EUR-Lex Prieiga prie Europos Sąjungos teisės

Grįžti į „EUR-Lex“ pradžios puslapį

Šis dokumentas gautas iš interneto svetainės „EUR-Lex“

Dokumentas 52011AB0032

2011 m. balandžio 7 d. Europos centrinio banko nuomonė dėl pasiūlymo dėl Reglamento, kuriuo nustatomi kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai reikalavimai (CON/2011/32)

OL C 155, 2011 5 25, p. 1—9 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

25.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 155/1


EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2011 m. balandžio 7 d.

dėl pasiūlymo dėl Reglamento, kuriuo nustatomi kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai reikalavimai

(CON/2011/32)

2011/C 155/01

Įžanga ir teisinis pagrindas

2011 m. sausio 28 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (1) (toliau – pasiūlytas reglamentas).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, nes pasiūlytame reglamente yra nuostatų, darančių įtaką vienam iš pagrindinių Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždavinių skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą, kaip numatyta Sutarties 127 straipsnio 2 dalies ketvirtoje įtraukoje. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmuoju sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendros pastabos

ECB pritaria Europos Komisijos pasiūlymui Sąjungos reglamentu nustatyti galutinius terminus pereiti prie Bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) kredito pervedimų ir SEPA tiesioginio debeto operacijų. ECB ir Eurosistema ne kartą atkreipė dėmesį į poreikį nustatyti ambicingus, bet realistinius galutinius terminus pereiti prie SEPA kredito pervedimų ir SEPA tiesioginio debeto, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti SEPA teikiamais privalumais. Nors SEPA projekto galima nauda yra didelė, šiuo metu daugiausia rinkos dalyvių remiama iniciatyva negali būti apibūdinta kaip visiškai sėkminga. Apskritai sudėtingo ekonominio klimato nulemtas netikrumas rinkoje, nepalanki pirmųjų subjektų, kurie pereina prie tinklo veiklos, padėtis ir dvigubos SEPA ir senųjų mokėjimo sistemų naudojimo vienu metu išlaidos paskatino daugelį rinkos dalyvių, visų pirma paslaugų teikėjų, reikalauti priimti Sąjungos lygiu teisės aktus, kuriais būtų nustatytas galutinis perėjimo prie SEPA terminas. Todėl manoma, kad sėkmingam perėjimui prie SEPA būtinas tiesioginio taikymo Sąjungos aktas, kuris būtų privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse, antraip projektui kiltų didelė nesėkmės rizika.

Konkrečios pastabos

ECB ne kartą yra pabrėžęs, kad reikia aiškių gairių dėl tiesioginio debeto operacijų tarpbankinių mokesčių (2). 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (3), 6 ir 7 straipsniais įvestas laikinas tarpbankinis mokestis už tarptautines tiesioginio debeto operacijas, taikomas nesant dvišalio susitarimo, ir pritarta laikinam tarpbankiniam mokesčiui už tarptautines tiesioginio debeto operacijas. Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. abu šie straipsniai nebebus taikomi. Siekiant išvengti teisinio vakuumo, trukdančio pereiti prie SEPA tiesioginio debeto operacijų, svarbu nustatyti ilgalaikį sprendimą dėl tarpbankinių mokesčių už tiesioginio debeto operacijas. Pasiūlyto reglamento 6 straipsnis dėl tarpbankinių mokesčių už tiesioginio debeto operacijas prisideda siekiant tokio teisinio tikrumo.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytą reglamentą, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami priede.

Priimta Frankfurte prie Maino 2011 m. balandžio 7 d.

ECB pirmininkas

Jean-Claude TRICHET


(1)  KOM(2010) 775 galutinis.

(2)  Žr. Joint statement by the European Commission and the European Central Bank clarifying certain principles underlying a future SEPA direct debit (SDD) business model („Europos Komisijos ir Europos centrinio banko bendras pareiškimas, paaiškinantis tam tikrus būsimą SEPA tiesioginio debeto (SDD) veiklos modelį grindžiančius principus“) 2009 m. kovo mėn. ir Single Euro Payments Area, seventh progress report, beyond theory into practice („Bendra mokėjimų eurais erdvė: septintoji pažangos ataskaita, nuo teorijos prie praktikos“) 2010 m. spalio mėn., 17 p., abu leidiniai pateikiami ECB interneto svetainėje (http://www.ecb.europa.eu).

