31.12.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 336/109

1.1

Pasiūlyto reglamento 3 straipsnio 6 dalyje pateiktas „tarpinio mokėjimo paslaugų teikėjo“ (toliau — tarpinis MPT) apibrėžimas nurodo mokėjimo paslaugų teikėją (toliau — MPT), „kuris nėra nei mokėtojo, nei gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir kuris dalyvauja lėšų pervedimo procese“. Kadangi tiek mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymų sistemų operatoriai, tiek pranešimų paslaugų teikėjai dalyvauja lėšų pervedimo procese, atrodo, kad jie patenka į pasiūlyto reglamento taikymo sritį.

1.2

Tačiau tokie operatoriai ir paslaugų teikėjai neturi tiesioginio kliento ryšio su mokėtojais ar gavėjais ir todėl neturi visos pasiūlytu reglamentu reikalaujamos informacijos. Todėl pareigos turėtų būti nustatytos tik kredito įstaigoms, kurios turi tiesioginius ryšius su klientais ar finansiniams subjektams, esantiems mokėjimų grandinės pervedant lėšas dalimi, kadangi tokie subjektai turėtų būtiną informaciją (3).

1.3

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, ECB primygtinai rekomenduoja, kad pasiūlytas reglamentas aiškiai nustatytų, jog jis netaikomas nei mokėjimo, kliringo ir atsiskaitymų sistemų operatoriams, nei pranešimų paslaugų teikėjams, bei įtraukti aiškinamąją konstatuojamąją dalį. Ši išimtis nepažeistų tokių sistemų operatorių pareigos užtikrinti, kad į šias sistemas įvesti mokėjimo nurodymai tinkamo sistemos dalyvių tapatybės nustatymo būdu gali būti efektyviai atsekami. Šiuo atžvilgiu ECB pažymi, kad Trečiosios pinigų plovimo direktyvos konstatuojamoji dalis paaiškina, jog ta direktyva netaikoma fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie kredito arba finansų įstaigoms tik teikia pranešimų arba kitas pagalbines lėšų pervedime naudojamas sistemas arba kliringo ar sureguliavimo sistemas (4).

1.4

Be to, pasiūlyto reglamento 13 straipsnio 2 dalis yra susijusi su tarpinio MPT pareigomis tais atvejais, kai jis negauna išsamios informacijos apie mokėtoją. Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) Specialios rekomendacijos VII: pavedimai peržiūrėtos aiškinamosios notos (5) (toliau — aiškinamoji nota) 12 ir 13 pastraipos nenustato panašaus reikalavimo informacijai. Šiuo atžvilgiu ECB nepritaria pasiūlymui, jog tarpinis MPT būtų atsakingas už gavėjo MPT informavimą, kad informacija yra neišsami. Šią pareigą labiau tiktų nustatyti tiesiogiai susijusioms šalims, tai yra mokėtojo MPT ir gavėjo MPT, kadangi jie bet kuriuo atveju turėtų reikalaujamą informaciją pagal pasiūlyto reglamento II ir III skyrius. Tarpinis MPT turėtų turėti tik pareigas, nustatytas pasiūlyto reglamento 12 straipsnyje ir 13 straipsnio 1 dalyje, kurie reikalauja, kad visa informacija apie mokėtoją, gauta su lėšų pervedimu, būtų išsaugojama pervedime, ir kad tokia informacija būtų saugoma penkerius metus. Todėl pasiūlyto reglamento 13 straipsnio 2 dalį reikėtų išbraukti.

2.1

Bendrai pastebint, būtų pageidautina užtikrinti kiek įmanoma daugiau nuoseklumo tarp pasiūlytos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje (6) 4 straipsnyje pateikiamų apibrėžimų ir pasiūlyto reglamento apibrėžimų, ypač pasiūlyto reglamento 3 straipsnio 8 dalyje pateikto „mokėjimo paslaugų vartotojo“ apibrėžimo.

2.2

FATF Speciali rekomendacija VII dėl pavedimų (toliau — SR VII) aiškiai apima finansų įstaigas, įskaitant pinigų siuntėjus. Pasiūlytame reglamente nėra aiškios nuorodos į pinigų siuntėjus. Labai tikėtina, jog pasiūlyto reglamento 3 straipsnio 5 dalyje pateikiamas „mokėjimo paslaugų teikėjo“ apibrėžimas apimtų pinigų siuntėjus, tačiau, siekiant užtikrinti, kad pasiūlytas reglamentas būtų aiškiai suderintas su SR VII, į jį galėtų būti įtraukta nuoroda į pinigų siuntėjus.

