka duomenis pagal 2010 m. ESS, kurioje duomenis apie institucinių vienetų turtą ir įsipareigojimus reikalaujama teikti rezidavimo šalyje, faktinę atskaitingąją visumą sudaro draudimo bendrovės, reziduojančios atitinkamos euro zonos valstybės narės teritorijoje.

2.   Jei NCB išveda duomenis, kuriuos reikalaujama teikti pagal šį reglamentą, iš duomenų, surinktų pagal Direktyvos 2009/138/EB ar nacionalinės teisės, kuria įgyvendinama ta direktyva, nuostatas, faktinę atskaitingąją visumą sudaro:

a)

draudimo bendrovės, įsteigtos ir reziduojančios atitinkamos euro zonos valstybės narės teritorijoje, įskaitant antrines įmones, kurių pagrindiniai subjektai yra už tos teritorijos ribų;

b)

a punkte nurodytų draudimo bendrovių filialai, reziduojantys už atitinkamos euro zonos valstybės narės teritorijos ribų, ir

c)

draudimo bendrovių, reziduojančių atitinkamos euro zonos valstybės narės teritorijoje, kurių pagrindinė buveinė yra už EEE ribų, filialai.

Draudimo bendrovių, reziduojančių euro zonos valstybių narių teritorijoje, kurių pagrindinė buveinė yra EEE, filialai nepriskiriami faktinei atskaitingajai visumai.

3.   Faktinę atskaitingąją visumą sudarančioms draudimo bendrovėms taikomi visi statistinės atskaitomybės reikalavimai, išskyrus atvejus, kai taikoma nukrypti leidžianti nuostata pagal 7 straipsnį.

3 straipsnis

Statistikai naudojamas draudimo bendrovių sąrašas

1.   ECB vykdomoji valdyba parengia ir tvarko statistikai naudojamą draudimo bendrovių, kurios sudaro faktinę atskaitingąją visumą, kuriai taikomas šis reglamentas, sąrašą. Sąrašas gali būti parengtas šiuo metu nacionalinės valdžios institucijos parengtų draudimo bendrovių sąrašų pagrindu, jei tokie sąrašai sudaryti, ir papildomi kitais draudimo bendrovių sąrašais, kuriuos apima 1 straipsnyje pateikta draudimo bendrovių apibrėžtis.

2.   Atitinkamas NCB gali pareikalauti 2 straipsnio 2 dalyje a punkte nurodyto atskaitingojo agento pateikti reikalingą informaciją apie savo filialus, jei tokia informacija reikalinga šiam sąrašui.

3.   Šį sąrašą ir bet kokius jo atnaujinimus NCB ir ECB pateikia tinkama forma, įskaitant elektronines priemones, internetą arba, suinteresuotų atskaitingųjų agentų prašymu, popierine forma.

4.   Jeigu šiame straipsnyje nurodyto sąrašo naujausias elektroninis variantas yra neteisingas, ECB netaiko sankcijų jokiam atskaitingajam agentui, kuris tinkamai neįvykdė savo atskaitomybės reikalavimų, jeigu atskaitingasis agentas sąžiningai rėmėsi neteisingu sąrašu.

4 straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimai

1.   Atskaitingieji agentai atitinkamam NCB tiesiogiai ar per atitinkamą NKI pagal vietos bendradarbiavimo tvarką ir laikantis I ir II priedų teikia:

a)

kartą per ketvirtį – duomenis apie draudimo bendrovių turto ir įsipareigojimų atsargas ketvirčio pabaigoje, o pagal 5 straipsnį, kartą per ketvirtį – patikslinimus dėl perkainojimo ar finansinius sandorius, kai taikoma;

b)

kartą per ketvirtį – duomenis apie ne gyvybės draudimo techninių rezervų atsargas ketvirčio pabaigoje, paskirstytas pagal veiklos sritis;

c)

kartą per metus – duomenis apie ne gyvybės draudimo techninių rezervų atsargas ketvirčio pabaigoje, paskirstytas pagal veiklos sritis ir geografines teritorijas.

2.   Be 1 dalyje nustatytų reikalavimų, atskaitingieji agentai – draudimo bendrovės, įsteigtos ir reziduojančios euro zonos valstybių narių teritorijoje, atitinkamam NCB tiesiogiai ar per atitinkamą NKI pagal vietos bendradarbiavimo tvarką teikia informaciją apie pasirašytas draudimo įmokas, gautus reikalavimus ir išmokėtus komisinius. Ši informacija teikiama kartą per metus pagal I ir II priedus.

3.   NCB gali gauti duomenis, kuriuos reikalaujama teikti pagal šį reglamentą, iš šių duomenų, surinktų pagal Direktyvoje 2009/138/EB nustatytą sistemą:

a)

duomenis, pateiktus kiekybiniuose priežiūros atskaitomybės šablonuose, kuriuos NKI perduoda NCB, nepaisant to, ar NCB ir NKI yra įsteigti atskirai, ar integruoti į tą pačią instituciją pagal abiejų įstaigų vietos bendradarbiavimo tvarkos sąlygas, arba

b)

duomenis, pateiktus kiekybiniuose priežiūros atskaitomybės šablonuose, kuriuos perduoda atskaitingieji agentai tiesiogiai ir vienu metu NCB ir NKI.

Jei kiekybiniame priežiūros atskaitomybės šablone yra duomenų, reikalingų šiame reglamente nustatytiems statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, NCB suteikiama galimybė susipažinti su visu šablonu ir bet kokiu kitu šablonu norint užtikrinti duomenų kokybę.

Valstybės narės gali nustatyti bendradarbiavimo tvarką, pagal kurią atitinkama NKI centralizuotai renka informaciją, kurioje laikomasi tiek duomenų rinkimo reikalavimų pagal Direktyvoje 2009/138/EB nustatytą sistemą, tiek papildomų duomenų rinkimo reikalavimų, apibrėžtų šiame reglamente, pagal nacionalinę teisę ir ECB apibrėžtas suderintas sąlygas.

4.   NCB praneša atskaitingiesiems agentams apie įvairius jų duomenų rinkimo tikslus.

5 straipsnis

Patikslinimai dėl perkainojimo ir finansiniai sandoriai

Informacija apie patikslinimus dėl perkainojimo ir finansinius sandorius, kaip toliau nustatyta I priede ir aprašyta II priede, gaunama taip:

a)

atskaitingieji agentai teikia suvestinius patikslinimų dėl perkainojimo ir (arba) finansinių sandorių duomenis, atsižvelgiant į atitinkamo NCB nurodymus;

b)

NCB išveda vertybinių popierių sandorių vertės įverčius iš duomenų apie kiekvieną vertybinį popierių arba tiesiogiai renka duomenis apie tokius sandorius iš atskaitingųjų agentų kiekvieno vertybinio popieriaus būdu. NCB gali laikytis panašaus požiūrio ir su kitu turtu, išskyrus vertybinius popierius, rinkdami duomenis apie kiekvieną straipsnį;

c)

draudimo bendrovių draudimo techninių rezervų finansinių sandorių vertės įverčius išveda:

i)

atskaitingieji agentai pagal atitinkamo NCB gaires, remiantis bendrąja gerąja euro zonos lygmeniu nustatyta patirtimi, arba

ii)

atitinkamas NCB, remiantis draudimo bendrovių pateiktais duomenimis.

6 straipsnis

Apskaitos taisyklės

1.   Išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip, apskaitos taisyklės, kurių laikosi draudimo bendrovės, teikdamos duomenis pagal šį reglamentą, yra nustatytos atitinkamoje nacionalinėje teisėje, įgyvendinančioje Direktyvą 2009/138/EB, arba bet kuriuose kituose nacionaliniuose arba tarptautiniuose standartuose, kurių privalo laikytis draudimo bendrovės pagal NCB nurodymus.

2.   Be reikalavimų pagal atskaitomybės taisykles, kurių laikosi draudimo bendrovės pagal 1 dalį, duomenys apie draudimo bendrovių indėlius ir turimas paskolas, išreikštas „nominalia verte“ I priedo 2.1 ir 2.2 lentelėse, teikiami pagrindine ketvirčiui pasibaigus mokėtina suma. Šiai sumai nepriskiriami atitinkamos atskaitomybės praktikos nustatyti visiški ar daliniai nurašymai.

3.   Nepažeidžiant euro zonos valstybėse narėse galiojančios apskaitos praktikos ir įskaitymo tvarkos, statistikos tikslais visas finansinis turtas ir įsipareigojimai pateikiami bendrąja verte.

7 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   Mažoms draudimo bendrovėms gali būti suteiktos nukrypti leidžiančios nuostatos tokia tvarka:

a)

NCB gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas mažiausioms rinkos dalies atžvilgiu draudimo bendrovėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 35 straipsnio 6 dalyje, jei draudimo bendrovėms, teikiančioms duomenis suvestiniam ketvirčio balansui, kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje priklauso bent 80 % visos draudimo bendrovių rinkos dalies kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje;

b)

draudimo bendrovė, kuriai suteikta nukrypti leidžianti nuostata pagal a punktą, laikosi 4 straipsnyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų kartą per metus tam, kad draudimo bendrovės, prisidedančios prie metinio bendro balanso, sudarytų ne mažiau kaip 95 % bendros draudimo bendrovių rinkos dalies kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje;

c)

draudimo bendrovė, kuri neprivalo teikti jokių duomenų pagal a ir b punktus, teikia atitinkamo NCB apibrėžtą sumažintą informacijos rinkinį;

d)

NCB kartą per metus laiku tikrina, kaip vykdomos a ir b punktuose nustatytos sąlygos, kad nuo kitų kalendorinių metų pradžios prireikus galėtų taikyti arba panaikinti nukrypti leidžiančias nuostatas.