(3)  OL L 266, 2009 10 9, p. 11.


PRIEDAS

Redagavimo pasiūlymai

Komisijos siūlomas tekstas

ECB siūlomi pakeitimai (1)

1     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 2 konstatuojamosios dalies pirmas sakinys

„Sėkmingo SEPA įgyvendinimo ekonominė bei politinė svarba ir reikšmė pinigų sistemai labai didelė.“

„Sėkmingo SEPA įgyvendinimo ekonominė bei politinė svarba i labai didelė.“

Paaiškinimas

SEPA yra svarbi ekonominiu bei politiniu požiūriu, tačiau pinigų politikoje neatlieka svarbaus vaidmens, todėl žodžiai „reikšmė pinigų sistemai“ turėtų būti išbraukti.

2     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 6 konstatuojamosios dalies trečias ir naujas ketvirtas sakiniai

„Šios taisyklės taip pat neturėtų būti taikomos pinigų perlaidoms, toje pačioje įstaigoje vykdomiems mokėjimams, didelės vertės mokėjimo operacijoms tarp mokėjimo paslaugų teikėjų ir mokėjimams mobiliaisiais telefonais, nes šios mokėjimo paslaugos nėra panašios į kredito pervedimus ir tiesioginį debetą.“

„Šios taisyklės taip pat neturėtų būti taikomos pinigų perlaidoms, toje pačioje įstaigoje vykdomiems mokėjimams, didelės vertės mokėjimo operacijoms tarp mokėjimo paslaugų teikėjų ir mokėjimams mobiliaisiais telefonais, nes šios mokėjimo paslaugos nėra panašios į šiame reglamente apibrėžtus kredito pervedimus ir tiesioginį debetą. Reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas mokėjimo operacijoms, kurios apdorojamos ir už kurias atsiskaitoma per didelės vertės mokėjimo sistemas“.

Paaiškinimas

ECB siūlo pridėti „šiame reglamente apibrėžtus“, kad būtų aiškiau, jog pinigų perlaidos, toje pačioje įstaigoje vykdomi mokėjimai ir t. t. nėra kredito pervedimai ir tiesioginio debeto operacijos kaip apibrėžta pasiūlytame reglamente. Dėl ECB pasiūlyto naujo ketvirto sakinio paaiškinimo žr. 5 pakeitimą.

3     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 9 konstatuojamosios dalies antras sakinys

„Siekiant sukurti integruotą elektroninio mokėjimo eurais sistemų rinką, būtina užtikrinti, kad techninės kliūtys netrukdytų vykdyti kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų ir kad tos operacijos būtų atliekamos pagal schemą, kurios pagrindinių taisyklių laikosi dauguma mokėjimo paslaugų teikėjų iš daugumos valstybių narių, ir tos taisyklės būtų vienodos tiek tarptautinėms, tiek vien nacionalinėms kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijoms.“

„Siekiant sukurti integruotą elektroninio mokėjimo eurais sistemų rinką, būtina užtikrinti, kad techninės kliūtys netrukdytų vykdyti kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų, kad tos operacijos būtų atliekamos pagal schemą, kurios pagrindinių taisyklių laikosi dauguma mokėjimo paslaugų teikėjų iš daugumos valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ir tos taisyklės būtų vienodos tiek tarptautinėms, tiek vien nacionalinėms kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijoms.“

Paaiškinimas

Sąveika yra būtina siekiant užtikrinti, kad mokėjimai būtų veiksmingai apdoroti visoje Sąjungoje. Dvigubi reikalavimai, t. y. nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu taikomos taisyklės ir reikalavimas, kad dalyvautų dauguma, kaip nustatyta pasiūlyto reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje, yra svarbios priemonės užtikrinti, kad mokėjimo schemos taptų europinio masto. Tačiau atsižvelgiant į naujų mokėjimo paslaugų plėtrą, negali būti laikoma prioritetu tai, kad mokėjimo paslaugų teikėjai valstybėse narėse, kurių valiuta nėra euro, laikytųsi minėtų taisyklių, nes kai kuriose valstybėse narėse eurais vykdoma nedaug operacijų. Todėl siūloma 4 straipsnio 1 dalies b punkto (žr. 14 pakeitimą) ir, atitinkamai, 9 konstatuojamosios dalies sąlygą susiaurinti, kad ji būtų taikoma daugumai mokėjimo paslaugų teikėjų daugumoje valstybių narių, kurių valiuta yra euro. Viena vertus, tai padėtų išvengti neįveikiamų kliūčių pradėjus teikti naujoviškas kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų paslaugas ir, kita vertus, užtikrinti europinį lygį.

