31.1.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 27/1

1.1

Pasiūlyto reglamento aiškinamajame memorandume paminėta, kad ECB neseniai paskelbė 2006 m. spalio 6 d. Rekomendaciją ECB/2006/13 dėl tam tikrų priemonių, reikalingų efektyvesnei eurų banknotų apsaugai nuo padirbinėjimo, nustatymo (2) (toliau – ECB rekomendacija). ECB rekomendacijoje ECB išreiškė poziciją, kad nors apskritai baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisės normos nepriklauso Bendrijos kompetencijai, jos gali jai priklausyti, kai tai būtina Bendrijos teisės veiksmingumui užtikrinti (3). ECB konkrečiai rekomendavo, kad Komisija turėtų „apsvarstyti galimybę pasiūlyti išplėsti NAC (padirbinėjimo nacionalinių analizės centrų) ir NCB (nacionalinių centrinių bankų), kurie nėra NAC, įgaliojimus, kad jie galėtų laikyti identifikuotus ir išanalizuotus padirbtų banknotų pavyzdžius bei taip pat reikalauti tokių banknotų ir juos teisėtai transportuoti ES viduje (patikrinimo pagal Padirbtų banknotų aptikimo ir apyvartai tinkamų banknotų rūšiavimo, kurį atlieka kredito įstaigos ir profesionalūs grynųjų pinigų tvarkytojai sistemą) tikslais. Konkrečiai, Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 4 straipsnio 2 dalis turėtų būti iš dalies pakeista, o 4 straipsnio 3 dalis atitinkamai išbraukta. Pastaroji dalis turėtų bent jau būti iš dalies pakeista taip, kad banknotų, įtariamų esant padirbtais, naudojimas ar laikymas kaip įrodymai baudžiamajame procese neužkirstų kelio pilnam 4 straipsnio 2 dalies taikymui, išskyrus atvejus, kai toks taikymas yra neįmanomas, atsižvelgiant į konfiskuotų padirbtų banknotų kiekį ir tipą“. Pasiūlytame reglamente į šias rekomendacijas nebuvo atsižvelgta.

1.2

Iš esmės ECB pritaria kiekvienam pirmojo ramsčio akto, pagal Sutartį priimto siekiant apsaugoti eurą nuo padirbinėjimo, o ne trečiojo ramsčio akto, paremto policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, naudojimui, kadangi pirmojo ramsčio aktai suteikia vieninteles tinkamas teisines priemones eurui apsaugoti nuo padirbinėjimo Bendrijos ekonominės ir pinigų sąjungos sistemoje (4).

2.1

Pasiūlytas 2001 m. birželio 28 d. Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo (5), 4 straipsnio pavadinimo taikymo srities išplėtimas, nustatant prievolę perduoti naujas ir senas padirbtų banknotų klases ne identifikavimui, o kitiems tikslams, iš dalies atitinka ECB rekomendaciją. Tačiau pasiūlytas 4 straipsnio 2 dalies dalinis pakeitimas neužkerta kelio banknotų, įtariamų esant padirbtais, naudojimui ar laikymui baudžiamajame procese pagal 4 straipsnio 3 dalį, todėl prieštarauja jo pavadinimo taikymo srities išplėtimui ir kelia pavojų iš dalies pakeistos nuostatos veiksmingumui. Kaip nuostata bus taikoma iš tikrųjų ir toliau visiškai priklausys nuo nacionalinės baudžiamosios teisės ir teisminės valdžios ar baudžiamojo persekiojimo institucijų diskrecijos. Gali būti, kad naujų arba ypač pavojingų padirbtų banknotų pavyzdžiai bus rasti vienoje šalyje, per vieną poėmį, ir kad teisminės valdžios ar baudžiamojo persekiojimo institucijos atsisakys išduoti arba dėl nacionalinės baudžiamosios teisės nuostatų negalės išduoti bet kurio iš jų tikrinimo tikslais, taip sužlugdydamos naujos nuostatos dvasią. Kaip pažymėta ECB rekomendacijos 2 dalyje, ECB nenori pažeisti įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių baudžiamajame procese. Tačiau šiuo požiūriu Reglamentu (EB) Nr. 1338/2001 nustatyta ir pasiūlytu reglamentu išlaikyta interesų pusiausvyra pakrypsta euro apsaugos nuo padirbinėjimo nenaudai. Siekiant užtikrinti tokią apsaugą, ECB ir NCB paprastai turėtų būti suteikta teisė gauti banknotų, naudojamų arba laikomų kaip įrodymai baudžiamajame procese, pavyzdžius, išskyrus vienintelį atvejį – kai tai yra neįmanoma atsižvelgiant į konfiskuotų padirbtų banknotų kiekį ir tipą.

2.2

Kaip paminėta pasiūlyto reglamento aiškinamajame memorandume, ECB jau patvirtino padirbtų banknotų aptikimo sistemą (6), kurią Eurosistemos NCB turi įgyvendinti savo nacionalinės teisės sistemose. ECB tai padarė įgyvendindamas savo įgaliojimus pagal Sutarties 106 straipsnio 1 dalį bei Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 16 straipsnį, siekdamas užtikrinti apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų patikimumą ir apsaugą bei visuomenės pasitikėjimą eurų banknotais. Tai reikėtų išsamiau atskleisti pasiūlytame daliniame Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalies pakeitime, padarant aiškią nuorodą į ECB kompetenciją apyvartai tinkamų eurų banknotų rūšiavimo ir jų autentiškumo tikrinimo standartų nustatymo srityje ir šiam tikslui Eurosistemos jau atliktą darbą.

