32003O0016

Europos centrinio banko gairės

2003 m. gruodžio 1 d.

iš dalies keičiančios Gaires ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų

(ECB/2003/16)

(2004/202/EB)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 105 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį, siedama juos su 3 straipsnio1 dalies pirma įtrauka, 18 straipsnio 2 dalimi ir 20 straipsnio pirma dalimi,

kadangi:

(1) Siekiant bendros pinigų politikos turi būti apibrėžtos priemonės ir procedūros, kurias turi naudoti Eurosistema, susidedanti iš eurą įsivedusių valstybių narių (toliau — dalyvaujančios valstybės narės) nacionalinių centrinių bankų (NCB) ir Europos centrinio banko (ECB), kad įgyvendintų tokią politiką vienodu būdu visose dalyvaujančiose valstybėse narėse,

(2) ECB suteiktas įgaliojimas nustatyti gaires, būtinas Eurosistemos bendrai pinigų politikai įgyvendinti, o NCB turi veikti pagal tokias gaires.

(3) Paskutiniai pasikeitimai nustatant ir įgyvendinant Eurosistemos bendrą pinigų politiką turi būti tinkamai atspindėti pakeičiant dabar galiojančių ECB gairių dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų I priedą.

(4) Vadovaujantis Statuto 12 straipsnio1 dalimi ir 14 straipsnio 3 dalimi, ECB gairės yra sudėtinė Bendrijos teisės dalis,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Eurosistemos bendros pinigų politikos įgyvendinimo principai, priemonės, procedūros ir kriterijai

Šių gairių priedas, vadinamas "Pinigų politikos įgyvendinimas euro zonoje — Bendrieji Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų dokumentai" pakeičia 2000 m. rugpjūčio 31 d. Gairių ECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų [1], iš dalies pakeistų 2002 m. kovo 7 d. Gairėmis ECB/2002/2 [2], I priedą, vadinamą "Bendra pinigų politika euro zonoje — Bendrieji Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų dokumentai".

2 straipsnis

Patikrinimas

NCB ne vėliau kaip iki 2004 m. sausio 16 d. perduoda ECB išsamius tekstų ir priemonių, kuriomis jie ketina laikytis šių gairių, aprašymus.

3 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šios gairės skirtos dalyvaujančių valstybių narių NCB.

2. Šios gairės įsigalioja po dviejų dienų nuo jų priėmimo. 1 straipsnis taikomas nuo 2004 m. kovo 8 d.

3. Šios gairės skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Frankfurte prie Maino, 2003 m. gruodžio 1 d.

ECB Valdančiosios tarybos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude Trichet

[1] OL L 310, 2000 12 11, p. 1.

[2] OL L 185, 2002 7 15, p. 1.

--------------------------------------------------

PRIEDAS

PINIGŲ POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS EURO ZONOJE

Bendrieji Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų dokumentai

2004 m. vasario mėn.

TURINYS

Įžanga

1. Pinigų politikos sistemos apžvalga

1.1. Europos centrinių bankų sistema

1.2. Eurosistemos tikslai

1.3. Eurosistemos pinigų politikos priemonės

1.3.1. Atvirosios rinkos operacijos

1.3.2. Nuolatinės galimybės

1.3.3. Minimalios privalomosios atsargos

1.4. Kitos sandorių šalys

1.5. Užtikrinamasis turtas

1.6. Pinigų politikos sistemos pakeitimai

2. Tinkamos kitos sandorių šalys

2.1. Bendrieji tinkamumo kriterijai

2.2. Kitų sandorių šalių atranka greitiesiems konkursams ir dvišalėms operacijoms

2.3. Sankcijos, taikytinos nevykdančioms įsipareigojimų kitoms sandorių šalims

2.4. Teisių laikinas sustabdymas arba atėmimas atsargumo sumetimais

3. Atvirosios rinkos operacijos

3.1. Grįžtamieji sandoriai

3.1.1. Bendrosios nuostatos

3.1.2. Pagrindinės refinansavimo operacijos

3.1.3. Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

3.1.4. Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

3.1.5. Struktūrinės grįžtamosios operacijos

3.2. Vienakrypčiai sandoriai

3.3. ECB skolos sertifikatų išleidimas

3.4. Valiutų apsikeitimo sandoriai

3.5. Terminuotųjų indėlių pritraukimas

4. Nuolatinės galimybės

4.1. Ribinio skolinimosi galimybė

4.2. Indėlių galimybė

5. Procedūros

5.1. Konkursų procedūros

5.1.1. Bendrosios nuostatos

5.1.2. Konkursų operacijų kalendorius

5.1.3. Konkursų operacijų paskelbimas

5.1.4. Kitų sandorių šalių pasiūlymų parengimas ir pateikimas

5.1.5. Paskirstymo konkurse procedūros

5.1.6. Konkursų rezultatų paskelbimas

5.2. Dvišalių operacijų procedūros

5.3. Atsiskaitymo procedūros

5.3.1. Bendrosios nuostatos

5.3.2. Atsiskaitymas už atvirosios rinkos operacijas

5.3.3. Dienos pabaigos procedūros

6. Tinkamas turtas

6.1. Bendrosios nuostatos

6.2. Pirmojo lygio turtas

6.3. Antrojo lygio turtas

6.4. Rizikos kontrolės priemonės

6.4.1. Pirmojo lygio turto rizikos kontrolės priemonės

6.4.2. Antrojo lygio turto rizikos kontrolės priemonės

6.5. Užtikrinamojo turto vertinimo principai

6.6. Tarptautinis tinkamo turto naudojimas

6.6.1. Korespondentinės centrinės bankininkystės modelis

6.6.2. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų jungtys

7. Minimalios privalomosios atsargos

7.1. Bendrosios nuostatos

7.2. Įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai

7.3. Minimalių privalomųjų atsargų nustatymas

7.4. Minimalių privalomųjų atsargų laikymas

7.5. Su atsargų baze susijusi atskaitomybė, atsargų patvirtinimas ir tikrinimas

7.6. Privalomųjų atsargų įsipareigojimų neįvykdymas

1 priedas. Pinigų politikos operacijų ir procedūrų pavyzdžiai

2 priedas. Žodynėlis

3 priedas. Kitų sandorių šalių atranka užsienio valiutų intervencinėms operacijoms ir valiutų apsikeitimo sandoriams pinigų politikos tikslais

4 priedas. Europos centrinio banko pinigų ir bankų statistinės atskaitomybės sistema

5 priedas. Eurosistemos interneto svetainės

6 priedas. Procedūros ir sankcijos, taikytinos kitai sandorio šaliai nevykdant įsipareigojimų

1. Įprastas standartinių konkursų operacinių etapų laiko grafikas

2. Įprastas greitųjų konkursų operacinių etapų laiko grafikas

3. Korespondentinės centrinės bankininkystės modelis

4. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų jungtys

1. Eurosistemos pinigų politikos operacijos

2. Įprastos sandorių dienos įgyvendinant pagrindines ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas

3. Įprastos atsiskaitymo už Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas dienos

4. Eurosistemos pinigų politikos operacijoms tinkamas turtas

1. ECB skolos sertifikatų išleidimas

2. Valiutų apsikeitimo sandoriai

3. Operaciniai konkurso procedūrų etapai

4. Paskirstymas fiksuotųjų palūkanų konkurse

5. Paskirstymas kintamųjų palūkanų konkurse eurais

6. Paskirstymas kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkurse

7. Rizikos kontrolės priemonės

8. Pirmojo lygio turto likvidumo kategorijos

9. Tinkamo pirmojo lygio turto fiksuotosios atkarpos ir nulinės atkarpos priemonėms taikomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte ( %)

10. Tinkamam pirmojo lygio turtui priskiriamoms atvirkštinėms kintamųjų palūkanų priemonėms taikomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte ( %)

11. Įkaito vertės išlaikymo prievolių apskaičiavimas

12. Tinkamo antrojo lygio turto įvertinimas mažesne nei rinko sverte

13. Atsargų bazė ir atsargų normos

14. Atlyginimo už minimalių privalomųjų atsargų laikymą apskaičiavimas

Santrumpos

CET | Vidurio Europos laikas |

CVPD | Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas |

DK | dienos kreditas |

DVP | vienalaikis vertybinių popierių ir lėšų pateikimas |

EB | Europos bendrija |

ECB | Europos centrinis bankas |

ECBS | Europos centrinių bankų sistema |

EEB | Europos ekonominė bendrija |

EEE | Europos ekonominė erdvė |

EMM | ECB mokėjimo mechanizmas |

ES | Europos Sąjunga |

FOP | nemokestinis pervedimas |

ISIN | tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris |

KCBM | korespondentinės centrinės bankininkystės modelis |

KIPVPS | kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai |

KĮ | kredito įstaigos |

KNO | kintamosios normos obligacijos |

LP | likęs pasaulis |

NCB | nacionalinis centrinis bankas |

PFI | pinigų finansinė institucija |

PRF | pinigų rinkos fondas |

PRVP | pinigų rinkos vertybiniai popieriai |

PS | Pinigų sąjunga |

PSVN | Pinigų sąjungos valstybės narės |

RLAA | realaus laiko atskirieji atsiskaitymai |

Strip | atskirų dalių obligacija (atskirai prekiaujama palūkanomis ir pagrindine suma) |

VPAS | vertybinių popierių atsiskaitymo sistema |

TARGET | Transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistema |

Įžanga

Šiame dokumente pateikiama operacinė sistema, kurią Eurosistema [1] Europos centrinio banko valdančioji taryba sutiko vartoti sąvoką "Eurosistema" kaip terminą, nusakantį struktūrą, kurioje Europos centrinių bankų sistema atlieka savo pagrindines funkcijas, t. y. tų valstybių narių, kurios pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį įsivedė bendrą valiutą, nacionaliniai centriniai bankai ir Europos centrinis bankas. pasirinko bendrai pinigų politikai euro zonoje. Šis dokumentas, kuris yra Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų teisinės struktūros dalis, skirtas naudoti kaip Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų bendrieji dokumentai, pirmiausiai siekiant suteikti kitoms sandorių šalims informacijos, kuri joms reikalinga dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos.

Bendrieji dokumentai savaime nesuteikia teisių ir nenustato įpareigojimų kitoms sandorių šalims. Teisiniai Eurosistemos ir kitų sandorių šalių santykiai nustatomi atitinkamais sutartiniais arba reguliavimo susitarimais.

Šis dokumentas suskirstytas į septynis skyrius. 1 skyriuje pateikta Eurosistemos pinigų politikos operacinės sistemos apžvalga. 2 skyriuje nurodyti Eurosistemos pinigų politikos operacijose dalyvaujančių kitų sandorių šalių tinkamumo kriterijai. 3 skyriuje apibūdintos atvirosios rinkos operacijos, o 4 skyriuje — kitoms sandorių šalims prieinamos nuolatinės galimybės. 5 skyriuje apibrėžtos procedūros, taikomos įgyvendinant pinigų politikos operacijas. 6 skyriuje nustatyti pinigų politikos operacijoms naudojamo užtikrinamojo turto tinkamumo kriterijai. 7 skyriuje pateikta Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistema.

Dokumento prieduose pateikti pinigų politikos operacijų pavyzdžiai, žodynėlis, kriterijai, pagal kuriuos atrenkamos Eurosistemos užsienio valiutų intervencinių operacijų kitos sandorių šalys, pristatyta Europos centrinio banko pinigų ir bankų statistinės atskaitomybės sistema, Eurosistemos interneto svetainių sąrašas, apibūdintos procedūros ir sankcijos, kurios taikomos kitoms sandorių šalims nesilaikant įsipareigojimų.

1 SKYRIUS

1. PINIGŲ POLITIKOS SISTEMOS APŽVALGA

1.1. Europos centrinių bankų sistema

Europos centrinių bankų sistemą (ECBS) sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos Sąjungos (ES) valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai [2] Pažymėtina, kad valstybių narių, kurios pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį (Sutartis) neįsivedė bendros valiutos, nacionaliniai centriniai bankai išlaiko savo galias pinigų politikos srityje pagal nacionalinę teisę ir todėl nedalyvauja vykdant bendrąją pinigų politiką. ECBS veikla remiasi Europos Bendrijos steigimo sutartimi (Sutartis) ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutu (ECBS statutas). ECBS vadovauja sprendimus priimantys ECB organai. ECB valdančioji taryba atsakinga už pinigų politikos formavimą, o Vykdomoji valdyba turi teisę vykdyti pinigų politiką pagal Valdančiosios tarybos priimtus sprendimus ir nustatytas gaires. Tiek, kiek tai yra įmanoma bei tinkama ir siekdamas užtikrinti operacinį efektyvumą ECB turi teisę reikalauti, kad nacionaliniai centriniai bankai [3] Šiame dokumente sąvoka "nacionaliniai centriniai bankai" — tai valstybių narių, kurios pagal Sutartį įsivedė bendrą valiutą, nacionaliniai centriniai bankai. atliktų operacijas, kurios yra Eurosistemos funkcijų dalis. Eurosistemos pinigų politikos operacijos visose valstybėse narėse įgyvendinamos vienodomis sąlygomis [4] Šiame dokumente sąvoka "valstybė narė" — tai valstybė narė, kuri pagal Sutartį įsivedė bendrą valiutą..

1.2. Eurosistemos tikslai

Pagrindinis Eurosistemos tikslas, kaip nustatyta Sutarties 105 straipsnyje, yra palaikyti kainų stabilumą. Nepažeisdama pagrindinio kainų stabilumo tikslo, Eurosistema turi remti bendrąsias Europos Bendrijos ekonomines politikas. Siekdama savo tikslų, Eurosistema turi veikti vadovaudamasi atvirosios rinkos ekonomikos su laisva konkurencija, skatinančia veiksmingą išteklių paskirstymą, principu.

1.3. Eurosistemos pinigų politikos priemonės

Siekdama įgyvendinti savo tikslus, Eurosistema disponuoja įvairiomis pinigų politikos priemonėmis: Eurosistema atlieka atvirosios rinkos operacijas, siūlo nuolatines galimybes ir reikalauja, kad kredito įstaigos laikytų minimalias privalomąsias atsargas Eurosistemos sąskaitose.

1.3.1. Atvirosios rinkos operacijos

Atvirosios rinkos operacijoms tenka svarbus vaidmuo Eurosistemos pinigų politikoje, nes jomis siekiama reguliuoti palūkanų normas, valdyti likvidumą rinkoje ir išreikšti pinigų politikos poziciją. Eurosistemoje yra penkių rūšių priemonės, skirtos atvirosios rinkos operacijoms vykdyti. Svarbiausia priemonė yra grįžtamasis sandoris(taikomas atpirkimo sandorių arba įkaitu užtikrintų paskolų forma). Eurosistema gali naudoti ir vienakrypčius sandorius, skolos sertifikatų išleidimą, valiutų apsikeitimo sandoriusir terminuotųjų indėliųpritraukimą.Atvirosios rinkos operacijas inicijuoja ECB, kuris nusprendžia dėl taikomų priemonių ir jų įgyvendinimo sąlygų. Tai gali būti standartiniai konkursai, greitieji konkursai arba dvišalės procedūros [5] Įvairios Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų įgyvendinimo procedūros, t. y. standartiniai konkursai, greitieji konkursai ir dvišalės procedūros, apibūdintos 5 skyriuje. Standartiniai konkursai trunka ne ilgiau kaip 24 valandas nuo konkurso paskelbimo iki paskirstymo rezultatų patvirtinimo. Standartiniuose konkursuose gali dalyvauti visos kitos sandorių šalys, kurios tenkina 2.1 skirsnyje nurodytus bendruosius tinkamumo kriterijus. Greitieji konkursai trunka ne ilgiau kaip 1 valandą. Eurosistema gali pasirinkti ribotą kitų sandorių šalių, kurios gali dalyvauti greitajame konkurse, skaičių. Sąvoka "dvišalės procedūros" — tai kiekvienas atvejis, kai Eurosistema sudaro sandorį su viena arba keliomis kitomis sandorių šalimis netaikydama konkurso tvarkos. Prie dvišalių procedūrų priskiriamos operacijos, kurios įgyvendinamos per vertybinių popierių biržą arba rinkos tarpininkus.. Atsižvelgiant į jų tikslą, reguliarumą ir procedūras, Eurosistemos atvirosios rinkos operacijos gali būti skirstomos į keturias kategorijas (taip pat žr. 1 lentelę):

- pagrindinės refinansavimo operacijos — tai reguliarūs kas savaitę sudaromi likvidumo didinimo grįžtamieji sandoriai, kurių terminas paprastai yra viena savaitė. Šias operacijas įgyvendina nacionaliniai centriniai bankai standartinių konkursų būdu. Pagrindinėms refinansavimo operacijoms tenka lemiamas vaidmuo siekiant Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų tikslų, jos finansų sektoriui suteikia didžiąją refinansavimo lėšų dalį,

- ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos — tai kas mėnesį sudaromi likvidumo didinimo grįžtamieji sandoriai, kurių terminas paprastai yra trys mėnesiai. Šiomis operacijomis siekiama suteikti kitoms sandorių šalims papildomą ilgesnės trukmės refinansavimą. Jas įgyvendina nacionaliniai centriniai bankai standartinių konkursų būdu. Įgyvendindama šias operacijas, Eurosistema dažniausiai nesiekia daryti įtakos rinkai, todėl paprastai veikia kaip palūkanų gavėja,

- koreguojamosios operacijos įgyvendinamos ad hocpagrindu, siekiant valdyti likvidumą rinkoje ir kontroliuoti palūkanų normas, pirmiausia sušvelninti nenumatytų likvidumo svyravimų rinkoje įtaką palūkanų normoms. Koreguojamosios operacijos dažniausiai įgyvendinamos sudarant grįžtamuosius sandorius, tačiau gali būti sudaromi ir vienakrypčiai sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai bei pritraukiami terminuotieji indėliai. Priemonės ir procedūros koreguojamosioms operacijoms atlikti yra taikomos atsižvelgiant į sandorių rūšis ir konkrečius operacijų atlikimo tikslus. Koreguojamąsias operacijas paprastai įgyvendina nacionaliniai centriniai bankai greitųjų konkursų būdu arba taikydami dvišales procedūras. ECB valdančioji taryba nusprendžia, ar išskirtinėmis aplinkybėmis koreguojamąsias dvišales operacijas gali įgyvendinti pats ECB,

- be to, Eurosistema gali atlikti struktūrines operacijas, išleisdama skolos sertifikatus, sudarydama grįžtamuosius ir vienakrypčius sandorius. Šios operacijos įgyvendinamos tuomet, kai ECB nori pakoreguoti Eurosistemos struktūrinę (reguliarią ar nereguliarią) padėtį finansų sektoriaus atžvilgiu. Sudarydami grįžtamuosius sandorius ir išleisdami skolos priemones, nacionaliniai centriniai bankai struktūrines operacijas įgyvendina standartinių konkursų būdu. Struktūrinės operacijos sudarant vienakrypčius sandorius įgyvendinamos dvišalėmis procedūromis.

1.3.2. Nuolatinės galimybės

Nuolatinėmis galimybėmis siekiama padidinti ir sumažinti vienos nakties likvidumą, išreikšti bendrą pinigų politikos poziciją ir apriboti vienos nakties rinkos palūkanų normas. Tinkamos kitos sandorių šalys gali savo iniciatyva pasinaudoti dviem nuolatinėmis galimybėmis, jeigu šios kitos sandorių šalys patenkina tam tikras operacinės prieigos sąlygas (taip pat žr. 1 lentelę):

- kitos sandorių šalys gali pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, pagal kurią nacionaliniai centriniai bankai už tinkamą turtą padidina vienos nakties likvidumą. Įprastomis aplinkybėmis kitoms sandorių šalims netaikomos kredito ribos ar kiti apribojimai pasinaudoti šia galimybe, išskyrus reikalavimą pateikti pakankamai užtikrinamojo turto. Palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe paprastai yra vienos nakties rinkos palūkanų normos "lubos",

- kitos sandorių šalys gali pasinaudoti indėlių galimybe, padėdamos vienos nakties indėlius į nacionalinius centrinius bankus. Įprastomis aplinkybėmis kitoms sandorių šalims netaikomos jokios indėlių ribos ar kiti apribojimai pasinaudoti šia galimybe. Palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe paprastai yra vienos nakties rinkos palūkanų normos "grindys".

Nacionaliniai centriniai bankai nuolatines galimybes administruoja decentralizuotai.