2.   NCB gali suteikti draudimo bendrovėms nuo duomenų apie turimą užsienio valiutą ir indėlius nominalia verte teikimo nukrypti leidžiančias nuostatas.

Jei duomenys, surinkti aukštesniu suvedimo lygmeniu, rodo, kad reziduojančių draudimo bendrovių turima užsienio valiuta ir indėliai sudaro mažiau nei 10 % nacionalinio bendro draudimo bendrovių balansų dydžio, ir mažiau kaip 10 % visų euro zonos draudimo bendrovių turimų užsienio valiutos ir indėlių atsargų, atitinkamas NCB gali nereikalauti teikti duomenis apie turimą užsienio valiutą ir indėlius nominalia verte. Atitinkamas NCB apie tokį sprendimą praneša atskaitingiesiems agentams.

3.   Draudimo bendrovės gali nuspręsti nesinaudoti tokia nukrypti leidžiančia nuostata ir vykdyti visus 4 straipsnyje nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus. Jei draudimo bendrovė pasirenka pastarąjį variantą, prieš pradėdama naudotis šia nukrypti leidžiančia nuostata, ji turi gauti atitinkamo NCB sutikimą.

8 straipsnis

Atlikimo laikas

1.   Už 2016 m. atskaitingieji agentai perduoda atitinkamam NCB ar atitinkamai NKI ar jiems abiem pagal vietos bendradarbiavimo tvarką reikalingus ketvirtinius duomenis, ne vėliau kaip per aštuonias savaites nuo ketvirčio, su kuriuo duomenys yra susiję, pabaigos. Šis terminas vėliau perkeliamas viena savaite per metus ir 2019 m. pasibaigiantiems ketvirčiams sudaro penkias savaites.

2.   Už 2016 m. atskaitingieji agentai perduoda atitinkamam NCB ar atitinkamai NKI ar jiems abiem pagal vietos bendradarbiavimo tvarką reikalingus metinius duomenis, ne vėliau kaip per 20 savaičių nuo metų, su kuriais duomenys yra susiję, pabaigos. Šis terminas vėliau perkeliamas dviem savaitėmis per metus ir 2019 m. sudaro 14 savaičių.

9 straipsnis

Būtinieji standartai ir nacionalinės atskaitomybės taisyklės

1.   Atskaitingieji agentai vykdo statistinės atskaitomybės reikalavimus laikydamiesi III priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

2.   Atsižvelgdami į nacionalinius reikalavimus, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių turi laikytis atskaitingieji agentai. NCB užtikrina, kad pagal tokias atskaitomybės taisykles būtų teikiama reikalinga statistinė informacija ir būtų galima tiksliai patikrinti, kaip vykdomi III priede nustatyti būtinieji perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties standartai.

10 straipsnis

Susijungimas, skaidymasis ir reorganizavimas

Jeigu susijungimas, skaidymasis ar reorganizavimas gali padaryti poveikį atskaitingojo agento statistinių įsipareigojimų vykdymui, viešai paskelbus apie ketinimą įvykdyti tokią operaciją ir iki jos įvykdymo atitinkami atskaitingieji agentai tiesiogiai ar per atitinkamą NKI pagal vietos bendradarbiavimo tvarką informuoja atitinkamą NCB apie planuojamas procedūras šiame reglamente nustatytiems statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti.

11 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

Teisę tikrinti arba rinkti privalomą informaciją, kurią atskaitingieji agentai privalo pateikti pagal šį reglamentą, įgyvendina NCB, nepažeisdami ECB teisės pačiam tikrinti arba rinkti privalomą informaciją. Konkrečiai, NCB įgyvendina šias teises tada, kai atskaitingasis agentas nevykdo III priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ar pataisymų standartų.

12 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

1.   Pirmajam duomenų teikimui teikiami 2016 m. pirmojo ketvirčio ketvirtiniai duomenys ir 2016 m. metiniai duomenys.

2.   7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos draudimo bendrovės teikia metinius duomenis nuo 2016 m. atraminių metų. Be to, norint sudaryti draudimo bendrovių subsektoriaus statistiką nuo 2016 m. pradžios, draudimo bendrovės pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą teikia išsamų duomenų rinkinį už pirmąjį 2016 m. ketvirtį.

13 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. lapkričio 28 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2)  OL C 427, 2014 11 28, p. 1.

(3)  2012 m. spalio 17 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1011/2012 dėl turimų vertybinių popierių statistikos (ECB/2012/24) (OL L 305, 2012 11 1, p. 6).

(4)  2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(5)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(6)  2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) (OL L 297, 2013 11 7, p. 73).

(7)  2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1075/2013 dėl finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/40) (OL L 297, 2013 11 7, p. 107).

(8)  2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (OL L 297, 2013 11 7, p. 1).


I PRIEDAS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

1 DALIS

Bendrieji statistinės atskaitomybės reikalavimai

1.

Faktinė atskaitingoji visuma privalo pateikti šią statistinę informaciją kas ketvirtį:

a)

duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių su ISIN kodais;

b)

duomenis apie vertybinius popierius be ISIN kodų – apie kiekvieną vertybinį popierių arba suvestinius duomenis, paskirstytus pagal priemonės (termino) kategorijas ir atitiktines šalis;

c)

duomenis apie turtą ir įsipareigojimus, išskyrus vertybinius, – apie kiekvieną straipsnį arba suvestinius duomenis, paskirstytus pagal priemonės (termino) kategorijas ir atitiktines šalis.

2.

Turi būti pateikti suvestiniai duomenys apie atsargas ir, pagal atitinkamo NCB nurodymus, apie: a) perkainojimus dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų arba b) finansinius sandorius.

3.

Draudimo bendrovės (DB), įsteigtos ir reziduojančios euro zonos valstybės šalies teritorijoje, taip pat privalo kartą per metus pateikti duomenis apie draudimo įmokas ir išmokas bei komisinius, nurodydamos šalyje ir per filialus užsienyje vykdytą veiklą, paskirstytą pagal atskiras šalis Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių atveju.

4.

Atitinkamam NCB teiktini duomenys apie kiekvieną vertybinį popierių yra nurodyti 2.1 lentelėje – apie vertybinius popierius su ISIN kodais, o 2.2 lentelėje – apie vertybinius popierius be ISIN kodų. Suvestinės ketvirtinės statistinės atskaitomybės reikalavimai atsargų atžvilgiu nurodyti 1a ir 1b lentelėse, o reikalavimai perkainojimų dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų ar finansinių sandorių atžvilgiu nurodyti 3a ir 3b lentelėse. Metiniai draudimo įmokų ir išmokų bei komisinių atskaitomybės reikalavimai nurodyti 4 lentelėje.

2 DALIS

Draudimo techniniai rezervai

1.

Draudimo techninių rezervų klausimu atskaitingieji agentai, vykdydami toliau nurodytus ketvirtinius atskaitomybės reikalavimus, išveda įverčius, nesant galimybės nustatyti duomenų tiesiogiai, pagal atitinkamo NCB gaires, remiantis bendrąja gerąja patirtimi, apibrėžta euro zonos lygmeniu:

a)

dėl turto – duomenis apie subjekto, teikiančio perdraudimo paslaugas atskaitingajam agentui, rezidavimo vietą; šis turtas laikomas ne gyvybės draudimo techniniais rezervais (perdraudimo susigrąžintinos sumos);

b)

dėl įsipareigojimų – duomenis apie:

i)

draudimo techninių rezervų (atskirai – gyvybės ir ne gyvybės) turėtojų rezidavimo vietą, kuriuos pateikia DB, reziduojančios valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės);

ii)

teisę į pensiją, susijusią su profesinės pensijos planais (paskirstytais pagal apibrėžtų įnašų, apibrėžtų išmokų ir mišrias sistemas);

iii)

finansinius sandorius ir (arba) patikslinimus dėl perkainojimo pagal visus reikalingus paskirstymus, kaip parodyta 3a ir 3b lentelėse.

2.

NCB taip pat gali savo pasirinkimu išvesti reikalingą informaciją iš duomenų, kurių jie gali pareikalauti iš atskaitingųjų agentų pagal šią dalį.

3 DALIS

Atskaitomybės lentelės

1a lentelė

Ketvirčio atsargos

 

Iš viso

Euro zona

Likęs pasaulis

Vidaus

Euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus

Euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus

(informacija pagal kiekvieną šalį)

Iš viso

Nedalyvaujančios valstybės narės

(informacija pagal kiekvieną šalį)

Atitiktinės šalys už Europos Sąjungos ribų

(informacija apie Braziliją, Kanadą, Kiniją, Honkongą, Indiją, Japoniją,Rusiją, Šveicariją ir JAV)

TURTAS (F)

1.

Užsienio valiuta ir indėliai (2010 m. ESS: F.21 + F.22 + F.29), tikrąja verte

SUM

SUM

SUM

 

SUM

 

 

iki 1 metų (iki termino pabaigos)

SUM

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 1 metų (iki termino pabaigos)

SUM

 

 

 

 

 

 

1x.

Užsienio valiuta ir indėliai, iš jų perleidžiamieji indėliai (F.22)

SUM

 

 

 

 

 

 

1.

Užsienio valiuta ir indėliai (2010 m. ESS: F.21 + F.22 + F.29), nominalia verte

SUM

 

SUM

 

 

 

 

2.