4     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 16 konstatuojamosios dalies pirmas sakinys

„Kai kuriose valstybėse narėse yra tam tikrų senųjų mokėjimo priemonių, kurios laikomos kredito pervedimais ar tiesioginiu debetu, bet dažnai dėl istorinių ar teisinių priežasčių turi labai specifinių savybių.“

„Kai kuriose valstybėse narėse yra tam tikrų senųjų mokėjimo priemonių, kurios klasifikuojamos kaip kredito pervedimai ar tiesioginis debetas, bet dažnai dėl istorinių ar teisinių priežasčių turi labai specifinių savybių.“

Paaiškinimas

Šiuo siūlymu siekiama paaiškinti, kad tam tikros senosios mokėjimo priemonės yra klasifikuojamos kaip kredito pervedimai ar tiesioginis debetas, nepaisant jų labai specifinių funkcijų.

5     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punktas

„2.   Šis reglamentas netaikomas:

[…]

b)

mokėjimo operacijoms, kurios apdorojamos ir už kurias atsiskaitoma per didelės vertės mokėjimo sistemas, kai pradinis mokėjimo iniciatorius ir galutinis gavėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjas“

„2.   Šis reglamentas netaikomas:

[…]

b)

mokėjimo operacijoms, kurios apdorojamos ir už kurias atsiskaitoma per didelės vertės mokėjimo sistemas, “

Paaiškinimas

Didelės vertės mokėjimo sistemose atliekami mokėjimai niekada nepriklausė SEPA taikymo sričiai, todėl jiems neturėtų būti taikomas ir pasiūlytas reglamentas. Šiuo atžvilgiu pasiūlytame reglamente didžiausią dėmesį reikėtų skirti mažmeniniams mokėjimo operacijų paketams, nes didelės vertės mokėjimo sistemų įtraukimas dėl labai skirtingų paslaugų lygių reikalautų atskiro sudėtingesnio Sąjungos akto. Atsižvelgiant į didelės vertės mokėjimo sistemų sudėtingumą, techninius iššūkius, su kuriais dėl tokio perėjimo susidurtų bankininkystės sektorius ir į tai, kad didelės vertės mokėjimo sistemose vykdoma mažiau nei 1 % visų euro zonos mažmeninių mokėjimų, ECB neįžvelgia poreikio priimti tokį Sąjungos aktą.

Tačiau ECB ir nacionaliniai centriniai bankai (NCB), pagal ECBS statuto 3 straipsnio 1 dalies ketvirtą įtrauką ir 22 straipsnį būdami Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) komponento sistemų operatoriais, šiuo metu laiko ISO20022 XML standartų įdiegimą į TARGET2 strateginės svarbos dalyku.

6     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punktas

„2.   Šis reglamentas netaikomas:

[…]

c)

mokėjimo kortele atliekamoms mokėjimo operacijoms, įskaitant pinigų išėmimą iš mokėjimo sąskaitos, jeigu jos nesibaigia kredito pervedimu ar tiesioginiu debetu į pagrindiniu banko sąskaitos numeriu (BBAN) arba tarptautiniu banko sąskaitos numeriu (IBAN) identifikuojamą mokėjimo sąskaitą arba iš jos“

„2.   Šis reglamentas netaikomas:

[…]

c)

mokėjimo kortele operacijoms, įskaitant pinigų išėmimą iš mokėjimo sąskaitos, “

Paaiškinimas

ECB sutinka, kad pasiūlytas reglamentas neturėtų būti taikomas mokėjimams kortele ir pinigų išėmimui; tačiau atliekant mokėjimus kortele, išskyrus pinigų išėmimą iš mokėjimo sąskaitos, visada vykdoma kredito pervedimo arba tiesioginio debeto operacija iš BBAN arba IBAN identifikuojamos mokėjimo sąskaitos arba į ją. Be to, mokėjimai kortele neaptarti prie pasiūlyto reglamento pridėtame Komisijos poveikio vertinime, vadinasi, jie nepatenka į pasiūlyto reglamento taikymo sritį. Taigi ECB siūlo išbraukti nuorodą į BBAN ir IBAN naudojimą, kad būtų išvengta interpretavimo, jog pasiūlytas reglamentas de facto taikomas ir mokėjimams kortele, kas prieštarautų šios nuostatos intencijai.