1.3.3. Minimalios privalomosios atsargos

Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistema taikoma euro zonos kredito įstaigoms ir tuo pirmiausia siekiama stabilizuoti pinigų rinkos palūkanų normas bei sukurti (arba padidinti) struktūrinį likvidumo trūkumą. Kiekvienos įstaigos privalomųjų atsargų reikalavimas nustatomas atsižvelgiant į jos balanso struktūrą. Palūkanų normoms stabilizuoti Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistema leidžia įstaigoms taikyti vidurkio sąlygą. Ar įstaiga laikosi privalomųjų atsargų reikalavimo, nustatoma pagal jos turimų dienos atsargų vidurkį laikymo laikotarpiu. Už įstaigų privalomųjų atsargų laikymą atlyginama pagal Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų normą.

1.4. Kitos sandorių šalys

Eurosistemos pinigų politikos sistema formuojama taip, kad užtikrintų kuo platesnės kitų sandorių šalių grupės dalyvavimą. Įstaigos, kurioms taikomi ECBS statuto 19 straipsnio 1 dalyje nustatyti minimalių privalomųjų atsargų reikalavimai, gali naudotis nuolatinėmis galimybėmis ir dalyvauti atvirosios rinkos operacijose, atliekamose standartinių konkursų būdu. Eurosistema gali pasirinkti ribotą kitų sandorių šalių, kurios gali dalyvauti atliekant koreguojamąsias operacijas, skaičių. Sudarant vienakrypčius sandorius, jokie apribojimai a priori nenustatomi kitoms sandorių šalims. Pinigų politikos tikslais sudarant valiutų apsikeitimo sandorius naudojamasi aktyvių užsienio valiutos rinkos dalyvių paslaugomis. Atliekant šias operacijas kitomis sandorių šalimis gali būti tik tos įstaigos, kurios pasirenkamos Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėms operacijoms ir yra euro zonoje.

1.5. Užtikrinamasis turtas

Pagal ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalį visos Eurosistemos kredito operacijos (t. y. likvidumo didinimo operacijos) turi būti pagrįstos pakankamu įkaitu. Eurosistema priima įvairių rūšių turtą, kuriuo užtikrinamos jos operacijos. Iš esmės dėl Eurosistemos vidaus priežasčių tinkamas turtas skirstomas į dvi kategorijas: pirmojo lygio ir antrojo lygio turtą. Pirmojo lygio turtą sudaro antrinę rinką turinčios skolos priemonės, tenkinančios vienodus visoje euro zonoje taikomus tinkamumo kriterijus, kuriuos nustato ECB. Antrojo lygio turtą sudaro papildomas antrinę rinką turintis ir antrinės rinkos neturintis turtas, kuris yra ypač svarbus nacionalinėms finansų rinkoms ir bankų sistemoms ir kurio tinkamumo kriterijus nustato nacionaliniai centriniai bankai, suderinę juos su ECB. Abiejų lygių turto kokybė ir jų tinkamumas įvairių rūšių Eurosistemos pinigų politikos operacijoms niekuo nesiskiria (išskyrus tai, kad antrojo lygio turtas Eurosistemoje paprastai nenaudojamas sudarant vienakrypčius sandorius). Tinkamas turtas gali būti naudojamas tarptautiniu mastu taikant korespondentinės centrinės bankininkystės modelį (KCBM) arba reikalavimus atitinkančias jungtis tarp ES vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų (VPAS), siekiant užtikrinti visų rūšių Eurosistemos paskolas [6] Žr. 6.6.1 ir 6.6.2 skirsnius.. Visas turtas, kuris atitinka Eurosistemos pinigų politikos operacijoms keliamus reikalavimus, gali būti naudojamas ir kaip užtikrinamasis turtas dienos paskoloms.

1.6. Pinigų politikos sistemos pakeitimai

ECB valdančioji taryba gali bet kuriuo metu pakeisti Eurosistemos pinigų politikos operacijų įgyvendinimui taikomas priemones, sąlygas, kriterijus ir procedūras.

1 lentelė

Eurosistemos pinigų politikos operacijos

Pinigų politikos operacijos | Sandorių rūšys | Terminas | Dažnumas | Procedūra |

likvidumo didinimas | likvidumo mažinimas |

Atvirosios rinkos operacijos

Pagrindinės refinansavimo operacijos | Grįžtamieji sandoriai | — | Viena savaitė | Kas savaitę | Standartiniai konkursai |

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos | Grįžtamieji sandoriai | — | Trys mėnesiai | Kas mėnesį | Standartiniai konkursai |

Koreguojamosios operacijos | Grįžtamieji sandoriaiValiutų apsikeitimo sandoriai | Grįžtamieji sandoriaiValiutų apsikeitimo sandoriaiTerminuotųjų indėlių pritraukimas | Nestandartizuotas | Nereguliarios | Greitieji konkursaiDvišalės procedūros |

Vienakrypčiai pirkimai | Vienakrypčiai pardavimai | — | Nereguliarios | Dvišalės procedūros |

Struktūrinės operacijos | Grįžtamieji sandoriai | Skolos sertifikatų išleidimas | Standartizuotas arba nestandartizuotas | Reguliarios ir nereguliarios | Standartiniai konkursai |

Vienakrypčiai pirkimai | Vienakrypčiai pardavimai | — | Nereguliarios | Dvišalės procedūros |

Nuolatinės galimybės

Ribinio skolinimosi galimybė | Atvirkštiniai sandoriai | — | Viena naktis | Kitos sandorių šalys šia galimybe gali pasinaudoti savo nuožiūra |

Indėlių galimybė | — | Indėliai | Viena naktis | Kitos sandorių šalys šia galimybe gali pasinaudoti savo nuožiūra |

2 SKYRIUS

2. TINKAMOS KITOS SANDORIŲ ŠALYS

2.1. Bendrieji tinkamumo kriterijai

Eurosistemos pinigų politikos operacijų kitoms sandorių šalims taikomi tam tikri tinkamumo kriterijai [7] Sudarant vienakrypčius sandorius jokie apribojimai a priori nenustatomi kitoms sandorių šalims.. Šie kriterijai nustatyti siekiant sudaryti galimybes plačiai kitų sandorių šalių grupei dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose, vienodai traktuoti įstaigas euro zonoje ir užtikrinti, kad kitos sandorių šalys atitinka tam tikrus operacinius ir atsargumo reikalavimus:

- kitomis sandorių šalimis turi teisę būti tik tos įstaigos, kurios pagal ECBS statuto 19 straipsnio 1 dalį priklauso Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistemai. Įstaigos, kurios yra atleistos nuo įsipareigojimų Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistemai (žr. 7.2 skirsnį), neturi teisės būti kitomis sandorių šalimis naudojantis Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis ir atliekant atvirosios rinkos operacijas,

- kitos sandorių šalys turi būti finansiškai patikimos. Jų atžvilgiu nacionalinės valdžios institucijos turėtų taikyti bent vieną ES arba EEE suderintos priežiūros formą [8] 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimosi ir veiklos pagrindė suderintą kredito įstaigų priežiūrą (OL L 126, 2000 5 26, p. 1, su pakeitimais).. Tačiau finansiškai patikimos įstaigos, kurioms taikoma nesuderinta panašaus lygio nacionalinė priežiūra, taip pat gali būti kitomis sandorių šalimis, pvz., įstaigų filialai, įsteigti euro zonoje, kurių pagrindinė buveinė yra už Europos ekonominės erdvės (EEE) ribų,

- kitos sandorių šalys turi atitikti visus operacinius kriterijus, nustatytus atitinkamose sutartinėse arba reguliavimo priemonėse, kurias taiko atitinkamas nacionalinis centrinis bankas (arba ECB), siekdamas užtikrinti veiksmingą Eurosistemos pinigų politikos operacijų įvykdymą.

Šie bendrieji tinkamumo kriterijai vienodai taikomi visoje euro zonoje. Įstaigos, kurios tenkina bendruosius tinkamumo kriterijus, gali:

- naudotis Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis ir

- dalyvauti standartinių konkursų būdu atliekant Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas.

Įstaiga gali pasinaudoti Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis ir atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis standartinių konkursų būdu, tik per valstybės narės, kurioje ji įsteigta, nacionalinį centrinį banką. Jeigu įstaiga turi padalinių (pagrindinę buveinę arba filialų) daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, kiekvienas padalinys gali dalyvauti šiose operacijose per valstybės narės, kurioje jis yra, nacionalinį centrinį banką, nepaisant to, kad kiekvienoje valstybėje narėje įstaigos konkursinius pasiūlymus gali pateikti tik vienas jos padalinys (pagrindinė buveinė arba paskirtas filialas).

2.2. Kitų sandorių šalių atranka greitiesiems konkursams ir dvišalėms operacijoms

Sudarant vienakrypčius sandorius jokie apribojimai a priorinenustatomi kitoms sandorių šalims.

Sudarant valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais kitos sandorių šalys turi sugebėti veiksmingai įvykdyti didelės apimties valiutų operacijas bet kuriomis rinkos sąlygomis. Sudarant valiutų apsikeitimo sandorius kitų sandorių šalių grupė atitinka euro zonoje esančias kitas sandorių šalis, kurios pasirenkamos Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėms operacijoms. Kriterijai ir procedūros, taikomos užsienio valiutų intervencinių operacijų kitoms sandorių šalims atrinkti, pateikti 3 priede.

Kitoms operacijoms, kurios atliekamos greitųjų konkursų būdu arba taikant dvišales procedūras (koreguojamuosius grįžtamuosius sandorius ir terminuotųjų indėlių pritraukimą), kiekvienas nacionalinis centrinis bankas atrenka kitas sandorių šalis iš savo valstybėje narėje įsteigtų įstaigų, tenkinančių bendruosius kitų sandorių šalių tinkamumo kriterijus. Šiuo atžvilgiu aktyvumas pinigų rinkoje yra pagrindinis atrankos kriterijus. Prie kitų kriterijų, į kuriuos galima atsižvelgti, priskiriama, pavyzdžiui, prekybos vietos darbo efektyvumas ir pasiūlymų teikimo potencialas.

Skelbdami greituosius konkursus ir atlikdami dvišales operacijas nacionaliniai centriniai bankai dirba tik su kitomis sandorių šalimis, įtrauktomis į jų atitinkamas koreguojamųjų kitų sandorių šalių grupes. Jeigu dėl operacinių priežasčių nacionalinis centrinis bankas atlikdamas kiekvieną operaciją negali dirbti su visomis koreguojamosiomis kitomis sandorių šalimis, tai šioje valstybėje narėje kitų sandorių šalių atranka turi būti pagrįsta rotacijos principu, užtikrinančiu nešališkumą.

ECB valdančioji taryba sprendžia, ar išskirtinėmis aplinkybėmis koreguojamąsias dvišales operacijas gali atlikti pats ECB. Jeigu ECB turėtų atlikti dvišales operacijas, tada ECB, taikydamas rotacijos principą ir siekdamas užtikrinti nešališkumą, kitas sandorių šalis turėtų atrinkti iš tų euro zonos kitų sandorių šalių, kurios yra tinkamos dalyvauti greituosiuose konkursuose ir dvišalėse operacijose.

2.3. Sankcijos, taikytinos nevykdančioms įsipareigojimų kitoms sandorių šalims

ECB, vadovaudamasis 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos centrinio banko teisių taikyti sankcijas [9] OL L 318, 1998 11 27, p. 4., 1999 m. rugsėjo 23 d. Europos centrinio banko reglamentu (EB) Nr. 2157/1999 dėl Europos centrinio banko teisių taikyti sankcijas (ECB/1999/4) [10] OL L 264, 1999 10 12, p. 21., 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos centrinio banko minimalių privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo [11] OL L 318, 1998 11 27, p. 1. su pakeitimais, ir 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos centrinio banko reglamentu (EB) Nr. 1745/2003 dėl minimalių privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2003/9) [12] OL L 250, 2003 10 2, p. 10., taiko sankcijas įstaigoms, kurios nevykdo įsipareigojimų, atsirandančių pagal ECB reglamentus ir sprendimus dėl minimalių privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo. Atitinkamos sankcijos ir procedūrinės jų taikymo taisyklės nustatytos pirmiau išvardytuose reglamentuose. Be to, rimto minimalių privalomųjų atsargų reikalavimų pažeidimo atveju Eurosistema gali laikinai sustabdyti kitų sandorių šalių teisę dalyvauti atvirosios rinkos operacijose.

Remiantis atitinkamo nacionalinio centrinio banko (arba ECB) taikomomis sutartinėmis arba reguliavimo priemonių nuostatomis Eurosistema taiko finansines baudas kitoms sandorių šalims arba laikinai sustabdo jų teisę dalyvauti atvirosios rinkos operacijose, jeigu kitos sandorių šalys nesilaiko savo įsipareigojimų, prisiimtų pagal nacionalinio centrinio banko (arba ECB) taikomas sutartines arba reguliavimo priemones, kaip nurodyta toliau.

Tai susiję su konkurso taisyklių pažeidimais (jeigu kita sandorio šalis negali pervesti pakankamos užtikrinamojo turto sumos atsiskaityti už likvidžias lėšas, kurios buvo jai paskirtos atliekant likvidumo didinimo operaciją, arba jeigu ji negali pateikti pakankamos pinigų sumos atsiskaityti už sumą, kuri jai buvo paskirta atliekant likvidumo mažinimo operaciją), taip pat su dvišalių sandorių taisyklių pažeidimais (jeigu kita sandorio šalis negali pateikti pakankamos tinkamo užtikrinamojo turto sumos arba pakankamos pinigų sumos atsiskaityti už dvišaliais sandoriais suderėtą sumą).

Tai taikoma ir tada, kai kita sandorio šalis nesilaiko užtikrinamojo turto naudojimo taisyklių (jeigu kita sandorio šalis naudoja turtą, kuris yra arba tapo netinkamas, arba kurio kita sandorio šalis negali naudoti dėl, pavyzdžiui, artimų ryšių tarp emitento arba garanto ir kitos sandorio šalies arba dėl jų tapatybės), nesilaiko taisyklių dėl dienos pabaigos procedūrų bei sąlygų, leidžiančių pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe (jeigu kita sandorio šalis, kuri dienos pabaigoje turi neigiamą likutį atsiskaitomojoje sąskaitoje, netenkina reikalavimų, kurie keliami norint pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe).

Be to, laikino teisių sustabdymo priemonė, kuri turi būti taikoma įsipareigojimų nevykdančios kitos sandorio šalies atžvilgiu, gali būti taikoma tos pačios įstaigos filialui, esančiam kitoje valstybėje narėje. Jeigu tai būtina taikyti kaip išskirtinę priemonę atsižvelgiant į įsipareigojimų nevykdymo rimtumą, kurį patvirtina pažeidimų dažnumas arba trukmė, kitos sandorio šalies teisė dalyvauti visose būsimose pinigų politikos operacijose gali būti, pavyzdžiui, laikinai sustabdyta tam tikrą laikotarpį.

Nacionalinių centrinių bankų taikomos finansinės baudos už įsipareigojimų nevykdymą, susijusį su taisyklių dėl konkurso operacijų, dvišalių sandorių, užtikrinamojo turto, dienos pabaigos procedūrų arba sąlygų, leidžiančių pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, pažeidimais, apskaičiuojamos taikant iš anksto nustatytą baudos dydį (kaip nustatyta 6 priede).

2.4. Teisių laikinas sustabdymas arba atėmimas atsargumo sumetimais

Remiantis atitinkamo nacionalinio centrinio banko (arba ECB) taikomomis sutartinių arba reguliavimo priemonių nuostatomis, Eurosistema atsargumo sumetimais gali laikinai sustabdyti arba atimti iš kitų sandorių šalių teisę naudotis pinigų politikos priemonėmis.

Be to, kitų sandorių šalių teisių laikinas sustabdymas arba atėmimas gali būti pateisinamas kai kuriais atvejais, kuriems taikytina kitos sandorio šalies "įsipareigojimų nevykdymo" sąvoka, kaip nustatyta nacionalinių centrinių bankų taikomose sutartinių arba reguliavimo priemonių nuostatose.

3 SKYRIUS

3. ATVIROSIOS RINKOS OPERACIJOS

Atvirosios rinkos operacijoms tenka svarbus vaidmuo Eurosistemos pinigų politikoje siekiant reguliuoti palūkanų normas, valdyti likvidumą rinkoje ir išreikšti pinigų politikos poziciją. Atsižvelgiant į jų tikslus, reguliarumą ir tvarką, Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas galima suskirstyti į keturias kategorijas: pagrindinės refinansavimo operacijos, ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos, koreguojamosios operacijos ir struktūrinės operacijos. Grįžtamieji sandoriai yra svarbiausia Eurosistemos atvirosios rinkos priemonė iš visų naudojamų priemonių ir ją galima naudoti visų keturių kategorijų operacijoms, o skolos sertifikatus — tik atliekant struktūrines likvidumo mažinimo operacijas. Be to, Eurosistema turi dar tris priemones, kurias galima taikyti vykdant koreguojamąsias operacijas: vienakrypčius sandorius, valiutų apsikeitimo sandorius ir terminuotųjų indėlių pritraukimą. Tolesniuose skirsniuose išsamiai apibūdintos konkrečios Eurosistemos taikomų įvairių atvirosios rinkos priemonių savybės.

3.1. Grįžtamieji sandoriai

3.1.1. Bendrosios nuostatos

a) Priemonės rūšis

Grįžtamieji sandoriai — tai operacijos, kai Eurosistema perka arba parduoda tinkamą turtą sudarydama atpirkimo sandorius arba vykdo kredito operacijas, užtikrintas tinkamo turto įkaitu. Grįžtamieji sandoriai sudaromi atliekant pagrindines refinansavimo operacijas ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas. Be to, Eurosistema gali taikyti grįžtamuosius sandorius atlikdama struktūrines ir koreguojamąsias operacijas.

b) Teisinis pagrindas

Nacionaliniai centriniai bankai gali sudaryti grįžtamuosius sandorius pagal atpirkimo sandorius (kai turto nuosavybė perleidžiama kreditoriui, o šalys susitaria sudaryti grįžtamąjį sandorį, grąžinant turtą skolininkui tam tikru momentu ateityje) arba suteikdami įkaitu užtikrintas paskolas (kai turtas užtikrina saugumo reikalavimą, tačiau vykdydamas prisiimtą skolos įsipareigojimą skolininkas išlaiko nuosavybės teisę į tą turtą). Išsamesnės nuostatos dėl grįžtamųjų sandorių, kurie sudaromi pagal atpirkimo sandorius, nustatomos atitinkamo nacionalinio centrinio banko (arba ECB) taikomose sutartinėse priemonėse. Priemonėse dėl grįžtamųjų sandorių, kurie sudaromi teikiant įkaitu užtikrintas paskolas, atsižvelgiama į skirtingų jurisdikcijų taikomas nevienodas procedūras ir formalumus, įgyvendinančius atitinkamą užtikrinimo (pvz., įkeitimo) reikalavimą.

c) Palūkanų sąlygos

Pirkimo ir atpirkimo kainos skirtumas sudarant atpirkimo sandorį atitinka palūkanas, skaičiuojamas už pinigų sumą, pasiskolintą arba paskolintą per visą operacijos terminą, t. y. į atpirkimo kainą įskaičiuojamos atitinkamos mokėtinos palūkanos. Grįžtamųjų sandorių, sudaromų teikiant įkaitu užtikrintas paskolas, palūkanų norma nustatoma taikant konkrečią palūkanų normą už paskolos sumą iki operacijos termino suėjimo. Palūkanų norma, taikoma Eurosistemos grįžtamosioms atvirosios rinkos operacijoms, yra paprastoji palūkanų norma, apskaičiuojama pagal "faktinį/360" dienų skaičiavimo susitarimą.

3.1.2. Pagrindinės refinansavimo operacijos

Pagrindinės refinansavimo operacijos yra svarbiausios Eurosistemos vykdomos atvirosios rinkos operacijos, kurioms tenka pagrindinis vaidmuo siekiant reguliuoti palūkanų normas, valdyti likvidumą rinkoje ir išreikšti pinigų politikos poziciją. Jos taip pat suteikia didžiąją finansų sektoriaus refinansavimo dalį.