Skolos vertybiniai popieriai (2010 m. ESS: F.3)

SUM

SUM

SUM

SUM

SUM

SUM

 

išleisti PFĮ

 

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti VS

 

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti DB

 

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti PF

 

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti NFB

 

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

SUM

SUM

 

 

 

 

iki 1 metų (pradinis terminas)

SUM

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti VS

 

 

 

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti DB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PF

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NFB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų (pradinis terminas)

SUM

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti VS

 

 

 

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti DB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PF

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NFB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 2 metų (pradinis terminas)

SUM

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti VS

 

 

 

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti DB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PF

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NFB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų (iki termino pabaigos)

SUM

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti VS

 

 

 

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti DB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PF

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NFB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų (iki termino pabaigos)

SUM

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti VS

 

 

 

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti DB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PF

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NFB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

nuo 2 iki 5 metų (iki termino pabaigos)

SUM

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti VS

 

 

 

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti DB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PF

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NFB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 5 metų (iki termino pabaigos)

SUM

SUM

SUM

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti VS

 

 

 

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

išleisti DB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PF

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NFB

 

 

 

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

3.

Paskolos (2010 m. ESS: F.4), tikrąja verte

SUM

SUM

SUM

 

SUM

 

 

pradinis terminas iki 1 metų, tikrąja verte

SUM

SUM

SUM

 

 

 

 

suteiktos PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos VS

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos IF

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos DB

 

 

 

 

 

 

 

suteitos PF

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos NFB

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

pradinis terminas nuo 1 iki 5 metų, tikrąja verte

SUM

SUM

SUM

 

 

 

 

suteiktos PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos VS

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos IF

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos DB

 

 

 

 

 

 

 

suteitos PF

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos NFB

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

pradinis terminas daugiau nei 5 metų, tikrąja verte

SUM

SUM

SUM

 

 

 

 

suteiktos PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos VS

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos IF

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos DB

 

 

 

 

 

 

 

suteitos PF

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos NFB

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų iki termino pabaigos, tikrąja verte

SUM

 

 

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų iki termino pabaigos, tikrąja verte

SUM

 

 

 

 

 

 

nuo 2 iki 5 metų iki termino pabaigos, tikrąja verte

SUM

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 5 metų iki termino pabaigos, tikrąja verte

SUM

 

 

 

 

 

 

3x.

Paskolos, iš jų indėlių garantijos, susijusios su perdraudimo veikla, tikrąja verte

SUM

 

SUM

 

 

 

 

3.

Paskolos (2010 m. ESS: F.4), nominalia verte

SUM

SUM

SUM

 

SUM

 

 

pradinis terminas iki 1 metų, nominalia verte

SUM

 

 

 

 

 

 

pradinis terminas nuo 1 iki 5 metų, nominalia verte

SUM

 

 

 

 

 

 

pradinis terminas daugiau nei 5 metų, nominalia verte

SUM

 

 

 

 

 

 

4.

Nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.51)

SUM

SUM

SUM

SUM

SUM

SUM

SUM

4a.

Nuosavybės priemonės, iš jų biržinės akcijos

SUM

SUM

SUM

SUM

 

SUM

 

išleistos PFĮ

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos VS

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos KFĮ

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos DB

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos PF

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos NFB

 

 

SUM

 

 

 

 

4b.

Nuosavybės priemonės, iš jų nebiržinės akcijos

SUM

SUM

SUM

SUM

 

SUM

 

išleistos PFĮ

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos VS

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos KFĮ

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos DB

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos PF

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos NFB

 

 

SUM

 

 

 

 

4c.

Nuosavybės priemonės, iš jų kitos nuosavybės priemonės

SUM

SUM

SUM

SUM

 

SUM

 

išleistos PFĮ

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos VS

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos KFĮ

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos DB

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos PF

 

 

SUM

 

 

 

 

išleistos NFB

 

 

SUM

 

 

 

 

5.

Investicinių fondų akcijos (vienetai) (2010 m. ESS: F.52)

SUM

SUM

SUM

 

SUM

 

 

5a.

PRF akcijos (vienetai)

SUM

 

 

 

 

 

 

5b.

Ne PRF akcijos (vienetai)

SUM

 

 

 

 

 

 

6.

Išvestinės finansinės priemonės (2010 m. ESS: F.7)

 

 

 

 

 

 

 

7.

Ne gyvybės draudimo techniniai rezervai (2010 m. ESS: F.61)  (1)

SUM

 

SUM

 

 

 

 

8.

Nefinansinis turtas (2010 m. ESS: AN)

 

 

 

 

 

 

 

9.

Likęs turtas

 

 

 

 

 

 

 

10.

Bendras turtas

SUM

 

 

 

 

 

 

SUM
Laukai, kuriuos galima išvesti iš detalesnio paskirstymo

Šioje lentelėje naudojamos santrumpos: iš jų, PFĮ = pinigų finansų įstaiga, VS = valdžios sektorius, KFĮ = kita finansų įstaiga, IF = investicijų fondas, PF = pensijų fondas, NFB = ne finansų bendrovė, DB = draudimo bendrovė, NŪ = namų ūkis, NŪPTNPI = namų ūkiams paslaugas teikianti ne pelno institucija, PRF = pinigų rinkos fondas.


1b lentelė

Ketvirčio atsargos  (2)

 

Iš viso

Euro zona

Likęs pasaulis

Vidaus

Euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus

Euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus

(informacija pagal kiekvieną šalį)

Iš viso

Nedalyvaujančios valstybės narės

(informacija pagal kiekvieną šalį)

Atitiktinės šalys už Europos Sąjungos ribų

(informacija apie Braziliją, Kanadą, Kiniją, Honkongą, Indiją, Japoniją,Rusiją, Šveicariją ir JAV)

ĮSIPAREIGOJIMAI (F)

1.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai (2010 m. ESS: F.3)

 

 

 

 

 

 

 

2.

Paskolos (2010 m. ESS: F.4)

 

 

 

 

 

 

 

išleistos pinigų finansų įstaigų (PFĮ) (3)

SUM

 

 

 

 

 

 

išleistos ne PFĮ (3)

SUM

 

 

 

 

 

 

2.x.

Paskolos, iš jų indėlių garantijos, susijusios su perdraudimo veikla

 

 

 

 

 

 

 

3.

Nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.51)

SUM

 

 

 

 

 

 

3a.

Nuosavybės priemonės, iš jų biržinės akcijos

 

 

 

 

 

 

 

3b.

Nuosavybės priemonės, iš jų nebiržinės akcijos

 

 

 

 

 

 

 

3c.

Nuosavybės priemonės, iš kurių kitos nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

4

Draudimo techniniai rezervai (2010 m. ESS: F.6)  (4)

SUM

 

 

 

 

 

 

4.1

Gyvybės draudimo techniniai rezervai

SUM

 

SUM

 

 

 

 

iš jų susiję su vienetais

 

 

 

 

 

 

 

iš jų nesusiję su vienetais

 

 

 

 

 

 

 

iš jų teisė į pensiją

SUM

 

 

 

 

 

 

iš jų apibrėžto įnašo sistemos

 

 

 

 

 

 

 

iš jų apibrėžtos išmokos sistemos

 

 

 

 

 

 

 

iš jų mišrios sistemos

 

 

 

 

 

 

 

4.2

Ne gyvybės draudimo techniniai rezervai

SUM

 

SUM

 

 

 

 

pagal veiklos sritis

 

 

 

 

 

 

 

Gydymo išlaidų draudimas

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

Pajamų apsaugos draudimas

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

Darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

Kitas transporto priemonių draudimas

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

Jūrų, aviacijos ir transporto draudimas

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

Turto draudimas nuo gaisro ir kitos žalos

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

Kredito ir laidavimo draudimas

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

Teisinių išlaidų draudimas

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

Pagalba

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

Įvairūs finansiniai nuostoliai

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

Perdraudimas

 

Annual

 

Annual

 

Annual

Annual

5

Išvestinės finansinės priemonės (2010 m. ESS: F.7)

 

 

 

 

 

 

 

6

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

Šioje lentelėje naudojama santrumpa: iš jų.

2 lentelė

Reikalaujami duomenys apie kiekvieną vertybinį popierių

Duomenys 2.1 ir 2.2 lentelių laukams turi būti pateikiami apie kiekvieną vertybinį popierių, patenkantį į priemonių kategorijas „skolos vertybiniai popieriai“, „nuosavybės priemonės“ ir „investicinio fondo išleistos akcijos (vienetai)“ (kaip apibrėžta II priedo 1 dalies A lentelėje). 2.1 lentelėje nurodomi vertybiniai popieriai, kuriems yra priskirtas ISIN kodas, o 2.2 lentelėje nurodomi vertybiniai popieriai be ISIN kodo.

2.1 lentelė

Turimi vertybiniai popieriai su ISIN kodu

Duomenys kiekvienam laukui turi būti pateikiami apie kiekvieną vertybinį popierių pagal tokias taisykles:

1.

Turi būti pateikiami duomenys 1 laukui.

2.

Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai nerenka informacijos apie kiekvieną vertybinį popierių apie finansinius sandorius, turi būti pateikiami duomenys dviem iš šių trijų laukų: 2, 3 ir 4 (t.y. 2 ir 3 laukų, 2 ir 4 laukų arba 3 ir 4 laukų). Jei renkami duomenys 3 laukui, taip pat būtina rinkti duomenis 3b laukui.

3.

Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai renka informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių apie finansinius sandorius, taip pat turi būti pateikiami duomenys šiems laukams:

a)

5 laukui arba 6 ir 7 laukams ir

b)

4 laukui arba 2 ir 3 laukams.