7     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 4 dalis (nauja)

Teksto nėra.

4.   Šis reglamentas netaikomas Europos centriniam bankui ir nacionaliniams centriniams bankams, veikiantiems kaip pinigų institucijos ar kitos viešosios institucijos.

Paaiškinimas

Atsižvelgiant į centrinio banko nepriklausomumą (žr. Sutarties 130 straipsnį), pagal Sutarties 127 straipsnio 2 dalies ketvirtą įtrauką ir ECBS statuto 3 straipsnį ECB arba nacionalinio centrinio banko vykdomai veiklai pasiūlytas reglamentas neturėtų būti taikomas. Šiuo atžvilgiu ECB siūlo, kad į pasiūlytą reglamentą būtų įterpta tokia pat išimtis, kokia yra nustatyta 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičiančios direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinančios Direktyvą 97/5/EB (2), 1 straipsnio 1 dalies e punkte.

8     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 2 straipsnis (nauja apibrėžtis)

Teksto nėra.

„mokėjimo kortelė–

priemonė, kuri mokėtojui leidžia: i) atlikti mokėjimo operacijas kortelės aptarnavimo įrenginyje arba nuotoliniu būdu, įskaitant paštą, telefoną arba internetą; arba ii) išsiimti pinigus bankomate;“

Paaiškinimas

ECB supranta, kad pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punktu yra siekiama pasiūlyto reglamento netaikyti tradicinėms operacijoms kortelėmis, bet jį taikyti operacijoms, kurias atliekant mokėjimo kortelė pirmiausia naudojama mokėtojo tapatybei nustatyti, kai jomis inicijuojama tiesioginio debeto arba kredito pervedimo operacija. Kadangi dauguma mokėjimų kortelėmis yra galutinai įvykdomi atliekant kredito pervedimo arba tiesioginio debeto operaciją, dabartinis tekstas gali būti aiškinamas kaip apimantis operacijas kortelėmis apskritai. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, ECB siūlo pateikti mokėjimo kortelės apibrėžtį ir pakoreguoti pasiūlyto reglamento 7 straipsnio 2 dalį, kad būtų nustatyta išimtis tiesioginio debeto operacijoms, kurios inicijuojamos naudojant mokėjimo kortelę prekybos vietoje (žr. 17 pakeitimą). Be to, pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punktu iš taikymo srities pašalinamos mokėjimo kortele atliekamos mokėjimo operacijos nepateikiant jos apibrėžties.

9     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 2 straipsnis (nauja apibrėžtis)

Teksto nėra.

„didelės vertės mokėjimo sistemos–

mokėjimo sistemos, kurių pagrindinis tikslas yra atlikti didelio prioriteto ir paprastai didelės vertės atskirų mokėjimo operacijų apdorojimą, kliringą ir (arba) atsiskaitymą;“

Paaiškinimas

Naujame pasiūlyto reglamento 1 straipsnio 2 dalies b punkte (žr. 5 pakeitimą) yra terminas „didelės vertės mokėjimo sistemos“, kurį reikėtų apibrėžti.

10     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 2 straipsnis (nauja apibrėžtis)

Teksto nėra.

„mažmeninių mokėjimų sistemos–

mokėjimo sistemos, kurių pagrindinis tikslas yra atlikti mokėjimo operacijų, kurios perduodant yra susiejamos tarpusavyje kaip paketas ir paprastai yra mažos vertės ir mažo prioriteto, apdorojimą, kliringą ir (arba) atsiskaitymą;“

Paaiškinimas

Pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 2 dalyje numatoma sąveika tarp mokėjimo sistemų, tačiau ji gali būti taikoma tik mažmeninių mokėjimų sistemoms (žr. 15 pakeitimą). Todėl turėtų būti apibrėžtas terminas „mažmeninių mokėjimų sistemos“.