Pagrindinių refinansavimo operacijų operacinius aspektus galima apibendrinti taip:

- tai likvidumo didinimo operacijos;

- jos atliekamos reguliariai kiekvieną savaitę [13] Pagrindinės ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos įgyvendinamos pagal Eurosistemos iš anksto paskelbtą konkursų operacijų kalendorių (taip pat žr. 5.1.2 skirsnį), kurį galima rasti ECB interneto svetainėje (www.ecb.int); taip pat žr. Eurosistemos interneto svetaines (5 priedas).,

- jų terminas paprastai yra viena savaitė [14] Pagrindinių ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų terminas kartais gali kisti, inter alia, priklausomai nuo valstybių narių bankų nedarbo dienų.,

- jas decentralizuotai įgyvendina nacionaliniai centriniai bankai,

- jos įgyvendinamos standartinių konkursų būdu (kaip apibūdinta 5.1 skirsnyje),

- visos kitos sandorių šalys, tenkinančios bendruosius tinkamumo kriterijus (kaip nurodyta 2.1 skirsnyje), gali teikti konkursinius pasiūlymus dėl pagrindinių refinansavimo operacijų,

- tiek pirmojo, tiek ir antrojo lygio turtas (kaip apibūdinta 6 skyriuje) gali būti naudojamas kaip užtikrinamasis turtas pagrindinėms refinansavimo operacijoms atlikti.

3.1.3. Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

Eurosistema taip pat įgyvendina reguliarias, paprastai trijų mėnesių termino, refinansavimo operacijas, kuriomis siekiama finansų sektoriui suteikti papildomo ilgesnės trukmės refinansavimo. Šios operacijos sudaro tik nedidelę bendros refinansavimo sumos dalį. Šiomis operacijomis Eurosistema nesiekia daryti įtakos rinkai, todėl paprastai ji veikia kaip palūkanų gavėja. Atitinkamai ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos paprastai įgyvendinamos kintamųjų palūkanų konkursų būdu, o ECB kartais nustato būsimuose konkursuose paskirstytinus kiekius. Susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms Eurosistema gali įgyvendinti ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas fiksuotųjų palūkanų konkursų būdu.

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų operacinius aspektus galima apibendrinti taip:

- tai likvidumo didinimo operacijos,

- jos atliekamos reguliariai kiekvieną mėnesį [15] Žr. 15 išnašą.,

- jų terminas paprastai yra trys mėnesiai [16] Žr. 16 išnašą.,

- jas decentralizuotai įgyvendina nacionaliniai centriniai bankai,

- jos įgyvendinamos standartinių konkursų būdu (kaip apibūdinta 5.1 skirsnyje),

- visos kitos sandorių šalys, tenkinančios bendruosius tinkamumo kriterijus (kaip nurodyta 2.1 skirsnyje), gali teikti konkursinius pasiūlymus dėl ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų,

- tiek pirmojo, tiek ir antrojo lygio turtas (kaip apibūdinta 6 skyriuje) gali būti naudojamas kaip užtikrinamasis turtas ilgesnės trukmės refinansavimo operacijoms atlikti.

3.1.4. Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

Eurosistema koreguojamąsias operacijas gali įgyvendinti sudarydama grįžtamuosius atvirosios rinkos sandorius. Koreguojamosiomis operacijomis siekiama valdyti likvidumą rinkoje ir reguliuoti palūkanų normas, ypač siekiant sušvelninti nenumatytų likvidumo svyravimų rinkoje įtaką palūkanų normoms. Kadangi nenumatytų įvykių rinkoje atveju gali reikėti veikti greitai, pageidautina, kad Eurosistema išliktų ypač lanksti pasirinkdama procedūras ir šių operacijų vykdymo operacinius aspektus.

Koreguojamųjų grįžtamųjų operacijų operacinius aspektus galima apibendrinti taip:

- jos gali būti likvidumo didinimo arba mažinimo operacijos,

- jų dažnumas nestandartizuotas,

- jų terminas nestandartizuotas,

- likvidumo didinimo koreguojamieji grįžtamieji sandoriai paprastai sudaromi greitųjų konkursų būdu, tačiau neatmetama ir galimybė naudoti dvišales procedūras (žr. 5 skyrių),

- likvidumo mažinimo koreguojamieji grįžtamieji sandoriai paprastai sudaromi taikant dvišales procedūras (kaip apibūdinta 5.2 skirsnyje),

- šias operacijas paprastai decentralizuotai įgyvendina nacionaliniai centriniai bankai (ECB valdančioji taryba nusprendžia, ar išskirtinėmis aplinkybėmis dvišales koreguojamąsias grįžtamąsias operacijas gali įgyvendinti pats ECB),

- Eurosistema pagal kriterijus, apibūdintus 2.2 skirsnyje, gali pasirinkti ribotą skaičių kitų sandorių šalių, kurios gali dalyvauti įgyvendinant koreguojamąsias grįžtamąsias operacijas,

- tiek pirmojo lygio, tiek ir antrojo lygio turtas (kaip apibūdinta 6 skyriuje) gali būti naudojamas kaip užtikrinamasis turtas koreguojamosioms grįžtamosioms operacijoms įgyvendinti.

3.1.5. Struktūrinės grįžtamosios operacijos

Eurosistema gali įgyvendinti struktūrines operacijas sudarydama grįžtamuosius atvirosios rinkos sandorius, kuriais siekiama reguliuoti Eurosistemos struktūrinę padėtį finansų sektoriaus atžvilgiu.

Šių operacijų operacinius aspektus galima apibendrinti taip:

- tai likvidumo didinimo operacijos,

- jų dažnumas gali būti reguliarus ir nereguliarus,

- jų terminas nestandartizuotas a priori,

- jos įgyvendinamos standartinių konkursų būdu (kaip apibūdinta 5.1 skirsnyje),

- jas decentralizuotai įgyvendina nacionaliniai centriniai bankai,

- visos kitos sandorių šalys, tenkinančios bendruosius tinkamumo kriterijus (kaip nurodyta 2.1 skirsnyje), gali teikti konkursinius pasiūlymus dėl struktūrinių grįžtamųjų operacijų,

- tiek pirmojo, tiek ir antrojo lygio turtas (kaip apibūdinta 6 skyriuje) gali būti naudojamas kaip užtikrinamasis turtas struktūrinėms grįžtamosioms operacijoms įgyvendinti.

3.2. Vienakrypčiai sandoriai

a) Priemonės rūšis

Vienakrypčiai atvirosios rinkos sandoriai — tai operacijos, kai Eurosistema rinkoje tiesiog perka arba parduoda tinkamą turtą. Šios operacijos įgyvendinamos tik struktūriniais ir koregavimo tikslais.

b) Teisinis pagrindas

Vienakryptis sandoris — tai visiškas pardavėjo nuosavybės perleidimas pirkėjui be susijusio grįžtamojo nuosavybės perleidimo. Sandoriai sudaromi remiantis rinkos susitarimais dėl sandoriui sudaryti naudojamų skolos priemonių.

c) Kainų sąlygos

Apskaičiuodama kainas Eurosistema vadovaujasi plačiausiai priimtais rinkos susitarimais dėl sandoriui sudaryti naudojamų skolos priemonių.

d) Kiti operaciniai aspektai

Eurosistemos vienakrypčių sandorių operacinius aspektus galima apibendrinti taip:

- tai gali būti likvidumo didinimo (vienakrypčio pirkimo) arba likvidumo mažinimo (vienakrypčio pardavimo) operacijos,

- jų dažnumas nestandartizuotas,

- jie sudaromi taikant dvišales procedūras (kaip apibūdinta 5.2 skirsnyje),

- juos paprastai decentralizuotai įgyvendina nacionaliniai centriniai bankai (ECB valdančioji taryba nusprendžia, ar išskirtinėmis aplinkybėmis koreguojamąsias vienakryptes operacijas gali įgyvendinti pats ECB),

- nenustatyta jokių a prioriapribojimų dėl kitų sandorių šalių grupės vienakrypčiams sandoriams sudaryti,

- tik pirmojo lygio priemonės (kaip apibūdinta 6.1 skirsnyje) paprastai naudojamos kaip užtikrinamasis turtas vienakrypčiams sandoriams sudaryti.

3.3. ECB skolos sertifikatų išleidimas

a) Priemonės rūšis

ECB gali išleisti skolos sertifikatus, siekdamas reguliuoti Eurosistemos struktūrinę padėtį finansų sektoriaus atžvilgiu, kad sukurtų (arba padidintų) likvidumo trūkumą rinkoje.

b) Teisinis pagrindas

Sertifikatas — tai ECB skolinis įsipareigojimas sertifikato turėtojo atžvilgiu. Sertifikatai išleidžiami ir saugomi nematerialioje sistemoje euro zonos vertybinių popierių depozitoriumuose. ECB skolos sertifikatų perleidimui netaiko jokių apribojimų. Kitas nuostatas, susijusias su ECB skolos sertifikatais, apibrėžia šių sertifikatų sąlygos.

c) Palūkanų sąlygos

Skolos sertifikatai išleidžiami su diskontu, t. y. jie išleidžiami mažesne už nominaliąją verte ir suėjus terminui išperkami už nominaliąją vertę. Emisijos sumos ir išpirkimo sumos skirtumas lygus palūkanoms, susikaupusioms už emisijos sumą, taikant sutartą palūkanų normą už sertifikato terminą. Taikoma palūkanų norma yra paprastoji palūkanų norma, skaičiuojama pagal "faktinį/360" dienų skaičiavimo susitarimą. Kaip apskaičiuojama emisijos suma, parodyta 1 intarpe.

+++++ TIFF +++++

d) Kiti operaciniai aspektai

ECB skolos sertifikatų išleidimo operacinius aspektus galima apibendrinti taip:

- sertifikatai išleidžiami siekiant sumažinti likvidumą rinkoje,

- sertifikatai gali būti išleidžiami reguliariai arba nereguliariai,

- sertifikatų terminas yra trumpesnis kaip vieni metai,

- sertifikatai išleidžiami standartinių konkursų būdu (kaip apibūdinta 5.1 skirsnyje),

- sertifikatų konkursus įgyvendina ir atsiskaitymą pagal juos decentralizuotai atlieka nacionaliniai centriniai bankai,

- visos kitos sandorių šalys, tenkinančios bendruosius tinkamumo kriterijus (apibūdintus 2.1 skirsnyje), gali teikti konkursinius pasiūlymus pasirašyti ECB skolos sertifikatus.

3.4. Valiutų apsikeitimo sandoriai

a) Priemonės rūšis

Valiutų apsikeitimo sandoriai, sudaromi pinigų politikos tikslais — tai tuo pat metu vykstantys neatidėliotini ir išankstiniai eurų keitimo į užsienio valiutą sandoriai. Jie dažniausiai sudaromi koregavimo tikslais, dažniausiai siekiant valdyti rinkos likvidumą ir reguliuoti palūkanų normas.

b) Teisinis pagrindas

Valiutų apsikeitimo sandoriai, sudaromi pinigų politikos tikslais — tai operacijos, kai Eurosistema perka (arba parduoda) eurus už užsienio valiutą ir tuo pat metu parduoda (arba perka) juos atgal, sudarydama išankstinį sandorį nustatytą atpirkimo dieną. Kitos valiutų apsikeitimo sandorių nuostatos nurodomos atitinkamo nacionalinio centrinio banko (arba ECB) taikomose sutartinėse priemonėse.

c) Valiutos ir valiutų kurso sąlygos

Paprastai Eurosistema sandorius sudaro tik valiutomis, kuriomis plačiai prekiaujama, ir remdamasi standartine rinkos praktika. Atlikdamos kiekvieną valiutų apsikeitimo operaciją, Eurosistema ir kitos sandorių šalys susitaria dėl sandorio apsikeitimo punktų. Apsikeitimo punktai — tai išankstinio sandorio valiutų kurso ir neatidėliotino sandorio valiutų kurso skirtumas. euro ir užsienio valiutos apsikeitimo punktai skelbiami pagal bendruosius rinkos susitarimus. Valiutų apsikeitimo sandorių valiutų kurso sąlygos pateiktos 2 intarpe.

+++++ TIFF +++++

d) Kiti operaciniai aspektai:

Valiutų apsikeitimo sandorių operacinius aspektus galima apibendrinti taip:

- tai gali būti likvidumo didinimo arba mažinimo operacijos,

- jų dažnumas nestandartizuotas,

- jų terminas nestandartizuotas,

- jie sudaromi greitųjų konkursų būdu arba atliekant dvišales procedūras (žr. 5 skyrių),

- juos paprastai decentralizuotai įgyvendina nacionaliniai centriniai bankai (ECB valdančioji taryba nusprendžia, ar išskirtinėmis aplinkybėmis dvišalius valiutų apsikeitimo sandorius gali sudaryti pats ECB),

- Eurosistema pagal 2.2 skirsnyje ir 3 priede nurodytus kriterijus gali atrinkti ribotą skaičių kitų sandorių šalių, galinčių dalyvauti sudarant valiutų apsikeitimo sandorius.

3.5. Terminuotųjų indėlių pritraukimas

a) Priemonės rūšis

Eurosistema gali pakviesti kitas sandorių šalis už atlygį padėti terminuotuosius indėlius valstybės narės, kurioje įsteigta kita sandorio šalis, nacionaliniame centriniame banke. Terminuotųjų indėlių pritraukimas numatytas tik koregavimo tikslu, siekiant sumažinti likvidumą rinkoje.

b) Teisinis pagrindas

Iš kitų sandorių šalių priimami indėliai turi nustatytą terminą ir nustatytą palūkanų normą. Nacionaliniai centriniai bankai mainais už indėlius nesuteikia jokio užtikrinimo įkaitu.

c) Palūkanų sąlygos

Indėliams taikoma palūkanų norma — tai paprastoji palūkanų norma, kuri apskaičiuojama pagal "faktinį/360" dienų skaičiavimo susitarimą. Palūkanos išmokamos suėjus indėlio terminui.

d) Kiti operaciniai aspektai

Terminuotųjų indėlių pritraukimo operacinius aspektus galima apibendrinti taip:

- indėliai pritraukiami siekiant sumažinti likvidumą,

- indėlių pritraukimo dažnumas nestandartizuotas,

- indėlių terminas nestandartizuotas,

- indėliai paprastai pritraukiami skelbiant greituosius konkursus, nors neatmetama ir galimybė taikyti dvišales procedūras (žr. 5 skyrių),

- indėlius paprastai decentralizuotai pritraukia nacionaliniai centriniai bankai (ECB valdančioji taryba nusprendžia, ar išskirtinėmis aplinkybėmis dvišalį terminuotųjų indėlių [17] Terminuotieji indėliai laikomi nacionalinių centrinių bankų sąskaitose; taip būtų net ir tuo atveju, jeigu tokias operacijas centralizuotai įgyvendintų ECB. pritraukimą gali atlikti pats ECB),

- Eurosistema pagal 2.2 skirsnyje nurodytus kriterijus gali atrinkti ribotą skaičių kitų sandorių šalių terminuotiesiems indėliams pritraukti.

4 SKYRIUS

4. NUOLATINĖS GALIMYBĖS

4.1. Ribinio skolinimosi galimybė

a) Priemonės rūšis

Kitos sandorių šalys gali naudotis ribinio skolinimosi galimybe, kad gautų vienai nakčiai likvidžių lėšų iš nacionalinių centrinių bankų už tinkamą turtą (kaip nustatyta 6 skyriuje), taikant iš anksto nustatytą palūkanų normą. Šia galimybe siekiama tenkinti laikinus kitų sandorių šalių likvidumo poreikius. Įprastomis aplinkybėmis šios galimybės palūkanų norma sudaro "lubas" vienos nakties rinkos palūkanų normai. Ribinio skolinimosi galimybės sąlygos yra vienodos visoje euro zonoje.

b) Teisinis pagrindas

Taikydami ribinio skolinimosi galimybę, nacionaliniai centriniai bankai gali didinti likvidumą sudarydami vienos nakties atpirkimo sandorius (nuosavybės teisė į turtą perleidžiama kreditoriui, o šalys sutinka sudaryti grįžtamąjį sandorį, kuriuo turtas skolininkui būtų grąžinamas kitą darbo dieną) arba įkaitu užtikrintomis vienos nakties paskolomis (turtas užtikrina saugumo reikalavimą, bet, vykdant skolos įsipareigojimą, skolininkas išlaiko nuosavybės teisę į tą turtą). Atpirkimo sandorių nuostatos išsamiau apibrėžtos atitinkamo nacionalinio centrinio banko taikomose sutartinėse priemonėse. Priemonėse, pagal kurias likvidumas didinamas įkaitu užtikrintomis paskolomis, atsižvelgiama į skirtingų jurisdikcijų taikomas nevienodas procedūras ir formalumus, įgyvendinančius atitinkamą užtikrinimo (įkeitimo) reikalavimą.

c) Galimybės naudojimo sąlygos

Įstaigos, tenkinančios bendruosius kitų sandorių šalių tinkamumo kriterijus, nustatytus 2.1 skirsnyje, gali pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe. Teisę pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe suteikia valstybės narės, kurioje įsteigta įstaiga, nacionalinis centrinis bankas. Ribinio skolinimosi galimybe galima naudotis tik tomis dienomis, kada veikia atitinkama nacionalinė realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų (RLAA) sistema ir atitinkama VPAS.

Dienos pabaigoje kitų sandorių šalių dienos debeto pozicijos jų atsiskaitomosiose sąskaitose nacionaliniuose centriniuose bankuose automatiškai laikomos prašymu pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe. Naudojimosi ribinio skolinimosi galimybe dienos pabaigoje tvarka nurodyta 5.3.3 skirsnyje.

Kitai sandorio šaliai gali būti leidžiama pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe išsiuntus prašymą valstybės narės, kurioje įsteigta kita sandorio šalis, nacionaliniam centriniam bankui. Kad nacionalinis centrinis bankas galėtų patenkinti prašymą tą pačią dieną, nacionalinis centrinis bankas turi gauti prašymą ne vėliau kaip 30 minučių po faktinio TARGET sistemos uždarymo laiko [18] Kai kuriose valstybėse narėse nacionalinis centrinis bankas (arba kai kurie jo filialai) gali nedirbti tam tikromis Eurosistemos darbo dienomis dėl nacionalinių arba regioninių banko nedarbo dienų ir nevykdyti pinigų politikos operacijų. Šiais atvejais atitinkamo nacionalinio centrinio banko pareiga yra iš anksto pranešti kitoms sandorių šalims apie susitarimus dėl galimybių pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe banko nedarbo dieną., [19] TARGET sistemos uždarymo dienos skelbiamos ECB interneto svetainėje (www.ecb.int); taip pat žr. Eurosistemos interneto svetaines (5 priedas).. Paprastai TARGET sistemos uždarymo laikas yra 18 val. ECB laiku (CET laikas). Galutinis prašymo pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe terminas atidedamas dar 30 minučių paskutinę Eurosistemos atsargų laikymo laikotarpio darbo dieną. Prašyme turi būti nurodyta paskolos suma ir užtikrinamasis turtas, kurį reikia pateikti sandoriui, jeigu jis tam sandoriui iš anksto nebuvo pateiktas į nacionalinį centrinį banką.

Išskyrus reikalavimą pateikti užtikrinimui pakankamą tinkamą turtą, nėra jokių apribojimų lėšų sumai, kurią galima gauti pagal ribinio skolinimosi galimybę.

d) Terminas ir palūkanų sąlygos

Paskolos, suteiktos pasinaudojus šia galimybe, terminas yra viena naktis. Kitos sandorių šalys, tiesiogiai dalyvaujančios TARGET sistemoje, paskolą grąžina kitą dieną, tuo metu, kai pradeda dirbti atitinkama nacionalinė RLAA sistema ir atitinkama VPAS.

Eurosistema iš anksto skelbia palūkanų normą, kuri apskaičiuojama kaip paprastoji palūkanų norma pagal "faktinį/360" dienų skaičiavimo susitarimą. ECB bet kuriuo metu gali pakeisti palūkanų normą, kuri įsigalioja ne anksčiau kaip kitą Eurosistemos darbo dieną [20] Šiame dokumente sąvoka "Eurosistemos darbo diena" — tai bet kuri diena, kurią ECB ir nors vienas nacionalinis centrinis bankas yra atidaryti Eurosistemos pinigų politikos operacijoms vykdyti.. Palūkanos už naudojimąsi šia galimybe mokamos grąžinant paskolą.

e) Laikinas galimybės sustabdymas

Teisė pasinaudoti šia galimybe suteikiama tik atsižvelgiant į ECB tikslus ir bendros pinigų politikos reikalavimus. ECB bet kuriuo metu gali pakeisti galimybės sąlygas arba laikinai ją sustabdyti.