4.

Atitinkamas NCB taip pat gali reikalauti, kad atskaitingieji agentai pateiktų duomenis 8, 9, 10 ir 11 laukams.

Laukas

Pavadinimas

1

ISIN kodas

2

Vienetų skaičius arba suvestinė nominalioji vertė

3

Kaina

3b

Kotiravimo pagrindas

4

Bendra suma rinkos verte

5

Finansiniai sandoriai

6

Nupirkti vertybiniai popieriai

7

Parduoti vertybiniai popieriai

8

Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta

9

Kiti nominalios vertės apimties pasikeitimai

10

Kiti rinkos vertės apimties pasikeitimai

11

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

2.2 lentelė

Turimi vertybiniai popieriai be ISIN kodo

Duomenys kiekvienam laukui turi būti pateikiami: a) apie kiekvieną vertybinį popierių arba b) suvedant bet kokį vertybinių popierių skaičių kaip vieną straipsnį.

a) atveju taikomos šios sąlygos:

1.

Turi būti pateikiami duomenys 1, 12, 13, 14 ir 15 laukams.

2.

Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai nerenka informacijos apie kiekvieną vertybinį popierių apie finansinius sandorius, turi būti pateikiami duomenys dviem iš šių trijų laukų: 2, 3 ir 4 (t. y. 2 ir 3 laukų, 2 ir 4 laukų arba 3 ir 4 laukų). Jei renkami duomenys 3 laukui, taip pat būtina rinkti duomenis 3b laukui.

3.

Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai renka informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių apie finansinius sandorius, taip pat turi būti pateikiami duomenys šiems laukams:

a)

5 laukui arba 6 ir 7 laukams ir

b)

4 laukui arba 2 ir 3 laukams.

4.

Atitinkamas NCB taip pat gali reikalauti, kad atskaitingieji agentai pateiktų duomenis 3b, 8, 9, 10 ir 11 laukams.

b) atveju taikomos šios sąlygos:

1.

Turi būti pateikiami duomenys 4, 12, 13, 14 ir 15 laukams.

2.

Turi būti pateikiami duomenys 5 laukui arba 10 ir 16 laukams.

3.

Atitinkamas NCB taip pat gali pareikalauti atskaitinguosius agentus teikti duomenis 8, 9 ir 11 laukams.

Laukas

Pavadinimas

1

Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas

2

Vienetų skaičius arba suvestinė nominalioji vertė

3

Kaina

3b

Kotiravimo pagrindas

4

Bendra suma rinkos verte

5

Finansiniai sandoriai

6

Nupirkti vertybiniai popieriai

7

Parduoti vertybiniai popieriai

8

Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta

9

Kiti nominalios vertės apimties pasikeitimai

10

Kiti rinkos vertės apimties pasikeitimai

11

Portfelinės investicijos arba tiesioginės investicijos

12

Priemonės (su finansinių sandorių klasifikacija):

skolos vertybiniai popieriai (F.3)

nuosavybės priemonės (F.51)

iš jų: biržinės akcijos (F.511)

iš jų: nebiržinės akcijos (F.512)

iš jų: kitos nuosavybės priemonės (F.519)

investicinių fondų akcijos ar vienetai (F.52)

13

Skolos vertybinių popierių išleidimo ir išpirkimo data. Alternatyviai, pateikiamas paskirstymas pagal išpirkimo grupes taip: pradinis terminas iki vienerių metų, nuo vienerių iki dvejų metų, daugiau nei dvejų metų ir likęs terminas iki vienerių metų, nuo vienerių iki dvejų metų, nuo dvejų iki penkerių metų, daugiau nei penkerių metų.

14

Emitento sektorius ar subsektorius:

centrinis bankas (S.121)

indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122)

pinigų rinkos fondai (S.123)

investiciniai fondai, išskyrus pinigų rinkos fondus (S.124)

kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (išskyrus finansinių priemonių bendroves, dalyvaujančias pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose) + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 išskyrus FPB + S.126 + S.127)

finansinių priemonių bendrovės, dalyvaujančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriuose (S.125 poskyris)

DB (S.128)

pensijų fondai (S.129)

ne finansų bendrovės (S.11)

valdžios sektorius (S.13)

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (5)

15

Emitento šalis

16

Patikslinimai dėl perkainojimo

3a lentelė

Ketvirčio patikslinimai dėl perkainojimo arba finansiniai sandoriai

 

Iš viso

Euro zona

Likęs pasaulis

Vidaus

Euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus

Euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus

(informacija pagal kiekvieną šalį)

Iš viso

Nedalyvaujančios valstybės narės

(informacija pagal kiekvieną šalį)

Atitiktinės šalys už Europos Sąjungos ribų

(informacija apie Braziliją, Kanadą, Kiniją, Honkongą, Indiją, Japoniją,Rusiją, Šveicariją ir JAV)

TURTAS (F)

1.

Užsienio valiuta ir indėliai (2010 m. ESS: F.21 + F.22 + F.29), tikrąja verte

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų (iki termino pabaigos)

 

 

 

 

 

 

 

daugiau nei 1 metų (iki termino pabaigos)

 

 

 

 

 

 

 

1x.

Užsienio valiuta ir indėliai, iš jų perleidžiamieji indėliai (F.22)

 

 

 

 

 

 

 

1.

Užsienio valiuta ir indėliai (2010 m. ESS: F.21 + F.22 + F.29), nominalia verte

 

 

 

 

 

 

 

2.

Skolos vertybiniai popieriai (2010 m. ESS: F.3)

 

 

 

 

 

 

 

išleisti PFĮ

 

 

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleisti VS

 

 

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleisti KFĮ

 

 

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleisti DB

 

 

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleisti PF

 

 

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleisti NFB

 

 

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

iki 1 metų (pradinis terminas)

 

 

 

 

MINIMUM

 

 

išleisti PFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti VS

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti DB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti PF

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NFB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų (pradinis terminas)

 

 

 

 

MINIMUM

 

 

išleisti PFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti VS

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti DB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti PF

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NFB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

daugia nei 2 metų (pradinis terminas)

 

 

 

 

MINIMUM

 

 

išleisti PFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti VS

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti DB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti PF

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NFB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

iki 1 metų (iki termino pabaigos)

 

 

 

 

MINIMUM

 

 

išleisti PFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti VS

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti DB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti PF

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NFB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

nuo 1 iki 2 metų (iki termino pabaigos)

 

 

 

 

MINIMUM

 

 

išleisti PFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti VS

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti DB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti PF

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NFB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

nuo 2 iki 5 metų (iki termino pabaigos)

 

 

 

 

MINIMUM

 

 

išleisti PFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti VS

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti DB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti PF

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NFB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

daugiau nei 5 metų (iki termino pabaigos)

 

 

 

 

MINIMUM

 

 

išleisti PFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti VS

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti KFĮ

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti DB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti PF

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NFB

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

išleisti NŪ ir NŪPTNPI

 

MINIMUM

MINIMUM

 

 

 

 

3.

Paskolos (2010 m. ESS: F.4), tikrąja verte

 

 

 

 

 

 

 

pradinis terminas iki 1 metų, tikrąja verte

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

suteiktos PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos VS

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos IF

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos DB

 

 

 

 

 

 

 

suteitos PF

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos NFB

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

pradinis terminas nuo 1 iki 5 metų, tikrąja verte

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

suteiktos PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos VS

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos IF

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos DB

 

 

 

 

 

 

 

suteitos PF

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos NFB

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

pradinis terminas daugiau nei 5 metų, tikrąja verte

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

suteiktos PFĮ

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos VS

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos IF

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos KFĮ

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos DB

 

 

 

 

 

 

 

suteitos PF

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos NFB

 

 

 

 

 

 

 

suteiktos NŪ ir NŪPTNPI

 

 

 

 

 

 

 

iki 1 metų iki termino pabaigos, tikrąja verte

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

nuo 1 iki 2 metų iki termino pabaigos, tikrąja verte

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

nuo 2 iki 5 metų iki termino pabaigos, tikrąja verte

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

daugiau nei 5 metų iki termino pabaigos, tikrąja verte

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

3x.

Paskolos, iš jų indėlių garantijos, susijusios su perdraudimo veikla, tikrąja verte

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

3.

Paskolos (2010 m. ESS: F.4), nominalia verte

 

 

 

 

 

 

 

pradinis terminas iki 1 metų, nominalia verte

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

pradinis terminas nuo 1 iki 5 metų, nominalia verte

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

pradinis terminas daugiau nei 5 metų, nominalia verte

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

4.

Nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.51)

 

 

 

 

 

 

 

4a.

Nuosavybės priemonės, iš jų biržinės akcijos

 

 

 

 

MINIMUM

 

MINIMUM

išleistos PFĮ

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos VS

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos KFĮ

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos DB

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos PF

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos NFB

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

4b.

Nuosavybės priemonės, iš jų nebiržinės akcijos

 

 

 

 

MINIMUM

 

MINIMUM

išleistos PFĮ

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos VS

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos KFĮ

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos DB

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos PF

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos NFB

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

4c.

Nuosavybės priemonės, iš jų kitos nuosavybės priemonės

 

 

 

 

MINIMUM

 

MINIMUM

išleistos PFĮ

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos VS

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos KFĮ

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos DB

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos PF

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

išleistos NFB

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

MINIMUM

 

5.

Investicinių fondų akcijos (vienetai) (2010 m. ESS: F.52)

 

 

 

 

 

 

 

5a.