11     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 1 dalis

„1)   kredito pervedimas– mokėjimo paslauga, kurią teikiant lėšos pervedamos į gavėjo mokėjimo sąskaitą, kai mokėjimo operaciją ar kelias mokėjimo operacijas inicijuoja mokėtojas, remdamasis savo mokėjimo paslaugų teikėjui duotu sutikimu;“

„1)   kredito pervedimas– mokėjimo paslauga, kurią teikiant lėšos pervedamos į gavėjo mokėjimo sąskaitą, kai mokėjimo operaciją ar kelias mokėjimo operacijas inicijuoja mokėtojas, pagrįsta savo mokėjimo paslaugų teikėjui duotu nurodymu;“

Paaiškinimas

Kadangi kredito pervedimui reikalingi konkretūs veiksmai, o ne tik paprastas mokėtojo sutikimas, jo apibrėžtis turėtų būti tikslesnė.

12     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 2 dalis

„2)   tiesioginis debetas– mokėjimo paslauga, kurią teikiant lėšos nurašomos iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos, kai mokėjimo operaciją inicijuoja gavėjas, remdamasis mokėtojo sutikimu;“

„2)   tiesioginis debetas– mokėjimo paslauga, kurią teikiant lėšos nurašomos iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos, kai mokėjimo operaciją inicijuoja gavėjas, remdamasis gavėjui, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui arba mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui duotu mokėtojo sutikimu;“

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti suderinamumą su kitais susijusiais antriniais Sąjungos aktais ir siekiant teisinio tikrumo, pasiūlyto reglamento „tiesioginio debeto“ apibrėžtį siūloma suderinti su Reglamento (EB) Nr. 924/2009 2 straipsnio 14 dalyje ir Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 28 dalyje esančia apibrėžtimi.

13     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 2 straipsnio 7 dalis

„7)   mokėjimo schema– schemos dalyvių mokėjimams atlikti naudojamų taisyklių, procedūrų ir standartų rinkinys, atskirtas nuo bet kokios infrastruktūros ar mokėjimo sistemos, kuria tarpvalstybiniu mastu ir pačiose valstybėse narėse užtikrinamas jos veikimas“

„7)   mokėjimo schema– mokėjimo operacijoms vykdyti naudojamų taisyklių, procedūrų ir standartų, dėl kurių buvo sutarta mokėjimo paslaugų teikėjų, rinkinys, “

Paaiškinimas

Siekiant užtikrinti suderinamumą su kitais susijusiais antriniais Sąjungos teisės aktais ir siekiant teisinio tikrumo, „mokėjimo schemos“ apibrėžtis pasiūlytame reglamente turėtų būti suderinta su Reglamento (EB) Nr. 924/2009 2 straipsnio 15 dalyje esančia „tiesioginio debeto schemos“ apibrėžtimi, atsižvelgiant į abejo apibrėžtyse esančios schemos bendrus elementus.

14     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 1 dalis

„1.   Mokėjimo paslaugų teikėjai kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijas atlieka pagal mokėjimo schemą, kuri atitinka šias sąlygas:

a)

jos nacionalinio ir tarptautinio kredito pervedimo ir tiesioginio debeto taisyklės yra vienodos tarpvalstybiniu mastu ir pačiose valstybėse narėse;

b)

schemos dalyviai atstovauja daugumai mokėjimo paslaugų teikėjų daugumoje valstybių narių.“

„1.   Mokėjimo paslaugų teikėjai kredito pervedimo ir tiesioginio debeto operacijas atlieka pagal mokėjimo schemą, kuri atitinka šias sąlygas:

a)

jos nacionalinio ir tarptautinio kredito pervedimo ir tiesioginio debeto taisyklės yra vienodos tarpvalstybiniu mastu ir pačiose valstybėse narėse;

b)

schemos dalyviai atstovauja daugumai mokėjimo paslaugų teikėjų daugumoje valstybių narių, kurių valiuta yra euro.“

Paaiškinimas

Žr. 3 pakeitimo paaiškinimą.