4.2. Indėlių galimybė

a) Priemonės rūšis

Kitos sandorių šalys gali pasinaudoti indėlių galimybe padėdamos vienos nakties indėlius nacionaliniuose centriniuose bankuose. Už indėlius mokama iš anksto nustatyta palūkanų norma. Įprastomis aplinkybėmis už indėlius mokama palūkanų norma sudaro vienos nakties rinkos palūkanų normų "grindis". Indėlių galimybės sąlygos yra vienodos visoje euro zonoje [21] Tarp euro zonos šalių gali būti operacijų atlikimo skirtumų, atsirandančių dėl nevienodos nacionalinių centrinių bankų sąskaitų struktūros..

b) Teisinis pagrindas

Už vienos nakties indėlius, priimtus iš kitų sandorių šalių, mokama nustatyto dydžio palūkanų norma. Kitai sandorio šaliai mainais už indėlį nesuteikiamas joks užtikrinimas įkaitu.

c) Naudojimosi galimybe sąlygos [22] Dėl nevienodos nacionalinių centrinių bankų sąskaitų struktūros ECB gali leisti nacionaliniams centriniams bankams taikyti naudojimosi sąlygas, kurios šiek tiek skiriasi nuo apibūdintų šiame dokumente. Nacionaliniai centriniai bankai teiks informaciją apie kiekvieną nukrypimą nuo šiame dokumente apibūdintų naudojimosi sąlygų.

Įstaigos, tenkinančios bendruosius kitų sandorių šalių tinkamumo kriterijus, nustatytus 2.1 skirsnyje, gali pasinaudoti indėlių galimybe. Teisę pasinaudoti indėlių galimybe suteikia valstybės narės, kurioje įsteigta įstaiga, nacionalinis centrinis bankas. Indėlių galimybe galima naudotis tik tomis dienomis, kai veikia atitinkama nacionalinė RLAA sistema.

Kitai sandorio šaliai gali būti leidžiama pasinaudoti indėlių galimybe išsiuntus prašymą valstybės narės, kurioje įsteigta kita sandorio šalis, nacionaliniam centriniam bankui. Siekiant, kad nacionalinis centrinis bankas galėtų patenkinti prašymą tą pačią dieną, nacionalinis centrinis bankas turi gauti prašymą ne vėliau kaip 30 minučių po faktinio TARGET sistemos uždarymo laiko, kuris paprastai yra 18 val. ECB laiku (CET laikas) [23] Kai kuriose valstybėse narėse nacionalinis centrinis bankas (arba kai kurie jo filialai) gali nedirbti tam tikromis Eurosistemos darbo dienomis dėl nacionalinių arba regioninių banko nedarbo dienų ir nevykdyti Eurosistemos pinigų politikos operacijų. Šiais atvejais atitinkamo nacionalinio centrinio banko pareiga yra iš anksto pranešti kitoms sandorių šalims apie susitarimus dėl pasinaudojimo indėlių galimybe banko nedarbo dieną., [24] TARGET sistemos uždarymo dienos skelbiamos ECB interneto svetainėje (www.ecb.int); taip pat žr. Eurosistemos interneto svetaines (5 priedas).. Galutinis prašymo pasinaudoti indėlių galimybe terminas atidedamas dar 30 minučių paskutinę Eurosistemos atsargų laikymo laikotarpio darbo dieną. Prašyme turi būti nurodoma suma, kuri bus padėta kaip indėlis pagal šią galimybę.

Suma, kurią kita sandorio šalis gali padėti kaip indėlį pagal šią galimybę, neribojama.

d) Terminas ir palūkanų sąlygos

Pagal šią galimybę padėtų indėlių terminas yra viena naktis. Kitų sandorių šalių, kurios tiesiogiai dalyvauja TARGET sistemoje, pagal šią galimybę padėtų indėlių terminas sueina kitą dieną, tuo metu, kai pradeda veikti atitinkama nacionalinė RLAA sistema. Eurosistema iš anksto skelbia palūkanų normą, kuri apskaičiuojama kaip paprastoji palūkanų norma pagal "faktinį/360" dienų skaičiavimo susitarimą. ECB bet kuriuo metu gali pakeisti palūkanų normą, kuri įsigalioja ne anksčiau kaip kitą Eurosistemos darbo dieną. Palūkanos už indėlius mokamos suėjus indėlio terminui.

e) Laikinas galimybės sustabdymas

Teisė pasinaudoti šia galimybe suteikiama tik atsižvelgiant į ECB tikslus ir bendros pinigų politikos reikalavimus. ECB bet kuriuo metu gali pakeisti galimybės sąlygas arba laikinai ją sustabdyti.

5 SKYRIUS

5. PROCEDŪROS

5.1. Konkursų procedūros

5.1.1. Bendrosios nuostatos

Eurosistemos atvirosios rinkos operacijos paprastai įgyvendinamos konkurso būdu. Eurosistemos konkurso procedūros atliekamos šešiais operaciniais etapais, kaip parodyta 3 intarpe.

Eurosistemoje skiriamos dvi konkursų rūšys: standartiniai ir greitieji konkursai. Standartinių ir greitųjų konkursų procedūros yra vienodos, išskyrus jų trukmę ir kitų sandorių šalių grupę.

+++++ TIFF +++++

a) Standartiniai konkursai

Standartiniai konkursai įvykdomi per 24 valandas nuo konkurso paskelbimo iki jo rezultatų patvirtinimo (laikas tarp galutinio pasiūlymų pateikimo termino ir konkurso rezultatų paskelbimo yra apytiksliai dvi valandos). Įprastas standartinių konkursų operacinių etapų laiko grafikas pateiktas 1 schemoje. ECB gali nuspręsti patikslinti atskirų operacijų laiko grafiką, jei mano, kad tai tikslinga.

Pagrindinės refinansavimo operacijos, ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos ir struktūrinės operacijos (išskyrus vienakrypčius sandorius) visada įgyvendinamos standartinių konkursų būdu. Standartiniuose konkursuose gali dalyvauti kitos sandorių šalys, tenkinančios bendruosius tinkamumo kriterijus, apibrėžtus 2.1 skirsnyje.

+++++ TIFF +++++

Pastaba:

skaičiai — tai 3 intarpe nurodyti operaciniai etapai.

b) Greitieji konkursai

Greitieji konkursai paprastai atliekami per 1 valandą nuo konkurso paskelbimo, o po paskirstymo rezultatų paskelbimo jie iš karto patvirtinami. Įprastas greitųjų konkursų operacinių etapų laiko grafikas pateiktas 2 schemoje. ECB gali nuspręsti patikslinti kai kurių operacijų laiko grafiką, jei mano, kad tai tikslinga. Greitieji konkursai skelbiami tik koreguojamosioms operacijoms atlikti. Pagal 2.2 skirsnyje apibrėžtus kriterijus ir procedūras Eurosistema gali pasirinkti ribotą kitų sandorių šalių skaičių dalyvauti greituosiuose konkursuose.

+++++ TIFF +++++

Pastaba:

skaičiai — tai 3 intarpe nurodyti operaciniai etapai.

c) Fiksuotųjų ir kintamųjų palūkanų konkursai

Eurosistema gali pasirinkti fiksuotųjų palūkanų (kiekio) arba kintamųjų palūkanų (palūkanų) konkursus. Fiksuotųjų palūkanų konkurso atveju ECB nustato palūkanų normą iš anksto, o kitos sandorių šalys siūlo pinigų sumą, už kurią jos nori sudaryti sandorius nustatyta palūkanų norma [25] Fiksuotųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų atveju ECB nustato operacijos apsikeitimo punktus, o kitos sandorių šalys siūlo nustatytą valiutos sumą, kurią jos nori parduoti (ir išpirkti) arba pirkti (ir parduoti atgal) taikydamos šią palūkanų normą.. Kintamųjų palūkanų konkurso atveju kitos sandorių šalys siūlo pinigų sumas ir palūkanų normas, kuriomis jos nori sudaryti sandorius su nacionaliniais centriniais bankais [26] Kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų atveju kitos sandorių šalys teikia pasiūlymą dėl nustatytos valiutos sumos ir nurodo apsikeitimo punktus, kuriuos taikydamos jos norėtų atlikti operaciją..

5.1.2. Konkursų operacijų kalendorius

a) Pagrindinės ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

Pagrindinės ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos įgyvendinamos pagal Eurosistemos paskelbtą išankstinį kalendorių [27] Eurosistemos konkursų operacijų kalendorius pateiktas ECB interneto svetainėje (www.ecb.int); taip pat žr. Eurosistemos interneto svetaines (5 priedas).. Kalendorius skelbiamas likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki metų, kuriems jis taikomas, pradžios. Įprastos pagrindinių ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų įgyvendinimo dienos nurodytos 2 lentelėje. ECB siekia užtikrinti, kad visų valstybių narių kitos sandorių šalys galėtų dalyvauti įgyvendinant pagrindines ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas. Todėl sudarydamas šių operacijų kalendorių ECB atitinkamai patikslina įprastą grafiką, atsižvelgdamas į atskirų valstybių narių bankų nedarbo dienas.

2 LENTELĖ

Įprastos sandorių dienos įgyvendinant pagrindines ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas

Operacijos rūšis | Įprasta sandorio diena (T) |

Pagrindinės refinansavimo operacijos | Kiekvieną antradienį |

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos | Paskutinį kiekvieno kalendorinio mėnesio trečiadienį |

b) Struktūrinės operacijos

Struktūrinės operacijos standartinių konkursų būdu pagal iš anksto paskelbtą kalendorių neįgyvendinamos. Tačiau struktūrinės operacijos paprastai vykdomos ir už jas atsiskaitoma tik tomis dienomis, kurios yra visų valstybių narių nacionalinių centrinių bankų darbo dienos [28] Šiame dokumente sąvoka "NCB darbo diena" — tai bet kuri diena, kurią konkrečios valstybės narės nacionalinis centrinis bankas yra atidarytas Eurosistemos pinigų politikos operacijoms vykdyti. Kai kurių valstybių narių nacionalinio centrinio banko filialai gali būti uždaryti NCB darbo dienomis dėl vietinių arba regioninių banko nedarbo dienų. Šiais atvejais atitinkamo nacionalinio centrinio banko pareiga yra iš anksto pranešti kitoms sandorių šalims apie susitarimų dėl sandorių, kuriuose dalyvauja šie filialai, sudarymą..

c) Koreguojamosios operacijos

Koreguojamosios operacijos pagal iš anksto paskelbtą kalendorių neįgyvendinamos. ECB gali nuspręsti koreguojamąsias operacijas vykdyti bet kurią Eurosistemos darbo dieną. Atliekant šias operacijas, dalyvauja tik tų valstybių narių, kuriose sandorio diena, atsiskaitymo diena ir mokėjimo diena yra NCB darbo dienos, nacionaliniai centriniai bankai.

5.1.3. Konkursų operacijų paskelbimas

Eurosistemos standartiniai konkursai skelbiami viešai per naujienų tarnybas. Be to, nacionaliniai centriniai bankai apie konkurso operaciją gali paskelbti tiesiogiai kitoms sandorių šalims, nesinaudodami naujienų tarnybomis. Viešame konkurso paskelbimo pranešime paprastai pateikiama tokia informacija:

- konkurso operacijos identifikavimo numeris,

- konkurso operacijos diena,

- operacijos rūšis (likvidumo didinimas arba mažinimas ir naudojamos pinigų politikos priemonės rūšis),

- operacijos terminas,

- aukciono rūšis (fiksuotųjų arba kintamųjų palūkanų konkursas),

- paskirstymo metodas (olandiškasis arba amerikietiškasis aukcionas, kaip nustatyta 5.1.5 skirsnio d punkte),

- numatoma operacijos suma (paprastai tik ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų atveju),

- fiksuotoji konkurso palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas (fiksuotųjų palūkanų konkursų atveju),

- minimali (maksimali) priimtina palūkanų norma, kaina, apsikeitimo punktas (jei taikytina),

- operacijos pradžios ir termino suėjimo diena (jei taikytina) arba sumokėjimo už priemonę diena ir priemonės termino suėjimo diena (jeigu išleidžiami skolos sertifikatai),

- operacijos valiutos ir ta valiuta, kurios suma laikoma nustatyta (valiutų apsikeitimo sandorių atveju),

- orientacinis dabartinis valiutų kursas, taikomas apskaičiuojant pasiūlymus (valiutų apsikeitimo sandorių atveju),

- pasiūlymo didžiausios sumos riba (jeigu yra),

- atskiro paskirstymo mažiausia suma (jeigu yra),

- mažiausias paskirstymų santykis (jeigu yra),

- pasiūlymų pateikimo grafikas,

- sertifikatų nominalas (skolos sertifikatų išleidimo atveju),

- emisijos ISIN kodas (skolos sertifikatų išleidimo atveju).

Eurosistema, siekdama padidinti savo koreguojamųjų operacijų skaidrumą, greituosius konkursus paprastai iš anksto skelbia viešai. Tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis ECB gali nuspręsti iš anksto viešai neskelbti greitųjų konkursų. Greitieji konkursai skelbiami vadovaujantis ta pačia tvarka kaip ir skelbiant standartinius konkursus. Atliekant greitąjį konkursą, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo paskelbtas viešai, ar ne, nacionalinis centrinis bankas tiesiogiai kreipiasi į pasirinktas kitas sandorių šalis.

5.1.4. Kitų sandorių šalių pasiūlymų parengimas ir pateikimas

Kitų sandorių šalių konkursiniai pasiūlymai turi atitikti nacionalinių centrinių bankų nustatytą pavyzdinę formą, skirtą atitinkamai operacijai. Konkursiniai pasiūlymai turi būti pateikiami valstybės narės, kurioje įsikūrusi įstaiga (jos pagrindinė buveinė arba filialas), nacionaliniam centriniam bankui. Konkursinius pasiūlymus gali teikti tik vienas kiekvienos valstybės narės įstaigos padalinys (pagrindinė buveinė arba paskirtas filialas).

Kitos sandorių šalys fiksuotųjų palūkanų konkursų atveju savo pasiūlymuose nurodo pinigų sumą, už kurią jos ketina sudaryti sandorį su nacionaliniais centriniais bankais [29] Sudarant fiksuotųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorius reikia nurodyti nustatytą pinigų sumą, už kurią kita sandorio šalis ketina sudaryti sandorį su Eurosistema..

Kintamųjų palūkanų konkursų atveju kitos sandorių šalys gali teikti pasiūlymus nurodydamos iki 10 skirtingų palūkanų normų, kainų ar apsikeitimo punktų. Kiekviename pasiūlyme jos turi nurodyti pinigų sumą, už kurią ketina sudaryti sandorį su nacionaliniais centriniais bankais, ir atitinkamą palūkanų normą [30] ECB išleisdamas ECB skolos sertifikatus gali nuspręsti, kad pasiūlymuose turi būti numatyta ne palūkanų norma, o kaina. Tokiais atvejais kaina turi būti nurodyta kaip nominaliosios sumos dalis procentais., [31] Sudarant kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorius reikia nurodyti nustatytą valiutos sumą, už kurią kita sandorio šalis ketina sudaryti sandorį su Eurosistema, ir atitinkamą apsikeitimo punkto dydį.. Palūkanų normos pasiūlymai turi būti išreikšti kaip 0,01 procentinio punkto kartotiniai. Skelbiant kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursą, apsikeitimo punktai turi būti skelbiami pagal standartinius rinkos susitarimus, o pasiūlymai turi būti išreikšti kaip 0,01 apsikeitimo punkto kartotiniai.

Pagrindinėms refinansavimo operacijoms teikiamo pasiūlymo mažiausia suma yra 1000000 eurų. Didesni už šią sumą pasiūlymai turi būti išreikšti kaip 100000 eurų kartotiniai. Tokios pačios pasiūlymo mažiausios sumos ir jų kartotiniai nustatyti koreguojamosioms ir struktūrinėms operacijoms. Pasiūlymo mažiausia suma atskirai taikoma kiekvienam palūkanų normos, kainos ir apsikeitimo punkto dydžiui.

Kiekvienas nacionalinis centrinis bankas nustato ilgesnės trukmės refinansavimo operacijoms teikiamo pasiūlymo mažiausią sumą nuo 10000 iki 1000000 eurų. Pasiūlymai, didesni už pasiūlymo mažiausią sumą, turi būti išreikšti kaip 10000 eurų kartotiniai. Pasiūlymo mažiausia suma atskirai taikoma kiekvienam palūkanų normos dydžiui.

ECB gali nustatyti pasiūlymo didžiausios sumos ribą, kad užkirstų kelią neproporcingai dideliems pasiūlymams. Bet kuri tokia pasiūlymo didžiausios sumos riba visuomet nurodoma informaciniame pranešime apie viešojo konkurso paskelbimą.

Visuomet tikimasi, kad kitos sandorių šalys galės padengti joms paskirstytas sumas pakankama tinkamo užtikrinamojo turto suma [32] Arba atsiskaityti pinigais likvidumo mažinimo operacijų atveju.. Atitinkamų nacionalinių centrinių bankų taikomos sutartinės arba reguliavimo priemonės leidžia skirti baudas, jeigu kita sandorio šalis negali pervesti pakankamos užtikrinamojo turto arba pinigų sumos, reikalingos atsiskaityti už konkurso operacijoje jai paskirtą sumą.

Pasiūlymus galima atšaukti iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino. Pasiūlymai, pateikti po pranešime apie konkursą nurodyto galutinio termino, laikomi negaliojančiais. Nacionaliniai centriniai bankai nusprendžia, ar buvo laikomasi galutinio termino. Nacionaliniai centriniai bankai atmeta visus kitos sandorio šalies pasiūlymus, jeigu bendra juose nurodyta suma didesnė už ECB nustatytą maksimalios sumos ribą. Nacionaliniai centriniai bankai taip pat atmeta kiekvieną pasiūlymą, kuriame nurodyta suma yra mažesnė už minimalią sumą arba kuriuose nurodyta palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas yra mažesni už minimalią ar didesni už maksimalią priimtiną palūkanų normą, kainą arba apsikeitimo punktą. Be to, nacionaliniai centriniai bankai gali atmesti pasiūlymus, kurie yra neišsamūs arba neatitinka nustatytos pavyzdinės formos. Jeigu pasiūlymas atmetamas, atitinkamas nacionalinis centrinis bankas kitai sandorio šaliai apie savo sprendimą praneša iki paskirstymo konkurse.

5.1.5. Paskirstymo konkurse procedūros

a) Fiksuotųjų palūkanų konkurso operacijos

Skirstant lėšas fiksuotųjų palūkanų konkursuose kitų sandorių šalių pateikti pasiūlymai yra susumuojami. Jeigu bendra pasiūlymų suma didesnė už bendrą paskirstyti siūlomą likvidumo sumą, pateikti pasiūlymai tenkinami proporcingai pagal paskirstyti skirtos sumos ir bendros pasiūlymų sumos santykį (žr. 4 intarpą). Kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirta suma suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus eurais. Tačiau fiksuotųjų palūkanų konkursuose ECB gali nuspręsti, kad kiekvienam dalyviui yra paskiriama minimali suma arba minimalus santykis.

+++++ TIFF +++++

b) Kintamųjų palūkanų konkursai eurais

Skirstant lėšas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkursuose eurais pasiūlymai išvardijami siūlomų palūkanų normų mažėjimo tvarka. Pirmiausiai tenkinami didžiausios palūkanų normos pasiūlymai, po to iš eilės mažėjančių palūkanų normų pasiūlymai tenkinami tol, kol sunaudojamas visas paskirstomas likvidumas. Jeigu esant mažiausiam priimtinam palūkanų normos dydžiui (ribinei palūkanų normai) bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę palūkanų normą proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį (žr. 5 intarpą). Kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus eurais.

+++++ TIFF +++++

Skirstant lėšas likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursuose eurais (jie gali būti naudojami skolos sertifikatams išleisti ir terminuotiesiems indėliams pritraukti) pasiūlymai išvardijami siūlomų palūkanų normų didėjimo tvarka (arba siūlomų kainų mažėjimo tvarka). Pirmiausiai tenkinami pasiūlymai su mažiausia palūkanų norma (didžiausia kaina), po to pasiūlymai su iš eilės didėjančiomis palūkanų normomis (mažėjančiomis kainomis) priimami tol, kol sunaudojamas visas sumažinti skirtas likvidumas. Jeigu esant didžiausiam priimtinos palūkanų normos (mažiausios kainos) dydžiui (ribinei palūkanų normai arba kainai) bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę palūkanų normą (kainą) proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį (žr. 5 intarpą). Skolos sertifikatų išleidimo atveju kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio skolos sertifikatuose nurodytos vertės kartotinio. Kitų likvidumo mažinimo operacijų atveju kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus eurais.