PRF akcijos (vienetai)

 

 

 

 

 

 

 

5b.

Ne PRF akcijos (vienetai)

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

6.

Išvestinės finansinės priemonės (2010 m. ESS: F.7)

 

 

 

 

 

 

 

7.

Ne gyvybės draudimo techniniai rezervai (2010 m. ESS: F.61)  (6)

 

MINIMUM

MINIMUM

 

MINIMUM

 

 

8.

Nefinansinis turtas (2010 m. ESS: AN)

MINIMUM

 

 

 

 

 

 

9.

Likęs turtas

 

 

 

 

 

 

 

10.

Bendras turtas

 

 

 

 

 

 

 

Šioje lentelėje naudojamos santrumpos: iš jų, PFĮ = pinigų finansų įstaiga, VS = valdžios sektorius, KFĮ = kita finansų įstaiga, IF = investicijų fondas, PF = pensijų fondas, NFB = ne finansų bendrovė, DB = draudimo bendrovė, NŪ = namų ūkis, NŪPTNPI = namų ūkiams paslaugas teikianti ne pelno institucija, PRF = pinigų rinkos fondas.

DB pildo laukus, pažymėtus „MINIMUM“, kai duomenys apie priemonių kategorijas nerenkami kaip apie kiekvieną straipsnį. NCB gali papildomai reikalauti pildyti duomenų laukus, kurie nėra pažymėti žodžiu „MINIMUM“.


3b lentelė

Ketvirčio patikslinimai dėl perkainojimo arba finansiniai sandoriai

 

Iš viso

Euro zona

Likęs pasaulis

Vidaus

Euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus

Euro zonos valstybės narės, išskyrus vidaus

(informacija pagal kiekvieną šalį)

Iš viso

Nedalyvaujančios valstybės narės

(informacija pagal kiekvieną šalį)

Atitiktinės šalys už Europos Sąjungos ribų (taikomos ankstesnėse lentelėse pateiktos pastabos)

(informacija apie Braziliją, Kanadą, Kiniją, Honkongą, Indiją, Japoniją, Rusiją, Šveicariją ir JAV)

ĮSIPAREIGOJIMAI (F)

1.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai (2010 m. ESS: F.3)

MINIMUM

 

 

 

 

 

 

2.

Paskolos (2010 m. ESS: F.4)

MINIMUM

 

 

 

 

 

 

išleistos pinigų finansų įstaigų (PFĮ) (7)

 

 

 

 

 

 

 

išleistos ne PFĮ (7)

 

 

 

 

 

 

 

2.x.

Paskolos, iš jų indėlių garantijos, susijusios su perdraudimo veikla

MINIMUM

 

 

 

 

 

 

3.

Nuosavybės priemonės (2010 m. ESS: F.51)

 

 

 

 

 

 

 

3a.

Nuosavybės priemonės, iš jų biržinės akcijos

 

 

 

 

 

 

 

3b.

Nuosavybės priemonės, iš jų nebiržinės akcijos

 

 

 

 

 

 

 

3c.

Nuosavybės priemonės, iš kurių kitos nuosavybės priemonės

 

 

 

 

 

 

 

4

Draudimo techniniai rezervai (2010 m. ESS: F.6)  (8)

 

 

 

 

 

 

 

4.1

Gyvybės draudimo techniniai rezervai

 

 

 

 

 

 

 

iš jų susiję su vienetais

MINIMUM

 

 

 

 

 

 

iš jų nesusiję su vienetais

 

 

 

 

 

 

 

iš jų teisė į pensiją

MINIMUM

 

 

 

 

 

 

iš jų apibrėžto įnašo sistemos

 

 

 

 

 

 

 

iš jų apibrėžtos išmokos sistemos

 

 

 

 

 

 

 

iš jų mišrios sistemos

 

 

 

 

 

 

 

4.2

Ne gyvybės draudimo techniniai rezervai

 

 

 

 

 

 

 

pagal veiklos sritis

 

 

 

 

 

 

 

Gydymo išlaidų draudimas

 

 

 

 

 

 

 

Pajamų apsaugos draudimas

 

 

 

 

 

 

 

Darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

 

 

 

 

 

 

 

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas

 

 

 

 

 

 

 

Kitas transporto priemonių draudimas

 

 

 

 

 

 

 

Jūrų, aviacijos ir transporto draudimas

 

 

 

 

 

 

 

Turto draudimas nuo gaisro ir kitos žalos

 

 

 

 

 

 

 

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas

 

 

 

 

 

 

 

Kredito ir laidavimo draudimas

 

 

 

 

 

 

 

Teisinių išlaidų draudimas

 

 

 

 

 

 

 

Pagalba

 

 

 

 

 

 

 

Įvairūs finansiniai nuostoliai

 

 

 

 

 

 

 

Perdraudimas

 

 

 

 

 

 

 

5

Išvestinės finansinės priemonės (2010 m. ESS: F.7)

MINIMUM

 

 

 

 

 

 

6

Likę įsipareigojimai

 

 

 

 

 

 

 

DB pildo laukus, pažymėtus „MINIMUM“, kai duomenys apie priemonių kategorijas nerenkami kaip apie kiekvieną straipsnį. NCB gali papildomai reikalauti pildyti duomenų laukus, kurie nėra pažymėti žodžiu „MINIMUM“.


4 lentelė

Metinės draudimo įmokos, reikalavimai ir komisiniai

 

Iš viso (9)

 

 

 

Iš jų: vidaus

Iš jų: filialai EEE (informacija pagal kiekvieną šalį)

Iš jų: filialai už EEE ribų (iš viso)

1.

Draudimo įmokos

 

 

 

 

2.

Reikalavimai

 

 

 

 

3.

Komisiniai

 

 

 

 


(1)  Jeigu atskaitingasis agentas negali tiesiogiai nustatyti kitos sandorio šalies rezidavimo vietos, jis gali išvesti įverčius arba pateikti kitą informaciją, kurios pareikalauja atitinkamas NCB, kad pastarasis galėtų išvesti įverčius (kaip numatyta šio reglamento I priedo 2 dalyje).

(2)  Išskyrus atvejus, kai nurodytas dažnumas kartą per metus.

(3)  Ne euro zonos valstybių narių atveju, PFĮ ir ne PFĮ reiškia bankus ir ne bankus.

(4)  Jeigu atskaitingasis agentas negali tiesiogiai nustatyti informacijos, jis gali išvesti įverčius arba pateikti kitą informaciją, kurios pareikalauja atitinkamas NCB, kad pastarasis galėtų išvesti įverčius (kaip numatyta šio reglamento I priedo 2 dalyje).

(5)  Atitinkamas NCB gali pareikalauti atskaitingųjų agentų atskirai nustatyti „namų ūkių“ (S.14) ir „namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų“ sektorius (S.15).

(6)  Jeigu atskaitingasis agentas negali tiesiogiai nustatyti kitos sandorio šalies rezidavimo vietos, jis gali išvesti įverčius arba pateikti kitą informaciją, kurios pareikalauja atitinkamas NCB, kad pastarasis galėtų išvesti įverčius (kaip numatyta šio reglamento I priedo 2 dalyje).

(7)  Ne euro zonos valstybių narių atveju, PFĮ ir ne PFĮ reiškia bankus ir ne bankus.

(8)  Jeigu atskaitingasis agentas negali tiesiogiai nustatyti kitos sandorio šalies rezidavimo vietos, jis gali išvesti įverčius arba pateikti kitą informaciją, kurios pareikalauja atitinkamas NCB, kad pastarasis galėtų išvesti įverčius (kaip numatyta šio reglamento I priedo 2 dalyje).

(9)  Bendra suma apima veiklą, vykdytą pasinaudojant laisve teikti paslaugas pagal Sutarties 56 straipsnį.


II PRIEDAS

APRAŠAI

1 DALIS

Priemonių kategorijų aprašai

1.

A lentelėje pateikiamas išsamus standartinis sektorių sąrašas, kurį nacionaliniai centriniai bankai (NCB) privalo perkelti į nacionalines kategorijas pagal šį reglamentą. Nei lentelėje pateikiamas atskirų finansinių priemonių sąrašas, nei jų atitinkami aprašai nelaikomi išsamiais. Aprašuose pateikiama nuoroda į Europos sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS), nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 549/2013).

2.

Kai kurias priemonių kategorijas reikalaujama paskirstyti pagal terminą. Tai taikoma:

a)

pradiniam terminui, t. y. terminui išleidimo metu, arba nustatytam finansinės priemonės tarnavimo laikotarpiui, kai priemonę leidžiama atpirkti tik šiam laikotarpiui pasibaigus, pvz., skolos vertybiniams popieriai, arba laikotarpiui, kai iki jo pabaigos leidžiama atpirkti tik sumokant nuobaudą, pvz., kai kurie indėliai, arba

b)

likusiam terminui, t. y. likusiam finansinės priemonės tarnavimo laikotarpiui ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus, kai priemonę leidžiama atpirkti tik šiam laikotarpiui pasibaigus, pvz., skolos vertybiniams popieriai, arba laikotarpiui, kai iki jo pabaigos leidžiama atpirkti tik sumokant tam tikrą nuobaudą, pvz., kai kurie indėliai.

3.

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui, jas perleisdamas ar patvirtindamas, arba jei reikalavimą galima atsverti kitu sandoriu, pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju. Iš esmės bet kokia finansine priemone galima prekiauti, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

A lentelė

Draudimo bendrovių (DB) turto ir įsipareigojimų priemonių kategorijų aprašas

TURTAS

Priemonės kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

1.