15     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 2 dalis

„2.   Mokėjimo sistemos ir, kai tinka, mokėjimo schemos yra techniškai sąveikios, o jų sąveika užtikrinama naudojant tarptautinių ar Europos standartizacijos institucijų parengtus standartus.“

„2.   Mažmeninių mokėjimų sistemos yra techniškai sąveikios, o jų sąveika užtikrinama naudojant tarptautinių ar Europos standartizacijos institucijų parengtus standartus.“

Paaiškinimas

Pasiūlyto reglamento 4 straipsnio 2 dalyje reikalaujama mokėjimo sistemų ir mokėjimo schemų (kai tinka) techninės sąveikos konkrečiai neapibrėžiant, kas yra techninė sąveika. Geriausia, jei apibūdinant termino prasmę būtų buvęs pateiktas tikslesnis tekstas. Kadangi taip nėra, ECB siūlo išbraukti nuorodą į mokėjimo schemas, nes tokių schemų techninė sąveika nelaikoma įmanoma operaciniu požiūriu. Dar svarbiau, mažmeninių mokėjimų sistemos ir didelės vertės mokėjimo sistemos apdorojimo, kliringo ir atsiskaitymo atžvilgiais labai skiriasi, nepaisant to, kad abiejų rūšių sistemos gali būti naudojamos mažmeninių mokėjimų operacijoms apdoroti. Apibendrinus, mažmeninių mokėjimų sistemos pasinaudoja didelės vertės mokėjimo sistemomis savo likučiams apmokėti. Turėtų būti paaiškinta, kad tokia sąveika yra galima tik tarp tos pačios rūšies mokėjimo sistemų. Dėl sąveikos tarp mažmeninių mokėjimų sistemų ir didelės vertės mokėjimo sistemų reikalavimo kiltų ne tik proporcingumo klausimas, nes didelės vertės mokėjimo sistemose, pavyzdžiui, TARGET2 ir EURO1, apdorojama mažiau nei 1 % visų euro zonos mažmeninių mokėjimų, bet taip pat gali atsirasti nenumatytų šalutinių poveikių rizikos ir stabilumo požiūriu.

16     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 5 straipsnio 1 ir 2 dalys

„1.   Ne vėliau kaip iki [įrašyti konkrečią datą – 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] kredito pervedimai atliekami pagal priedo 1 ir 2 punktuose pateiktus techninius reikalavimus.

2.   Ne vėliau kaip iki [įrašyti konkrečią datą – 24 mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo] tiesioginis debetas atliekamas pagal 6 straipsnį ir priedo 1 ir 3 punktuose pateiktus techninius reikalavimus.“

„1.   Ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 31 d. kredito pervedimai atliekami pagal priedo 1 ir 2 punktuose pateiktus techninius reikalavimus.

2.   Ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 31 d. tiesioginis debetas atliekamas pagal 6 straipsnį ir priedo 1 ir 3 punktuose pateiktus techninius reikalavimus.“

Paaiškinimas

ECB pritaria, kad kredito pervedimams ir tiesioginio debeto operacijoms taikytini reikalavimai turėtų įsigalioti gana greitai, ypač atsižvelgiant į tai, kad SEPA kredito pervedimai pradėti vykdyti 2008 m. sausio mėn., o SEPA tiesioginio debeto operacijos – 2009 m. lapkričio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimų sektoriui reikia pakankamai ilgų įsisavinimo terminų, ECB siūlo nustatyti konkrečias datas, kurios, pageidautina, būtų 2013 m. sausio mėn. pabaiga kredito pervedimams ir 2014 m. sausio mėn. pabaiga – tiesioginio debeto operacijoms.

17     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 7 straipsnio 2 dalis

„2.   Valstybės narės gali leisti savo kompetentingoms institucijoms iki [įrašyti konkrečią datą – 60 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] netaikyti visų arba kai kurių 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išdėstytų reikalavimų toms mokėjimo operacijoms, kurios inicijuojamos naudojant mokėjimo kortelę prekybos vietoje ir kurios baigiasi tiesioginiu debetu iš BBAN arba IBAN identifikuojamos mokėjimo sąskaitos.“

„2.   Valstybės narės gali leisti savo kompetentingoms institucijoms iki [įrašyti konkrečią datą – 60 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo] netaikyti visų arba kai kurių 5 straipsnio 1–3 dalyse išdėstytų reikalavimų toms mokėjimo operacijoms, kurios inicijuojamos naudojant mokėjimo kortelę prekybos vietoje ir kurios baigiasi tiesioginio debeto operacija.“

Paaiškinimas

Žr. 8 ir 20 pakeitimų paaiškinimus.