Kintamųjų palūkanų konkursuose ECB gali nuspręsti kiekvienam laimėjusiam dalyviui paskirstyti minimalią sumą.

c) Kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursai

Skirstant lėšas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursuose, pasiūlymai išvardijami apsikeitimo sandorio kainų punktų [33] Apsikeitimo sandorio kainos punktais išvardijamos didėjimo tvarka, atsižvelgiant į kainos ženklą, kuris priklauso nuo užsienio valiutos ir eurų palūkanų normų skirtumo ženklo. Jeigu suėjus apsikeitimo sandorio terminui užsienio valiutos palūkanų norma yra didesnė už atitinkamą eurų palūkanų normą, apsikeitimo sandorio kaina punktais yra teigiama (euras yra įkainojamas aukščiau už užsienio valiutą). Priešingai, jeigu užsienio valiutos palūkanų norma yra mažesnė už atitinkamą eurų palūkanų normą, apsikeitimo sandorio kaina punktais yra neigiama (euras yra įkainojamas žemiau už užsienio valiutą) didėjimo tvarka. Pirmiausiai tenkinami mažiausios apsikeitimo sandorio kainos punktais pasiūlymai, po to iš eilės didėjančių apsikeitimo sandorio kainų punktais pasiūlymai tenkinami tol, kol sunaudojama visa paskirstyti skirta valiutos suma. Jeigu esant didžiausiai priimtinai apsikeitimo sandorio kainai punktais (ribinei apsikeitimo sandorio kainai punktais) bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį (žr. 6 intarpą). Kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus eurais.

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Skirstant lėšas likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursuose, pasiūlymai išvardijami apsikeitimo sandorių kainų punktais mažėjimo tvarka. Pirmiausiai tenkinami didžiausios apsikeitimo sandorio kainos punktais pasiūlymai, po to iš eilės mažėjančių apsikeitimo sandorių kainų punktais pasiūlymai tenkinami tol, kol sunaudojama visa paskirstyti skirta valiutos suma. Jeigu esant mažiausiai priimtinai apsikeitimo sandorio kainai punktais (ribinei apsikeitimo sandorio kainai punktais) bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį (žr. 6 intarpą). Kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus eurais.

d) Aukciono rūšis

Kintamųjų palūkanų konkursuose Eurosistema gali taikyti ribinių arba sutartinių palūkanų aukcionų procedūras. Ribinių palūkanų aukcione (olandiškajame aukcione) paskirstymo palūkanų norma, kaina ar apsikeitimo punktas, taikomi visiems patenkintiems pasiūlymams, yra lygūs ribinei palūkanų normai, kainai ar apsikeitimo punktui (kai sunaudojama visa paskirstymo suma). Sutartinių palūkanų aukcione (amerikietiškajame aukcione) paskirstymo palūkanų norma, kaina ar apsikeitimo punktas yra lygūs kiekviename pasiūlyme nurodytai palūkanų normai, kainai ar apsikeitimo punktui.

5.1.6. Konkursų rezultatų paskelbimas

Standartinių ir greitųjų konkursų rezultatai skelbiami viešai per naujienų tarnybas. Be to, nacionaliniai centriniai bankai paskirstymo rezultatą gali pranešti tiesiogiai kitoms sandorių šalims nesinaudodami naujienų tarnybomis. Viešame pranešime apie konkurso rezultatus paprastai pateikiama ši informacija:

- konkurso operacijos identifikavimo numeris,

- konkurso operacijos diena,

- operacijos rūšis,

- operacijos terminas,

- bendra kitų sandorių šalių pasiūlymų Eurosistemai suma,

- dalyvių skaičius,

- naudojamos valiutos (valiutų apsikeitimo sandorių atveju),

- bendra paskirstyta suma,

- paskirstymo dalis procentais (fiksuotųjų palūkanų konkursų atveju),

- dabartinis valiutų kursas (valiutų apsikeitimo sandorių atveju),

- priimta ribinė palūkanų norma, kaina ar apsikeitimo punktas ir paskirstymo dalis procentais pagal ribinę palūkanų normą, kainą ar apsikeitimo punktą (kintamųjų palūkanų konkursų atveju),

- minimali siūloma kaina, maksimali siūloma kaina ir paskirstytos sumos kainos svertinis vidurkis (sutartinių kainų aukcionų atveju),

- operacijos pradžios ir termino suėjimo diena (jei taikytina) arba sumokėjimo už priemonę diena ir priemonės termino suėjimo diena (jeigu išleidžiami skolos sertifikatai),

- minimali individualaus įsigijimo suma (jeigu yra),

- minimalus paskirstymo santykis (jeigu yra),

- sertifikatų nominalas (skolos sertifikatų išleidimo atveju),

- emisijos ISIN kodas (skolos sertifikatų išleidimo atveju).

Nacionaliniai centriniai bankai laimėjusioms kitoms sandorių šalims tiesiogiai patvirtins individualaus paskirstymo rezultatą.

5.2. Dvišalių operacijų procedūros

a) Bendrosios nuostatos

Nacionaliniai centriniai bankai gali įgyvendinti operacijas taikydami dvišales procedūras [34] ECB valdančioji taryba nusprendžia, ar išskirtinėmis aplinkybėmis pats ECB gali įgyvendinti ir koreguojamąsias dvišales operacijas.. Šias procedūras galima taikyti koreguojamosioms atvirosios rinkos operacijoms ir struktūrinėms vienakryptėms operacijoms. Plačiąja prasme dvišalės operacijos apibrėžiamos kaip bet kurios procedūros, kai Eurosistema sudaro sandorį su viena arba keliomis kitomis sandorių šalimis neskelbdama konkurso. Šiuo atveju galima išskirti dvi skirtingas dvišalių procedūrų rūšis: operacijos, kai Eurosistema tiesiogiai kreipiasi į kitas sandorių šalis, ir operacijos, įgyvendinamos per vertybinių popierių biržas ir rinkos tarpininkus.

b) Tiesioginis bendravimas su kitomis sandorių šalimis

Taikydami šią procedūrą, nacionaliniai centriniai bankai tiesiogiai kreipiasi į vieną arba kelias vietines kitas sandorių šalis, kurios atrenkamos pagal 2.2 skirsnyje apibūdintus kriterijus. Vadovaudamiesi tiksliais ECB nurodymais nacionaliniai centriniai bankai sprendžia, ar sudaryti sandorį su kitomis sandorių šalimis. Už sandorius atsiskaitoma per nacionalinius centrinius bankus.

Jeigu ECB valdančioji taryba nuspręstų, kad išskirtinėmis aplinkybėmis pats ECB (arba vienas ar keli nacionaliniai centriniai bankai, veikdami kaip ECB operacijų padaliniai) gali įgyvendinti dvišales operacijas, tokių operacijų procedūros būtų atitinkamai suderintos. Šiuo atveju ECB (arba nacionalinis centrinis bankas ar bankai, veikdami kaip ECB operacijų padalinys) tiesiogiai kreiptųsi į vieną arba kelias kitas sandorių šalis euro zonoje, atrinktas pagal 2.2 skirsnyje apibūdintus kriterijus. ECB (arba nacionalinis centrinis bankas ar bankai, veikdami kaip ECB operacijų padalinys) spręstų, ar sudaryti sandorį su kitomis sandorių šalimis. Nepaisant to, už sandorius būtų atsiskaitoma decentralizuotai per nacionalinius centrinius bankus.

Dvišalės operacijos, įgyvendinamos tiesiogiai bendraujant su kitomis sandorių šalimis, gali būti taikomos grįžtamiesiems sandoriams, vienakrypčiams sandoriams, valiutų apsikeitimo sandoriams ir terminuotiesiems indėliams pritraukti.

c) Operacijos, įgyvendinamos per vertybinių popierių biržas ir rinkos tarpininkus

Nacionaliniai centriniai bankai gali sudaryti vienakrypčius sandorius per vertybinių popierių biržas ir rinkos tarpininkus. Šioms operacijoms a priorinenustatyti kitų sandorių šalių apribojimai, o procedūros derinamos atsižvelgiant į rinkos susitarimus dėl sandoriui naudojamų skolos priemonių. ECB valdančioji taryba nusprendžia, ar išskirtinėmis aplinkybėmis pats ECB (arba vienas ar keli nacionaliniai centriniai bankai, veikdami kaip ECB operacijų padaliniai) gali įgyvendinti koreguojamąsias vienakryptes operacijas per vertybinių popierių biržas ir rinkos tarpininkus.

d) Dvišalių operacijų paskelbimas

Paprastai apie dvišales operacijas iš anksto viešai neskelbiama. Be to, ECB gali nuspręsti viešai neskelbti dvišalių operacijų rezultatų.

e) Operacijų dienos

ECB gali nuspręsti koreguojamąsias dvišales operacijas vykdyti bet kurią Eurosistemos darbo dieną. Tokiose operacijose dalyvauja tik tų valstybių narių, kuriose sandorio diena, atsiskaitymo diena ir apmokėjimo diena yra NCB darbo dienos, nacionaliniai centriniai bankai.

Vienakryptės dvišalės operacijos struktūriniais tikslais paprastai vykdomos ir už jas atsiskaitoma tik visų valstybių narių nacionalinių centrinių bankų darbo dienomis.

5.3. Atsiskaitymo procedūros

5.3.1. Bendrosios nuostatos

Už pinigų sandorius, susijusius su Eurosistemos nuolatinių galimybių naudojimu arba dalyvavimu atliekant atvirosios rinkos operacijas, atsiskaitoma į kitų sandorių šalių sąskaitas nacionaliniuose centriniuose bankuose (arba į atsiskaitymo bankų, dalyvaujančių TARGET sistemoje, sąskaitas). Už pinigų sandorius atsiskaitoma tik po to (arba tuo pat metu), kai galutinai pervedamas šios operacijos užtikrinamasis turtas. Tai reiškia, kad užtikrinamasis turtas turi būti iš anksto pervestas į pasaugos sąskaitą nacionaliniuose centriniuose bankuose arba su minėtais nacionaliniais centriniais bankais už jį turi būti atsiskaityta pagal vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo principą. Užtikrinamasis turtas pervedamas per kitų sandorių šalių vertybinių popierių atsiskaitomąsias sąskaitas VPAS, kurios atitinka ECB būtinuosius standartus [35] Reikalavimus atitinkančių VPAS naudojimo euro zonoje standartų apibūdinimą ir atnaujintą reikalavimus atitinkančių šių sistemų jungčių sąrašą galima rasti ECB interneto svetainėje (www.ecb.int).. Kitos sandorių šalys, neturinčios pasaugos sąskaitos nacionaliniame centriniame banke arba vertybinių popierių atsiskaitomosios sąskaitos VPAS, atitinkančioje ECB būtinuosius standartus, gali atsiskaityti už užtikrinamojo turto sandorius per korespondentinės kredito įstaigos vertybinių popierių atsiskaitomąją sąskaitą arba pasaugos sąskaitą.

Nuostatos, susijusios su atsiskaitymo procedūromis, išsamiau apibrėžtos nacionalinių centrinių bankų (arba ECB) sutartinėse priemonėse, taikomose konkrečioms pinigų politikos priemonėms. Nacionalinių centrinių bankų atsiskaitymo procedūros gali šiek tiek skirtis dėl nacionalinės teisės ir operacijų praktikos skirtumų.

5.3.2. Atsiskaitymas už atvirosios rinkos operacijas

Už atvirosios rinkos operacijas pagal standartinius konkursus (pagrindines refinansavimo operacijas, ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas ir struktūrines operacijas) paprastai atsiskaitoma pirmą dieną po sandorio sudarymo, kai veikia visos atitinkamos nacionalinės RLAA sistemos ir visos atitinkamos VPAS. Iš principo Eurosistema siekia už sandorius, susijusius su jos atvirosios rinkos operacijomis, atsiskaityti tuo pat metu su visų valstybių narių visomis kitomis sandorių šalimis, kurios yra pateikusios pakankamą užtikrinamąjį turtą. Tačiau dėl operacinių suvaržymų ir techninių VPAS ypatybių atsiskaitymo už atvirosios rinkos operacijas laikas dienos metu gali būti skirtingas euro zonoje. Atsiskaitymo už pagrindines ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas laikas paprastai sutampa su atlyginimo už atitinkamo termino ankstesnę operaciją laiku.

Eurosistema siekia už atvirosios rinkos operacijas pagal greituosius konkursus ir dvišales procedūras atsiskaityti sandorio dieną. Tačiau dėl operacinių priežasčių Eurosistema kartais gali šioms operacijoms taikyti kitą atsiskaitymo laiką, ypač sudarydama vienakrypčius sandorius (koregavimo ir struktūriniais tikslais) ir valiutų apsikeitimo sandorius (žr. 3 lentelę).

3 LENTELĖ

Įprastos atsiskaitymo už Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas dienos [37]

Pinigų politikos priemonė | Atsiskaitymo už operacijas pagal standartinius konkursus diena | Atsiskaitymo už operacijas pagal greituosius konkursus ir dvišales procedūras diena |

Grįžtamieji sandoriai | T+1 | T |

Vienakrypčiai sandoriai | — | Pagal rinkos susitarimą dėl užtikrinamojo turto |

Skolos sertifikatų išleidimas | T+1 | — |

Valiutų apsikeitimo sandoriai | — | T, T+1 arba T+2 |

Terminuotųjų indėlių pritraukimas | — | T |

5.3.3. Dienos pabaigos procedūros

Dienos pabaigos procedūros nurodytos dokumentuose, susijusiuose su nacionalinėmis RLAA sistemomis ir TARGET sistema. Paprastai TARGET sistemos uždarymo laikas yra 18 val. ECB laiku (CET). Po uždarymo laiko mokėjimo pavedimai nepriimami apdoroti nacionalinėse RLAA sistemose, tačiau mokėjimo pavedimai, priimti iki uždarymo laiko, tvarkomi toliau. Kitų sandorių šalių prašymai pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe arba indėlių galimybe turi būti pateikti atitinkamam nacionaliniam centriniam bankui ne vėliau kaip 30 minučių po faktinio TARGET sistemos uždarymo laiko [36] Galutinis prašymo pasinaudoti Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis terminas atidedamas dar 30 minučių paskutinę privalomųjų atsargų laikymo laikotarpio Eurosistemos darbo dieną..

Bet kuris tinkamų kitų sandorių šalių neigiamas likutis atsiskaitomojoje sąskaitoje (nacionalinėse RLAA sistemose), likęs pabaigus dienos pabaigos kontrolės procedūras, automatiškai laikomas prašymu leisti pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe (žr. 4.1 skirsnį).

6 SKYRIUS

6. TINKAMAS TURTAS

6.1. Bendrosios nuostatos

ECB statuto 18 straipsnio 1 dalis leidžia ECB ir nacionaliniams centriniams bankams atlikti užtikrinamojo turto pirkimo ir pardavimo sandorius finansų rinkose sudarant vienakrypčius arba atpirkimo sandorius ir nustato, kad visos Eurosistemos kredito operacijos būtų pagrįstos pakankamu įkaitu. Todėl visos Eurosistemos likvidumo didinimo operacijos yra užtikrintos turtu, kurį kitos sandorių šalys pateikia perleisdamos nuosavybės teises į turtą (vienakrypčių arba atpirkimo sandorių atveju) arba kaip įkaitą, suteiktą už atitinkamą turtą (įkaitu užtikrintų paskolų atveju) [37] Likvidumo mažinimo vienakryptės ir grįžtamosios atvirosios rinkos operacijos taip pat yra užtikrintos turtu. Užtikrinamojo turto, naudojamo atliekant likvidumo mažinimo grįžtamąsias atvirosios rinkos operacijas, tinkamumo kriterijai yra tokie patys, kaip ir taikomi užtikrinamajam turtui, naudojamam atliekant likvidumo didinimo grįžtamąsias atvirosios rinkos operacijas. Tačiau likvidumo mažinimo operacijų atveju turtas nėra įvertinamas mažesne nei rinkos verte..

Siekiant apsaugoti Eurosistemą nuo nuostolių atliekant pinigų politikos operacijas, užtikrinti vienodą kitų sandorių šalių traktavimą ir padidinti operacinį efektyvumą, užtikrinamasis turtas turi atitikti tam tikrus kriterijus, kad jį būtų galima naudoti Eurosistemos pinigų politikos operacijoms.

Pripažįstama, kad tinkamumo kriterijų suderinimas euro zonoje padėtų geriau užtikrinti vienodą traktavimą ir operacinį efektyvumą. Tuo pat metu būtina skirti reikiamą dėmesį esamiems finansinių struktūrų valstybėse narėse skirtumams. Todėl pirmiausia dėl Eurosistemos vidaus priežasčių turtas, kurį galima naudoti Eurosistemos pinigų politikos operacijoms, skirstomas į dvi kategorijas. Šios kategorijos atitinkamai vadinamos pirmojo lygio turtu ir antrojo lygio turtu:

- pirmojo lygio turtą sudaro antrinę rinką turinčios skolos priemonės, atitinkančios vienodus visoje euro zonoje taikomus ECB nustatytus tinkamumo kriterijus,

- antrojo lygio turtą sudaro papildomas antrinę rinką turintis ir antrinės rinkos neturintis turtas, kuris ypač svarbus nacionalinėms finansų rinkoms ir bankų sistemoms, ir kuriam tinkamumo kriterijus nustato nacionaliniai centriniai bankai, kuriems taikomi ECB nustatyti minimalūs tinkamumo kriterijai. Specifiniai tinkamumo kriterijai, kuriuos atitinkami nacionaliniai centriniai bankai taiko antrojo lygio turtui, turi būti suderinti su ECB.

Nėra jokio skirtumo tarp abiejų lygių turto kokybės ir tinkamumo įvairioms Eurosistemos pinigų politikos operacijų rūšims (išskyrus tai, kad Eurosistema dažniausiai nenaudoja antrojo lygio turto vienakrypčiams sandoriams). Eurosistemos pinigų politikos operacijoms tinkamas turtas gali būti naudojamas ir kaip dienos paskolos užtikrinamasis turtas.

Pirmojo ir antrojo lygio turtui taikomos 6.4 skirsnyje nurodytos rizikos kontrolės priemonės.

Kitos sandorių su Eurosistema šalys tinkamą turtą gali naudoti tarptautinėms operacijoms, t. y. jos gali gauti lėšų iš valstybės narės, kurioje yra įsteigtos, nacionalinio centrinio banko, panaudodamos turtą, esantį kitoje valstybėje narėje (žr. 6.6 skirsnį).

6.2. Pirmojo lygio turtas

ECB parengia ir tvarko pirmojo lygio turto sąrašą. Šis sąrašas skelbiamas viešai [38] Sąrašas skelbiamas ir kasdien atnaujinamas ECB interneto svetainėje (www.ecb.int)..

ECB išleisti skolos sertifikatai į sąrašą įtraukti kaip pirmojo lygio turtas. Nacionalinių centrinių bankų skolos sertifikatai, išleisti iki euro įvedimo atitinkamoje valstybėje narėje, taip pat įtraukiami į pirmojo lygio turto sąrašą.