2.3

Pasiūlytu daliniu Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalies pakeitimu „kredito įstaigos ir visos kitos įstaigos, kurių profesinė veikla yra banknotų ir monetų tvarkymas ir platinimas visuomenei“ įpareigojamos atlikti gautų banknotų bei monetų autentiškumo tikrinimą ir nustatyti padirbtus pinigus. Nors pareigos tikslas yra aiškus ir pageidautinas, frazė „kitų įstaigų, kurių profesinė veikla yra banknotų ir monetų tvarkymas ir platinimas visuomenei“ neapima kitų organizacijų, kurios, tiekdamos eurų banknotus visuomenei, naudoja savitarnos įrenginius, net jei tai nėra profesinė veikla. Iš tiesų, praktiškai įgyvendinant ECB sistemą nacionaliniu lygiu paaiškėjo sąvokos siaurumas, ypač mažmenininkų, kurie pripildo bankomatus (grynųjų pinigų punktus) atžvilgiu. Dėl šios siauros taikymo srities, susijusios su subjektais, kuriems taikoma 6 straipsnyje numatyta pareiga, gali atsirasti spraga, dėl kurios eurų banknotai ir monetos nebus patikrinti laikantis ECB ir Komisijos procedūrų, taip pakenkiant visai visuomenei ir euro zonos kredito įstaigoms, kurioms bus taikomi griežtesni standartai. Todėl platesnis sąvokos apibrėžimas būtų tinkamiausias sprendimas.

2.4

Pasiūlytu reglamentu Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 3 dalis bus papildyta nuostata, reikalaujančia, kad valstybės narės parengtų įstatymus ir kitus teisės aktus, nustatančius kredito ir kitų įstaigų pareigą atlikti eurų banknotų ir monetų autentiškumo tikrinimą ir nustatyti padirbtus pinigus, laikydamosi procedūrų, kurias turi nustatyti ECB ir Komisija. Būtų reikalaujama, kad valstybės narės priimtų šiuos įstatymus ir kitus teisės aktus ne vėliau kaip 2009 m. gruodžio 31 d. ir apie tai nedelsdamos praneštų ECB ir Komisijai. Kadangi ECB ir Komisija yra atsakingi už šiai pareigai atlikti reikalingų procedūrų nustatymą, ECB mano, kad būtent ECB ir Komisija turėtų nustatyti jų įgyvendinimo galutinius terminus tiek dėl praktinių, tiek dėl teisinių priežasčių. Praktiniu požiūriu, norint nustatyti galutinius įgyvendinimo terminus, būtina turėti profesinių žinių apie vietos subjektų praktinę patirtį ir pajėgumus. Taip pat reikia atsižvelgti į perėjimo išlaidas ir reikalaujamų naujų tikrinimo aparatų gamybos ir įsigijimo išlaidas. Taigi vienas galutinis pasiūlyto reglamento terminas gali pasirodyti esąs nelankstus. Teisiniu požiūriu, ta institucija, kuri yra kompetentinga nustatyti ir apyvartai tinkamų eurų banknotų arba monetų rūšiavimo, ir jų autentiškumo patikrinimo standartų procedūras, turėtų nustatyti ir jų taikymo galutinius terminus. Todėl siūloma iš pasiūlyto reglamento šį galutinį terminą išbraukti ir vietoje jo nustatyti, kad galutiniai šios pareigos įgyvendinimo terminai, atsižvelgiant į procedūras, kurias turi apibrėžti ECB ir Komisija, turėtų būti nustatyti tose procedūrose.

2.5

ECB, žinodamas savo kompetenciją su eurų banknotais susijusių klausimų srityje, dėl reglamento taikymo monetoms tokiu pat lygiu kaip ir banknotams pastebėtų, kad toks požiūris galėtų kelti grėsmę valstybėse narėse atliekamiems mažmeniniams mokėjimams, kadangi siūlomo monetų tikrinimo reikalavimo techninės galimybės – skirtingai nuo banknotų – dar nėra aiškios.

2.6

Kadangi nėra visiškai aišku, ar 2001 m. birželio 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1339/2001, išplečiančio Reglamento (EB) Nr. 1338/2001, nustatančio priemones, būtinas euro apsaugai nuo padirbinėjimo, veikimą toms valstybėms narėms, kurios nėra priėmusios euro kaip savo bendros valiutos (7), nuoroda į Reglamentą (EB) Nr. 1338/2001 yra dinamiška, reikia dar vieno reglamento pasiūlymo, išplečiančio pasiūlyto reglamento veikimą ne euro zonos valstybėms narėms (8), ypač 4 ir 5 straipsnių dalinių pakeitimų atžvilgiu. Tačiau „Europos centrinio banko […] nustatomų […] procedūrų“, į kurias pasiūlytu reglamentu iš dalies pakeisto Reglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnio 1 dalyje bus padaryta nuoroda, kontekste, kaip minėta pirmiau, ECB yra geriausioje padėtyje nuspręsti dėl jo procedūrų eurų banknotų atžvilgiu įgyvendinimo. Šiuo požiūriu, taip pat atsižvelgdamas į geografinės zonos, kurioje euro yra teisėta mokėjimo priemonė, ribas, 2006 m. liepos mėn. (9) ECB nusprendė, kad šios procedūros bus taikomos ir naujoms dalyvaujančioms valstybėms narėms, joms įsivedus eurą.