2.3

Be to, turėtų būti pridėtas „unikalaus identifikatoriaus“ apibrėžimas, kuris turėtų atspindėti įvairias galimas duomenų, reikalaujamų mokėtojui identifikuoti, kombinacijas.

3.1

ECB pažymi, kad pasiūlyto reglamento 6 konstatuojamoji dalis yra susijusi su išimtimi, tam tikromis sąlygomis taikoma, inter alia, „komercinių sandorių“ lėšų pervedimams. Nepateikiamas joks sąvokos „komercinis sandoris“ apibrėžimas, tačiau 2 straipsnio 2 dalis nustato, kad pasiūlytas reglamentas „netaikomas kreditine ar debetine kortele arba kita panašia mokėjimo priemone atlikto komercinio sandorio lėšų pervedimui“.

3.2

Aiškinamosios notos 10.a pastraipa nenaudoja specialios sąvokos „komercinis“. Ji teigia, kad SR VII neapima kreditine ar debetine kortele atliktų sandorių pervedimų, jei visuose to sandorio pervedimuose nurodomas kreditinės ar debetinės kortelės numeris. Tačiau 10.a pastraipa taip pat nurodo, kad, kai kreditinės ar debetinės kortelės naudojamos kaip mokėjimo sistema pinigų pervedimui atlikti, joms SR VII yra taikoma, ir pranešime turėtų būti pateikiama būtina informacija. Tai reiškia, kad SR VII daro skirtumą tarp kortelių naudojimo mokėjimui už prekes ir paslaugas (kam SR VII netaikoma) ir kortelių naudojimo kredito pervedimams atlikti (kam SR VII yra taikoma). ECB siūlo naujai suformuluoti pasiūlyto reglamento 6 konstatuojamąją dalį ir 2 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą siekiant jį labiau suderinti su aiškinamąja nota (7).

3.3

Bendrai atrodo, kad pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 2 dalis yra grindžiama prielaida, jog mokėtojo ir (arba) gavėjo MPT visada gali nustatyti, ar kreditinės ir debetinės kortelės buvo naudojamos mokėjimui už prekes ir paslaugas, ar kredito pervedimams atlikti. Tačiau ši prielaida nėra visada teisinga, kadangi tokiems sandoriams gali būti naudojamos visų rūšių mokėjimo priemonės. Kai mokėjimas atliekamas kreditine ar debetine kortele, tik kreditinės ar debetinės kortelės sistemos savininkas/operatorius gauna informaciją, pagal kurią jis gali nustatyti sandorio tikslą. Mokėtojo ir gavėjo MPT gauna tik informaciją, būtiną atlikti sandorį kliento sąskaitoje, t. y. jie negauna jokios informacijos apie sandorio tikslą. Todėl tvarka, pagal kurią MPT privalėtų tikrinti tokių sandorių tikslą, neprisidėtų prie sklandaus mokėjimo sistemų veikimo. Todėl, nors ECB ir supranta norą netaikyti reikalavimo pateikti išsamią informaciją apie mokėtoją sandoriams, atliktiems naudojant kreditinę ar debetinę kortelę mokėjimui už prekes ir paslaugas, atrodo, kad pasiūlymas yra neįvykdomas, kadangi subjektai, kuriems taikomas pasiūlytas reglamentas, neturi jokių priemonių, kurios jiems visais atvejais leistų nustatyti mokėjimo priežastį. Tačiau gali būti, kad 2 straipsnio 2 dalis numato atvejį, kai atsiskaitymas (per mokėtojo MPT) už sąskaitą, susijęs su mokėtojo atliktu sandoriu kredito kortele, nėra kredito pervedimo, kuris galėjo būti inicijuotas kredito kortele, dalis, bet visiškai atskiras mokėtojo kredito pervedimas kredito kortelių bendrovei. Tokiu atveju ECB sutinka su 2 straipsnio 2 dalies turiniu, tačiau, siekiant teisinio aiškumo, siūlytų pasiūlytame reglamente tai paaiškinti plačiau.