Kitam pirmojo lygio turtui taikomi šie tinkamumo kriterijai (taip pat žr. 4 lentelę):

- tai turi būti skolos priemonės su: a) fiksuota, besąlygiškai nustatyta pagrindine suma ir b) su atkarpa, dėl kurios negali atsirasti neigiamas pinigų srautas. Be to, tai turi būti viena iš šių atkarpų: i) nulinė atkarpa; ii) fiksuotųjų palūkanų atkarpa arba iii) kintamųjų palūkanų atkarpa, susieta su nuoroda į palūkanų normą. Atkarpos dydis gali būti susietas su paties emitento reitingo pasikeitimu. Be to, galima naudoti ir pagal infliaciją indeksuotas obligacijas. Šios savybės turi būti išlaikomos iki įsipareigojimo išpirkimo [39] Į pirmojo lygio turto sąrašą neįtraukiamos skolos priemonės, suteikiančios teises į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal kitų to paties emitento skolos priemonių savininkų teises (arba struktūrinės emisijos atveju — antraeilės pagal kitas tos pačios emisijos dalis).,

- jis turi atitikti aukštus kredito standartus. Įvertindamas skolos priemonės kredito standartą, ECB atsižvelgia, inter alia, į rinkos tarpininkų nurodytus reitingus, finansiškai patikimų garantų [40] Garantai turi būti įsteigti EEE. pateiktas garantijas ir tam tikrus institucinius kriterijus, kurie užtikrintų ypač didelę skolos priemonių turėtojų apsaugą [41] Kredito įstaigų išleistos skolos priemonės, kurios nevisiškai atitinka kriterijus, išdėstytus 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo 22 straipsnio 4 dalyje, OL L 375, 1985 12 31, p. 3, su pakeitimais, padarytais 1988 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 88/220/EEB, OL L 100, 1988 4 19, p. 31, 2002 m. sausio 21 d. Direktyva 2001/107/EB, OL L 41, 2002 2 13, p. 20, ir 2002 m. sausio 21 d. Direktyva 2001/108/EB, OL L 41, 2002 2 13, p. 35, laikomos pirmojo lygio turtu tik tada, jeigu kiekvienai jų emisijai suteikiamas atskiras (reitingo agentūros) reitingas, kuris rodo, kad, Eurosistemos nuomone, skolos priemonė atitinka aukštus kreditų standartus. Skolos priemonių, išleistų pagal emisijos programą, tinkamumas įvertinamas pagal tos programos reitingą.. Garantija laikoma priimtina, jei garantas besąlygiškai ir neatšaukiamai garantavo už emitento įsipareigojimus dėl pagrindinės sumos, palūkanų ir bet kokių kitų sumų pagal skolos priemones sumokėjimą jų turėtojams, kol tokie įsipareigojimai nebus visiškai įvykdyti. Garantija turi būti sumokama pagal pirmą pareikalavimą (nepriklausomai nuo įsipareigojimo pagal pagrindinę skolą). Viešųjų subjektų, turinčių teisę rinkti mokesčius, suteiktos garantijos turi būti sumokamos arba pagal pirmą pareikalavimą, arba turi būti numatyta, kad jos bus sumokėtos nedelsiant ir punktualiai po įsipareigojimų neįvykdymo. Garanto įsipareigojimai pagal garantiją turi būti bent jau lygiaverčiai ir vertinami vienodai (pari passu) su kitais garanto neužtikrintais įsipareigojimais. Garantija turi būti reguliuojama ES valstybės narės įstatymų, ji turi būti teisėta, saistanti ir vykdytina [42] Vykdymo reikalavimui taikomi bet kokie nemokumo ar bankroto įstatymai, bendrieji teisingumo principai ir kiti panašūs garantui taikomi ir turintys įtakos kreditorių teisėms garanto atžvilgiu apskritai įstatymai ir principai. garanto atžvilgiu. Tam, kad garantija pagrįstas turtas būtų laikomas tinkamu, Eurosistemai priimtina forma ir turiniu [43] Jei garantas įkurtas kitoje jurisdikcijoje negu ta, kurios teisė reguliuoja garantiją, teisinis patvirtinimas turi patvirtinti, kad garantija yra teisėta ir vykdytina pagal garanto įkūrimą reguliuojančią teisę. turi būti pateiktas garantijos teisėtumo, saistomosios galios ir vykdytinumo teisinis patvirtinimas [44] Teisinį patvirtinimą reikia pateikti NCB, kuris pateikia tam tikrą garantija pagrįstą turtą, kad jis būtų įtrauktas į tinkamo turto sąrašą. Apie tam tikrą turtą pranešantis NCB paprastai yra tos šalies NCB, kurioje turtas bus listinguojamas, kotiruojamas ar parduodamas. Daugkartinio listingavimo atvejais visus klausimus reikia siųsti ECB tinkamo turto karštajai linijai adresu Eligible-Assets.hotline@ecb.int.. Teisinio patvirtinimo reikalavimas netaikomas garantijoms, suteiktoms skolos priemonėms, kurios turi individualų turto reitingą, arba garantijoms, suteiktoms viešųjų subjektų, turinčių teisę rinkti mokesčius;

- jis turi būti perleidžiamas nematerialiu pavidalu,

- jis turi būti pateiktas arba įregistruotas (išleistas) EEE, centriniame banke arba centriniame vertybinių popierių depozitoriume (CVPD), kuris atitinka ECB nustatytus būtinuosius standartus. Jis turi būti laikomas (už jį atsiskaitoma) euro zonoje esančioje Eurosistemos sąskaitoje arba VPAS, kuri atitinka ECB nustatytus standartus (kad įforminimas ir realizavimas būtų atliekamas pagal euro zonos šalies teisę). Jeigu CVPD, kuriame turtas buvo išleistas, ir VPAS, kurioje jis laikomas, nesutampa, abi įstaigos turi būti sujungtos jungtimi, kurią yra patvirtinęs ECB [45] Reikalavimus atitinkančių VPAS naudojimo euro zonoje standartų apibūdinimą ir atnaujintą reikalavimus atitinkančių šių sistemų jungčių sąrašą galima rasti ECB interneto svetainėje (www.ecb.int).,

- jis turi būti išreikštas eurais [46] Išreikštas eurais arba perskaičiuotas atitinkama nacionaline valiuta.,

- jis turi būti išleistas (arba garantuotas) EEE įsteigtų įstaigų [47] Reikalavimas, kad emisijos įstaiga turi būti įsteigta EEE, netaikomas tarptautinėms ir supranacionalinėms įstaigoms.,

- jis turi būti listinguojamas arba kotiruojamos reguliuojamoje rinkoje, kaip numatyta 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyvoje 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje [48] OL L 141, 1993 6 11, p. 27., arba listinguojamas, kotiruojamas arba parduodamas tam tikrose nereguliuojamose rinkose, kurias nurodo ECB [49] Kredito įstaigų išleistos skolos priemonės, kurios nevisiškai atitinka kriterijus, išdėstytus 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo 22 straipsnio 4 dalyje, su pakeitimais, yra laikomos pirmojo lygio turtu tik tada, jeigu jos yra listinguojamos arba kotiruojamos reguliuojamoje rinkoje, kaip nustatyta 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyvoje 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje.. Be to, nustatydamas atskirų skolos priemonių tinkamumą, ECB gali atsižvelgti į rinkos likvidumą.

[51] kaip kontroliuojantys ir kontroliuojami asmenys kontrolės ryšiais, t. y. susiję patronuojančios ir dukterinės įmonės ryšiais visais Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, arba kai panašiais ryšiais yra susiję kiti fiziniai ar juridiniai asmenys ir įmonė; visos dukterinių įmonių dukterinės įmonės taip pat laikomos patronuojančios įmonės, esančios šių įmonių hierarchijos viršūnėje, dukterinėmis įmonėmis. Kai du ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys yra nuolat susiję su vienu ir tuo pačiu asmeniu kontrolės ryšiais, tie asmenys taip pat laikomi susijusiais artimais ryšiais". [52] Ši nuostata netaikoma: i) artimiems ryšiams tarp kitos sandorio šalies ir EEE šalių valdžios institucijų (įskaitant atvejį, kai valdžios institucija yra emitento garantas); ii) prekybos vekseliams, už kuriuos be kitos sandorio šalies atsako mažiausiai dar vienas teisinis subjektas (ne kredito įstaiga); iii) skolos priemonėms, kurios tiksliai atitinka kriterijus, išdėstytus 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, su pakeitimais, 22 straipsnio 4 dalyje; arba iv) atvejams, kai skolos priemonės yra apsaugotos specialiomis teisinėmis garantijomis, prilyginamoms iii punktui. 1straipsnio 26 dalyje.

Nepaisant jų įtraukimo į pirmojo lygio turto sąrašą, nacionaliniai centriniai bankai gali nuspręsti nepripažinti užtikrinamuoju turtu toliau išvardytų priemonių:

- skolos priemonių, kurios turi būti grąžintos iki pinigų politikos operacijos, kuriai jos naudojamos kaip užtikrinamasis turtas, termino suėjimo dienos [53] Jeigu nacionaliniai centriniai bankai leistų naudoti priemones, kurių terminas yra trumpesnis už pinigų politikos operacijos, kurioms jos naudojamos kaip užtikrinamasis turtas, terminą, kitos sandorių šalys turėtų pakeisti tokį turtą suėjus terminui arba jam nesibaigus.,

- skolos priemonių, už kurias įplaukos (pvz., atkarpų mokėjimai) gaunamos laikotarpiu iki pinigų politikos operacijos, kuriai jos naudojamos kaip užtikrinamasis turtas, termino suėjimo dienos.

Visą pirmojo lygio turtą galima naudoti tarptautinėms operacijoms visoje euro zonoje. Tai reiškia, kad visos Eurosistemos kitos sandorių šalys gali panaudoti tokį turtą arba per jų jungtį su vietos VPAS arba remdamosi kitokiais tinkamais susitarimais, kad gautų paskolą iš valstybės narės, kurioje ji yra įsteigta, nacionalinio centrinio banko (žr. 6.6 skirsnį).

Pirmojo lygio turtą galima naudoti visoms pinigų politikos operacijoms, kurios yra grindžiamos užtikrinamuoju turtu, t. y. grįžtamiesiems ir vienakrypčiams atvirosios rinkos sandoriams bei ribinio skolinimosi galimybei.

6.3. Antrojo lygio turtas

Be skolos priemonių, tenkinančių pirmojo lygio tinkamo turto kriterijus, nacionaliniai centriniai bankai gali laikyti tinkamu ir kitą turtą. Tai antrojo lygio turtas, kuris ypač svarbus jų nacionalinėms finansų rinkoms ir bankų sistemoms. Antrojo lygio tinkamo turto kriterijus nustato nacionaliniai centriniai bankai atsižvelgdami į toliau išvardytus būtinuosius tinkamumo kriterijus. Specifinius nacionalinius antrojo lygio tinkamo turto kriterijus turi patvirtinti ECB. Nacionaliniai centriniai bankai parengia ir tvarko nacionalinius tinkamo antrojo lygio turto sąrašus. Šie sąrašai yra skelbiami viešai [54] Šie sąrašai skelbiami ir atnaujinami kasdien ECB interneto svetainėje (www.ecb.int). Skelbdami antrojo lygio turto sąrašus, nacionaliniai centriniai bankai gali nuspręsti neatskleisti informacijos apie nepardavinėjamo antrojo lygio turto ir riboto likvidumo bei specialiųjų savybių skolos priemonių atskiras emisijas, emitentus (skolininkus) arba garantus, o siūlyti alternatyvią informaciją, užtikrinančią, kad kitos sandorių šalys euro zonoje gali lengvai nustatyti konkretaus turto tinkamumą..

Antrojo lygio turtas turi tenkinti šiuos būtinus tinkamumo kriterijus (taip pat žr. 4 lentelę):

- tai gali būti skolos priemonės (antrinę rinką turinčios arba antrinės rinkos neturinčios) su: a) fiksuota, besąlygiškai nustatyta pagrindine suma ir b) su atkarpa, dėl kurios negali atsirasti neigiamas pinigų srautas. Be to, tai turi būti viena iš šių atkarpų: i) nulinė atkarpa, ii) fiksuotųjų palūkanų atkarpa arba iii) kintamųjų palūkanų atkarpa, susieta su nuoroda į palūkanų normą. Atkarpa gali būti susieta su paties emitento reitingo pasikeitimu. Be to, galima naudoti ir pagal infliaciją indeksuotas obligacijas. Šios savybės turi būti išlaikomos iki įsipareigojimo išpirkimo. Tai gali būti ir nuosavybės vertybiniai popieriai (kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, kaip nustatyta 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyvoje 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje [55] OL L 141, 1993 6 11, p. 27.. Kredito įstaigų išleisti nuosavybės vertybiniai popieriai ir skolos priemonės, kurios nevisiškai atitinka kriterijus, išdėstytus 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo 22 straipsnio 4 dalyje [56] OL L 375, 1985 12 31, p. 3., kurią iš dalies pakeitė 1988 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 88/220/EEB [57] OL L 100, 1988 4 19, p. 31., 2002 m. sausio 21 d. Direktyva 2001/107/EB [58] OL L 41, 2002 2 13, p. 20. ir 2002 m. sausio 21 d. Direktyva 2001/108/EB [59] OL L 41, 2002 2 13, p. 35., paprastai negali būti įtraukiamos į antrojo lygio turto sąrašus. Tačiau ECB gali leisti nacionaliniams centriniams bankams tokį turtą įtraukti į savo antrojo lygio turto sąrašus su tam tikromis sąlygomis ir apribojimais;

4 LENTELĖ

Eurosistemos pinigų politikos operacijoms tinkamas turtas

Kriterijai | Pirmasis lygis | Antrasis lygis |

Turto rūšis | ECB skolos sertifikataiKitos antrinę rinką turinčios skolos priemonės | Antrinę rinką turinčios skolos priemonėsAntrinės rinkos neturinčios skolos priemonėsNuosavybės vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama reguliuojamoje rinkojev |

Atsiskaitymo tvarka | Priemonės turi būti centralizuotai laikomos nematerialiu pavidalu nacionaliniuose centriniuose bankuose arba VPAS, atitinkančiose ECB būtinuosius standartus | Turtas turi būti lengvai prieinamas nacionaliniam centriniam bankui, kuris jį įtraukė į savo antrojo lygio turto sąrašą |

Emitento rūšis | Centriniai bankaiValstybinis sektoriusPrivatus sektoriusTarptautinės ir supranacionalinės įstaigos | Valstybinis sektoriusPrivatus sektorius |

Kredito standartas | Turtą ECB turi vertinti kaip aukštos kredito kokybės (tai gali būti EEE garanto, kurį ECB laiko finansiškai patikimu, tinkama garantija) | Nacionalinis centrinis bankas, kuris turtą įtraukė į savo antrojo lygio turto sąrašą, toki turtą turi vertinti kaip aukštos kredito kokybės (tai gali būti euro zonos garanto, kurį nacionalinis centrinis bankas, įtraukęs turtą į savo antrojo lygio sąrašą, laiko finansiškai patikimu, tinkama garantija) |

Emitento (ar garanto) įsteigimo vieta | EEE | euro zona |

Turto buvimo vieta | Emisijos vieta: EEEAtsiskaitymo vieta: euro zona | euro zona |

Valiuta | eurai | eurai |

Tarptautinis naudojimas | Taip | Taip |

- tai turi būti subjektų, kuriuos nacionalinis centrinis bankas, įtraukiantis turtą į savo antrojo lygio sąrašą, laiko finansiškai patikimais, išleisti ar garantuoti skolos įsipareigojimai ar akcijos. Garantija laikoma priimtina, jei garantas besąlygiškai ir neatšaukiamai garantavo už įsipareigojimus dėl pagrindinės sumos, palūkanų ir bet kokių kitų sumų sumokėjimo turto turėtojams, kol tokie įsipareigojimai nebus visiškai įvykdyti. Garantija turi būti sumokama pagal pirmą pareikalavimą (nepriklausomai nuo įsipareigojimo pagal pagrindinę skolą). Viešųjų subjektų, turinčių teisę rinkti mokesčius, suteiktos garantijos turi būti sumokamos arba pagal pirmą pareikalavimą, arba turi būti numatyta, kad jos bus sumokėtos nedelsiant ir punktualiai po įsipareigojimų neįvykdymo. Garanto įsipareigojimai pagal garantiją turi būti bent jau lygiaverčiai ir vertinami vienodai (pari passu) su kitais garanto neužtikrintais įsipareigojimais. Garantija turi būti reguliuojama ES valstybės narės įstatymų, ji turi būti teisėta, saistanti ir vykdytina [60] Vykdytinumo reikalavimui taikomi bet kokie nemokumo ar bankroto įstatymai, bendrieji teisingumo principai ir kiti panašūs garantui taikomi ir turintys įtakos kreditorių teisėms garanto atžvilgiu apskritai įstatymai ir principai. garanto atžvilgiu. Tam, kad garantija pagrįstas turtas būtų laikomas tinkamu, Eurosistemai priimtina forma ir turiniu [61] Jei garantas yra įkurtas kitoje jurisdikcijoje negu ta, kurios teisė reguliuoja garantiją, teisinis patvirtinimas taip pat patvirtina, kad garantija yra teisėta ir vykdytina pagal garanto įkūrimą reguliuojančią teisę. turi būti pateiktas garantijos teisėtumo, saistomosios galios ir vykdytinumo teisinis patvirtinimas [62] Teisinį patvirtinimą reikia pateikti NCB, kuris pateikia tam tikrą garantija pagrįstą turtą, kad jis būtų įtrauktas į tinkamo turto sąrašą. Apie tam tikrą turtą pranešantis NCB paprastai yra NCB tos šalies, kurioje turtas bus listinguojamas, kotiruojamas ar parduodamas. Daugkartinio listingavimo atvejais visus klausimus reikia siųsti ECB tinkamo turto karštajai linijai adresu Eligible-Assets.hotline@ecb.int.. Teisinio patvirtinimo reikalavimas netaikomas garantijoms, suteiktoms skolos priemonėms, turinčioms individualų turto reitingą, arba garantijoms, suteiktoms viešųjų subjektų, turinčių teisę rinkti mokesčius,

- jis turi būti lengvai prieinamas nacionaliniam centriniam bankui, kuris šį turtą įtraukė į savo antrojo lygio turto sąrašą,

- jis turi būti euro zonoje (turėtų būti įforminama ir realizuojama pagal euro zonos šalies teisę);

- jis turi būti išreikštas eurais [63] Išreikštas eurais arba perskaičiuotas atitinkama nacionaline valiuta.,

- jis turi būti euro zonoje įsteigtų įstaigų išleistas (arba garantuotas).

[65] kaip kontroliuojantys ir kontroliuojami asmenys kontrolės ryšiais, t. y. susiję patronuojančios ir dukterinės įmonės ryšiais visais Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, arba kai panašiais ryšiais yra susiję kiti fiziniai ar juridiniai asmenys ir įmonė; visos dukterinių įmonių dukterinės įmonės taip pat laikomos patronuojančios įmonės, esančios šių įmonių hierarchijos viršūnėje, dukterinėmis įmonėmis. Kai du ar keli fiziniai arba juridiniai asmenys yra nuolat susiję su vienu ir tuo pačiu asmeniu kontrolės ryšiais, tie asmenys taip pat laikomi susijusiais artimais ryšiais." [66] Kaip ir pirmojo lygio turto atveju, ši nuostata netaikoma: i) artimiems ryšiams tarp kitos sandorio šalies ir EEE šalių valdžios institucijų (įskaitant atvejį, kai valdžios institucija yra emitento garantas); ii) prekybos vekseliams, už kuriuos be kitos sandorio šalies atsako mažiausiai dar vienas teisinis subjektas (ne kredito įstaiga); iii) skolos priemonėms, kurios tiksliai atitinka kriterijus, išdėstytus 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo, su pakeitimais, 22 straipsnio 4 dalyje; arba iv) atvejams, kai skolos priemonės yra apsaugotos specialiomis teisinėmis garantijomis, prilyginamomis iii punktui..

Nepaisant jų įtraukimo į antrojo lygio turto sąrašus, nacionaliniai centriniai bankai gali nuspręsti nepripažinti užtikrinamuoju turtu toliau išvardytų priemonių:

- skolos priemonių, kurios turi būti grąžintos iki pinigų politikos operacijos, kuriai jos naudojamos kaip užtikrinamasis turtas, termino suėjimo dienos [67] Kaip ir pirmojo lygio turto atveju, jeigu nacionaliniai centriniai bankai leistų naudoti priemones, kurių terminas yra trumpesnis už pinigų politikos operacijos, kurią jos užtikrina, terminą, kita sandorio šalis turėtų pakeisti tokį turtą suėjus jo terminui arba jam nesibaigus.,

- skolos priemonių, už kurias įplaukos (pvz., atkarpų mokėjimai) gaunamos laikotarpiu iki pinigų politikos operacijos, kuriai jos naudojamos kaip užtikrinamasis turtas, termino suėjimo dienos,

- nuosavybės vertybinių popierių su bet kurios rūšies mokėjimu arba su bet kuria kita jiems suteikta teise, galinčia turėti įtakos jų kaip užtikrinamojo turto tinkamumui laikotarpiu iki pinigų politikos operacijos, kuriai jie naudojami kaip užtikrinamasis turtas, termino suėjimo dienos.

Visas antrojo lygio turtas gali būti naudojamas tarptautinėms operacijoms visoje euro zonoje. Tai reiškia, kad visos Eurosistemos kitos sandorių šalys gali panaudoti tokį turtą arba per jų jungtį su vietos VPAS arba remdamosi kitokiais tinkamais susitarimais, kad gautų lėšų iš valstybės narės, kurioje ji įsteigta, nacionalinio centrinio banko (žr. 6.6 skirsnį).

Antrojo lygio turtą galima naudoti atvirosios rinkos grįžtamiesiems sandoriams ir ribinio skolinimosi galimybei. Antrojo lygio turtas dažniausiai nenaudojamas Eurosistemos vienakrypčiams sandoriams.