Užsienio valiuta ir indėliai

Turimi eurų ir užsienio valiutų banknotai ir monetos, esantys apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti, ir DB indėliai pinigų finansų įstaigose (PFĮ). Jie gali apimti vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius, įspėjamojo laikotarpio indėlius ir reikalavimus pagal atvirkštinio atpirkimo sandorius arba vertybinius popierius, paskolintus už grynųjų pinigų įkaitą.

1.1

Pervedamieji indėliai

Pervedamieji indėliai yra indėliai, kuriuos pagal pareikalavimą galima tiesiogiai pervesti, siekiant atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams įprastai naudojamomis mokėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, kredito pervedimu ir tiesioginiu debetu, taip pat galbūt kreditine arba debetine kortele, el. pinigų sandoriais, čekiais arba panašiomis priemonėmis be ilgo uždelsimo, apribojimo arba baudos. Pervedamiesiems indėliams nepriskiriami tie indėliai, kuriuos galima naudoti tik grynųjų pinigų išėmimui, ir (arba) indėliai, iš kurių lėšos gali būti paimtos arba pervestos tik per kitą to paties savininko sąskaitą.

2.

Skolos vertybiniai popieriai

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose. Jie taip pat gali būti užskaityti rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių institucijos emitentės atžvilgiu.

Ši priemonių kategorija apima:

turimus vertybinius popierius, suteikiančius turėtojui nesąlygišką teisę į nustatyto dydžio arba sutartiniu būdu apibrėžtas pajamas, gaunamas atkarpos mokėjimų ir (arba) nurodytos nustatytos sumos forma nustatytą dieną arba dienomis arba nuo dienos, nustatytos išleidimo metu,

paskolas, kurios tampa perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t.y. paskolas, kuriomis prekiaujama, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo, dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus. Jei šie kriterijai neįvykdomi, paskolos turėtų būti priskiriamos 3 priemonių kategorijai „Paskolos“ (taip pat žr. „paskolas, kuriomis prekiaujama“ toje pačioje kategorijoje),

subordinuotą skolą skolos vertybinių popierių forma (taip pat žr. „subordinuotą skolą paskolų forma“ 3 priemonių kategorijoje „Paskolos“).

Vertybinių popierių skolinimo operacijų metu paskolinti arba pagal atpirkimo sutartis parduoti vertybiniai popieriai ir toliau apskaitomi pradinio savininko balanse (ir neturi būti įrašomi laikinai juos įsigijusios atitiktinės šalies balanse), jeigu yra tvirtai įsipareigojama atlikti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Jei laikinai įsigijusi atitiktinė šalis parduoda gautus vertybinius popierius, pardavimas įrašomas kaip tiesioginis sandoris su vertybiniais popieriais ir įrašomas laikinai įsigijusios atitiktinės šalies balanse kaip neigiama vertybinių popierių portfelio pozicija.

3.

Paskolos

Pagal šią atskaitomybės sistemą šią kategoriją sudaro DB skolininkams paskolintos lėšos arba DB įgytos paskolos, patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nepatvirtintos dokumentais.

Tai apima šiuos straipsnius:

turimus neperleidžiamuosius vertybinius popierius: turimus neperleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose,

paskolas, kuriomis prekiaujama: paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, klasifikuojamos kategorijoje „paskolos“, jeigu nėra prekybos antrinėje rinkoje įrodymų. Kitu atveju jos priskiriamos skolos vertybiniams popieriams (3 priemonių kategorijos),

subordinuotąją skolą paskolų forma: subordinuotosios skolos priemonės yra papildomas reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą, pvz., indėlius ir (arba) paskolas, turinčius reikalavimus; dėl to jos turi kai kurias nuosavybės priemonių ypatybes. Statistikos tikslais subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „paskolos“ arba kaip „skolos vertybiniai popieriai“, atsižvelgiant į priemonės pobūdį. Kai DB turima visų formų subordinuotoji skola statistikos tikslais išreiškiama nurodant vieną skaičių, ji turi būti klasifikuojama kategorijoje „skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro skolos vertybiniai popieriai, o ne paskolos,

reikalavimus pagal atvirkštinio atpirkimo sandorius arba vertybinius popierius, paskolintus už grynųjų pinigų įkaitą: grynųjų pinigų, sumokėtų už atskaitingųjų agentų nupirktus vertybinius popierius konkrečia kaina pagal tvirtą įsipareigojimą perparduoti šiuos ar panašius vertybinius popierius nustatyta kaina nustatytą dieną ateityje atitiktinys arba vertybinių popierių skolinimas už grynųjų pinigų įkaitą.

Į šią kategoriją neįtraukiamas turtas DB paskolų forma (kurias apima 1 kategorija).

3.1

Indėlių garantijos, susijusios su perdraudimo veikla

Perdraudimo įmonių indėliai kaip įkaitas už DB, kurios yra perdraudėjo įmonės perdraudimo sandoriuose.

4.

Nuosavybės priemonės

Finansinis turtas, reiškiantis nuosavybės teises bendrovėse ir kvazibendrovėse. Šis finansinis turtas jo turėtojams paprastai suteikia teisę į bendrovių ar kvazibendrovių pelno dalį ir į jų grynojo turto dalį likvidavimo atveju.

Ši kategorija apima biržines ir nebiržines akcijas bei kitas nuosavybės priemones.

Nuosavybės vertybiniams popieriams, paskolintiems vykdant vertybinių popierių skolinimo veiklą arba parduotiems pagal atpirkimo sutartį, taikomos 2 kategorijoje „skolos vertybiniai popieriai“ nustatytos taisyklės.

4.1

Biržinės akcijos

Nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokios kitos formos antrinė rinka. Biržinės akcijos taip pat vadinamos „kotiruojamomis akcijomis“.

4.2

Nebiržinės akcijos

Nebiržinės akcijos – nuosavybės vertybiniai popieriai, neįtraukti į biržos prekybos sąrašus.

4.3

Kitos nuosavybės priemonės

Kitos nuosavybės priemonės apima visas nuosavybės priemonių formas, išskyrus biržines ir nebiržines akcijas.

5.

Investicinių fondų akcijos (vienetai)

Ši kategorija apima turimas į ECB PFĮ ir investicinių fondų (IF) sąrašą statistikos tikslais įtrauktų pinigų rinkos fondų (PRF) ir ne PRF investicinių fondų (t. y. investicinių fondų, išskyrus PRF) išleistas akcijas ar vienetus.

5.1

PRF akcijos (vienetai)

Turimos PRF išleistos akcijos ar vienetai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 2 straipsnyje.

5.2

Ne PRF akcijos (vienetai)

Turimos IF, išskyrus PRF, išleistos akcijos ar vienetai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 1 straipsnyje.

6.

Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės yra finansinės priemonės, susietos su konkrečia finansine priemone, rodikliu ar žaliava, pagal kurias finansų rinkose galima atskirai prekiauti konkrečia finansų rizika.

Ši kategorija apima:

pasirinkimo sandorius,

variantus,

ateities sandorius,

išankstinius sandorius,

apsikeitimo sandorius,

kredito išvestines finansines priemones.

Išvestinės finansinės priemonės balanse apskaitomos bendrąja rinkos verte. Atskiros išvestinių priemonių sutartys, turinčios teigiamą rinkos vertę, apskaitomos balanso turto pusėje, o sutartys, turinčios neigiamą rinkos vertę, – balanso įsipareigojimų pusėje.

Bendrieji būsimieji įsipareigojimai, atsirandantys iš išvestinių priemonių sutarčių, neturėtų būti apskaitomi kaip balanso straipsniai.

Ši kategorija neapima išvestinių finansinių priemonių, kurios nėra apskaitomos balanse pagal nacionalines taisykles.

7.

Ne gyvybės draudimo techniniai rezervai

DB finansiniai reikalavimai perdraudėjo įmonėms pagal gyvybės ir ne gyvybės perdraudimo liudijimus.

8.

Nefinansinis turtas

Materialusis ir nematerialusis turtas, išskyrus finansinį turtą.

Šiai kategorijai priskiriamas būstas, kiti pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, vertybės, intelektinės nuosavybės produktai, pvz., kompiuterių programinė įranga ir duomenų bazės.

9.

Likęs turtas

Tai yra likusio turto kategorija balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. NCB gali reikalauti teikti duomenis apie į šią kategoriją įtrauktas konkrečias subpozicijas. Likęs turtas gali apimti:

gautinus dividendus,

sukauptus gautinus nuompinigius,

gautinus draudimo reikalavimus,

gautinas sumas, nesusijusias su pagrindine DB veikla.


ĮSIPAREIGOJIMAI

Priemonių kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

10.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

DB išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės priemones, kurios paprastai yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama antrinėse rinkose arba kurios gali būti užskaitytos rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių institucijos emitentės atžvilgiu.

11.

Gautos paskolos

DB kreditoriams mokėtinos sumos, išskyrus sumas, susijusias su perleidžiamųjų vertybinių popierių išleidimu. Šią kategoriją sudaro:

paskolos: paskolos, suteiktos DB, kurios yra patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nėra patvirtintos dokumentais,

atpirkimo sandoriai ir atpirkimo pobūdžio operacijos su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, gautų už vertybinius popierius, DB parduotus nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant atpirkti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinys. DB gautos sumos už vertybinius popierius, perleistus trečiajai šaliai („laikinai įsigyjančiai šaliai“), turi būti įrašomos čia, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas įvykdyti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad DB operacijos metu išlaiko tų vertybinių popierių riziką ir naudą,

pinigų įkaitas, gautas už vertybinių popierių skolinimą: sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai vertybinių popierių skolinimo už pinigų įkaitą forma,

pinigų įkaitas, gautas vykdant veiklą, susijusią su laikinu aukso perleidimu už įkaitą.