18     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento 12 straipsnio 1 dalis

„1.   Įgaliojimai priimti 5 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui. Kai to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, taikomas 15 straipsnis.“

„1.   Įgaliojimai priimti 5 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su Eurosistema, ir, prireikus, kartu su kitais ECBS nariais bei pasitarusi su paslaugų teikėjais bei vartotojų atstovais, rengia deleguotųjų aktų projektus. Kai to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, taikomas 15 straipsnis.“

Paaiškinimas

Kad būtų išvengta naujų bei naujoviškų mokėjimo priemonių plėtros kliūčių, itin svarbu, kad deleguotuosiuose aktuose nustatyti techniniai reikalavimai galėtų būti pakeičiami sklandžiu ir veiksmingu būdu. Komisija, vykdydama jai deleguotus įgaliojimus, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Eurosistema ir, prireikus, su kitais ECBS nariais, o taip pat remtis konsultuotis su mokėjimų sektoriumi ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, jog būtų užtikrinta, inter alia, kad pakeitimai numatomi atsižvelgiant į mokėjimų sektoriaus veiklos ciklą.

19     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento priedo 1 punkto d papunktis

„d)

Mokėjimo paskirties duomenų lauke leidžiama įrašyti 140 ženklų. Pagal mokėjimo schemas gali būti leidžiama įrašyti daugiau ženklų, išskyrus atvejus, kai informacijai perduoti naudojamas prietaisas turi su perduodamų ženklų skaičiumi susijusių techninio pobūdžio apribojimų – tokiu atveju taikomas šis techninio pobūdžio apribojimas.“

„d)

Mokėjimo paskirties duomenų lauke leidžiama įrašyti mažiausiai 140 ženklų. Pagal mokėjimo schemas gali būti leidžiama įrašyti daugiau ženklų, išskyrus atvejus, kai informacijai perduoti naudojamas prietaisas turi su perduodamų ženklų skaičiumi susijusių techninio pobūdžio apribojimų – tokiu atveju taikomas šis techninio pobūdžio apribojimas.“

Paaiškinimas

Mokėjimų schemų ženklų, kuriuos galima įrašyti, skaičius neturėtų būti ribojamas, todėl siūloma nustatyti mažiausiai 140 ženklų.

20     pakeitimas

Pasiūlyto reglamento priedo 3 punkto f papunktis

„(f)

Sutikimas duodamas tiek gavėjui, tiek mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui (tiesiogiai arba netiesiogiai per gavėją), o sutikimus ir informaciją apie vėlesnius jų pakeitimus ir (arba) panaikinimą saugo gavėjas arba trečioji šalis gavėjo vardu.“

„(f)

Sutikimas duodamas tiek gavėjui, tiek tiesiogiai arba netiesiogiai per gavėją mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui , o sutikimus ir informaciją apie vėlesnius jų pakeitimus ir (arba) panaikinimą saugo gavėjas arba trečioji šalis gavėjo vardu.“

Paaiškinimas

Pasiūlyto reglamento priedo 3 punkto f papunkčio tekstas gali būti neteisingai suprastas, kad dabartiniai sutikimai, kuriuose nėra aiškiai nurodyti abu – ir gavėjas, ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, negalioja ir turi būti iš naujo pasirašyti. Tai galėtų būti itin apsunkinanti našta turint omenyje didelį dabartinių sutikimų dėl tiesioginio debeto skaičių. Todėl reikėtų aiškiai nustatyti, kad nekiltų jokių abejonių, jog sutikimas mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui gali būti duotas netiesiogiai per gavėją.


(1)  Pusjuodžiu šriftu pagrindiniame tekste žymimas naujas ECB pasiūlytas tekstas. Perbraukimu pagrindiniame tekste žymimos teksto dalys, kurias ECB siūlo išbraukti.

(2)  OL L 319, 2007 12 5, p. 1.


Į viršų