6.4. Rizikos kontrolės priemonės

Rizikos kontrolės priemonės taikomos Eurosistemos pinigų politikos operacijų užtikrinamajam turtui, kad apsaugotų Eurosistemą nuo finansinių nuostolių rizikos, jeigu užtikrinamąjį turtą reikėtų realizuoti kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų. Eurosistemoje taikomos rizikos kontrolės priemonės yra apibūdintos 7 intarpe.

+++++ TIFF +++++

6.4.1. Pirmojo lygio turto rizikos kontrolės priemonės

Eurosistema taiko konkrečias rizikos kontrolės priemones atskiroms kitos sandorio šalies siūlomoms užtikrinamojo turto rūšims. Atitinkamas pirmojo lygio turto rizikos kontrolės priemones nustato ECB. Pirmojo lygio turto rizikos kontrolės priemonės yra suderintos visoje euro zonoje [68] Dėl valstybių narių operacinių skirtumų, susijusių su kitų sandorių šalių užtikrinamojo turto pateikimo nacionaliniams centriniams bankams procedūromis (kaupiant nacionaliniam centriniam bankui pateiktus įkaitus arba sudarant atpirkimo sandorius, užtikrintus konkrečiu turtu, priskiriamu kiekvienam sandoriui), gali atsirasti neesminių skirtumų, susijusių su vertinimo laiku ir kitais rizikos kontrolės sistemos operaciniais aspektais.. Pirmojo lygio turto rizikos kontrolės sistemą sudaro šie pagrindiniai elementai:

- tinkamas pirmojo lygio turtas priskiriamas vienai iš keturių mažėjančio likvidumo kategorijai, remiantis emitento klasifikacija ir turto rūšimi. Tinkamo turto priskyrimas kuriai nors iš keturių likvidumo kategorijų apibūdintas 8 intarpe;

+++++ TIFF +++++

- atskiroms skolos priemonėms taikomi konkretūs įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžiai. Įvertinimas mažesne nei rinkos verte taikomas iš užtikrinamojo turto rinkos vertės atimant tam tikrą dalį procentais. Įvertinimo mažesne nei rinkos verte lygiai yra skirtingi, priklausomai nuo skolos priemonių termino iki galiojimo pabaigos ir atkarpos struktūros, kaip apibūdinta 9 ir 10 intarpuose,

+++++ TIFF +++++

- visų pirmojo lygio fiksuotosios atkarpos ir nulinės atkarpos priemonių įvertinimas mažesne nei rinkos verte apibūdinamas 9 intarpe [69] Fiksuotosios atkarpos vertybiniams popieriams taikomo įvertinimo mažesne nei rinkos verte lygis taip pat taikomas ir skolos priemonėms, kurių atkarpa susieta su paties emitento reitingo pokyčiu ar su obligacijomis, indeksuojamomis atsižvelgiant į infliaciją.,

- visoms pirmojo lygio turtui priskiriamoms atvirkštinėms kintamųjų palūkanų priemonėms taikomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte yra vienodas visoms likvidumo klasėms ir apibūdintas 10 intarpe,

+++++ TIFF +++++

- skolos priemonėms su kintamųjų palūkanų atkarpa [70] Atkarpos mokėjimas laikomas kintamųjų palūkanų mokėjimu, jei atkarpa yra susieta su bazine palūkanų norma ir jei šią atkarpą atitinkantis palūkanų perskaičiavimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip vieni metai. Atkarpos mokėjimai, kurių perskaičiavimo laikotarpis yra ilgesnis kaip vieni metai, traktuojami kaip fiksuotųjų palūkanų mokėjimai, o atitinkamas įvertinimo mažesne nei rinkos verte terminas yra skolos priemonės likutinis terminas. taikomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte yra toks pat kaip ir fiksuotosios atkarpos priemonėms tos likvidumo kategorijos, kuriai priskirta ta priemonė, termino intervale nuo nulio iki vienų metų,

- skolos priemonei su daugiau negu vienos rūšies atkarpos mokėjimu taikomos rizikos kontrolės priemonės priklauso tik nuo atkarpos išmokų per likusį priemonės terminą. Tokiai priemonei taikomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte nustatomas toks pat kaip aukščiausias iš įvertinimų mažesne nei rinkos verte, taikomų to paties likutinio termino skolos priemonėms, o visų kitų rūšių, pasitaikančių per likusį priemonės terminą, atkarpos mokėjimai yra svarstomi,

- likvidumo mažinimo operacijoms įvertinimas mažesne nei rinkos verte netaikomas,

- atsižvelgdami į jurisdikciją ir nacionalinių sistemų funkcionavimą, nacionaliniai centriniai bankai leidžia sandorius užtikrinti bendru įkeitimu ir (arba) reikalauja atskirai užtikrinti turtu kiekvieną sandorį. Bendrojo įkaito sistemose kita sandorio šalis sukaupia pakankamai centriniam bankui prieinamo užtikrinamojo turto, skirto iš centrinio banko gautiems atitinkamiems kreditams užtikrinti, o tai reiškia, kad atskiras turtas nėra susietas su konkrečia kredito operacija. Priešingai, atskirojo įkaito sistemoje kiekviena kredito operacija užtikrinama konkrečiu jai priskirtu turtu,

- turto vertė nustatoma kiekvieną dieną. Nacionaliniai centriniai bankai kasdien apskaičiuoja reikiamą užtikrinamojo turto vertę, atsižvelgdami į suteiktų kreditų dydžio pasikeitimus, 6.5 skirsnyje pateiktus turto vertės nustatymo principus ir reikalingą įvertinimą mažesne nei rinkos verte,

- jeigu po vertinimo užtikrinamojo turto dydis neatitinka tą dieną apskaičiuotų reikalavimų, taikomos simetrinės įkaito vertės išlaikymo prievolės. Siekdami sumažinti įkaito vertės išlaikymo prievolių vykdymo dažnumą, nacionaliniai centriniai bankai gali nustatyti neįpareigojančią vertės reikšmę. Jeigu ši neįpareigojanti vertės reikšmė taikoma, ji lygi 0,5 % likvidumą didinančios sumos. Atsižvelgdami į jurisdikciją nacionaliniai centriniai bankai gali reikalauti, kad įkaito vertės išlaikymo prievolės būtų vykdomos pateikiant papildomo turto arba mokant pinigus. Tai reiškia, kad, jeigu užtikrinamojo turto rinkos vertė nukrinta žemiau apatinės neįpareigojančios vertės reikšmės, kitos sandorių šalys turi pateikti papildomo turto (arba pinigų). Panašiai, jeigu po perkainojimo užtikrinamojo turto rinkos vertė taptų didesnė už viršutinę neįpareigojančią vertės reikšmę, nacionalinis centrinis bankas turto (arba pinigų) perteklių grąžintų kitai sandorio šaliai (žr. 11 intarpą),

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

- bendrojo įkaito sistemose kitos sandorių šalys gali kasdien keisti užtikrinamąjį turtą kitu,

- atskirojo įkaito sistemose pakeisti užtikrinamąjį turtą gali leisti nacionaliniai centriniai bankai,

- ECB gali bet kada nuspręsti tam tikras skolos priemones išbraukti iš tinkamų pirmojo lygio priemonių sąrašo [71] Jeigu skolos priemonė išbraukiant ją iš pirmojo lygio turto sąrašo naudojama Eurosistemos kredito operacijai, ji turi būti kiek įmanoma greičiau pakeista..

6.4.2. Antrojo lygio turto rizikos kontrolės priemonės

Atitinkamas antrojo lygio turto rizikos kontrolės priemones nustato nacionalinis centrinis bankas, įtraukęs šį turtą į savo antrojo lygio sąrašą. Nacionalinio centrinio banko taikomas rizikos kontrolės priemones turi pavirtinti ECB. Nustatydama atitinkamas rizikos kontrolės priemones, Eurosistema siekia užtikrinti nediskriminuojančias sąlygas antrojo lygio turtui euro zonoje. Šioje rizikos kontrolės sistemoje antrojo lygio turtą įvertinant mažesne nei rinkos verte atsižvelgiama į su tuo turtu susijusias specifines rizikas, ir šis įvertinimas yra bent jau toks pat griežtas, kaip ir pirmojo lygio turtui taikomas įvertinimas. Antrojo lygio turtas skirstomas į keturias skirtingų įvertinimų mažesne nei rinkos verte grupes, parodančias turto vidinių finansinių savybių ir likvidumo skirtumus. Antrojo lygio turto likvidumo grupės ir jų įvertinimas mažesne nei rinkos verte aprašyti 12 intarpe.

+++++ TIFF +++++

+++++ TIFF +++++

Antrojo lygio turto priskyrimą vienai iš toliau nurodytų likvidumo grupių siūlo nacionaliniai centriniai bankai, o jų sprendimą turi patvirtinti ECB.

1. Nuosavybės vertybiniai popieriai

2. Antrinę rinką turinčios, bet riboto likvidumo skolos priemonės

Didžioji antrojo lygio turto dalis priskiriama šiai kategorijai. Nors gali būti tam tikrų likvidumo laipsnio skirtumų, turtas iš esmės yra panašus tuo, kad turi nedidelę antrinę rinką, kainos nebūtinai nustatomos kasdien, ir įprasto dydžio sandoriai gali sukelti kainos pokyčius.

3. Riboto likvidumo ir specialiųjų savybių skolos priemonės

Turtas, nors ir turintis tam tikrų paklausą lemiančių savybių, tačiau reikia papildomo laiko, kad jį būtų galima parduoti rinkoje. Šiai grupei priskiriamas turtas, kuris paprastai nėra paklausus, bet turi specialiųjų savybių, darančių jį patrauklų, įskaitant rinkos aukciono procedūras (jeigu yra poreikis parduoti turtą) ir kasdien nustatomą kainą.

4. Antrinės rinkos neturinčios skolos priemonės

Šios priemonės praktiškai nepardavinėjamos, todėl yra mažai likvidžios arba visiškai nelikvidžios.

Antrojo lygio turtui su kintamosios palūkanų normos atkarpomis ir skolos priemonėms, kurioms būdingas daugiau nei vienos rūšies atkarpos mokėjimas, taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir pirmojo lygio turtui, nebent ECB nustatytų kitaip [72] Kai kurio antrojo lygio turto, kurio palūkanų normą galima keisti nedviprasmišku ir aiškiu būdu, laikantis rinkos standartų ir gavus ECB sutikimą, atitinkamas terminas yra tas, kuris suteikiamas iš naujo nustatant terminą..

Nacionaliniai centriniai bankai antrojo lygio turto atveju įkaito vertės išlaikymo prievolei vykdyti nustato (jeigu reikia) tą pačią neįpareigojančią vertės reikšmę kaip ir pirmojo lygio turtui. Be to, nacionaliniai centriniai bankai gali riboti antrojo lygio turto priėmimą, reikalauti papildomų garantijų ir bet kada nuspręsti tam tikrą turtą išbraukti iš savo antrojo lygio turto sąrašų.

6.5. Užtikrinamojo turto vertinimo principai

Eurosistema, nustatydama grįžtamųjų sandorių užtikrinamojo turto vertę, laikosi šių principų:

- kiekvienam antrinę rinką turinčiam turtui, atitinkančiam pirmojo arba antrojo lygio reikalavimus, Eurosistema nustato vieną orientacinį kainos šaltinį. Tai reiškia, kad turtui, kuris listinguojamas, kotiruojamas arba parduodamas daugiau kaip vienoje rinkoje, tik viena iš šių rinkų bus naudojama kaip atitinkamo turto kainos šaltinis,

- kiekvienai orientacinei rinkai Eurosistema nustato tipiškiausią kainą, kuria reikia remtis apskaičiuojant rinkos kainas. Jeigu skelbiama daugiau kaip viena kaina, remiamasi mažiausia kaina (paprastai pirkėjo kaina),

- antrinę rinką turinčio turto vertė apskaičiuojama remiantis tipiškiausia kaina, buvusią darbo dieną prieš vertinimo dieną,

- jeigu tam tikro turto tipiškiausia kaina nenurodyta darbo dieną prieš vertinimo dieną, remiamasi paskutine prekybos kaina. Jeigu nenustatyta prekybos kaina, nacionalinis centrinis bankas kainą nustato atsižvelgdamas į paskutinę orientacinėje rinkoje nustatytą to turto kainą,

- skolos priemonės rinkos kaina apskaičiuojama įskaitant sukauptas palūkanas,

- atsižvelgdami į nacionalinių teisės sistemų ir operacinės praktikos skirtumus, nacionaliniai centriniai bankai gali nevienodai traktuoti su turtu susijusias įplaukas (pvz., atkarpų mokėjimus), gaunamas grįžtamojo sandorio galiojimo metu. Jeigu įplaukos pervedamos kitai sandorio šaliai, nacionaliniai centriniai bankai užtikrina, kad, prieš pervedant tas įplaukas, atitinkamos operacijos bus visiškai užtikrintos pakankama turto suma. Nacionaliniai centriniai bankai siekia užtikrinti, kad ekonominis įplaukų traktavimo poveikis būtų toks pat kaip ir tuo atveju, kai įplaukos pervedamos kitai sandorio šaliai mokėjimo dieną [73] Nacionaliniai centriniai bankai gali nuspręsti nepriimti kaip užtikrinamojo turto, naudojamo grįžtamiesiems sandoriams, skolos priemonių su įplaukomis (pvz., atkarpų mokėjimu) arba nuosavybės vertybinių popierių su bet kurios rūšies mokėjimu (arba su bet kuria kita jiems suteikta teise, kuri gali turėti įtakos jų kaip užtikrinamojo turto tinkamumui), kuris vyksta laikotarpiu iki pinigų politikos operacijos termino suėjimo dienos (žr. 6.2 ir 6.3 skirsnius).,

- nacionalinis centrinis bankas nustato atskirus vertinimo principus antrinės rinkos neturinčiam antrojo lygio turtui, kurį įtraukė į savo antrojo lygio turto sąrašą.

6.6. Tarptautinis tinkamo turto naudojimas

Eurosistemos kitos sandorių šalys gali naudoti tinkamą turtą tarptautinėms operacijoms, t. y. jos gali gauti lėšų iš valstybės narės, kurioje yra įsteigtos, nacionalinio centrinio banko, panaudodamos turtą, kuris yra kitoje valstybėje narėje. Užtikrinamąjį turtą turi būti įmanoma naudoti tarptautiniams atsiskaitymams visoje euro zonoje už visų rūšių operacijas, kuriomis Eurosistema didina likvidumą tinkamo turto atžvilgiu.

Nacionaliniai centriniai bankai (ir ECB) sukūrė mechanizmą, kuris užtikrina, kad visas tinkamas turtas, išleistas (esantis) euro zonoje, gali būti naudojamas tarptautiniu mastu. Tai korespondentinės centrinės bankininkystės modelis (KCBM), pagal kurį nacionaliniai centriniai bankai veikia kaip vienas kito (ir ECB) turto, kurį priima jų vietos depozitoriumas arba atsiskaitymo sistema, saugotojai (korespondentai). Specialūs sprendimai gali būti taikomi antrinės rinkos neturinčiam turtui arba antrojo lygio riboto likvidumo ir specialiųjų savybių turtui, kurio negalima pervesti per VPAS [74] Smulkesnė informacija pateikta Korespondentinės centrinės bankininkystės modelio brošiūroje, paskelbtoje ECB interneto svetainėje (www.ecb.int).. KCBM gali būti naudojamas visų rūšių Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti. Be KCBM, tarptautiniams vertybinių popierių pervedimams galima naudoti reikalavimus atitinkančias jungtis tarp VPAS [75] Tinkamas turtas gali būti naudojamas per centrinio banko sąskaitą VPAS, esančią kitoje nei šio centrinio banko šalyje, jeigu Eurosistema patvirtino tokios sąskaitos naudojimą. Nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. Airijos centrinis bankas ir Finansinių paslaugų priežiūros institucija gavo leidimą tokią sąskaitą atidaryti sistemoje Euroclear. Ši sąskaita gali būti naudojama visam tinkamam turtui, kuris laikomas Euroclear sistemoje, t. y. įskaitant tinkamą turtą, pervestą į Euroclear sistemą per reikalavimus atitinkančias jungtis..

6.6.1. Korespondentinės centrinės bankininkystės modelis

Korespondentinės centrinės bankininkystės modelis (KCBM) parodytas 3 schemoje.

+++++ TIFF +++++

3 SCHEMASandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudoja B šalyje esantį tinkamą turtą, kad iš A

Kiekvienas nacionalinis centrinis bankas kituose nacionaliniuose centriniuose bankuose turi vertybinių popierių sąskaitų, skirtų tarptautiniam tinkamo turto naudojimui. Konkreti KCBM procedūra priklauso nuo to, ar tinkamas turtas kiekvieną sandorį užtikrina atskirai, ar jis yra laikomas bendrojo užtikrinamojo įkaito fonde [76] Smulkiau apie tai žr. Korespondentinės centrinės bankininkystės modelio brošiūroje.:

- atskirojo įkaito sistemoje, kai tik valstybės narės, kurioje įsteigta kita sandorio šalis, nacionalinis centrinis bankas (buveinės centrinis bankas) patenkina paraišką paskolai, kita sandorio šalis teikia (jeigu reikia, per savo investicijų saugotoją) nurodymus šalies, kurioje yra laikomi jos vertybiniai popieriai, VPAS pervesti juos į buveinės centrinio banko sąskaitą tos šalies centriniame banke. Kai korespondentinis centrinis bankas praneša buveinės centriniam bankui, kad yra gautas įkaitas, šis perveda lėšas kitai sandorio šaliai. Centriniai bankai neperveda lėšų tol, kol negauna patvirtinimo, kad korespondentinis centrinis bankas gavo kitos sandorio šalies vertybinius popierius. Jeigu yra būtina atsiskaityti iki nurodyto termino, kitos sandorių šalys, pasinaudojusios KCBM procedūra, gali iš anksto pervesti turtą į savo buveinės centrinio banko sąskaitą korespondentiniame centriniame banke,

- bendrojo įkaito sistemoje kita sandorio šalis gali bet kada pervesti korespondentiniam centriniam bankui vertybinius popierius į buveinės centrinio banko sąskaitą. Kai korespondentinis centrinis bankas praneša buveinės centriniam bankui, kad vertybiniai popieriai yra gauti, pastarasis šiuos vertybinius popierius įtraukia į kitos sandorio šalies bendrojo įkaito sąskaitą.

Kitos sandorių šalys gali naudotis KCBM nuo 9 val. iki 16 val. ECB laiku (CET) kiekvieną Eurosistemos darbo dieną. Kita sandorio šalis, pageidaujanti pasinaudoti KCBM, turi apie tai pranešti nacionaliniam centriniam bankui, iš kurio ji nori gauti paskolą, t. y. savo buveinės centriniam bankui, iki 16 val. ECB laiku (CET). Be to, kita sandorio šalis turi užtikrinti, kad įkaitas pinigų politikos operacijai užtikrinti būtų pervestas į korespondentinio centrinio banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 16.45 val. ECB laiku (CET). Nurodymai arba pristatymai nesilaikant šio termino bus svarstomi tik suteikiant paskolas kitą darbo dieną. Jeigu kitos sandorių šalys numato, kad reikės pasinaudoti KCBM antroje dienos pusėje, jos turėtų, jeigu įmanoma, iš anksto pateikti turtą (iš anksto pervesti turtą į banko sąskaitą). Išskirtinėmis aplinkybėmis, arba jeigu to reikia pinigų politikos tikslais, ECB gali nuspręsti KCBM darbo laiko pabaigą suderinti su TARGET sistemos darbo laiko pabaiga.

6.6.2. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų jungtys

Be KCBM, tarptautiniam vertybinių popierių pervedimui galima naudoti reikalavimus atitinkančias ES VPAS jungtis.

+++++ TIFF +++++

4 SCHEMAVertybinių popierių atsiskaitymo sistemų jungtys

Dviejų VPAS jungtis leidžia vienos VPAS dalyviui laikyti vertybinius popierius, išleistus kitoje VPAS, nebūnant kitos VPAS dalyviu. Norint pasinaudoti šiomis jungtimis įkaitui pervesti Eurosistemos kredito operacijoms, tokios jungtys pirmiausia turi būti įvertintos ir patvirtintos vadovaujantis ES VPAS naudojimo standartais [77] Atnaujintą reikalavimus atitinkančių jungčių sąrašą galima rasti ECB interneto svetainėje (www.ecb.int). [78] Žr. ES vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų naudojimo ECBS kredito operacijoms standartus, 1998 m. sausis.