11.1

Indėlių garantijos, susijusios su perdraudimo veikla

Perdraudėjo įmonių gauti indėliai kaip įkaitas iš perdraudimo įmonių.

12.

Nuosavybės priemonės

Žr. 4 kategoriją.

12.1

Biržinės akcijos

Žr. 4.1 kategoriją.

12.2

Nebiržinės akcijos

Žr. 4.2 kategoriją.

12.3

Kitos nuosavybės priemonės

Žr. 4.3 kategoriją.

13.

Draudimo techniniai rezervai

DB turima kapitalo vertė jos draudėjų būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti.

13.1

Gyvybės draudimo techniniai rezervai

DB turima kapitalo vertė jos gyvybės draudimo draudėjų būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti.

13.1.1

iš jų: gyvybės draudimo techniniai rezervai, susiję su vienetais

DB turima kapitalo vertė jos gyvybės draudimo draudėjų, susijusių su vienetais, būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti. Būsimi draudėjo reikalavimai pagal gyvybės draudimo sutartį, susijusią su vienetu, priklauso nuo turto grupės, į kurią yra investuotos draudėjo lėšos, veiklos rezultatų.

13.1.2

iš jų: gyvybės draudimo techniniai rezervai, nesusiję su vienetais

DB turima kapitalo vertė jos gyvybės draudimo draudėjų, nesusijusių su vienetais, būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti. Būsimi draudėjo reikalavimai pagal gyvybės draudimo sutartį, nesusijusią su vienetu, nepriklauso nuo bet kokios apibrėžtos turto grupės veiklos rezultatų.

13.1.3

iš jų: teisė į pensiją

DB turima kapitalo vertė jos pensijų sistemų būsimiems reikalavimams tenkinti. Ši kategorija taikoma tik profesinių pensijų planams. Į šią kategoriją nepatenka asmeniniai pensijų planai, nesusiję su darbo santykiais.

13.1.3.1

Teisė į pensiją, iš jos: apibrėžtų įnašų sistemos

DB turima kapitalo vertė jos apibrėžtų įnašų sistemos draudėjų būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti.

Apibrėžtų įnašų sistemoje mokamos išmokos priklauso nuo pensijos sistemos įgyto turto veiklos rezultatų. Apibrėžtų įnašų sistemos įsipareigojimas reiškiamas dabartine fondo turto rinkos verte.

13.1.3.2

Teisė į pensiją, iš jos: apibrėžtų išmokų sistemos

DB turima kapitalo vertė jos apibrėžtų išmokų sistemos draudėjų būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti.

Apibrėžtų išmokų pensijų sistemoje dalyvaujantiems darbuotojams pažadėtų pensijos išmokų lygis nustatomas pagal iš anksto suderintą formulę. Apibrėžtų išmokų pensijos sistemos įsipareigojimas yra lygus dabartinei žadamų išmokų vertei.

13.1.3.3

Teisė į pensiją, iš jos: mišrios sistemos

DB turima kapitalo vertė jos sistemų, jungiančių apibrėžtų įnašų ir apibrėžtų išmokų elementus, būsimiems draudimo reikalavimams tenkinti.

13.2

Ne gyvybės draudimo techniniai rezervai

DB turima kapitalo vertė jos ne gyvybės draudimo draudėjų būsimiems reikalavimams tenkinti.

13.2.1

Gydymo išlaidų draudimas

Gydymo išlaidų draudimo įsipareigojimai, kai pagrindinė veikla nėra vykdoma panašiu techniniu pagrindu, kaip gyvybės draudimo veikla, išskyrus įsipareigojimus, patenkančius į 13.2.3 veiklos sritį.

13.2.2

Pajamų apsaugos draudimas

Pajamų apsaugos draudimo įsipareigojimai, kai pagrindinė veikla nėra vykdoma panašiu techniniu pagrindu, kaip gyvybės draudimo veikla, išskyrus įsipareigojimus, patenkančius į 13.2.3 veiklos sritį.

13.2.3

Darbuotojų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų

Sveikatos draudimo įsipareigojimai, susiję su nelaimingais atsitikimais darbe, sužalojimais darbe ir profesinėmis ligomis, kai pagrindinė veikla nėra vykdoma panašiu techniniu pagrindu, kaip gyvybės draudimo veikla.

13.2.4

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas

Draudimo įsipareigojimai, apimantys atsakomybę už sausumos transporto priemonių naudojimą (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).

13.2.5

Kitas transporto priemonių draudimas

Draudimo įsipareigojimai, apimantys nuostolius arba žalą, padarytą sausumos transporto priemonėms (įskaitant geležinkelio transporto priemones).

13.2.6

Jūrų, aviacijos ir transporto draudimas

Draudimo įsipareigojimai, apimantys nuostolius arba žalą, padarytą jūrų, ežerų, upių ir kanalų laivams, orlaiviams, ir nuostolius arba žalą, padarytą vežamiems kroviniams ar bagažui, nepaisant gabenimo formos. Draudimo įsipareigojimai, apimantys atsakomybę už orlaivių ar laivų naudojimą jūroje, ežeruose, upėse ar kanaluose (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).

13.2.7

Turto draudimas nuo gaisro ir kitos žalos

Draudimo įsipareigojimai, apimantys nuostolius arba žalą, padarytą turtui, išskyrus įsipareigojimus, patenkančius į 13.2.5 ir 13.2.6 veiklos sritis, dėl gaisro, sprogimo, gaivalo, įskaitant audrą, krušą ar šalną, branduolinės energijos, dirvožemio nusėdimo ir bet kokių įvykių, pvz., vagystės.

13.2.8

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas

Draudimo įsipareigojimai, apimantys visus įsipareigojimus, išskyrus įsipareigojimus, patenkančius į 13.2.4 ir 13.2.6 veiklos sritis.

13.2.9

Kredito ir laidavimo draudimas

Draudimo įsipareigojimai, apimantys nemokumą, eksporto kreditą, kredito įmoką, įkeitimą, žemės ūkio kreditą ir tiesioginį bei netiesioginį laidavimą.

13.2.10

Teisinių išlaidų draudimas

Draudimo įsipareigojimai, apimantys teisines išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.

13.2.11

Pagalba

Draudimo įsipareigojimai, apimantys pagalbą asmenims, patyrusiems sunkumų kelionės metu, išvykus toli nuo namų ar įprastinės gyvenamosios vietos.

13.2.12

Įvairūs finansiniai nuostoliai

Draudimo įsipareigojimai, kurie apima užimtumo riziką, pajamų nepakankamumą, blogą orą, išmokų netekimą, besitęsiančias bendrąsias išlaidas, nenumatytas prekybos išlaidas, rinkos vertės praradimą, nuomos arba pajamų netekimą, netiesioginius prekybos nuostolius, išskyrus nurodytus pirmiau, kitus finansinius nuostolius (nesusijusius su prekyba) ir bet kokią kitą ne gyvybės draudimo riziką, kurią apima 13.2.1–13.2.11 veiklos sritys.

13.2.13

Perdraudimas

Perdraudimo įsipareigojimai.

14.

Išvestinės finansinės priemonės

Žr. 6 kategoriją.

15.

Likę įsipareigojimai

Tai yra likusių įsipareigojimų straipsnis balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“. NCB gali reikalauti šioje kategorijoje pateikti duomenis apie konkrečias subpozicijas. Likę įsipareigojimai gali apimti:

mokėtinas sumas, nesusijusias su pagrindine DB veikla, t. y. tiekėjams mokėtinas sumas, mokesčius, darbo užmokestį, socialines įmokas ir t. t.,

atidėjinius, priskiriamus įsipareigojimams trečiosioms šalims, t. y. pensijas, dividendus ir t. t.,

grynąsias pozicijas, atsirandančias iš vertybinių popierių skolinimo be piniginio įkaito,

grynąsias sumas, mokėtinas dėl atsiskaitymų ateityje už sandorius vertybiniais popieriais.

2 DALIS

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių aprašai

B lentelė

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių aprašai

Laukas

Aprašas

Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas

Unikalus vertybinį popierių identifikuojantis kodas, kaip nurodo NCB (pvz., NCB identifikavimo numeris, CUSIP, SEDOL).

Vienetų skaičius arba bendra nominali vertė

Vertybinio popieriaus vienetų skaičius arba bendra nominali vertė, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais, išskyrus sukauptas palūkanas.

Kaina

Vertybinio popieriaus vieneto rinkos kaina arba bendros nominalios vertės procentinė dalis, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais. NCB taip pat gali reikalauti šioje pozicijoje pateikti sukauptas palūkanas.

Kotiravimo pagrindas

Rodo, ar vertybinis popierius kotiruojamas procentiniu dydžiu ar vienetais.

Bendra vertė

Bendra vertybinio popieriaus rinkos vertė. Vertybinių popierių, kuriais prekiaujama vienetais, atveju ši vertė yra lygi vertybinių popierių skaičiui, padaugintam iš vieneto kainos. Kai prekiaujama vertybinių popierių verte, o ne vienetais, ši vertė yra lygi bendrai nominaliai vertei, padaugintai iš nominalia verte dalimi išreikštos kainos.

NCB privalo iš esmės reikalauti šioje pozicijoje arba atskirai pateikti sukauptas palūkanas. Vis dėlto NCB gali savo nuožiūra pareikalauti duomenų be sukauptų palūkanų.

