—

Visos būsto nekilnojamojo turto paskolos, kuriomis užtikrinamos struktūrinės padengtos banko obligacijos, turi būti išreikštos eurais; emitentas (ir skolininkas bei garantas, jei jie yra juridiniai asmenys) turi būti įsteigtas valstybėje narėje, jų užtikrinamasis turtas turi būti valstybėje narėje ir paskolai taikoma teisė turi būti valstybės narės teisė.

—

Būsto nekilnojamojo turto paskolos yra tinkamos priskirti atitinkamų struktūrinių padengtų banko obligacijų užstato fondui, jeigu jos garantuotos tinkama garantija arba užtikrintos įkeitimu. Tinkama garantija turi būti sumokėtina per 24 mėnesius nuo įsipareigojimų neįvykdymo dienos. Tokioms garantuotoms paskoloms tinkamos garantijos gali būti teikiamos įvairiomis sutartinėmis formomis, įskaitant draudimo sutartis, jei jas suteikė viešojo sektoriaus subjektas arba finansinė institucija, kuriai taikoma viešoji priežiūra. Tokių garantuotų paskolų garantas negali turėti artimų ryšių su padengtų banko obligacijų emitentu ir pripažinta IKVI turi būti jam nustačiusi ne mažesnį kaip [A+/A1/AH] reitingą per visą sandorio trukmę.

—

Iki 10 % užstato fondo gali būti pakeista aukštos kokybės įkaitu. Šią ribą galima viršyti tik atitinkamam NCB atlikus išsamią analizę.

—

Kiekvienos atskiros tinkamos paskolos maksimali proporcija, kurią galima finansuoti per struktūrinių padengtų banko obligacijų emisiją, yra 80 % paskolos užstato santykis (loan-to-value (LTV)). LTV apskaičiavimas turi būti pagrįstas konservatyviu rinkos vertinimu.

—

Mažiausia privaloma įkaito perviršio suma yra 8 %.

—

Didžiausia paskolos suma būsto nekilnojamojo turto paskoloms yra 1 milijonas EUR.

—

Atskiras užstato fondo kredito patikimumo įvertinimas turi atitikti 10 bazinių punktų dydžio įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę per vienerius metus, kuri atitinka „vienos A“ ribą (žr. 6.3.1 skirsnį).

—

Emitentui ir susijusiems subjektams, kurie dalyvauja sandoryje dėl struktūrinės padengtos banko obligacijos arba yra susiję su tokiu sandoriu, turi būti taikoma „vienos A“ („A-“ pagal Fitch arba Standard & Poor’s, arba „A3“ pagal Moody’s, arba „AL“ pagal DBRS) ilgalaikė mažiausia riba.

—

Visos komercinės hipotekos paskolos, kuriomis užtikrinamos struktūrinės padengtos banko obligacijos, turi būti išreikštos eurais; emitentas (ir skolininkas bei garantas, jei jie yra juridiniai asmenys) turi būti įsteigti valstybėje narėje, jų užtikrinamasis turtas turi būti valstybėje narėje ir paskolai taikoma teisė turi būti valstybės narės teisė.

—

Iki 10 % užstato fondo gali būti pakeista aukštos kokybės įkaitu. Šią ribą galima viršyti tik atitinkamam NCB atlikus išsamią analizę.

—

Kiekvienos atskiros tinkamos paskolos maksimali proporcija, kurią galima finansuoti per struktūrinių padengtų banko obligacijų emisiją, yra 60 % LTV. LTV apskaičiavimas turi būti pagrįstas konservatyviu rinkos vertinimu.

—

Mažiausia privaloma įkaito perviršio suma yra 10 %.

—

Kiekvieno paskolos ėmėjo dalis užstato fonde, suskaičiavus bendrą visų atitinkamo paskolos ėmėjo negrąžintų atskirų paskolų dalių sumą, turi neviršyti 5 % viso užstato fondo.

—

Atskiras užstato fondo kredito patikimumo įvertinimas turi atitikti kredito kokybės 1 žingsnį pagal Eurosistemos reitingų skalę (žr. 6.3.1 skirsnį).

—

Kredito kokybės 2 žingsnis turi būti taikomas emitentui ir susijusiems subjektams, kurie yra sandorio, susijusio su struktūrine padengta banko obligacija, dalis arba yra su ja susiję.

—

Visos komercine hipoteka užtikrintos paskolos turi būti perkainojamos bent kartą per metus. Perkainojant turi būti visiškai atspindėtas turto kainų sumažėjimas. Kainų kilimo atveju taikomas įvertinimas 15 % mažesne nei rinkos verte. LTV slenksčio reikalavimo neatitinkančios paskolos turi būti pakeistos naujomis paskolomis arba užtikrintos papildomu įkaitu, atitinkamam NCB pritarus. Pagrindinė taikytina vertinimo metodologija grindžiama rinkos verte, t. y. kainos, kuri būtų gauta, jei turtas būtų parduotas rinkoje, įdėjus protingų pastangų, vertinimu. Šis vertinimas turi būti grindžiamas konservatyviausia prielaida. Taip pat gali būti taikomi statistiniai metodai, bet tik kaip antrinė vertinimo metodologija.

—

Visiems palūkanų mokėjimams, susijusiems su padengtomis banko obligacijomis, padengti per paskesnį šešių mėnesių laikotarpį, visuomet turi būti laikomos likvidumo atsargos (grynųjų pinigų eurais, padėtų kaip indėlis tinkamoje kitoje sandorio šalyje, forma).

—

Kai komercine hipoteka užtikrintos paskolos ėmėjo trumpo laikotarpio kredito reitingas per devynių mėnesių laikotarpį iki padengtos banko obligacijos termino suėjimo nukrenta žemiau kredito kokybės 2 žingsnio, toks paskolos ėmėjas privalo į likvidumo atsargas pervesti grynųjų pinigų eurais sumą, pakankamą padengtos banko obligacijos pagrindinės sumos mokėjimo atitinkamai daliai ir susijusioms išlaidoms, kurias pagal padengtą banko obligaciją, kaip numatyta, turės mokėti emitentas, padengti.

—

Likvidumo sunkumų atveju pradinis terminas gali būti pratęstas daugiausia 12 mėnesių, siekiant kompensuoti amortizuojančių paskolų užstato fonde ir padengtos banko obligacijos išpirkimo terminui suėjus terminų nesutapimus. Tačiau po to, kai sueina pradinis terminas, padengta banko obligacija tampa netinkama naudojimui savoms reikmėms.

—

Padengtų banko obligacijų emitentė yra ES valstybėje narėje įsteigta kredito įstaiga ir ji nėra specialios paskirties bendrovė, net jei tokias padengtas banko obligacijas užtikrino ES valstybėje narėje įsteigta kredito įstaiga.

—

Pagal valstybės narės, kurioje yra įsteigtas emitentas arba kurioje yra išleistos padengtos banko obligacijos, teisę padengtų banko obligacijų emitentui/emisijai taikoma speciali viešoji priežiūra, sukurta padengtų banko obligacijų turėtojams apsaugoti.

—

Emitento nemokumo atveju padengtų banko obligacijų turėtojai turi pirmenybę pagrindinės sumos atlyginimo ir palūkanų, kylančių iš (užtikrinamojo) tinkamo turto, sumokėjimo atžvilgiu.

—

Iš padengtų banko obligacijų emisijos kylančios sumos turi būti investuotos (pagal padengtos banko obligacijos dokumentuose nustatytas investavimo taisykles) laikantis atitinkamų nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių padengtas banko obligacijas, arba kitų teisės aktų, kurie taikomi atitinkamam turtui.“