Eurosistemos požiūriu KCBM ir ES VPAS jungtys atlieka tą patį vaidmenį — leidžia kitoms sandorių šalims panaudoti įkaitą ir gauti kreditą iš savo buveinės centrinio banko, net jeigu tas įkaitas buvo išleistas kitos šalies VPAS. KCBM ir VPAS jungtys šią funkciją atlieka skirtingai. KCBM tarptautiniai ryšiai palaikomi tarp nacionalinių centrinių bankų, kurie veikia kaip vienas kito investicijų saugotojai. Naudojant VPAS jungtis, tarptautiniai ryšiai palaikomi tarp VPAS. Jos viena pas kitą atidaro bendrąsias sąskaitas. Turtas, pervestas į korespondentinį centrinį banką, gali būti naudojamas tik Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti. Turtas, kuris laikomas naudojant VPAS jungtis, gali būti naudojamas Eurosistemos kredito operacijoms ir bet kuriuo kitu kitos sandorio šalies pasirinktu tikslu. Pasinaudodamos jungtimis tarp VPAS, kitos sandorių šalys turtą laiko nuosavoje sąskaitoje vietos VPAS ir joms nereikia investicijų saugotojo.

7 SKYRIUS

7. MINIMALIOS PRIVALOMOSIOS ATSARGOS [79] Šis skyrius pateikiamas tik informacijai.

7.1. Bendrosios nuostatos

ECB reikalauja, kad kredito įstaigos laikytų privalomąsias atsargas nacionalinių centrinių bankų sąskaitose Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistemoje. Teisinė šios sistemos struktūra nustatyta ECBS statuto 19 straipsnyje, 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos centrinio banko privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo [80] OL L 318, 1998 11 27, p. 1. ir Europos centrinio banko reglamente (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo (ECB/2003/9) [81] OL L 250, 2003 10 2, p. 10.. Europos centrinio banko reglamentas (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo (ECB/2003/9) užtikrina, kad Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistemos sąlygos yra vienodos visoje euro zonoje.

Privalomųjų atsargų suma, kurią turi laikyti kiekviena įstaiga, nustatoma pagal jos atsargų bazę. Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistema leidžia kitoms sandorių šalims pasinaudoti vidurkio sąlyga, numatančia, kad apie privalomųjų atsargų reikalavimo vykdymą sprendžiama pagal lėšų kiekvienos kalendorinės dienos pabaigoje šių šalių atsargų sąskaitose vidurkius per laikymo laikotarpį. Įstaigų laikomoms privalomosioms atsargoms taikoma Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma.

Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistema pirmiausia atlieka šias pinigų politikos funkcijas:

- Pinigų rinkos palūkanų normų stabilizavimas

Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistemos vidurkio sąlyga skirta pinigų rinkos palūkanų normoms stabilizuoti, skatinant įstaigas sušvelninti laikinų likvidumo svyravimų poveikį.

- Struktūrinio likvidumo trūkumo sukūrimas arba didinimas

Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistema padeda sukurti arba padidinti struktūrinį likvidumo trūkumą. Tai gali būti naudinga siekiant pagerinti Eurosistemos gebėjimą efektyviai veikti kaip likvidumo teikėjui.

Taikydamas privalomųjų atsargų reikalavimą, ECB privalo veikti laikydamasis Eurosistemos tikslų, nustatytų Sutarties 105 straipsnio 1 dalyje ir ECBS statuto 2 straipsnyje, kuriuose, inter alia, išreiškiamas principas neskatinti didelio nepageidaujamo išsibarstymo arba išskaidymo.

7.2. Įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai

Remdamasis ECBS statuto 19 straipsnio 1 dalimi ECB reikalauja, kad valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos laikytų privalomąsias atsargas. Tai reiškia, kad teisinių subjektų, neturinčių įregistruotos buveinės euro zonoje, filialams euro zonoje taip pat taikoma Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistema. Tačiau euro zonoje įsteigtų kredito įstaigų filialai, nesantys euro zonoje, šiai sistemai nepriklauso.

Įstaigos bus automatiškai atleistos nuo atsargų reikalavimų vykdymo prasidėjus laikymo laikotarpiui, per kurį jų leidimas panaikinamas ar atšaukiamas arba per kurį sprendimą pradėti įstaigos likvidavimo procedūrą priima teismų institucija ar kiekviena kita kompetentinga dalyvaujančios valstybės narės institucija. Pagal 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos centrinio banko privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo ir Europos centrinio banko reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo (ECB/2003/9) ECB gali ir atleisti įstaigas jų nediskriminuodamas nuo įsipareigojimų pagal Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistemą tuo atveju, jeigu šios sistemos tikslai nebūtų pasiekti taikant įpareigojimus šioms konkrečioms įstaigoms. Priimdamas sprendimą dėl tokio atleidimo, ECB atsižvelgia į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

- įstaiga atlieka specialios paskirties funkcijas,

- įstaiga neatlieka aktyvių banko funkcijų konkuruodama su kitomis kredito įstaigomis ir (arba),

- įstaiga visus pritrauktus indėlius yra numačiusi skirti kaip pagalbą regiono ir (arba) tarptautinei plėtrai.

ECB nustato ir tvarko įstaigų, kurioms taikoma Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema, sąrašą. ECB taip pat skelbia sąrašą įstaigų, kurios yra atleistos nuo įsipareigojimų pagal šią sistemą ne dėl veiklą ribojančių priemonių taikymo šioms įstaigoms [82] Sąrašai viešai skelbiami ECB interneto svetainėje (www.ecb.int).. Kitos sandorių šalys gali vadovautis šiais sąrašais spręsdamos, ar jos turi įsipareigojimų kitoms įstaigoms, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai. Po kiekvieno kalendorinio mėnesio paskutinės Eurosistemos darbo dienos skelbiami sąrašai tinka atsargų bazės laikymo laikotarpio, prasidedančio po dviejų mėnesių einantį kalendorinį mėnesį, atsargų bazei apskaičiuoti. Pavyzdžiui, vasario pabaigoje paskelbtas sąrašas tinka apskaičiuoti atsargų bazę, kurios laikymo laikotarpis prasideda balandžio mėnesį.

7.3. Minimalių privalomųjų atsargų nustatymas

a) Atsargų bazė ir atsargų normos

Įstaigos atsargų bazė nustatoma remiantis jos balanso elementais. Balanso duomenys pateikiami nacionaliniams centriniams bankams pagal bendrą ECB pinigų ir bankų statistikos sistemą (žr. 7 skirsnio 5 dalį) [83] ECB pinigų ir bankų statistinės atskaitomybės sistema pateikta 4 priede.. Įstaigoms, kurioms taikomi išsamūs atskaitomybės reikalavimai, atitinkamo kalendorinio mėnesio pabaigos balanso duomenys naudojami laikymo laikotarpio, kuris prasidės kalendorinį mėnesį po dviejų mėnesių, atsargų bazei nustatyti. Pavyzdžiui, atsargų bazė, apskaičiuota pagal vasario pabaigos balanso duomenis, bus naudojama privalomųjų atsargų reikalavimams, kuriuos kitos sandorių šalys turės įvykdyti per laikymo laikotarpį, prasidedantį balandžio mėnesį, apskaičiuoti.

ECB pinigų ir bankų statistinės atskaitomybės sistemoje numatyta galimybė atleisti mažas įstaigas nuo tam tikros atskaitomybės naštos. Įstaigos, kurioms taikoma ši nuostata, turi kas ketvirtį pateikti tik nedidelę balanso duomenų dalį (ketvirčio pabaigos duomenis), o jų pateikimo galutinis terminas yra ilgesnis už nustatytą didesnėms įstaigoms. Šių įstaigų pateikti konkretaus ketvirčio balanso duomenys naudojami po dviejų mėnesių prasidėsiančių trijų iš eilės laikymo laikotarpių privalomųjų atsargų bazei apskaičiuoti. Pavyzdžiui, ketvirčio, kuris baigiasi kovo mėnesį, balanso duomenys bus naudojami atsargų bazės laikymo laikotarpiams, prasidedantiems birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais, apskaičiuoti.

Pagal 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos centrinio banko privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo ECB turi teisę į įstaigų atsargų bazę įtraukti įsipareigojimus, atsirandančius dėl priimtų lėšų, kartu su įsipareigojimais, kylančiais iš nebalansinių straipsnių. Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistemoje iš tikrųjų tik įsipareigojimų straipsniai "indėliai", "išleisti skolos vertybiniai popieriai" ir "pinigų rinkos popieriai" yra įtraukiami į atsargų bazę (žr. 13 intarpą).

Į atsargų bazę neįtraukiami įsipareigojimai kitoms įstaigoms, įtrauktoms į sąrašą įstaigų, kurioms taikoma Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistema, ir įsipareigojimai ECB bei nacionaliniams centriniams bankams. Vadinasi, emitentas turi sugebėti įrodyti, kokią iš tikrųjų įsipareigojimų kategorijos "išleisti skolos vertybiniai popieriai" priemonių sumą laiko kitos įstaigos, kurioms taikoma Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistema, kad turėtų teisę šią sumą atimti iš atsargų bazės. Jeigu tokių įrodymų pateikti neįmanoma, emitentai šiam balanso straipsniui gali taikyti nustatyto dydžio standartinio atskaitymo procentą [84] Žr. 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos centrinio banko reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo (ECB/2003/9). Išsamesnę informaciją apie standartinį atsargų bazės sumažinimo santykį galima rasti ECB interneto svetainėje (www.ecb.int); taip pat žr. Eurosistemos interneto svetaines (5 priedas)..

ECB nustatomų atsargų normų didžiausią ribą apibrėžia 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos centrinio banko privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo. Daugumai straipsnių, įtrauktų į atsargų bazę, ECB taiko vienodą nenulinę atsargų normą. Ši atsargų norma nustatyta ECB reglamente dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo. Nulinę atsargų normą ECB nustato šioms įsipareigojimų kategorijoms: "indėliams, kurių sutartas terminas nuo 2 m.", "indėliams, kurių įspėjamasis laikotarpis iki 2 m.", "atpirkimo sandoriams" ir "išleistiems skolos vertybiniams popieriams, kurių sutartas terminas nuo 2 m." (žr. 13 intarpą). ECB gali bet kuriuo metu pakeisti atsargų normas. Apie atsargų normų pakeitimus ECB praneša iš anksto iki pirmojo atsargų bazės laikymo laikotarpio, kuriam tas pokytis galios.

+++++ TIFF +++++

b) Minimalių privalomųjų atsargų apskaičiavimas

Kiekvienos įstaigos privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas nustatytiems įsipareigojimams taikant atitinkamoms įsipareigojimų kategorijoms nustatytas privalomųjų atsargų normas.

Kiekviena įstaiga atskaito 100000 eurų nuolaidą iš apskaičiuoto privalomųjų atsargų reikalavimo kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje ji turi padalinį. Tokios nuolaidos skyrimas nepažeidžia įstaigų, priklausančių Eurosistemos minimalių privalomųjų atsargų sistemai, teisinių įsipareigojimų [85] Įstaigoms, kurioms leidžiama pateikti visos grupės statistinius duomenis konsoliduotu pagrindu pagal ECB pinigų ir bankų statistinių duomenų pateikimo sistemos nuostatas (žr. 4 priedą), suteikiama tik viena tokia nuolaida visai grupei, nebent įstaigos teikia pakankamai išsamius duomenis apie atsargų bazę ir turimas atsargas, kad Eurosistema galėtų patikrinti jų tikslumą ir nustatyti atitinkamus privalomųjų atsargų reikalavimus kiekvienai grupės įstaigai..

Privalomosios atsargos kiekvienu laikymo laikotarpiu suapvalinamos iki artimiausio sveikojo skaičiaus eurais.

7.4. Minimalių privalomųjų atsargų laikymas

a) Laikymo laikotarpis

ECB paskelbia privalomųjų atsargų laikymo laikotarpių kalendorių ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kiekvienų metų pradžios [86] Paprastai šis kalendorius paskelbiamas ECB pranešime spaudai, kurį galima rasti ECB interneto svetainėje (www.ecb.int). Be to, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyjeir nacionalinių centrinių bankų interneto svetainėse.. Laikymo laikotarpis prasideda pirmosios pagrindinės refinansavimo operacijos po Valdančiosios tarybos posėdžio, kuriame iš anksto numatoma įvertinti mėnesio pinigų politikos poziciją, atsiskaitymo dieną. Esant tam tikroms aplinkybėms paskelbtas kalendorius gali būti koreguojamas atsižvelgiant, be kita ko, į Valdančiosios tarybos posėdžių grafiko pakeitimus.

b) Minimalių privalomųjų atsargų laikymas

Kiekviena įstaiga savo privalomąsias atsargas turi laikyti vienoje arba keliose atsargų sąskaitose valstybės narės, kurioje ji įsteigta, nacionaliniame centriniame banke. Įstaigų, valstybėje narėje turinčių daugiau kaip vieną padalinį, pagrindinė buveinė yra atsakinga už visų įstaigos vietinių padalinių bendrų privalomųjų atsargų reikalavimų vykdymą [87] Jei įstaiga neturi pagrindinės buveinės valstybėje narėje, kurioje ji yra įsteigta, ji turi nurodyti pagrindinį filialą, kuris atsakingas už visų įstaigos padalinių atitinkamoje valstybėje narėje bendrų privalomųjų atsargų reikalavimų vykdymą.. Įstaiga, turinti padalinių daugiau kaip vienoje valstybėje narėje, turi laikyti privalomąsias atsargas kiekvienos valstybės narės, kurioje ji turi padalinį, nacionaliniame centriniame banke, atsižvelgdama į savo atsargų bazę atitinkamoje valstybėje narėje.

Įstaigų atsiskaitomosios sąskaitos nacionaliniuose centriniuose bankuose gali būti naudojamos kaip atsargų sąskaitos. Atsargos, laikomos atsiskaitomosiose sąskaitose, gali būti naudojamos atsiskaitymams dienos metu. Įstaigos dienos atsargos apskaičiuojamos kaip galutinis atsargų sąskaitos likutis dienos pabaigoje.

Įstaiga gali kreiptis į valstybės narės, kurios rezidentė ji yra, nacionalinį centrinį banką, prašydama leidimo laikyti visas savo privalomąsias atsargas netiesiogiai per tarpininką. Galimybė laikyti savo privalomąsias atsargas per tarpininką paprastai suteikiama tik toms įstaigoms, pagal kurių struktūrą dalį administravimo (pvz., iždo valdymą) paprastai atlieka tarpininkas (pvz., taupomųjų ir kooperatinių bankų tinklai gali centralizuoti savo atsargų laikymą). Privalomųjų atsargų laikymui per tarpininką taikomos ECB reglamente dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo numatytos nuostatos.

c) Atlyginimas už atsargų laikymą

Už privalomųjų atsargų laikymą atlyginama atsižvelgiant į laikymo laikotarpio ECB pagrindinių refinansavimo operacijų normų vidurkį, apskaičiuotą pagal kalendorinių dienų skaičių, taikant 14 intarpe nurodytą formulę. Už laikomas atsargas, didesnes už privalomąsias atsargas, neatlyginama. Atlyginimas išmokamas antrą NCB darbo dieną pasibaigus laikymo laikotarpiui, už kurį buvo apskaičiuotas atlyginimas.

+++++ TIFF +++++

7.5. Su atsargų baze susijusi atskaitomybė, atsargų patvirtinimas ir tikrinimas

Atsargų bazės straipsnius privalomųjų atsargų reikalavimų taikymui apskaičiuoja pačios įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ir atsiskaito nacionaliniams centriniams bankams pagal bendrą ECB pinigų ir bankų statistikos sistemą (žr. 4 priedą). 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos centrinio banko reglamento (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo (ECB/2003/9) 5 straipsnyje nustatyta pranešimo apie įstaigos atsargų bazę ir privalomųjų atsargų reikalavimus ir jų patvirtinimo tvarka.

Apie įstaigos privalomąsias atsargas pranešama ir jos patvirtinamos tokia tvarka. Atitinkamas nacionalinis centrinis bankas ar įstaiga imasi iniciatyvos apskaičiuoti tos įstaigos atitinkamo laikymo laikotarpio privalomąsias atsargas. Apskaičiavusi šalis ne vėliau kaip prieš tris NCB darbo dienas iki laikymo laikotarpio pradžios praneša apie apskaičiuotas atsargas. Atitinkamas dalyvaujantis nacionalinis centrinis bankas gali nustatyti ankstesnę pranešimo apie privalomąsias atsargas datą. Jis taip pat gali nustatyti papildomus įstaigos pranešimo apie atsargų bazės pakeitimo ir privalomųjų atsargų, apie kurias jau buvo informuota, pakeitimo terminus. Šalis, kuriai buvo pranešta, patvirtina apskaičiuotas privalomąsias atsargas ne vėliau kaip paskutinę NCB darbo dieną, prieš kurią prasideda šių atsargų laikymo laikotarpis. Jei informuota šalis nepateikia atsakymo apie pranešimą iki paskutinės NCB darbo dienos prieš atsargų laikymo laikotarpio pradžią pabaigos, laikoma, kad ji patvirtino atitinkamo laikymo laikotarpio įstaigos privalomąsias atsargas. Patvirtinus atitinkamo laikymo laikotarpio įstaigos privalomąsias atsargas, jų taisyti jau negalima.

Įstaigoms, kurioms leidžiama veikti kaip kitų įstaigų netiesiogiai laikomų atsargų tarpininkams, ECB reglamente dėl privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo yra nustatyti specialieji atskaitomybės reikalavimai. Atsargų laikymas per tarpininką nekeičia taip atsargas laikančių įstaigų statistinės atskaitomybės įsipareigojimų.

ECB ir nacionaliniai centriniai bankai, remdamiesi Tarybos reglamentu (EB) dėl Europos centrinio banko privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo, turi teisę patikrinti surinktų duomenų tikslumą ir kokybę.

7.6. Privalomųjų atsargų įsipareigojimų neįvykdymas

Privalomųjų atsargų įsipareigojimai neįvykdomi, jeigu įstaigos atsargų sąskaitoje ar sąskaitose kiekvienos kalendorinės dienos pabaigoje atsargų vidurkis per laikymo laikotarpį yra mažesnis už įstaigos atitinkamo laikymo laikotarpio privalomųjų atsargų reikalavimą.

Jeigu įstaiga visiškai arba iš dalies nevykdo privalomųjų atsargų reikalavimo, ECB, remdamasis 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos centrinio banko privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo, gali paskirti kurią nors iš toliau nurodytų sankcijų:

- mokestį, kuris iki 5 procentinių punktų didesnis už ribinio skolinimosi palūkanų normą, taikomą privalomųjų atsargų reikalavimų sumai, kurios pritrūko atitinkama įstaiga, arba

- mokestį, kuris iki dviejų kartų didesnis už ribinio skolinimosi palūkanų normą, taikomą privalomųjų atsargų reikalavimų sumai, kurios pritrūko atitinkama įstaiga, arba

- reikalavimą atitinkamai įstaigai ECB arba nacionaliniuose centriniuose bankuose padėti indėlius be palūkanų, kurių suma būtų iki trijų kartų didesnė už privalomųjų atsargų reikalavimo sumą, kurios pritrūko atitinkama įstaiga. Indėlio terminas neturi būti ilgesnis už laikotarpį, per kurį įstaiga neįvykdė privalomųjų atsargų reikalavimo.

Jeigu įstaiga nevykdo kitų įsipareigojimų, nurodytų ECB reglamentuose ir sprendimuose, susijusiuose su Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema (pvz., jeigu laiku nepateikia reikiamų duomenų arba jie yra netikslūs), ECB turi teisę taikyti sankcijas, remdamasis 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos centrinio banko teisių taikyti sankcijas ir 1999 m. rugsėjo 23 d. ECB reglamentu dėl Europos centrinio banko teisių taikyti sankcijas (ECB/1999/4). ECB vykdomoji valdyba gali nustatyti ir paskelbti kriterijus, pagal kuriuos ji taikys sankcijas, numatytas 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos centrinio banko privalomųjų atsargų reikalavimų taikymo 7 straipsnio 1 dalyje [88] Tokie kriterijai paskelbti Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, 2000 m. vasario 11 d. pranešime, pavadintame "Notice of the European Central Bank on the imposition of sanctions for breaches of the obligation to hold minimum reserves"..

Be to, rimtų privalomųjų atsargų reikalavimų pažeidimų atveju Eurosistema gali laikinai sustabdyti kitų sandorių šalių teisę dalyvauti atvirosios rinkos operacijose.

--------------------------------------------------