Finansiniai sandoriai

Vertybinio popieriaus pirkimų, atėmus pardavimus, (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išleidimų, atėmus išpirkimus, (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte eurais.

Nupirkti vertybiniai popieriai

Vertybinio popieriaus pirkimų suma, apskaitant sandorių verte.

Parduoti vertybiniai popieriai

Vertybinio popieriaus pardavimų suma, apskaitant sandorių verte.

Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta

Valiutos, naudojamos vertybinio popieriaus kainai ir (arba) likučio vertei išreikšti, ISO kodas arba jo ekvivalentas.

Kiti apimties pasikeitimai nominalia verte

Kiti turimų vertybinių popierių apimties pasikeitimai nominalia verte nominalia valiuta (vienetais) ar eurais.

Kiti apimties pasikeitimai rinkos verte

Kiti turimų vertybinių popierių apimties pasikeitimai rinkos verte eurais.

Portfelinės investicijos ar tiesioginės investicijos

Investicijų funkcija pagal jų klasifikaciją mokėjimų balanso statistikoje (1).

Emitento šalis

Emitento rezidavimo vieta. Investicinių fondų akcijų (vienetų) atveju emitento šalis reiškia vietą, kurioje reziduoja investicinis fondas, o ne fondo valdytojo rezidavimo vietą.

3 DALIS

C lentelė

Draudimo įmokų, reikalavimų ir komisinių aprašai

Kategorija

Aprašas

Pasirašytos draudimo įmokos

Bendra pasirašytų draudimo įmokų vertė, apimanti visas finansiniais metais mokėtinas sumas pagal draudimo sutartis, nepriklausomai nuo to, kad šios sumos gali būti visiškai ar iš dalies susijusios su vėlesniais finansiniais metais.

Gauti reikalavimai

Bendra reikalavimų, sumokėtų finansiniais metais, vertė ir atidėjinys tų finansinių metų reikalavimams, atėmus atidėjinį ankstesnių finansinių metų reikalavimams.

Komisiniai

DB kitiems subjektams sumokėtos įsigijimo išlaidos, norint parduoti jų produktus.

4 DALIS

Sektorių aprašai

2010 m. ESS pateikiama standartinė sektorių klasifikacija. D lentelėje pateikiami išsamūs sektorių, kuriuos NCB privalo perkelti į nacionalines kategorijas pagal šį reglamentą, aprašai. Valstybių narių, kurių valiuta euro, teritorijose reziduojančios atitiktinės šalys nurodomos pagal jų sektorių remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) statistikos tikslais sudarytais sąrašais ir atitiktinių šalių statistinės klasifikacijos gairėmis, pateiktomis ECB „Pinigų finansų įstaigų ir rinkų statistikos sektoriaus vadove: gairėse dėl klientų statistinės klasifikacijos“ (2).

D lentelė

Sektorių aprašai

Sektorius

Aprašai

1.

PFĮ

PFĮ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje. PFĮ sektorių sudaro NCB, kredito įstaigos, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, PRF, kitos finansų įstaigos, kurių veikla yra priimti indėlius ir (arba) artimus indėlių pakaitalus iš subjektų, kurie nėra PFĮ, ir savo sąskaita, bent jau ekonomine prasme, teikti paskolas ir (arba) investuoti į vertybinius popierius, ir elektroninių pinigų įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas elektroninių pinigų leidimo forma.

2.

Valdžios sektorius

Valdžios sektorių (S.13) sudaro instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui ir kuriuos finansuoja privalomieji kitiems sektoriams priklausančių vienetų ir institucinių vienetų, kurie daugiausia verčiasi nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu, mokėjimai (2010 m. ESS, 2.111–2.113 dalys).

3.

Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus DB ir pensijų fondus + ne PRF IF + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus DB ir pensijų fondus, subsektorių (S.125) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus kitokia nei pinigų, indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų), IF akcijų (vienetų) forma arba susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis. Šis subsektorius apima ir FPB, apibrėžtas Reglamente (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) (1) (2010 m. ESS, 2.86–2.94 dalys).

Ne PRF IF yra apibrėžti Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 1 straipsnyje.

Finansinių pagalbinių įmonių subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra glaudžiai susijusi su finansiniu tarpininkavimu, tačiau kai pačios bendrovės nėra finansų tarpininkės. Šiam subsektoriui taip pat priskiriamos pagrindinės buveinės, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba dauguma jų yra finansų bendrovės (2010 m. ESS, 2.95–2.97 dalys).

Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų subsektorių (S.127) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar jų įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šiam subsektoriui priskiriamos kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS, 2.98 ir 2.99 dalys).

4.

DB

DB, kaip apibrėžta šio reglamento 1 straipsnyje.

5.

Pensijų fondai

Pensijų fondų subsektorių (S.129) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS, 2.105–2.110 dalys). Tai netaikoma socialinio draudimo fondams, patenkantiems į valdžios sektorių.

6.

Ne finansų bendrovės

Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS, 2.45–2.50 dalys).

7.

Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos

Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri vienetai – kvazibendrovės. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ar asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui. Namų ūkių sektorius apima juridinio asmens statuso neturinčias individualiąsias įmones ir partnerystes, išskyrus laikomas kvazibendrovėmis, kurios yra rinkos gamintojai (2010 m. ESS, 2.118–2.128 dalys).

Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektorių (S.15) sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS, 2.129 ir 2.130 dalys).

5 DALIS

Finansinių sandorių ir patikslinimų dėl perkainojimo aprašai pagal šį reglamentą

1.

Finansiniai sandoriai yra matuojami skirtumu tarp atsargų pozicijų laikotarpių pabaigos ataskaitinėmis dienomis, iš kurio pašalinamas pokyčių dėl „patikslinimų dėl perkainojimo“ (sukelto kainos ir valiutų kurso pasikeitimų) ir „perklasifikavimų ir kitokių patikslinimų“ įtakos poveikis. Tam, kad būtų sudaryta informacija apie finansinius sandorius, ECB reikia statistinės informacijos patikslinimų forma, įskaitant „perklasifikavimus ir kitokius patikslinimus“ bei „kainos ir valiutų kurso perkainojimus“.

2.

Kainos ir valiutų kurso perkainojimai rodo turto (įsipareigojimų) vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl turto (įsipareigojimų) kainos, kuria jie apskaitomi ar kuria jais prekiaujama, arba valiutų kursų, darančių poveikį užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų vertėms eurais pasikeitimų. Perkainojant atsižvelgiama į laikotarpio pabaigos atsargų vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl jų apskaitinės vertės pasikeitimų, t. y. potencialų uždirbį (netektį). Dėl valiutų ir euro santykio kaitos nuo vieno iki kito ataskaitinio laikotarpio pabaigos taip pat pasikeičia turto (įsipareigojimų) užsienio valiuta vertė, kai ji išreiškiama eurais. Kadangi šie pokyčiai reiškia potencialų uždirbį (netektį), atsirandantį ne dėl finansinių sandorių, šį poveikį būtina pašalinti iš duomenų apie finansinius sandorius. Iš esmės „kainos ir valiutų kurso perkainojimais“ taip pat reikia atsižvelgti į vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl turto (įsipareigojimų) sandorių, t. y. realizuotą uždirbį (netektį), tačiau šiuo požiūriu nacionalinė praktika yra nevienoda.


(1)  2011 m. gruodžio 9 d. gairės ECB/2011/23 dėl Europos Centrinio Banko statistinės atskaitomybės reikalavimų išorės sektoriaus statistikos srityje (OL L 65, 2012 3 3, p. 1).

(2)  2007 m. kovo mėn., pateikiama ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.


III PRIEDAS

BŪTINIEJI STANDARTAI, KURIUOS TURI TAIKYTI FAKTINĖ ATSKAITINGOJI VISUMA

Kad įvykdytų Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus, atskaitingieji agentai turi laikytis šių būtinųjų standartų.

1.

Būtinieji perdavimo standartai:

a)

ataskaitos turi būti teikiamos laiku ir laikantis atitinkamo NCB nustatytų terminų;

b)

statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti atitinkamo NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)

atskaitingasis agentas atitinkamam NCB pateikia vieno arba daugiau asmenų kontaktinius duomenis;

d)

turi būti laikomasi duomenų perdavimo atitinkamam NCB techninių specifikacijų;

e)

atskaitomybės apie kiekvieną vertybinį popierių atveju, jei atitinkamas NCB to reikalauja, atskaitingieji agentai privalo pateikti papildomą informaciją (pvz., emitento pavadinimą, emisijos datą), reikalingą vertybiniams popieriams, kurių vertybinių popierių identifikavimo kodai yra klaidingi arba viešai neprieinami, identifikuoti.

2.

Būtinieji tikslumo standartai:

a)

statistinė informacija turi būti teisinga: turi būti laikomasi visų tiesinių apribojimų (pvz., tarpinių rezultatų suma turi būti lygi bendrai sumai);

b)

atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų;

c)

statistinė informacija turi būti išsami, joje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų; esamos spragos turi būti pripažintos, paaiškintos atitinkamam NCB ir, jei taikytina, kuo greičiau užpildytos;

d)

atskaitingieji agentai turi vadovautis atitinkamo NCB nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis, skaičių apvalinimo metodika ir dešimtainiais skaitmenimis.

3.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

a)

statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)

jeigu nukrypstama nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų, atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustatyti jo dydį;

c)

atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti perduotų duomenų trūkius lyginant su ankstesnių laikotarpių skaičiais.

4.

Būtinieji pataisymų standartai

Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su aiškinamuoju raštu.


Į viršų